Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2387Bylos Nr. eCIK-689/2026Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00072-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu ieškovo A. J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. K. ieškinį atsakovams A. K., G. K., E. B., A. M., I. K., J. L., A. K., trečiasis asmuo Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras L. K., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo A. J. K. 3182,30 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės E. B. naudai, o valstybės naudai – 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kartu išsprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi, klausimą.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo apeliacinio skundo, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl statinių – gyvenamojo namo, malkinės, kitų inžinerinių statinių (šulinio, išvietės), tvarto, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškovo ieškinio dalį dėl minėtų statinių pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe arba, alternatyviai, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovas jo iki santuokos sukurtus statinius būtų perdavęs kiemo nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad 1966 metais, t. y. likus dviem metams iki ieškovo ir palikėjos santuokos sudarymo, baigtas statyti gyvenamasis namas buvo perduotas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas ir jo sprendimą palaikęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuluotą bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-381/2025, 55 punktas).Teismai konstatavo, kad kadangi paskola, kuri buvo paimta ginčo turtui statyti, galutinai buvo išmokėta santuokos metu išskaitant lėšas iš ieškovo darbo užmokesčio (t. y. iš bendrų šeimos pajamų), šis nekilnojamasis daiktas prarado asmeninio turto statusą ir tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Toks teismų pateiktas teisės normų aiškinimas visiškai iškreipia materialiosios teisės dogmatiką ir tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo oficialiajai doktrinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026).Teismai, taikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 normą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos vieningos jurisprudencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026).Byloje nebuvo atlikta jokia statybos-techninė ar turto vertinimo ekspertizė, kuri būtų fiksavusi, kad 2005 m. atlikti darbai iš esmės pagerino1966 m. pradėtą statyti turtą. Teismų išvados paremtos buitinėmis prielaidomis, o ne kasacinio teismo jurisprudencija ir faktais.Apeliacinės instancijos teismas priėmė nelogišką ir nesusijusią bei su procesiniu lygiateisiškumu (CPK 12, 17 straipsniai) nesuderinamą išvadą, kad iki santuokos įgyto turto asmeninės nuosavybės prezumpciją siekiantis taikyti ieškovas pats nepateikė jokių rašytinių, objektyvių duomenų apie tai, kad statiniai buvo pastatyti iki santuokos sudarymo ar gauta paskola išmokėta iš asmeninių ieškovo lėšų. Tokiu būdu teismas pareikalavo ieškovo neigti atsakovų atsikirtimus ir įrodinėti negatyvųjį faktą, atleisdamas atsakovus nuo procesinės pareigos įrodyti realų esminio turto pagerinimo buvimą santuokos metu.Teismo motyvai pažeidžia CPK 185 straipsnį, nes ignoruoja paties notarinio akto (hipotekos patvirtinimo) tekstą, kuriame sutuoktinės sutikimo nėra, ir iškraipo logikos dėsnius – teismas pareikalauja, kad ieškovas įrodytų dokumentų nebuvimą. Kadangi šis svarbiausias įrodymas (hipotekos sutartis) iš esmės liko neįvertintas, apeliacinės instancijos teismo nutartis vertintina kaip nemotyvuota. Teismai ignoravo su ieškovo reikalavimu nesutinkančių atsakovų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad palikėja jokių pretenzijų į iki santuokos sukurtą turtą nereiškė. Teismai supainiojo daiktinės ir prievolinės teisės institutus (pažeidė CK 3.88, 3.89, 3.98 straipsnius), atliko neteisėtą įrodinėjimo naštos inversiją (CPK 178 straipsnis), ignoravo CPK 185 ir 329 straipsnius dėl oficialių dokumentų vertinimo ir priėmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų neatitinkančius aktus, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.