Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovas A. J. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (statiniai) – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai – viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys ir išvietė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

1.1. ieškovas (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką su I. K. (buv. A.). Santuokoje jie susilaukė septynių vaikų. (duomenys neskelbtini) d. mirė ieškovo sutuoktinė I. K.. Nors visas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai ir statiniai) faktiškai priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, vis dėlto po sutuoktinės I. K. mirties paaiškėjo, jog tik žemės sklypai laikomi asmenine ieškovo nuosavybe, o toliau nurodyti statiniai - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai - viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys ir išvietė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas), laikomi bendrąja jungtine nuosavybe ir todėl po vieno iš sutuoktinio mirties, jie bus paveldimi paveldėtojų pagal įstatymą. Visa tai buvo didelė staigmena ieškovui, nes pagal statinių statymo metus, dalis jų buvo pastatyti dar iki santuokos sudarymo pradžios. Statinius ieškovas statė iš savo asmeninių lėšų, jo sutuoktinė I. K. jokių pretenzijų į turtą niekada nereiškė ir prie jo neprisidėjo, ji niekada nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisės į turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo sutuoktinė I. K. šio nekilnojamojo daikto nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe, o turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia turtą įgyti būtent asmeninės nuosavybės teise;

1.2. kai ieškovas (duomenys neskelbtini) m. tarnavo armijoje, gyvenamojo namo patvarkymą iš (duomenys neskelbtini), kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ gavo ieškovo sesuo O. K., tačiau ji niekaip negavo žemės sklypo statyboms. Dėl to kai ieškovo sesuo O. K. ištekėjo, ji norėjo gyvenamąjį namą „grąžinti“ kolūkiui pagal tuo metu galiojusią tvarką. Kadangi ieškovas tuo metu grįžo iš armijos ir tame pačiame (duomenys neskelbtini) k. kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino vairuotoju, kolūkio pirmininkas gyvenamojo namo paskyrimą perleido ieškovui ir skyrė žemės sklypą jo statyboms. Už gyvenamąjį namą iš ieškovo algos išskaičiuodavo į kolūkio sąskaitą. Ieškovas ūkiniams pastatams jau turėjo nusipirkęs statybines medžiagas ir buvo pradėjęs juos statyti, o statybas baigė būdamas santuokoje. I. K. po santuokos sudarymo įsidarbino mokytoja. Nuo to laiko, kai gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo pastatyti, ypatingai didelių remontų ir pakeitimų ieškovas su sutuoktine I. K. nedarė, nes gyveno pakankamai neturtingai. I. K. anksti neteko darbo, keitėsi laikai ir įstatymai. Be kita ko, ieškovas su sutuoktine turėjo daug vaikų, kuriais visais reikėjo rūpintis. Tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė visas lėšas ir jėgas skyrė vaikų išsilavinimui ir pagalbai jiems įsigyjant nuosavus būstus. Gyvenamajam namui neseniai pakeisti langai ir stogas, tačiau šiuos remonto darbus savo lėšomis atliko dukra I. K., I. K. jau sergant;

1.3. apie tai, jog turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, žinoma visiems paveldėtojams pagal įstatymą, t. y. ieškovo ir palikėjos I. K. vaikams, kurie yra įtraukti į bylą atsakovais. Iš Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos techninės apskaitos bylos (toliau - Namų valdos byla), pagal kurią inventorizacija atlikta 1987-06-22, matyti, kad Namų valdos byla skirta būtent ieškovo asmeninei nuosavybei į tam tikrą turtą patvirtinti, nes ant bylos nurodytas asmeninės nuosavybės fondas, o savininku įvardintas ieškovas. Namų valdos byloje esančiame gyvenamojo namo techniniame pase (Namų valdos bylos 6 psl.) nurodyta, kad 1994 m. gegužės 20 d. A. J. K. (ieškovui) priklauso turtas žymimas indeksais - 1A1ž; 2I1p; 3I1m; 4I1m; 5I1m; 6I1p. Pastatų valdymo pagrindas - (duomenys neskelbtini) rajono vald. Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Indeksai iš esmės atitinka nekilnojamojo turto registre nurodomus nekilnojamojo turto indeksus. Pagal nurodytus indeksus matyti, kad gyvenamojo namo techniniame pase neįvardinti tik kiti kiemo statiniai - šulinys ir išvietė, tačiau pastatų ir statinių charakteristikoje (Namų valdos bylos 7 psl.) jau nurodomas visas Turtas, įskaitant ir kitus kiemo statinius. Aplinkybę, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, patvirtina ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo raštas apie Ieškovui priklausantį turtą;

1.4. esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turtas iš tiesų priklauso asmeninės nuosavybės teise, jis neturėtų būti paveldimas mirus jo sutuoktinei I. K., remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei nuosekliai suformuota teismų praktika ieškovas siekia, kad turtas (statiniai) būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe;

1.5. pagal kasacinio teismo praktiką, iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkio knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkio knygų įrašai. Kaip minėta, įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki šios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Nagrinėjamu atveju namų ūkio knyga nėra išlikusi (ieškovas jos neturi), tačiau 1994 m,. balandžio 26 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjime Nr. 23 konstatuotas faktas, kuris buvo nurodytas namų ūkio knygoje. Pirmiau nurodytame pažymėjime nurodyta „remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės ūkinėmis knygomis Nr. (duomenys neskelbtini), asm. sąsk. K. A. J. <...> vardu užregistruotas <...> gyvenamasis namas su 10 m. priestatu, kurio bendras plotas 59,16 m2 iš kurio gyvenamas 38,57 m2 ir ūkiniai pastatai: <...> viralinė, bendras naud. plotas 43,2 m2 <...> malkinė 7,2 m2 <...> malkinė 14,4 m2 <...> daržinė 39,1 m2 <...> tvartas 28,0 m2 <...> ir kiti kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini)“. Nurodyti plotai iš esmės atitinka nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis, iš šių duomenų aišku, jog kalbama apie tą patį turtą, kurį ieškovas siekia pripažinti asmenine jo nuosavybe teisės aktų nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį. Dėl to būtų galima laikyti, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys yra tikri ir patikimi, jais netikėti nėra jokio pagrįsto pagrindo. Dėl to 1994 m. balandžio 26 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 23 ir pagal šį pažymėjimą priimtas 1994 m. balandžio 20 d. miesto (rajono) valdytojo potvarkis Nr. 172 laikomi teisėtais ir pakankamais įrodymais ieškovo asmeninės nuosavybės teisei į turtą patvirtinti. Jokiuose dokumentuose nėra ir niekada nebuvo net užsiminta, jog turtas būtų priklausęs ir jo sutuoktinei I. K.;

1.6. atkreipė dėmesį, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtas statyti dar 1966 metais, kai ieškovas nebuvo vedęs. Ūkiniai pastatai - viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1970 metais (po santuokos sudarymo); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1983 metais (po santuokos sudarymo); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1968 metais (iki santuokos sudarymo); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigta statyti taip pat 1968 metais (iki santuokos sudarymo). Atitinkamai, tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat baigtas statyti dar iki santuokos sudarymo, o tai yra, 1968 metais. Statybinės medžiagos ūkiniams pastatams statyti buvo įsigytos iš asmeninių ieškovo lėšų dar iki santuokos sudarymo. Nors tam tikri ūkiniai pastatai ir buvo baigti statyti jau po santuokos sudarymo, tačiau tai nereiškia, jog toks turtas nėra ir negali būti laikomas asmenine ieškovo nuosavybe, nes teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo siekį turtą įgyti būtent asmeninėn nuosavybėn. Aplinkybę, jog turtas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise patvirtina ne tik Namų valdos byla, bet ir (duomenys neskelbtini)regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) filialo raštas apie ieškovui priklausantį turtą. Be visa to, aplinkybę dėl turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir ginčo statinių pastatymo metai. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo sutuoktinė I. K. turtą būtų naudojusi, valdžiusi ar juo disponavusi kaip bendrasavininkė. Ieškovo sutuoktinė I. K. jokių pretenzijų į turtą niekada nereiškė, nes jai buvo žinoma, kad turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Taigi, turtą ieškovas įgijo/pastatė už asmenines lėšas ir jį valdė vienas, o sutuoktinė niekada nesiekė įforminti nuosavybės teisės į turtą savo vardu, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovo sutuoktinė nelaikė turto bendrąja jungtine nuosavybe su ieškovu.