- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eII-139-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00036-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Vaidos Cinkuvienės 2026 m. kovo 26 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK:26297103223).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Vaida Cinkuvienė priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą, kur pažeidėja nurodyta A. K., nes nenustatyta administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnio 1 dalyje. K. K. nesutikdama su priimtu nutarimu ir pateikė skundą, kuriuo prašo grąžinti bylą papildomam, išsamiam ir nešališkam tyrimui; įvertinti liudytojo parodymų patikimumą ir galimą šališkumą, grasinimų realumą bei galimą jų įgyvendinimą (automobilio apgadinimą). Savo skundą grindžia tuo, kad įvykio metu jos atžvilgiu buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimai bei išsakyti grasinimai (,,su automobiliu nevažinės“), kas sukėlė realų pavojų. Nurodė, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, daugiabučio kieme, dalyvaujant mažamečiams vaikams. Pareiškėjos mažametė dukra patyrė stiprų psichologinį poveikį ir iki šiol bijo kaimynės A. K.. Įvykio metu dalyvavo ir A. K. sutuoktinis, kuris elgėsi agresyviai, rankoje laikė kastuvą ir judėjo link pareiškėjos, kas sukėlė realią grėsmę jos saugumui. Praėjus maždaug savaitei po konflikto, pareiškėja rado apgadintą (subraižytą) savo automobilį. Atsižvelgiant į prieš tai išsakytus argumentus, turi pagrindo manyti, kad šie įvykiai gali būti susiję, tačiau ši aplinkybė netirta. Paaiškino, kad nutarimas iš esmės grindžiamas liudytojo G. Ž. parodymais, o jis pasak pareiškėjos, yra artimai susijęs su A. K. šeima (kartu dirba ir yra geri pažįstami). Ji nurodžiusi policijai apie liudytojo galimą šališkumą, tačiau ši informacija nebuvo tinkamai įvertinta. Mano, kad nebuvo tinkamai įvertintas viešosios tvarkos pažeidimas, agresyvus elgesys bei poveikis mažamečiui vaikui. Mano, kad tyrimas buvo neišsamus, vienpusiškas ir neatitinka objektyvumo principo. Pareiškėja K. K. buvo informuota apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Iki teismo nustatyto termino naujų duomenų į bylą nepateikė. A. K., kurios atžvilgiu buvo pradėta, o po to nutraukta administracinė teisena, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo informuota. Per teismo nustatytą terminą jokių papildomų duomenų į bylą nepateikė. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepimu prašė pareiškėjos K. K. skundo netenkinti ir 2026 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK nutarimą Nr. 82-ANR_N-23-2026 palikti nepateikstą. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 or 617-619 straipsniais, todėl su K. K. pateiktu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog A. K. pažeidė viešąją tvarką bei vaiko teises į saugią ir ramią aplinką, tai yra, kad ji 2026 m. vasario 25 d. nuo 7 val. 20 min. iki 7 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, pažymėto 2 numeriu, kieme, viešoje vietoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų šūkavo, įžūliai elgėsi, iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais pareiškėją jos mažametės dukros akivaizdoje, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 26297103223, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Tyrimo metu apklausta A. K. nurodė, kad 2026 m. vasario 25 d. su K. K. kilo konfliktas dėl netvarkingai pastatyto jos automobilio, tačiau pareiškėjos ji neįžeidinėjo, nurodė, kad pati K. K. sulaukusi priekaištų, ją užsipuolė necenzūriniais žodžiais. Taip pat buvo apklausti daugiabučio namo kaimynai, kuris minėtu laikų keiksmažodžių ar šūkavimų negirdėjo ir jokio konflikto nematė. Pagal Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyriaus išvadą Nr. 4VSV-943, nepasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad pareiškėja, būdama įsitikinusi, kad jos teisės buvo pažeistos ją įžeidžiant, ir siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš ją įžeidusio ir galimai neturtinę žalą padariusio asmens. Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Nagrinėjamu atveju per ePlicija 2026 m. vasario 25 d. iš K. katavičienės buvo gautas pareiškimas apie tai, kad 2026 m. vasario 25 d. apie 7:20 val. daugiabučio namo kieme, jai būnant su mažamete dukra, prieš ją įžūliai elgėsi, ją keikė, grasino ją sumušti ir sunaikinti jos ką tik įsigytą automobile, tuo metu savo automobilyje buvusi kaimynė A. K.. Be to tuo pačiu metu A. K. sutuoktinis taip pat buvęs lauke agresyviai prieš ją elgėsi, pasakė ,,užmušiu”, puolė link jos, tačiau smūgio nebuvo suduota, nes jį sustabdė atsitiktinis asmuo. Nurodė, kad A. K. kiekvieną dieną konfliktuoja ir ją užgaulioja. Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. Cinkuvienė 2026 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir 72 straipsnio 1 dalį nenustačius A. K. veikoje administracinių nusižengimų sudėties (ANK 5651 straipsnio 1 punktas) – ROIK: 26297103223. Pareiškėja K. K., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minimą nutarimą ir grąžinti bylą papildomam, išsamiam ir nešališkam tyrimui; įvertinti liudytojo parodymų patikimumą ir galimą šališkumą, grasinimų realumą bei galimą jų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, pažymėtina, kad šio straipsnio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kai necenzūriniais žodžiais ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamai kimbama prie žmonių, atlikti kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Būtinasis ANK 481 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.Dėl ANK 481 straipsnio nuostatų taikymo svarbu, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Tam, kad asmuo būtų pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojant veiką reikia atsižvelgti į tai ar nustatytas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, t.y. ar buvo pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2026 m. vasario 25 d. ryte, kai buvo pasnigę didelis kiekis sniego, A. K. norėjo išvažiuoti iš kiemo ir teko automobilį stumti, atsikasti sniegą, nes laisvai judėti aikštelėje ir daryti didesnius manevrus negalėjo, kadangi K. K. automobilis buvo pastatytas ant įvažiavimo į kiemą. A. K. nurodė, kad automobilį išsistumti iš sniego padėjo jos vyras ir kaimynas G. Ž., kuris taip pat buvo kieme. A. K. neginčijo, kad ji atsidariusi automobilio langą bevažiuodama pasakė K. K., kad ši savo automobilį statytų normaliai, kad jei nesugeba pati nusikasti sniego, tegul samdo žmones, kad nukastų (tai patvirtino ir A. K., bei liudytojas G. Ž. savo paaiškinimuose). A. K. duodama paaiškinimą neginčijo, kad ji buvo susinervinusi dėl to, kad negalėjo išvažiuoti. A. K. nurodė, kad ir K. K. supykusi šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek A. K., tiek K. K. konflikto metu buvo su mažametėmis dukromis. Taip pat nustatyta, kad kieme dar buvo A. K. sutuoktinis A. K. ir kaimynas G. Ž.. Taip pat nustatyta, kad A. K. turėjo kastuvą, kuriuo padėjo A. K. atsikasti automobilį, kad išvažiuotų. K. K. nurodė, kad A. K. link jos ėjo su tuo kastuvu ir užsimojo. Liudytojas G. Ž. patvirtino, kad A. K. turėjo kastuvą, tačiau jis tą kastuvą tik nusinešė į laiptinę, nematė, kad A. K. būtų ėjęs link K. K.. Liudytojas G. Ž. nurodė, kad konfliktas tarp kaimynių įvyko dėl K. K. prastai pastatyto automobilio. Taip pat nurodė, kad jis negirdėjo jokių necenzūrinių žodžių. Iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su daugiabučio namo gyventojais ir kitų aplinkybių matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į įvykio vietą, t.y. daugiabučio kiemas (duomenys neskelbtini), apklausus butų Nr. 6 ir Nr. 5 gyventojas, kurios tuo metu rastos namuose, jos abi nurodė, kad jokio konflikto lauke negirdėjo ir nematė, namo pirmininkė gyvenanti bute Nr. 2, taip pat telefonu nurodė, kad jokio konflikto nematė ir negirdėjo. Nustatyta, kad daugiabučio namo teritorija nėra filmuojama. Pagal pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseiniuose Vaiko situacijos vertinimo sprendimą 2026-03-13 Nr. 4VSV-943, dėl G. K. (buvo automobilyje, kai A. K. ir K. K.) konfliktavo) teisių pažeidimas nenustatytas. Byloje nėra išvados apie K. K. dukros teisių pažeidimą. Tai gi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tiek A. K., tiek K. K. atliko aktyvius veiksmus viena kitos atžvilgiu, tačiau nenustatyta, kad būtų atlikti veiksmai sudarantys pagrindą daryti išvadą, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, taip pat nenustatyta, kad būtų pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai. Pastebėtina, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (K. A. teismo nutarimas AN2-144-348/2022, 2024-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-114-634/2024).Administracinio nusižengimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save pareiškėju/nukentėjusiuoju pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), išsakyta pozicija. Nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies l punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).Teismas, išanalizavęs pareiškėjos, t.y. K. K., skundo argumentus, susipažinęs su A. K., t.y. asmens, kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, ir Institucijos surašiusios skundžiamą nutarimą atsiliepime išdėstyta pozicija, įvertinęs liudytojų A. K. ir G. Ž. paaiškinimus pateiktus administracinio nusižengimo tyrimo metu ir tai, kad daugiabučio namo gyventojai nurodė, jog negirdėjo ir nematė jokio konflikto buvus tarp A. K. ir K. K., bei surinktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir ANK 72 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.Pareiškėja skunde išdėstė poziciją ir apie tai, kad buvo subraižytas jos automobilis. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje šios aplinkybės netirtos, nes nėra šios bylos objektas. K. K. pateikdama pareiškimą 2026 m. vasario 25 d. per ePoliciją tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl 2026 m. vasario 25 d. per ePolicija pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes įrodymų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Pareiškėjos subjektyvus vertinimas ir samprotavimai nesudaro pagrindo A. K. veiksmus vertinti kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 straipsnio 1 dalis) ar vaiko teisių pažeidimą (ANK 72 straipsnio 1 dalis). Tik esant surinktiems įrodymams, juos objektyviai, išsamiai įvertinus, nesant jokios pagrįstos abejonės dėl pažeidimo padarymo, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Priešingu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena nepradedama, o pradėtoji nutraukiama. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2026 m. kovo 26 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 5651 straipsnio 1 punkto nuostatos ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. K. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, todėl nutarimas paliktinas galioti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas