Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R. A., jo atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui, ir advokato padėjėjai Julijai Rudokaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. A. atstovo advokato Lauryno Didžiulio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbi ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2026 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) V. R. A. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 5 d. 9 val. 00 min. – 2025 m. lapkričio 5 d. 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas statybų valdytojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veikiančio užsakovo (statytojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), interesais, įgalioto rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinių asmenų registras, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, direktoriumi, leido E. K. atlikti statybos darbus statybvietėje jam neturint Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kodo (toliau – ir ID) ir tokiu būdu neužtikrino, kad statybos darbus atliekantis fizinis asmuo E. K. turėtų ID, kai jį privalu turėti arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojama, t. y. leido jam dirbti nelegaliai. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 22¹ straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56¹ straipsnio 1 dalį. Už administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje jam buvo skirta administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda.

2025 m. gegužės 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Statytojas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – ir Generalinė rangos sutartis). Pagal šią sutartį Bendrovė įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), atlikti elektrotechnikos, silpnų srovių ir kitus susijusius darbus.

2025 m. birželio 13 d. Bendrovė sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – ir Subrangos sutartis) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Subrangovas). Šia sutartimi Bendrovė perdavė Subrangovui atlikti dalį Generalinės rangos sutartyje numatytų darbų (elektros tiekimo lauko tinklų, apšvietimo, vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas ir kt.). Subrangos sutartimi Subrangovas prisiėmė įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir identifikavimo.

2025 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama išankstinio Bendrovės sutikimo (kuris buvo būtinas pagal Subrangos sutarties 6.2.22 punktą) ir veikdama neteisėtai bei išimtinai savo rizika, sudarė antrinę subrangos sutartį (toliau – Antrinė subrangos sutartis) su mažąja bendrija (toliau –MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Antrinis subrangovas).

2025 m. lapkričio 5 d. Institucijos patikrinimo metu Objekte buvo nustatytas asmuo, E. K., atliekantis statybos darbus be nurodytų dokumentų (t. y. neturėdamas suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo).

2025 m. lapkričio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. pateikė oficialų rašytinį paaiškinimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai prisiėmė atsakomybę už padarytą pažeidimą, kuriame nurodė, kad E. K. į Objektą atvyko MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu, MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė darbo sutarties su šiuo asmeniu ir nepateikė duomenų SODRAI, MB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad E. K. turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, pažeidimas įvyko dėl organizacinių klaidų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pusės.

Skundžiamame nutarime Institucija klaidingai nurodė, kad Pareiškėjas leido asmeniui atlikti statybos darbus neturint ID kodo. Institucija nepagrįstai rėmėsi Generalinės statybos rangos sutarties 7.11 ir 6.2.21 punktais, kuriais rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsako už pasitelktų asmenų tinkamą darbą ir privalo užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi. Taip pat Institucija klaidingai vertino Pareiškėjo kaltę kaip tariamą neatsargumą (nerūpestingumą) ir padarė klaidingą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties.

Bendrovė įvykdė visas teismų praktikoje bei įstatymuose nustatytas sąlygas atsakomybei kitam asmeniui perduoti: Subrangos sutarties 6.2.19 punkte aiškiai, specifiškai ir tiesiogiai įtvirtino Subrangovo pareigą laikytis SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų ir užtikrinti ID kodų kontrolę. Specialioji teisės norma, leidžianti tam tikrais atvejais darbdaviu laikyti įgaliotą rangovą, šioje konkrečioje situacijoje Pareiškėjui negali būti taikoma, nes atsakomybė buvo teisėtai perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“, o faktinis pažeidimas kilo išimtinai iš neteisėtai ir be leidimo pasitelkto Antrinio subrangovo (MB „(duomenys neskelbtini)“) veiksmų.

Pažymi, kad statybvietėje ID kontrolę galima perduoti tik vienam rangovui, tą rašytiniu įgaliojimu galėjo atlikti užsakovas (statytojas), šioje byloje – Objekto statybų valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi Generalinės statybos rangos sutarties 7.11. punktas numato, kad Rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsako, kad tarp jo ir jo samdomų darbuotojų bei kitų asmenų būtų tinkamai sudarytos ir galiotų reikiamos darbo, samdos, rangos ar kitos sutartys, būtų priimti reikiami įsakymai ir kt., užtikrinantys tinkamą pasitelktų asmenų darbą bei atsakomybę, tai pat šios sutarties vykdymą. Sutarties 6.2.21. punktas nustato, kad rangovas privalo visą laikotarpį, kol Rangovo darbuotojai vykdo statybos darbus Statybvietėje, užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi, įskaitant, bet neatsiribojant, reikalavimo patikrinimo metu pateikti Rangovo darbuotojų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus šiame įstatyme nurodytoms institucijoms, laikymąsi.

Institucijos įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu pagrįstai nustatyta, kad būtent užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)ׅ“ yra atsakingas už aukščiau nurodyto Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimų vykdymą.

Sistemiškai aiškinant SĮ 22¹ straipsnio 4 ir 6 dalis kartu su UĮ 56¹ straipsnio 2 dalimi ir asmeninės atsakomybės principu (ANK 2 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad už nelegalų darbą atliekant statybos darbus atsako faktinis rangovas - subjektas, kuris realiai atliko atitinkamus statybos darbus ir pasitelkė (samdė) nelegaliai dirbusį asmenį. Kai visus statybvietės darbus atlieka vienas juridinis asmuo, būtent jis laikomas įgaliotu rangovu ir atsako už visų joje dirbančių asmenų identifikavimą; tačiau kai darbus atlieka keli rangovai, atsakomybė negali būti nei kolektyvinė, nei savavališkai priskiriama vienam pasirinktam subjektui, ji tenka tam, kuris faktiškai atliko konkrečius darbus ir pasitelkė konkretų asmenį. Nagrinėjamu atveju Objekte darbus atliko ne vienas, o mažiausiai keturiolika rangovų, o E. K. faktiškai pasitelkė bei jo darbą organizavo ne Bendrovė, o Antrinis subrangovas MB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl būtent MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip faktinis rangovas ir darbdavys, atitinka SĮ 22¹ ir UĮ 56¹ straipsniuose nurodyto atsakingo subjekto sampratą, o ne Bendrovė.

Neištyrusi visų bylos aplinkybių ir nenustačiusi, kuris subjektas buvo SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas vienintelis įgaliotas rangovas, VDI nepagrįstai ir savavališkai šiuo rangovu laikė būtent Bendrovę. Kadangi tą pačią pareigą Statytojas analogiškomis sąlygomis perdavė ir kitiems rangovams, Bendrovė negali būti laikoma vieninteliu už visų Objekte dirbusių asmenų identifikavimą atsakingu subjektu, todėl Skundžiamas nutarimas ir šiuo aspektu yra nepagrįstas bei naikintinas.

Administracinė atsakomybė Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma, nes neegzistuoja būtinas administracinio nusižengimo sudėties elementas - kaltė. Sukurdamas sutartinę sistemą pažeidimams išvengti, Pareiškėjas elgėsi teisėtai, apdairiai, rūpestingai ir protingai. Pažeidimas Objekte kilo išimtinai dėl nepavaldžių trečiųjų asmenų neteisėtų, savavališkų ir sutartis pažeidžiančių veiksmų, kurie buvo visiškai už Pareiškėjo įtakos, žinojimo ir kontrolės ribų.

V. R. A. atstovo advokato Lauryno Didžiulio skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju V. R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2025 m. lapkričio 5 d. 9 val. 00 min. – 2025 m. lapkričio 5 d. 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas įgaliotu rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, direktoriumi, leido E. K. atlikti statybos darbus statybvietėje jam neturint Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kodo ir tokiu būdu neužtikrino, kad statybos darbus atliekantis fizinis asmuo E. K. turėtų ID, kai jį privalu turėti arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojama, t. y. leido jam dirbti nelegaliai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo skirta administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nelegalų darbą atliekant statybos darbus administracinėn atsakomybėn yra traukiamas statytojas (užsakovas) – fizinis asmuo, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas – juridinio asmens vadovas.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose. Pagal UĮ 56¹ straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

SĮ 22¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti ID užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) 22¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais. SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako UĮ ir Lietuvos ANK nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas).

Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o subrangos sutartimi Subrangovas prisiėmė įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir identifikavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama išankstinio Bendrovės sutikimo, kuris buvo būtinas pagal Subrangos sutartį, ir veikdama neteisėtai bei išimtinai savo rizika, sudarė antrinę subrangos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. Antrinio subrangovo darbuotojas E. K. atvyko į Objektą MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu, tačiau antrinis subrangovas su juo nebuvo sudaręs darbo sutarties ir nepateikė duomenų SODRAI, jis neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nežinoma apie sudarytą antrinę subrangos sutartį ir pagal šią sutartį dirbančius asmenis Objekte. Pareiškėjas ar Bendrovė šio asmens į Objektą nekvietė, nurodymų jam nedavė ir apie jo buvimą Objekte patikrinimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, taip pat skundžiamame Nutarime Institucija klaidingai nurodė, kad Pareiškėjas leido asmeniui atlikti statybos darbus neturint ID kodo, bei klaidingai vertino Pareiškėjo kaltę kaip tariamą neatsargumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 6.2.20 punkte numatyta, kad rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) privalo visą laikotarpį, kol rangovo darbuotojai vykdo statybos darbus statybvietėje, užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimo patikrinimo metu pateikti rangovo darbuotojų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus šiame įstatymo straipsnyje nurodytoms institucijoms laikymąsi. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 13 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta statybos rangos sutartis, kurios 6.2.19 punkte numatyta, kad rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) privalo visą laikotarpį, kol rangovo darbuotojai vykdo statybos darbus statybvietėje, užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimo patikrinimo metu pateikti rangovo darbuotojų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus šiame įstatymo straipsnyje nurodytoms institucijoms laikymąsi.

2025 m. rugsėjo mėnesį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų sandėliavimo paskirties pastatų statybos projektas (duomenys neskelbtini), elektrotechnikos, ryšių, apsauginės ir gaisro signalizacijos darbai pagal pateiktas lokalines sąmatas. Rangovas MB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje pasirašytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų apie skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus nėra.

Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai. <...> Pabrėžtina, kad siekiant įtvirtinti atsakomybę už tinkamą statybvietėje esančių asmenų identifikavimą svarbu tokias nuostatas aiškiai apibrėžti rangos/subrangos sutartyse, vien bendro pobūdžio nuostatos apie teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimą nėra pakankamos minimai atsakomybei įtvirtinti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-932/2025, 9 punktas).

Iš šios teismų praktikos ir CK nuostatų akivaizdu, kad rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą, ką šiuo atveju ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai kuriems statybos darbams atlikti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. Š. ir, kaip patvirtina 2025 m. birželio 13 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta statybos rangos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad darbuotojai statybvietėje dirbs su skaidriai dirbančių darbuotojų kodu. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ matė, kad nespės atlikti darbų laiku, pasisamdė MB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo, tokiu būdu akivaizdu, kad subrangos sutartis tarp MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo, o ranga išliko tik tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kai sutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo perleista ir pavesta vykdyti legalaus darbo statybvietėje kontrolę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo informacijos apie tai, kad Objekte dirba subrangovas MB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad fiziškai nebūtų turėjęs galimybės dalyvauti vykstančiose statybose, kadangi įmonė turi daug kitų objektų, be to statybvietė buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniai, kartu su tuo pastarajai bendrovei perduota ir ID kontrolė, kurios, kaip matome iš bylos informacijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti atsakinga už trečiosios šalies veiksmus, tuo labiau žinant, kad jai net nebuvo žinoma apie MB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus objekte.

Pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Taigi, rangovas pats organizuoja darbą, renkasi darbuotojus ir tampa atsakingu už juos ir jų veiklą. <...> Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsniu, pasirūpinti, kad dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, privalo jų draudėjas, taigi, ne užsakovas. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalis numato, kad apdraustiesiems asmenims suformuotas kodas išduodamas tik pačiam apdraustajam asmeniui ir jo draudėjui. <...> Draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies įtvirtinimu yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1058/2023, 10, 11 punktai).

Pagal šį apygardos teismo išaiškinimą spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama subrangos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė visą riziką, kuri susijusi tiek su statybos darbų perdavimu, tiek su jų organizavimu. Teismo vertinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsakyti už tai, kokius darbuotojus rangovas samdo tam, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimas. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo darbdavys ir draudėjas tų asmenų, kuriuos rangovas ir subrangovas pasitelkė tam, kad būtų įgyvendinti rangos sutartimi sulygti darbai.

Nelogiška reikalauti iš užsakovo pareigos, jog šis pasirūpintų, kad statybvietėje, kuri statybos darbų atlikimui buvo perduota rangovui, esantys bei dirbantys, ne užsakovo pasitelkti darbui, asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Rangovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus statybvietėje ir pasitelkdamas kitus asmenis statybos darbų vykdymui, privalo elgtis rūpestingai, atidžiai bei vykdyti darbus pagal nustatytus reikalavimus ir sutartį, kuria be kita ko buvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo visą laikotarpį, kol rangovo darbuotojai vykdo statybos darbus statybvietėje, užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimo patikrinimo metu pateikti rangovo darbuotojų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus šiame įstatymo straipsnyje nurodytoms institucijoms laikymąsi.

Be kita ko teisės aktai nedraudžia vienu įgaliotu rangovu skirti subrangovo, kuriam perduodamas konkretus objektas, ir kuris faktiškai organizuoja darbų vykdymą tame objekte. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ir aptarta, 2025 m. birželio 13 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis (subranga), kurios 6.2.19 punktu, darbų atlikimo laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymąsi. Taip pat pareiškėjas V. R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonė, laikotarpiu, kai statybvietėje dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskritai neatliko jokių darbų, kadangi jo įmonės darbai galėjo būti atliekami tik po to, kai darbus užbaigs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi akivaizdu, kad kol buvo vykdoma subranga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje net ir nedirbo, o nors ir buvo rangovas, tačiau SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų laikymosi užtikrinimą buvo perleidusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kai ši savo ruoštu, kaip matyti iš bylos duomenų, ne tik nesilaikė šių reikalavimų tikrinimo, tačiau ir sudarė dar vieną subrangos sutartį apie tai neinformuojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir taip veikiant priešingai sudarytos sutarties sąlygoms bei prisiimant iš to kylančią riziką. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kol jie atlikinėjo darbus statybvietėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų nevykdė ir nurodymų jame dirbusiems asmenims nedavė. Taigi, akivaizdu, kad Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies prasme, šiuo atveju, vienas įgaliotas rangovas buvo būtent Subrangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris faktiškai atlikinėjo darbus statybvietėje. Tokiu būdu skundžiamame Nutarime buvo nepagrįstai išplėtos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. R. A. atsakomybės ribos už kitos asmens, veikusio statybvietėje – Subrangovo galimai padarytus veiksmus, kurių V. R. A. negalėjo matyti ir kontroliuoti, nes tuo metu jo vadovaujama įmonė Objekte jokių statybos darbų neatlikinėjo, darbai ir statybvietė sutartimi buvo perleista Subrangovui pasirašant sutartį ir kartu su iš jos išplaukiančiais įsipareigojimais.

Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjas V. R. A. nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei kilti, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas Institucijos Nutarimas ir dėl to teismas panaikina skundžiamą nutarimą, o teiseną V. R. A. atžvilgiu nutraukia.

Pareiškėjas prašo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas 7405,80 Eur, kurias sudaro 1440 Eur susipažinimas su VDI nurodymais ir faktine situacija, teisinio reguliavimo bei teismų praktikos analizė ir rašytiniai paaiškinimai Institucijai, 1440 Eur skundo rengimas, 360 Eur prašymai, 720 Eur pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, viso su PVM 4791,60 Eur (t. 3, b. l. 39), 480 Eur pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, rašytinių paaiškinimų rengimas, viso su PVM 1016,40 Eur (t. 3, b. l. 59), 1440 Eur susipažinimas su gauta byla ir baigiamosios kalbos ruošimas, 240 Eur pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje, viso su PVM 2032,80 Eur (t. 3, b. l. 96).

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje, kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022, 18 punktas), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023, 123–125 punktai).

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-25-495/2020, 64 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-7-6-303/2021, 22 punktas). Be kita ko, teismas spręsdamas dėl priteistinų išlaidų sumos kartu remiasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ rekomendacijomis. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina, jog byla teisme išnagrinėta penkių teismo posėdžių metu, kurių trukmė svyravo nuo 30 min. iki 1 valandos, visi teismo posėdžiai vyko nuotolinio ryšio priemonių būdu, taip pat į teiktų dokumentų apimtis ir prašymus, teismas vertina, jog priteisti prašomų išlaidų sumą yra per didelė, todėl priteisti prašomą sumą mažina iki 4000 Eur ir šią sumą priteisia V. R. A. naudai iš valstybės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi teismas n u t a r i a : tenkinti V. R. A. atstovo advokato Lauryno Didžiulio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2026 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. A. atžvilgiu nutraukti. Priteisti V. R. A. turėtas 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas iš valstybės. Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.