Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2547Nr. eCIK-777/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17860-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 16 d. paduotu ieškovo D. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Minėtu sprendimu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas iš dalies.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.272 straipsnius. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, negautos pajamos apibrėžiamos kaip pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju tokia suma yra objektyviai nustatyta ir atsakovės neginčyta, t. y. 10 460,16 Eur, kuriuos ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs neteisėtai bei neproporcingai nušalintas nuo pareigų. Kitoje, su nušalinimu nuo pareigų visiškai nesusijusioje darbovietėje uždirbtos pajamos nėra ir negali būti tapačios šiai sumai, kadangi jos kyla iš visiškai kito, savarankiško teisinio santykio, kurio šalimi atsakovė nėra ir su kuriuo neteisėti pareigūnų veiksmai neturi jokio teisinio ryšio. Neteisėtas nušalinimas nuo pareigų pats savaime negeneravo ir negalėjo generuoti naujų pajamų – jis buvo tik faktinė aplinkybė, paskata ieškoti pragyvenimo šaltinio, tačiau ne teisinė šių pajamų atsiradimo priežastis. 2. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį atlieka kompensacinę funkciją, skirtą atkurti nukentėjusiojo padėtį, o ne sudaryti sąlygas pažeidėjui išvengti atsakomybės dėl nukentėjusiojo pastangų. Valstybės įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą yra besąlygiškas ir negali priklausyti nuo to, ar nukentėjusysis, siekdamas užtikrinti pragyvenimą nušalinimo laikotarpiu, sugebėjo rasti papildomų pajamų šaltinių. Skundžiamame sprendime pritaikytas kitur gautų pajamų įskaitymas neturi teisinio pagrindo, kadangi ieškovo kitoje darbovietėje uždirbtos pajamos atsirado ne dėl neteisėtų veiksmų ir ne iš to paties teisinio santykio, o dėl paties ieškovo savarankiškų pastangų sumažinti dėl neteisėto nušalinimo kylančius finansinius praradimus. 3. Skundžiamame sprendime padarytas esminis procesinis pažeidimas - netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Akivaizdu, kad ieškovas įrodė savo pirminių pajamų praradimo faktą ir dydį (10 460,16 Eur), ir šią aplinkybę teismas pripažino įrodyta. Aplinkybė, mažinanti atsakovės civilinę atsakomybę, t. y. kad dalis žalos esą kompensuota dėl susijusios naudos, turėjo būti įrodyta atsakovės, o ne ieškovo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas teisiškai ar faktiškai nebūtų galėjęs gauti pajamų kitoje darbovietėje, jei būtų likęs eiti pareigas savivaldybėje. Teismas, nesant tokių atsakovės pateiktų įrodymų, pats sukonstravo hipotetinę prielaidą ir šitaip faktiškai perkėlė neigiamo fakto (kad ieškovas nebūtų dirbęs kitur) įrodinėjimo naštą ieškovui. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konstitucinė garantija negali būti aiškinama siaurinamai prieš nukentėjusį asmenį, o priešingai, ji reikalauja, kad asmuo, patyręs žalą dėl valstybės pareigūnų veiksmų, gautų adekvatų, realų ir efektyvų jos atlyginimą. Skundžiamu sprendimu pritaikytas aiškinimas šią garantiją de facto susiaurina, kadangi pripažintos neteisėtos žalos dydis sumažinamas dėl aplinkybės, kuri visiškai nepriklauso nuo valstybės pareigūnų veiksmų ir kurią lėmė vienintelis tikslas – sumažinti dėl neteisėtų valstybės veiksmų kilusius finansinius praradimus ir užtikrinti pragyvenimą nušalinimo laikotarpiu. 5. Skundžiamu sprendimu teismas sukūrė teisiškai ydingą precedentą, prieštaraujantį CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Jeigu asmuo, kuris yra neteisėtai nušalinamas nuo pareigų, elgiasi sąžiningai, ieško būdų išgyventi, išlaikyti šeimą ir dirba, valstybė teismo sprendimu yra atleidžiama nuo dalies žalos atlyginimo. Tuo tarpu, jeigu asmuo būtų buvęs pasyvus ir visą laikotarpį nedirbęs, jam būtų priteista visa 10 460,16 Eur suma. Toks aiškinimas iš esmės baudžia nukentėjusįjį už jo paties pastangas mažinti dėl neteisėtų valstybės veiksmų kilusius nuostolius ir apdovanoja pažeidėją (atsakovę) už tai, kad nukentėjusysis savo jėgomis sušvelnino savo finansinę būklę nušalinimo laikotarpiu. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija WIDEN Legal, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.