Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-239-870

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-07-20
Bylos Nr.: 1A-239-870
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Daiva Kazlauskienė, Vladislavas Lenčikas
Kaltinamasis: Z. B.

Byla 1A-239-870/2017 Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovai, išteisintajam Z. B., jo gynėjui advokatui R. V., civilinio ieškovo ( - )atstovėms E. P. ir Ž. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinio ieškovo ( - ) direktorės E. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Antano Rauličkio apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3( - )ieškinys 21 877,47 Eur sumai paliktas nenagrinėtu.

4Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. Z. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to patyrė didelės žalos juridinis asmuo, o būtent: kad jis, būdamas ( - ) direktoriumi, dirbdamas pagal 2004-03-03 tarp ( - ) savivaldybės tarybos, atstovaujamos savivaldybės mero K. V. ir Z. B. sudarytą darbo sutartį Nr.DS-346, kuria Z. B. priimtas į ( - ) direktoriaus pareigas: savavaliavo, akivaizdžiai nepaisė teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo tvarkos, vykdė biurokratizmą, nevykdydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo, blogai vykdė 2002-09-18 ( - ) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 02. TS-157 patvirtintus įstaigos nuostatus, 2003-09-23 ( - ) savivaldybės mero potvarkiu Nr.01.V-161 patvirtintus Viešosios įstaigos ( - ) centro direktoriaus pareiginius nuostatus, įpareigojančius įstaigos vadovą tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, racionalų materialinių išlaidų panaudojimą, nevykdydamas viešųjų pirkimų procedūrų,

7nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., komandiravo ir siuntė save kaip VšĮ ( - ) PCPC šeimos gydytoją į keliones:

82008-08-15 - 2008-08-23 į seminarą Kroatijoje „Slaugos proceso organizavimas. Bendravimo su pacientais svarba. Būtinosios pagalbos organizavimas Kroatijoje, Austrijoje“ su dalykine ir ekskursine programa (kelionės kaina- 1290 Lt- 373,61 Eur);

92010-05-19 – 2010-05-23 į tarptautinę šeimos gydytojų konferenciją Kankune (Meksika) WONCA CANCUN 2010 (kelionės kaina 7800 Lt- 2259,04 Eur ir 1540 Lt- 446,01 Eur komandiruotpinigių);

102011-07-07 įsakymu Nr.1-1 komandiravo save į konferenciją Islandijoje, Reikjavike (kelionės kaina 3975 Lt- 1151,24 Eur), tokiu būdu išleido save į komandiruotes už 13065,00 Lt – 3783, 89 Eur.

11Nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., neinformavo savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo, įgalioto atstovo apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo šių sprendimų priėmimo (veiksmų atlikimo), taip pasinaudojo pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų savo dukrai A. B.:

122009-12-15 sudarė darbo sutartį Nr.206 su savo dukterimi t.y. artimu giminaičiu, A. B. ir nustatė jai 50 proc. direktoriaus pareiginės algos dydžio darbo užmokestį per mėnesį 2011-01-04 įsakymu Nr. DS 5 patvirtino ( - )administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriais nustatė reikalavimus, pareigas, teises, atsakomybės ribas; 2011-09-30 pasirašė įsakymą Nr.2-4, kuriuo skyrė savo dukrai A. B. 520,00 Lt (150,60 Eur ) priemoką prie algos, nuo 2011-12-01 padidino A. B. darbo užmokestį nuo 3734,50 Lt/mėn. (1081,59 Eur ) iki 4200,00 Lt/mėn. (1216,40 Eur ), mokėjimas tęsėsi iki 2012-05-04, kas sudaro 1862,00 Lt (539, 27 Eur ) neteisėtų pajamų artimam asmeniui dukrai A. B. ir kartu turtinį nuostolį VšĮ ( - ) PCPC nevertinant kokio dydžio nuostolį sudarė pats darbo užmokesčio išmokėjimas pagal sudarytą darbo sutartį, 2012-05-04 nutraukė su ja darbo sutartį, bet vėliau- 2012-05-16 pasirūpino pakartotiniu A. B. įdarbinimu tose pačiose pareigose, įgaliojęs pasirašyti darbo sutartį kitą asmenį ( 2012-05-15 įsakymas Nr.34.1-16, priedas Nr.13) ir pakoregavęs VšĮ ( - ) PCPC pareiginius nuostatus, kuriuos patvirtino savo 2012-05-11 įsakymu Nr.33.1-15, pagal kurių 1.6 p. nustatė administratoriaus pavaldumą tiesiogiai ne direktoriui, bet šeimos gydytojų koordinatoriui, nors tokios pareigybės įstaigos struktūroje nebuvo.

13Nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-09 nutarimo Nr.531, ( - )įstatų 15.2, 53 punktų ir VšĮ ( - ) PCPC direktoriaus pareiginių nuostatų 7.11.2.p., be steigėjo leidimo ir aukciono procedūrų pardavė automobilius:

142010-09-23 UAB „A.“- Mitsubishi Outlander, valst.Nr. ( - ) už 42 000 Lt (12164,04 Eur ), (likutinė vertė 45477,41 Lt – 13171,17 Eur);

152011-01-20 A. A. Mitsubishi Outlander, valst.Nr. ( - ), už 1000 Lt (289,62 Eur ), ( likutinė vertė 8075,50 Lt - 2338,83 Eur );

162011-10-14 UAB „A.“ Mitsubishi ASX, valst. Nr. ( - ) už 39000 Lt - 11295,18 Eur (likutinė vertė 49740,48 Lt- 14405,84 Eur ), t.y. pardavęs automobilius ne aukciono būdu ir už mažesnes nei likutinės vertės, padarė įstaigai nuostolių už 21293,39 Lt - 6166,99 Eur .

17Nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 6 p., naudojosi tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) ne pagal paskirtį, t.y. ne ( - )reikmėms, o pasinaudojo savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau:

182012-01-02 - 2012-03-01 naudodamas tarnybinį transportą ir įstaigos lėšas degalams, suteiktų kasmetinių atostogų metu, naudodamasis tarnybiniu transportu sunaudojo 461,8 litrų degalų už 2195, 50 Lt ( 635,86 Eur) t.y.- materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, o asmeniniams poreikiams tenkinti, padarant 2195, 50 Lt - 635,86 Eur žalą.

19Nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., sudarė su savo dukters A. B. sutuoktiniu E. B.

202012-03-09 rangos sutartį Nr.12-2;

212012-03-27 rangos sutartį Nr.12-3;

222012-04-02 rangos sutartį Nr.12-4 dėl ( - )kabinetų remonto, ko pasekoje E. B. pagal šias sutartis 2012-03-09 buvo išmokėta 4000 Lt (1158,48 Eur), o 2012-03-30- 5600 Lt (1621,87 Eur), tokiu būdu nenusišalindamas nuo šių sprendimų priėmimo ir neinformuodamas savo tiesioginio vadovo apie esamą interesų konfliktą, pasinaudojo savo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų kitiems artimiems asmenims ir pagal jas išmokėjo 9600 Lt - 2780,35 Eur.

23Jis būdamas ( - )direktoriumi dirbdamas pagal 2004-03-03 tarp ( - ) savivaldybės tarybos, atstovaujamos savivaldybės mero K. V. ir Z. B. sudarytą darbo sutartį Nr.DS-346, kuria Z. B. priimtas į ( - )direktoriaus pareigas ir pagal 2008-10-01 darbo sutartį Nr. 197 dirbdamas ( - )šeimos gydytojo pareigose, laikotarpiu per 2008 m. spalio mėnesį- 2012 metų gegužės mėnesį, iki 2012 m. gegužės mėn.02 d., imdamas darbo užmokestį už 40 val. per savaitę direktoriaus darbo ir 39 val. per savaitę gydytojo darbo, tačiau faktiškai tiek nedirbdamas, naudojosi pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau, padarydamas darbo apimčių padidinimą, nes 2014-09-05 specialisto išvadoje Nr.11-609 (14) nustatyta, kad 2008 m. spalio mėn.- 2012 m. gegužės mėn. laikotarpio darbo užmokestis buvo apskaičiuotas sutinkamai su 2004-03-03 darbo sutartimi Nr. DS-346 ir jam dirbant VšĮ ( - ) šeimos gydytojo pareigose 4 val. per dieną, jam buvo apskaičiuota nurodytu laikotarpiu 21012,88 Lt (6085,75 Eur ) ir išmokėta 15970,19 Lt (4625,29 Eur ) daugiau mėnesinės bazinės algos, t.y. nuo priskaičiuoto didesnio darbo užmokesčio t.y. 21012,88 Lt (6085,75 Eur), įstaiga už darbuotoją turėjo sumokėti valstybines socialines draudimo įmokas 30,98 proc., kas sudaro 6509,79 Lt (1885,36 Eur) papildomų nuostolių VšĮ ( - ) PSPC, t.y. iki 2012.05.02 imdamas darbo užmokestį už 40 val. per savaitę direktoriaus darbo ir 39 val. per savaitę gydytojo darbo, tačiau faktiškai tiek nedirbdamas, šiais savo veiksmais įstaigai padarė 27522, 64 Lt – 7971,11 Eur žalą, viso šiais veiksmais ir neveikimu Z. B. padarė juridiniam asmeniui- VšĮ ( - ) didelės turtinės žalos už 75538,52 Lt-21877,47 Eur .

24II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

252. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas – VšĮ ( - ) centras prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, patenkinti ( - )civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 21 877,47 Eur turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie prieštaravo rašytiniams įrodymams, ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai, neatsižvelgė į pateiktas nepriklausomo audito išvadas, bei teismo ekspertizės išvadas ir taip nesilaikė teismų praktikoje pažymėto nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principu.

263.( - )prašo priteisti Z. B. dukrai be teisėto ir faktinio pagrindo padidintą darbo užmokesčio sumą, kas sudarė 539,27 Eur. Kaltinamasis padidino dukrai darbo užmokestį, tačiau nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įrodymai, kad šis padidinimas buvo teisėtas. Teismas vertindamas šią aplinkybę vadovavosi Z. B., A. B. ir kartu šiuo metu su juo kitoje įstaigoje dirbančios L. A. parodymais. Teismas nevertino nei D. S., nei E. P., nei L. D. parodymų, kurie prieštaravo minėtų suinteresuotų asmenų parodymams, kadangi jos paliudijo, kad įstaiga buvo pasamdžiusi kompiuterinę firmą, bei jų A. B. nemokė dirbti nei kompiuteriais, nei jų programomis ir neturi ji tam reikiamo informacinių technologijų išsilavinimo. Teismas taip pat nesivadovavo pateiktos sutarties su UAB „E.“ nuostatomis, kurioje numatyta, kad būtent ši firma buvo atsakinga už darbuotojų apmokymus ir kiekvieną mėnesį jai buvo mokamas 1210 Lt aptarnavimo mokestis.

274. Taip pat prašo atlyginti 2780,35 Eur sumą, kurią Z. B. išmokėjo savo dukros sutuoktiniui E. B. už neva atliktus remonto darbus. Pažymėjo, kad dukros sutuoktinis pagal BPK 38 straipsnį laikytinas šeimos nariu, todėl jo parodymai, Apelianto nuomone, turėjo būti vertinami kritiškai, ypač kai jie prieštarauja kitiems byloje įrodymams. Z. B. parodė, kad paskambino žentui ir šis pasakė, kad gali remontą atlikti pigiau nei kiti asmenys, todėl jį ir pasamdė, kuris atliko remontą 10 kabinetų. E. B. patvirtino, kad uošvis paskambino, pasiūlė atlikti remontą, o šis už jam atrodantį normalų 9 600 Lt per mėn. darbo užmokestį atliko šiuos darbus, kuris yra 5 kartus didesnis už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teismui ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta nepriklausomo UAB „A.“ išvada, kurioje pažymėta, kad pagal dokumentus E. B. galimai atliko darbus tik 5 kabinetuose, nėra viešųjų pirkimų dokumentų šiems darbams, darbų sąmatų, sutarčių datos yra vėlesnės nei darbų priėmimo akto, kurį pasirašė E. B. ir Z. B., kabinetų numeriai darbų priėmimo akte neatitinka sutartyse nurodytų numerių, neatitinka verslo liudijimo numeris ir kitos aplinkybės.

285. Civilinis ieškovas prašo priteisti 635,86 Eur žalą, už tai, kad Z. B. tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. ( - ) naudojosi ne pagal paskirtį t. y. savo atostogų metu, ne ( - )reikmėms ir sunaudojo kuro už nurodytą sumą. Teismas vertindamas šią aplinkybę vadovavosi liudytojų parodymais, kurie taip pat, Apelianto teigimu, turėtų būti vertinami kritiškai, ir yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojais apklausti K. B., I. S. ir T. S., paliudijo, kad Z. B. neva vyko pas juos į iškvietimus į Vilniaus rajoną, kai sirgo jie ar vaikai. Šiuos liudytojų parodymus paneigė rašytiniai įrodymai, t. y. asmens sveikatos istorijos bei administraciniai dokumentai, kuriuose nėra pažymėti apsilankymai pas minėtus asmenis, kaip tai privaloma daryti pagal teisės aktus, bei nėra praktikos nei įstaigoje, nei Lietuvoje, kad poliklinikų gydytojai vyktų į iškvietimus į namus pas pacientus, gyvenančius kituose rajonuose. Skunde taip pat pažymėjo, kad K. B. ir I. S. yra seserys, o jų motina R. T. dirbo slaugos administratore su Z. B. ( - )ir dabar dirba jo vadovaujamoje privačioje klinikoje slaugos administratore ir visada buvo lojali kaltinamajam. K. B. taip pat šiuo metu dirba su Z. B., todėl šie asmenys galėjo liudyti įtakoti kaltinamojo. Be to, tarnybinį automobilį Z. B. laikė savo kieme, juo naudodavosi ir ne darbo metu.

296. Ieškiniu prašoma priteisti 6166,99 Eur sumą už tai, kad mažiausiai tokio dydžio turtinę žalą padarė Z. B. be steigėjo leidimo ir aukciono procedūrų pardavęs tarnybinius automobilius už mažesnes nei likutinės vertės. Skunde pažymima, kad už šią veiką Z. B. nebuvo taikytas atleidimas, tačiau teismas vertino tik jo parodymus, kad žalos jis neva nepadarė, nes nupirko kitus automobilius. Liudytoja apklausta vyr. finansininkė L. D. paliudijo, kad informavo vadovą apie reikalingą aukcioną, tačiau jis į šias pastabas nekreipė dėmesio. Z. B. paliudijo, kad žalos nepadarė, nes neva tai buvo mainai ir jis įkeitė šiuos automobilius į naujesnius. Apeliantas nurodo, kad nėra jokių mainų sutarčių, automobiliai parduoti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismas nevertino ir prokuroro pateiktos aplinkybės, kad vieną iš pigiai parduotų automobilių UAB ,,A.“ pardavė artimam giminaičiui.

307. Taip pat prašoma priteisti 3783,88 Eur dydžio turtinę žalą, kadangi Z. B. už tokią sumą komandiravo save kaip šeimos gydytoją į prabangias komandiruotes užsienyje. Z. B. teiginys, kad jis taip elgėsi dėl to, kad Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje istatyme nėra nurodyta, kas jo vadovas, tai nežinodamas į ką kreiptis, pats komandiravo save į prabangias keliones, Apelianto vertinimu, yra absurdiškas, nes šis istatymas nereglamentuoja, kas kieno vadovas konkrečiu atveju, ir tai nėra įstatymo paskirtis, ką neabejotinai žino ir kaltinamasis. Skunde pažymima, kad už šias veikas Z. B. nebuvo skirta drausminė nuobauda, tačiau teismas vis tiek vadovavosi tik kaltinamojo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į kitų liudytojų - E. P., D. S. parodymus, kad niekas kitas įstaigoje nevykdavo į tokias prabangias komandiruotes ir taip dažnai.

318. Ieškovas taip pat prašo priteisti 7971,11 Eur dydžio turtinę žalą, kadangi jų vertinimu, tokio dydžio turtinį nuostolį padarė Z. B., imdamas bazinį darbo užmokestį už 40 val. per savaitę gydytojo darbo laiką, kai faktiškai dirbo tik 20 val. per savaitę, pasinaudojo pareigomis, siekdamas neteisėtų pajamų sau. Šią aplinkybę įvertino ir nustatė Lietuvos teismo ekspertizės centras, pateikęs 2014-09-05 specialisto išvadą Nr. 11-609. Z. B. teiginiai, kad neva jis negavo tokios bazinės algos, nes ji būdavo išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio priedo, pagal esančią byloje formulę, paneigta Specialisto išvados, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir vėl vertindamas kaltinimą bei civilinio ieškinio punktą, vadovavosi tik kaltinamojo parodymais, neatsižvelgdamas nei į E. P. ir L. D. liudijimus, nei į Specialisto išvadą su detaliu pagrindimu.

329. Apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl kiekvieno iš ieškinio punktų, Apeliantas daro išvadą, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata ir teismų formuojama praktika, kad turi būti objektyviai ir visapusiškai vertinami visi įrodymai, surinkti byloje, o, šiuo atveju, teismas vadovavosi tik kaltinamojo ir jo kviestų suinteresuotų liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į rašytinius įrodymus, tokius kaip UAB ,,A.“ išvadą, Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, kurie neabejotinai turėjo didelės reikšmės bylos išsprendimui iš esmės.

3310. Civilinis ieškovas nesutinka su teismo argumentu, kad Z. B. veikoje nėra juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimo, jo užimamos pareigos nebuvo svarbios savivaldybės mastu ir nesukėlė rezonanso visuomenėje, kuriuo būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui ar ( - )įvaizdžiui. Apeliantas pabrėžė, kad Z. B. ėjo ( - ) direktoriaus pareigas, ( - )buvo antra pagal dydį sveikatos priežiūros įstaiga savivaldybėje. Apie išteisintojo veiksmus rašė ne tik vietinė spauda, bet ir didžiausi šalies dienraščiai, internete nesiliovė komentarai, kad įstaiga nebesirūpina sergančiais, skęsta teismų maratonuose, kas, Apelianto nuomone, neabejotinai kėlė visuomenės nepasitikėjimą ir menkino įstaigos įvaizdį. Pažymėjo, kad nebuvo pavieniai straipsniai laikraščiuose - vien internetiniuose portaluose buvo patalpina daugiau kaip 8 straipsniai, kurių turinys neabejotinai sumenkino ( - )reputaciją ir kartu paskleidė neigiamą informaciją apie visą ( - ) savivaldybę. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino šių įrodymų, kadangi tai parodo, kad Z. B. veiksmais ir neveikimu padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala juridiniam asmeniui - VšĮ ( - ) PSPC. Skunde taip pat pažymima, kad Z. B. sumenkino valstybės tarnautojo vardą ir visų darbuotojų akivaizdoje, kadangi jie matė ir kritiškai vertino aplinkybes, kad įstaigos vadovas nuolat važinėja įstaigos automobiliu, įstaigoje dirba dukra už nepagrįstai didelį darbo užmokestį ne pilną darbo dieną, nors ką ji veikia ir kokios jos funkcijos kiti darbuotojai nežinojo, o įstaigoje pradėjus dirbti žentui, darbuotojai visiškai nusivylė tokia situacija ir garsiai aptarinėjo buvusio įstaigos vadovo nevaldomą savivaliavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir nepagarbą visai įstaigas bendruomenei.

3411. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad atleidus Z. B. iš užimamų pareigų, buvo pasiekti tikslai ir pašalinti padaryti pažeidimai. Nurodo, kad ( - ) savivaldybės taryba, atleisdama įstaigos vadovą ir pareigų tik sustabdė neteisėtus veiksmus ir apsaugojo įstaigą nuo didesnės turtinės ir neturtinės žalos. O teismo argumentas, kad Z. B. padarė visus minėtus pažeidimus tik dėl teisinių žinių stokos, Apelianto nuomone, atrodo ne tik absurdiškai, bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, kuriame numatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

3512. Pasisakydamas dėl BK 228 straipsnio požymių išteisintojo veiksmuose, civilinis ieškovas skunde nurodo, kad Z. B. sistemingai, ką pripažino ir teismai, nagrinėdami Z. B. atleidimo bylą, nepaisė teisės aktų nuostatų, iš kurių kilo jo teisės ir pareigos, t.y.: Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktus, 3 straipsnio 6 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis – komandiruodamas save kaip šeimos gydytoją ir tolimas ir prabangias komandiruotes kelis kartus; naudojant įstaigos transportą ir kurą asmeninėms reikmėms, įdarbinus dukrą A. B., nustačius jos tiesioginį pavaldumą sau, paskyrus darbo užmokestį, priedus, priemokas, nepagristai jį didinus, atleidus po steigėjo reikalavimo ir vėl pakartotinai įdarbinus; pažeidžiant viešųjų pirkimų nuostatas sudarius su dukros sutuoktiniu E. B. rangos sutartis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-09 nutarimo Nr. 531, ( - )įstatų 15.2, 53 punktų ir ( - ) direktoriaus pareiginių nuostatų 7.11.2 punktu, be steigėjo leidimo ir procedūrų pardavė įstaigos ilgalaikį turtą - automobilius už mažesnes nei likutinės vertės; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymą, kad 2012-01-01, 2012-03-09, 2012-03-27 ir 2012-04-02 rangos sutartys dėl ( - ) kabinetų remonto Z. B. buvo sudarytos be viešųjų pirkimų procedūrų, pažeidžiant Įstatymų numatytus tokiems pirkimams keliamus reikalavimus.

3613. Skunde Apeliantas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tokia teismų praktika būtent ir turėjo būti taikoma šioje byloje, kadangi pagal UAB „A.“ išvadą, vien per pusantrų metų, laikotarpyje nuo 2011 m, sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. įstaigoje atlikta viešųjų pirkimų be jokių procedūrų už daugiau nei 172212,19 Lt, tame tarpe ir rangos darbai iš dukros sutuoktinio E. B..

3714. Apeliantas pažymėjo, kad Z. B. taip pat pažeidė nesavanaudiškumo principo esmę, kurią apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., kuris numato, kad tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. Šį principą Z. B. pažeidė sudarydamas darbo sutartį su savo dukra, didindamas jos darbo užmokestį, sudarydamas aukščiau aptartas rangos sutartis su savo žentu, naudodamas tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms, komandiruodamas save kaip šeimos gydytoją į brangias komandiruotes užsienyje ir t.t. Apeliantas akcentavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neįžvelgė Z. B. veiksmuose tyčios elemento. Vien sistemingas didžiosios dalies jo darbą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimas, Apelianto nuomone, laikytinas tyčia. Z. B., eidamas Įstaigos vadovo pareigas savo veiksmais ir neveikimu, nuolat ir sistemingai nesilaikė įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos sau ir savo artimiems giminaičiams, taip pažeisdamas viešuosius interesus ir valstybės tarnybos principus, tokius kaip pagarba žmogui ir valstybei, nesavanaudiškumas, pavyzdingumas. Savo nepagarbą valstybei ir įstatymams Z. B. akivaizdžiai išreiškė 2009-12-15 sudarydamas su savo dukra A. B. darbo sutartį Nr. 206, nustatė jos funkcijas, teises, pareigas, atsakomybės ribas, jai vadovavo, skirstė darbus, skatino priemokomis prie algos, tuo pažeisdamas DK 97 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p. ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., o pareikalavus nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, 2012-05-04 nutraukė su ja darbo sutartį, bet vėliau - 2012-05-16 - pasirūpino pakartotinu jos įdarbinimu tose pačiose pareigose, įgaliojęs pasirašyti darbo sutartį kitą asmenį ir pakoregavęs ( - )administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriuos patvirtino savo 2012-05-11 Įsakymu Nr. 33.1-15, pagal kurių 1.6 punktą nustatė administratoriaus pavaldumą tiesiogiai jau ne direktoriui, bet šeimos gydytojų koordinatoriui, nors tokios pareigybės nėra įstaigos struktūroje (struktūra buvo tiesiog perbraižyta, ne derinant net su steigėju, kas privaloma, todėl laikytina sąmoningu apgaudinėjimu).

3815. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad negalima Z. B. taikyti atsakomybės pagal pateiktą kaltinimą, todėl, kad už tas veikas jis buvo nubaustas, t. y. atleistas iš užimamų pareigų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Kaip minėjo, atleidžiant išteisintąjį iš užimamų pareigų, buvo tik sustabdyta nusikalstama veika, tačiau tai, Apelianto nuomone, nepašalina atsakomybės už veikų padarymą ir pareigos atlyginti turtinę žalą. Skunde akcentuojama, kad teismų praktika ne kartą yra pasisakiusi apie draudimą taikyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už tą patį pažeidimą, tačiau tai nepaneigia galimybės taikyti kitų rūšių atsakomybę, kaip pvz. drausminę ir baudžiamąją kartu.

3916. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Rauličkis prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – Z. B. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 140 MGL (5 272,40 Eur) baudą. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 str. 1 d.), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, iš teismo argumentų negalima suprasti, kodėl teismas nurodo, kad sutinka su kaltinime suformuluotais Z. B. padarytais pažeidimais, o vėliau teigia, kad pažeidimus laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

4017. Prokuroro nuomone, šioje byloje teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kaltinamasis, buvo ištirti rašytiniai įrodymai, tačiau nuosprendyje teismas selektyviai pasirinko Z. B., jo dukters A. B., žento E. B., dabartinės kolegės L. A. parodymus vertinti kaip nekeliančiais abejonių, nors jie akivaizdžiai prieštarauja tiek kitų, nešališkų liudytojų parodymams, tiek rašytiniams įrodymams. 2012-04-30 darbo grupės, sudarytos ( - ) savivaldybės mero potvarkiu Nr. 01V-9, išvadoje nurodyta, kad Z. B. be steigėjo leidimo ir nevykdydamas aukciono procedūrų (nepriėmus sprendimų pripažinti automobilius nereikalingais arba netinkamais naudoti, nepaskelbus aukcionų, nesudarius aukciono komisijos ir neatlikus aukciono) pardavė tris automobilius ir, darbo grupės manymu, padarė įstaigai 21 293,39 Lt turtinę žalą; Z. B., komandiruodamas ar kitaip save siųsdamas į prabangias keliones už įstaigos lėšas, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, padarė įstaigai 1290 Lt turtinės žalos dėl komandiruotės 2008 m. rugpjūčio 15-23 d. į Kroatiją, 7773 Lt - dėl komandiruotės 2009 m. sausio 23 d. - vasario 2 d. į Dubajų, 9340 Lt - dėl komandiruotės 2010 m, gegužės 19-23 d. į Meksiką, 3975 Lt, - dėl komandiruotės 2011 m. liepos 9-16 d. į Islandiją; pažeisdamas Darbo kodeksą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą 2009-12-15 sudarė darbo sutartį su dukterimi A. B., 2011-09-30 įsakymu nepagrįstai skyrė jai 520 Lt priemoką prie algos; pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą su dukters vyru E. B. sudarė rangos sutartis dėl kabinetų remonto ir 2012-03-09 išmokėjo jam 4000 Lt, 2012-03-30 - 5600 Lt, nors darbų perdavimo akto nėra; dėl tarnybinio automobilio naudojimo atostogų metu padaryta 2 695,29 Lt turtinė žala; Z. B., imdamas darbo užmokestį už 40 val. per savaitę direktoriaus darbo ir 39 val. per savaitę gydytojo darbo, tačiau tiek valandų neišdirbdamas, naudojosi pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų (2014-09-05 specialisto išvadoje Nr. 11-609(14) nurodyta, kad jeigu Z. B. gydytojo pareigose dirbo 4 val. per dieną, tai jam laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2012 m. gegužės buvo apskaičiuota 21 012,88 Lt ir išmokėta 15 970,19 Lt daugiau bazinės algos). 2012-05-30 ( - ) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-161 Z. B. padaryti darbo drausmės pažeidimai buvo pripažinti šiurkščiais ir jam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė – atleidimas iš einamų pareigų. Teismas sprendimu atmetė išteisintojo ieškinį dėl jo grąžinimo į darbą. Be to, teismų sprendimuose yra pateiktas Z. B. veiksmų teisinis vertinimas, konkrečiai nurodant, kokius teisės aktus jis, būdamas VšĮ atstovu, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeidė ir kokią turtinę žalą padarė įstaigai savo neteisėtais veiksmais, kuriuos teismas įvertino kaip savanaudiškus, sistemingus, pažeidžiančius teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl nuosprendyje nevertino šių įrodymų, ir galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai turėjo įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui.

4118. Teismo išvadą dėl dvigubos baudžiamosios atsakomybės prokuroras vertina kaip neteisingą, kadangi teisės aktai leidžia valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tą patį pažeidimą kartu taikyti ir drausminę (tarnybinę), ir baudžiamąją, ir civilinę atsakomybę (žalos atlyginimas), ir tai nelaikoma non bis in idem principo pažeidimu.

4219. Skunde taip pat nurodoma, kad Z. B. veiksmais buvo padaryta tiek turtinė žala (21 877,47 Eur), tiek ir neturtinė žala, nes byloje civilinio ieškovo atstovų pateikti duomenys rodo, jog Všį ( - ) centras yra viena didžiausių įstaigų ( - ) savivaldybėje, apie neteisėtus buvusio įstaigos vadovo Z. B. veiksmus daug kartų negatyvia prasme buvo rašyta žiniasklaidoje, kas pacientams sukėlė abejonių įstaigos darbo veiksmingumu, todėl taip buvo pakenkta įstaigos autoritetui. Prokuroras nurodo, kad Z. B. neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2008 iki 2012 metų, t. y. 4 metus, iki kol jis už šiurkščius pažeidimus buvo atleistas iš įstaigos vadovo pareigų. Z. B. padaryti pažeidimai nebuvo vienkartiniai ir menkaverčiai, jie buvo ilgai trunkantys, sistemingi ir apimantys daugelį jo vadovaujamų sričių. Tokie Z. B. neteisėti veiksmai įrodo objektyviąją BK 228 str. nusikalstamos veikos pusę, nes faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl piktnaudžiavimo kasacinis teismas neteisėtų veiksmų sistemingumą, sprendžiant kaltės kryptingumą ir nustatant jos formą, vertina kaip itin svarbią aplinkybę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K- 354-51112015, Nr. 2K-3SE-69712016). Tuo tarpu teismas, prokuroro teigimu, skundžiamame sprendime Z. B. neteisėtų veiksmų sistemingumo išvis nevertino, priešingai - atskirai vertino kiekvieną veiksmą ir atskirai sprendė, kad atskiras veiksmas nesukėlė didelės žalos, nors prieš tai minėtose nutartyse kasacinis teismas pabrėžia, jog vertinant atskirai vieną iš pažeidimų, gali būti pripažįstama žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, tačiau kai tokie veiksmai sudaro sistemą, teismas privalo vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika, ne skaidyti ir atskirai vertinti veikas, o permanentiškai apjungti visus objektyviuosius požymius ir tada tapatinti veikos subjektyviuosius požymius su atitinkamu BK straipsniu.

4320. Nepagrįstais prokuroras laiko ir teismo argumentus dėl tyčios išteisintojo veiksmuose nebuvimo ir pažymi, jog nors tikslas ir motyvas nėra būtinieji BK 228 straipsnio nusikalstamos veikos požymiai, jie apibūdina piktnaudžiavimo subjektyviąją pusę ir yra reikšmingi sprendžiant tyčios kryptingumą. Byloje, prokuroro nuomone, pakanka įrodymų, kad Z. B. sistemingai neteisėtus veiksmus atliko vedamas savanaudiškų motyvų ir siekdamas finansinės naudos sau ir savo artimiesiems. Eidamas įstaigos vadovo pareigas, jis suprato savo įgaliojimų ribas, tai patvirtina įstaigos vyr. finansinės L. D. parodymai, kuriuose ji teigė, kad įspėdavo Z. B., jog taip elgtis negalima, tačiau jis jos nuomonės neklausė. Šių L. D. parodymų Z. B. bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, apklausos metu teisme, prokuroro teigimu, ciniškai teigė, kad jis vadovo neturėjo, nes savivaldybės taryba (įstaigos steigėjas) yra ne vadovas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Z. B., manydamas, jog jam trūksta teisinių žinių, būtų kreipęsis teisinės pagalbos.

4421. Teismo posėdžio metu išteisintasis Z. B. bei jo gynėjas prašė palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nuosprendį nepakeistą, prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą civilinio ieškovo Všį ( - ) atstovė Ž. D. prašė tenkinti pateiktą civilinį ieškinį, atlyginti turtinę žalą įstaigai ir reabilituoti valstybės tarnybos vardą.

Motyvuojamoji dalis

45III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

46Dėl byloje ginčytinų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

4722. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, civilinio ieškovo, Všį ( - ), tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs patikslintą kaltinimą, apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad Z. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių ir sudėties. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

4822. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nesant padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio.

4923. Trakų rajono apylinkės teismas išteisindamas Z. B., iš esmės pripažino visų jam suformuluotų kaltinimų faktines aplinkybes, kad pažeidė Z. B. Viešųjų pirkimų įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus (faktinių aplinkybių neneigia ir pats Z. B.), tačiau išteisino, nes remiantis skundžiamo teismo nuosprendžio argumentais, nors jis ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau Z. B. padaryti pažeidimai įvertinti kitu aspektu – jų nekriminalizuojant, pritaikius drausminę nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų, ir jis antrą kartą už jam inkriminuotų veikų padarymą negali būti baudžiamas, taip pat vertino, jog jo veiksmuose nėra tyčios bei jis nepadarė didelės žalos VšĮ ( - ), laikė, kad Z. B. padaryti pažeidimai nėra tokio pavojingumo, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė.

5025. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, įrodymų vertinimu ir pritaria apeliantams:

5125.1. asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad už piktnaudžiavimą tarnyba gali būti taikoma tiek drausminė (tarnybinė), tiek baudžiamoji atsakomybė ir tai savaime nereiškia non bis in idem principo pažeidimo. Drausminės nuobaudos paskyrimas nelaikomas baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe (LAT nutartis baudžiamojoje byloje: 2K-7-2/2007; 2K-71/2013; 2K-507-788/2015). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508/2012; 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147/2014).

5225.2. Z. B. nusikalstami veiksmai padarė didelę neturtinę žalą ir turtinę žalą juridiniam asmeniui VšĮ ( - ). Trakų rajono apylinkės teismas priešingą išvadą grindė tuo, kad Z. B. veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, pačioje ( - ) savivaldybėje, nebuvo sutrikdytas centro darbas.

5326. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnyje 1 dalyje numatyti padariniai – didelė žala – gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. Nekonkretinant kokio dydžio turtinė žala (apie tai teismas pasisakys vėliau) padaryta Z. B. padarytais pažeidimais, pastebėtina, kad didelė neturtinė žala yra akivaizdi. Pirmosios instancijos teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių įtakojančių padarytą žalą - kokio pobūdžio veika padaryta, jos trukmės, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeisti, kokią įtaką jo veiksmai turėjo viešiesiems interesams, kaip tai įtakojo visuomenės požiūrį į įstaigos vadovo neteisėtus veiksmus, kiek Z. B. neteisėti veiksmai sumenkino pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu.

54Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo.

5527. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuomenės informavimo priemonėse pasirodę straipsniai, kuriuose išviešinti laikotarpyje nuo 2008 m. iki atleidimo iš darbo Všį ( - ) direktoriaus Z. B. nustatyti pažeidimai, neigiamai paveikė įstaigos reputaciją, autoritetą, sukėlė gyventojų nepasitikėjimą institucija, tokie veiksmai formuoja atskirtį tarp žmonių ir nusivylimą valdžia. Tai buvo ne tik pavieniai straipsniai „( - ) kronika“ laikraštyje 2013-02-01 „Gripo ir teismų epidemija“, 2014-08-28 „B.: mano versija“, kuriuos dar ir šiandien galima perskaityti elektroninėje erdvėje, bet ir straipsniai internetiniuose portaluose „Sveikatos dienos proga gydytojai rūpinasi savo bėdomis“, „( - )direktorius iš darbo atleistas pagrįstai“ ir kiti. Taigi, nekyla abejonių, kad pakankamai ilgą laikotarpį besitęsiantys neteisėti, akivaizdūs naudos sau ir savo artimiesiems giminaičiams teikiantys veiksmai, sukuriantys išskirtinumą, neteisėtą naudos gavimą, pasipelnymą, ypač tokioje jautrioje srityje - medicinines paslaugas teikiančioje įstaigoje, diskredituoja valstybės politikos įgyvendinimą ir pagrindžia didelės neturtinės žalos buvimą.

5628. Z. B. veiksmai pasireiškė tyčia. Pastebėtina, kad kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad tokio pobūdžio bylose neteisėtų veiksmų sistemingumas yra itin svarbi aplinkybė, vertintina sprendžiant kaltės kryptingumą ir nustatant jos formą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511/2015, 2K-358-697/2016). Vertinant atskirai kiekvieną kaltinime išdėstytą net ir šiurkštų pažeidimą, kuris rodo įstaigos vadovo savivaliavimą, nepagarbą valstybės įstaigos autoritetui, įstaigos bendruomenei galėtų būti pripažįstama žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, netgi įvertinant tai, kad nebuvo laikytasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, tačiau kai tokie atvejai sudaro sistemą, teismas privalo vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika, ne skaidyti ir atskirai vertinti veikas, o permanentiškai apjungti visus objektyviuosius požymius ir tada tapatinti veikos subjektyviuosius požymius su atitinkamu BK straipsniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358-697/2016). Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos vertinimui įtakos turi sistemingas, besitęsiantis pakankamai ilgą laikotarpį, konkrečiu atveju nuo 2008 m. iki 2012-05-31, mažame miestelyje itin svarbios įstaigos – ( - ) vadovo neteisėtų veiksmų pobūdis. Negali atsverti tokie išteisintojo argumentai kaip „visi taip daro“, dangstymasis neišmanymu teisės aktų ir kiti pasiteisinimai. Šiame kontekste pažymima, jog pagal teismų praktiką, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. BK 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju, Z. B. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir suprato, kad nevykdydamas viešųjų pirkimų procedūrų, jas interpretuodamas savaip, nesilaikydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, be steigėjo leidimo ir aukciono parduodamas automobilius, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala jo vadovaujamai įstaigai ir sąmoningai leido tokiai žalai kilti. Z. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, savo tyčiniais veiksmais pažeidė teisės aktus ir sudarė galimybę gauti pajamas dukrai, didesnes sau, sudarė sąlygas užsidirbti savo žentui, galimai pigiau įsigyti automobilį sūnui. Abejonių nekelia, kad asmuo užimdamas pakankamai svarbios įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, vadovo pareigas, būdamas atsakingas už racionalų materialinių išteklių naudojimą suvokė, kad turi pareigą domėtis būtinais jo darbą reglamentuojančiais teisės aktais, nepainioti viešųjų ir privačių interesų, nekenkti įstaigos prestižui. Visa tai patvirtina tyčios buvimą Z. B. veiksmuose ir rodo, jog jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą.

5729. Pasisakant dėl Z. B. atliktų pažeidimų pavojingumo, pastebėtina, kad jis glaudžiai susijęs su didelės žalos požymiu, rodančiu padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neretai pripažįstamas atliekant vieną neteisėtą veiksmą, šiuo atveju matyti, kad Z. B. veiksmai sudaro sistemą ir apima ilgą laikotarpį. Nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas parodo, jog jis pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas veikė siekdamas asmeninės naudos sau ir artimiesiems ir taip diskreditavo ne tik VšĮ ( - ) ir institucijos prestižą, jo neteisėti veiksmai patekę į žiniasklaidos priemones ir sukėlę atgarsį visuomenėje, leido stebėtis netvarka ne tik toje pačioje įstaigoje dirbantiems žmonėms, bet ir visai Lietuvai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tarp tokių institucijų yra ir VšĮ ( - ).

5830. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje ištyręs patikslintą kaltinimą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, nustatė, kad Z. B. VšĮ ( - ) padarė ne tik didelę neturtinę žalą, bet ir turtinę tokiais veiksmais ir tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

59Z. B. būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: jis būdamas ( - )direktoriumi, dirbdamas pagal 2004-03-03 tarp ( - ) savivaldybės tarybos, atstovaujamos savivaldybės mero K. V. ir Z. B. sudarytą darbo sutartį Nr.DS-346, kuria Z. B. priimtas į ( - )direktoriaus pareigas: akivaizdžiai nepaisė teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo tvarkos, nevykdydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo, blogai vykdė 2002-09-18 ( - ) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 02. TS-157 patvirtintus įstaigos nuostatus, 2003-09-23 ( - ) savivaldybės mero potvarkiu Nr.01.V-161 patvirtintus Viešosios įstaigos ( - ) direktoriaus pareiginius nuostatus, įpareigojančius įstaigos vadovą tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, racionalų materialinių išlaidų panaudojimą:

60a) jis nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., neinformavo savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo, įgalioto atstovo apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo šių sprendimų priėmimo (veiksmų atlikimo), taip pasinaudojo pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų savo dukrai A. B.:

612009-12-15 sudarė darbo sutartį Nr. 206 su savo dukterimi t.y. artimu giminaičiu, A. B. ir nustatė jai 50 proc. direktoriaus pareiginės algos dydžio darbo užmokestį per mėnesį 2011-01-04 įsakymu Nr. DS 5 patvirtino ( - )administratoriaus pareiginius nuostatus, kuriais nustatė reikalavimus, pareigas, teises, atsakomybės ribas; 2011-09-30 pasirašė įsakymą Nr.2-4, kuriuo skyrė savo dukrai A. B. 520,00 Lt (150,60 Eur ) priemoką prie algos, nuo 2011-12-01 padidino A. B. darbo užmokestį nuo 3734,50 Lt/mėn. (1081,59 Eur ) iki 4200,00 Lt/mėn. (1216,40 Eur ), mokėjimas tęsėsi iki 2012-05-04, kas sudaro 1862,00 Lt (539, 27 Eur ) neteisėtų pajamų artimam asmeniui dukrai A. B. ir kartu turtinį nuostolį VšĮ ( - ) PCPC nevertinant kokio dydžio nuostolį sudarė pats darbo užmokesčio išmokėjimas pagal sudarytą darbo sutartį, 2012-05-04 nutraukė su ja darbo sutartį, bet vėliau- 2012-05-16 pasirūpino pakartotiniu A. B. įdarbinimu tose pačiose pareigose, įgaliojęs pasirašyti darbo sutartį kitą asmenį ( 2012-05-15 įsakymas Nr.34.1-16, priedas Nr.13) ir pakoregavęs VšĮ ( - ) PCPC pareiginius nuostatus, kuriuos patvirtino savo 2012-05-11 įsakymu Nr.33.1-15, pagal kurių 1.6 p. nustatė administratoriaus pavaldumą tiesiogiai ne direktoriui, bet šeimos gydytojų koordinatoriui, nors tokios pareigybės įstaigos struktūroje nebuvo;

62b) nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-09 nutarimo Nr.531, ( - )įstatų 15.2, 53 punktų ir VšĮ ( - ) PCPC direktoriaus pareiginių nuostatų 7.11.2.p., be steigėjo leidimo ir aukciono procedūrų pardavė automobilius:

632010-09-23 UAB „A.“- Mitsubishi Outlander, valst.Nr. ( - ) už 42 000 Lt (12164,04 Eur ), (likutinė vertė 45477,41 Lt – 13171,17 Eur);

642011-01-20 A. A. Mitsubishi Outlander, valst.Nr. ( - ), už 1000 Lt (289,62 Eur ), (likutinė vertė 8075,50 Lt - 2338,83 Eur );

652011-10-14 UAB „A.“ Mitsubishi ASX, valst. Nr. ( - ) už 39000 Lt - 11295,18 Eur (likutinė vertė 49740,48 Lt- 14405,84 Eur ), t.y. pardavęs automobilius ne aukciono būdu ir už mažesnes nei likutinės vertės;

66c) nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 6 p., naudojosi tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) ne pagal paskirtį, t.y. ne ( - )reikmėms, o pasinaudojo savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau:

672012-01-02 - 2012-03-01 naudodamas tarnybinį transportą ir įstaigos lėšas degalams, suteiktų kasmetinių atostogų metu, naudodamasis tarnybiniu transportu sunaudojo 461,8 litrų degalų už 2195, 50 Lt (635,86 Eur) t.y.- materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, o asmeniniams poreikiams tenkinti, padarant 2195, 50 Lt - 635,86 Eur žalą;

68d) nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., sudarė su savo dukters A. B. sutuoktiniu E. B. 2012-03-09 rangos sutartį Nr.12-2; 2012-03-27 rangos sutartį Nr.12-3; 2012-04-02 rangos sutartį Nr.12-4 dėl ( - )kabinetų remonto, ko pasekoje E. B. pagal šias sutartis 2012-03-09 buvo išmokėta 4000 Lt (1158,48 Eur), o 2012-03-30- 5600 Lt (1621,87 Eur), tokiu būdu nenusišalindamas nuo šių sprendimų priėmimo ir neinformuodamas savo tiesioginio vadovo apie esamą interesų konfliktą, pasinaudojo savo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų kitiems artimiems asmenims ir pagal jas išmokėjo 9600 Lt - 2780,35 Eur.

69e) taip pat Z. B. būdamas ( - )direktoriumi dirbdamas pagal 2004-03-03 tarp ( - ) savivaldybės tarybos, atstovaujamos savivaldybės mero K. V. ir Z. B. sudarytą darbo sutartį Nr.DS-346, kuria Z. B. priimtas į ( - )direktoriaus pareigas ir pagal 2008-10-01 darbo sutartį Nr. 197 dirbdamas ( - )šeimos gydytojo pareigose, laikotarpiu per 2008 m. spalio mėnesį- 2012 metų gegužės mėnesį, iki 2012 m. gegužės mėn.02 d., imdamas darbo užmokestį už 40 val. per savaitę direktoriaus darbo ir 39 val. per savaitę gydytojo darbo, tačiau faktiškai tiek nedirbdamas, naudojosi pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau, padarydamas darbo apimčių padidinimą, nes 2014-09-05 specialisto išvadoje Nr.11-609 (14) nustatyta, kad 2008 m. spalio mėn.- 2012 m. gegužės mėn. laikotarpio darbo užmokestis buvo apskaičiuotas sutinkamai su 2004-03-03 darbo sutartimi Nr. DS-346 ir jam dirbant VšĮ ( - ) šeimos gydytojo pareigose 4 val. per dieną, jam buvo apskaičiuota nurodytu laikotarpiu 21012,88 Lt (6085,75 Eur ) ir išmokėta 15970,19 Lt (4625,29 Eur ) daugiau mėnesinės bazinės algos, t. y. šias pajamas gavo neteisėtai ir taip padarė turtinę žalą 15970,19 Lt (4625,29 Eur ) įstaigai.

70f) nesilaikydamas 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d., komandiravo ir siuntė save kaip VšĮ ( - ) PCPC šeimos gydytoją į keliones:

712008-08-15 - 2008-08-23 į seminarą Kroatijoje „Slaugos proceso organizavimas. Bendravimo su pacientais svarba. Būtinosios pagalbos organizavimas Kroatijoje, Austrijoje“ su dalykine ir ekskursine programa (kelionės kaina- 1290 Lt- 373,61 Eur);

722010-05-19 – 2010-05-23 į tarptautinę šeimos gydytojų konferenciją Kankune (Meksika) WONCA CANCUN 2010 (kelionės kaina 7800 Lt- 2259,04 Eur ir 1540 Lt- 446,01 Eur komandiruotpinigių);

732011-07-07 įsakymu Nr.1-1 komandiravo save į konferenciją Islandijoje, Reikjavike (kelionės kaina 3975 Lt- 1151,24 Eur), tokiu būdu išleido save į komandiruotes už 13065,00 Lt – 3783, 89 Eur.

74Tokiais veiksmais Z. B. padarė 5800,42 Eur turtinę žalą (tokio dydžio žala įrodyta ir nekelia abejonių) VŠĮ ( - ) ir tais pačiais veiksmais VŠĮ ( - ) padarė didelę neturtinę žalą, nes pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesais, iškraipė VŠĮ ( - ) pirminės sveikatos priežiūros funkcijas, ir veiklos principus, neigiamai paveikė juridinio asmens reputaciją, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

7531. Aplinkybes, jog jis, pažeisdamas įstatymus 2009-12-15 sudarė darbo sutartį Nr. 206 su savo dukterimi t.y. artimu giminaičiu, A. B. įrodo paties Z. B. paaiškinimai tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teisme. Jis neneigė, kad 2009-12-15 priėmė dukrą A. B. į savo vadovaujamą įstaigą, dukrą atleido, kai komisija pradėjo svarstyti, kad tai privačių ir viešų interesų konfliktas. Paties kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ( - ) savivaldybės mero 2012-04-10 potvarkiu Nr. 01V-9 sudarytos darbo grupės išvada, kurioje nurodoma, kad Z. B. pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų savo dukrai A. B.. Jis sudarė 2009-12-15 darbo sutartį su dukra, 2011-12-01 pasirašė šios darbo sutarties pakeitimą padidindamas A. B. darbo užmokestį iki 4200 Lt/mėn., skyrė savo dukrai priemoką 520 Lt prie algos (t. 1, b. l. 13-22). Kadangi ( - )yra įsteigusi ir Z. B. į darbą priėmusi ( - ) savivaldybės taryba, tiesioginis Z. B. vadovas yra ( - ) savivaldybės taryba, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 2 d., privalėjo informuoti apie ketinimą priimti sprendimą dėl atlyginimo padidinimo VšĮ PSPC administratorei - Z. B. dukrai- A. B. (kaip ir apie kitus jo planuojamus priimti sprendimus, galinčius sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą) ir nusišalinti nuo tokios procedūros. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d., įstatymo nuostatos taikomos asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, prie kurių priskiriami ir asmenys dirbantys viešosiose įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Padidindamas savo dukrai A. B. darbo užmokestį nuo 3734, 50 Lt/mėn. iki 4200,0 Lt/mėn., 2011-12-01 pasirašydamas 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 206 pakeitimą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d. nes nenusišalino nuo šios procedūros, nepranešė apie interesų konfliktą savo tiesioginiam vadovui, pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų kitiems asmenims. 2009 m. gruodžio 15 d. darbo sutartis Nr. 206 (t. 4, b. l. 84) patvirtina A. B. atlyginimo dydį. Liudytoja D. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai ji vadovavo domėjosi A. B. atlyginimu, 3000 litų atlyginimas administratorei buvo per didelis, nes gydytojas tiek negauna. Ji negali pasakyti ką A. B. veikė centre. Pritartina civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentams, kad tokiais veiksmais – neteisėtai pakeldamas atlyginimą savo dukrai, nevertinant kokio dydžio žala padaryta pačiu darbo užmokesčio išmokėjimu, neteisėtai sudarius darbo sutartį, padaryta žala. Kadangi iš neteisės neatsiranda teisė, todėl pažeidus teisės aktus išmokėtas naujo atlyginimo darbo skirtumas 1862,0 Lt (539,27 Eur.) yra neteisėtas ir ši suma pripažintina kaip VšĮ PSPC padaryta turtinė žala.

7632. Aplinkybes, jog Z. B. be steigėjo leidimo ir aukciono procedūrų pardavė kaltinime nurodytus tris automobilius patvirtina jau minėta ( - ) savivaldybės mero išvada, kurioje detaliai išvardinta kokie teisės aktai buvo pažeisti ir apskaičiuota parduotų automobilių kainos ir jų likutinės vertės skirtumas - 21,293, 39 Eur. Darbo grupės, sudarytos ( - ) savivaldybės mero 2012-04-10 potvarkiu Nr. 01V-9, vertinimu, būtent tokio dydžio įstaigai yra padaryta turtinė žala (t. 1, b. l. 13-22). Byloje esantys dokumentai, finansinio lizingo sutartys, pasirašytos Z. B. kaip įgalioto PSPC atstovo su UAB „A.“, sąskaitos – faktūros, pirkimo- pardavimo sutartys patvirtina minėtų automobilių pirkimo, pardavimo faktus, pardavimo kainas (t. 2, b. l. 8-36). Pats Z. B. faktinių aplinkybių neneigia, tačiau savaip supranta, interpretuoja automobilių pardavimo metu jų vertes, net dėl to, kad vienas automobilis buvo parduotas jo sūnui, po to, kai jis UAB „A.“ pardavė VšĮ PSPC nemato nieko blogo, nes apie šias aplinkybes, jo vertinimu, reikėtų teirautis įmonės, kuri pardavė jo sūnui automobilį, nes jis nereguliuoja kam parduoti automobilius.

77Byloje esančioje UAB „A.“ ataskaitoje konstatuota, kad atliekant viešųjų pirkimų organizavimo ir įgyvendinimo patikrinimą nustatė, kad be steigėjo leidimo ir nevykdydamas aukciono tikrinamuoju laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) pardavė du tarnybinius automobilius (Mitsubishi Colt valst. Nr. ( - ) ir Mitsubishi ASX valst. Nr. ( - )), kurių likutinė vertė 28,3 proc. ir 81,8 proc. dėl šių sandorių ( - ) PSPC patyrė iš ilgalaikio turto pardavimo 17815,98 Lt. nuostolio (t. 1, b. l. 40-49).

78Kolegijos nuomone, toks Z. B. nevienkartis elgesys ne tik, kad netoleruotinas kaip institucijos vadovo, ignoruojančio privalomus vykdyti teisės aktų reikalavimus, bet ir nusikalstamas, kadangi sukuria nuomonę, jog įstaigų vadovai gali nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ar jas apeiti, tačiau pasisakant dėl padarytos žalos, galima tik daryti prielaidą, kad įstaigai buvo padaryta kaltinime nurodyto dydžio turtinė žala. Automobilio likutinė vertė ne visada atitinka rinkos vertę, dėl ko ir civilinio ieškinio patenkinimas šioje dalyje būtų neteisingas. Tokią išvadą sustiprina gautų papildomų UAB „A.“ pateiktų dokumentų turinys (t. 5, b. l. 94-108), tarp kurių yra raštas, jog automobiliai buvo pirkti ir parduoti pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas (t. 5, b. l. 94).

7933. Z. B. neigia tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams tikslams nurodo, kad atostogų metu jis vežė baldus, medžiagas reikalingas kabinetų remontui, dirbo ne kaip direktorius, o kaip šeimos gydytojas, lankė ligonius. Šį klausimą detaliai išnagrinėjo Trakų rajono apylinkės teismas (sprendimas įsiteisėjęs) ir apie tai pasisakė 2013-01-28 sprendime (t. 1, b. l. 58-72). Tai patvirtina ir kuro sunaudojimo 2012-04-16 analizė (t. 2, b. l. 113 -116). Teismas nekartoja tų pačių įrodymų pagrindžiančių priešingas aplinkybes nei paaiškino Z. B. ir daro išvadą, kad šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi pagrįstas ir priteistina ieškovui iš kaltinamojo pinigų suma, už kurią atostogų metu buvo pirkti degalai tarnybiniam automobiliui (635,86 Eur).

8034. Kaltinamasis neneigia, jog sudarė sutartis su žentu E. B. ir išmokėjo pastarąjam už atliktus remontus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esančios rangos sutarčių kopijos (t. 2, b. l. 69-70), jau anksčiau minėta ( - ) savivaldybės mero 2012-04-10 potvarkiu Nr. 01V-9 sudarytos darbo grupės išvada (t. 1, b. l. 13-22), ( - ) savivaldybės tarybos 2012-05-30 sprendimas dėl drausminės atsakomybės taikymo, kuriame konstatuota, kad nustatytais veiksmais naudodamas asmeniniams poreikiams tenkinti automobilį padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir už šį pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (t. 1, b. l. 23-27). Kolegijos vertinimu, nors žala padaryta, tačiau ji negali būti atlyginta, kadangi duomenų, pagrindžiančių, jog kabinetai nebuvo suremontuoti nėra, priešingai, ne tik pats Z. B., E. B., bet ir kiti liudytojai patvirtino, kad buvo suremontuoti kabinetai. Yra byloje duomenys, kad Z. B. be viešųjų pirkimų procedūrų, neparinkus tinkamo pirkimo būdo ir neatlikus pirkimo pagal pirkimo būdą reglamentuojančius teisės aktus sudarė rangos sutartis su L. S., A. G., S. T., M. M. (t. 1, b. l. 42). Byloje esančioje UAB AD „A.“ ataskaitoje nurodyta, kad iš rangos sutarčių turinio negalima nustatyti nei konkrečių remonto darbų įkainių, nei remontuojamų kabinetų dydžio (t. 1 b. l. 43). Parenkant tinkamą pirkimo būdą, buvo būtina susumuoti visų rangos sutarčių vertes ir remonto darbams reikalingų medžiagų vertes. Gauta suma viršytų 10000 Lt, todėl pirkimas turėjo būti atliekamas pagal šį pirkimo būdą reglamentuojančius teisės aktus. Byloje joks tyrimas nebuvo atliktas už kokią sumą galėjo būti atliktas remontas, jeigu Z. B. būtų laikęsis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, dėl ko pripažinti, kad padaryta įstaigai žala nėra jokio pagrindo, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

8135. Nors pats kaltinamasis Z. B. savo darbo užmokestį vertino kaip teisėtai gaunamą, tačiau byloje esančioje 2014-09-05 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-609 (14) atlikus tyrimą vienareikšmiškai konstatuota: jeigu Z. B. Všį ( - ) šeimos gydytojo pareigose dirbo 4 val. per dieną, tai jam per 2008 m. spalio mėn. – 2012 m. gegužės mėnesio laikotarpį buvo apskaičiuota 21012, 88 Lt ir išmokėta 15970, 19 Lt daugiau mėnesinės bazinės algos (t. 3, b. l. 27-30). Kolegijos vertinimu, specialistė pateikė išvadą, kurioje skaičiavimai atlikti Z. B. palankiu būdu, t. y. jeigu Z. B. direktoriaus ir šeimos gydytojo pareigose dirbo po 12 val. per dieną, tai dirbdamas 8 val. per dieną direktoriaus pareigose, šeimos gydytojo pareigose galėjo dirbti 4 val. per dieną. Visuotinai suprantama ir žinoma, kad Z. B. negalėjo dirbti 40 val. per savaitę administracinį darbą ir 39 val. per savaitę šeimos gydytojo darbą, nes tai viršytų žmogaus galimybių ribas. Remiantis šiuo kompetentingos specialistės atliktu tyrimu, nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktus, pasinaudojant savo padėtimi kaltinamajam išmokėta suma 15970,19 Lt (4625,29 Eur) laikytina kaip pagrįsta žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

8236. Z. B. faktinių aplinkybių, jog pats save kaip šeimos gydytoją siuntė į komandiruotes neneigia, jo vertinimu, nėra blogai, kad jis būdamas direktorius siuntė save kaip šeimos gydytoją į keliones. Teisėjų kolegija nevertina būtinumo (reikalingumo) dalyvauti užsienyje vyksiančiuose mokymuose, tačiau Z. B. tai darė nepaisydamas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. nuostatų. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmeniui dirbančiam valstybinėje tarnyboje draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą ar pačios procedūros metu, asmuo dirbantis valstybinėje tarnyboje privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo, ar priėmimo procedūroje apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai, Z. B. (direktoriaus) įsakymas dėl siuntimo save kaip šeimos gydytojo į keliones, PVM sąskaitos faktūros, avansinės apyskaitos (t. 2, b. l. 98-11).

83Darbuotojo, turinčio ypatingą darbuotojo statusą (neabejotinai priskirtinas Z. B. ( - )direktorius) atlikti veiksmai yra ne tik šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, tačiau esant sistemai, kaip šiuo atveju, pavojingas, atsižvelgiant į tokiam darbuotojui keliamus skaidrumo, teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimus. Su įstaigos finansais, materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus

84Pasisakant dėl turtinės žalos padarymo šioje dalyje, pastebėtina, kad nors kelionės buvo apmokėtos iš įstaigos pinigų, pažeidžiant vykimo į jas tvarką, nederinant klausimo su savivaldybės taryba, tačiau reali žala įstaigai padaryta nebuvo, nes duomenų, kad Z. B. nevyko į komandiruotes, ar kad neturėjo teisės į jas vykti byloje nėra. Įvertinus surinktus duomenis, kad Z. B. turėjo teisę vykti į minėtas komandiruotes, tačiau jis tai padarė pažeisdamas procedūras, nebūtų teisinga laikyti, jog padarė įstaigai turtinę žalą. Šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

8537.Apibendrinant išdėstytą, matyti, kad Z. B. visais aukščiau išvardintais pažeidimais padarė VšĮ ( - ) centrui ne tik didelę neturtinę žalą, bet ir turtinę žalą, tačiau žymiai mažesnę nei nurodyta kaltinime, nes kita dalis turtinės žalos, kuri nurodyta kaltinime yra neįrodyta, dėl jos buvimo kyla abejonių, dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies - 5800,42 Eur. Iš kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte pašalinami buitinėje, šnekamojoje kalboje, neaiškaus turinio vartojami teiginiai „vykdė biurokratizmą“, „savavaliavo“.

8638. Kolegija pažymi, kad konstatuotais pažeidimais Z. B. siekė gauti ir gavo turtinės naudos sau ir savo artimiesiems giminaičiams ir tokia jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal sunkesnę nusikalstamą veiką - BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau kolegija apie tai plačiau nepasisako, kadangi Z. B. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

87Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

8839. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8940. Spręsdamas Z. B. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad jis padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.

90Kaltinamojo Z. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir lengvinančių. Jis yra garbingo amžiaus (gim. ( - )), dirbantis gydytoju, 2016 m. rugpjūčio 17 d. gavo Krašto apsaugos ministro, pavaduojančio sveikatos apsaugos ministrą Juozo Olekos padėkos raštą už gydytojo profesijos puoselėjimą, darbštumą ir pareigingumą (t. 5, b. l. 67). Jis teisiamas pirmą kartą (t. 3 b. l. 124), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 125-127). Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo didelis laiko tarpas (beveik 5 metai), už konstatuotus pažeidimus atleistas iš pareigų. Kaltinamasis privalės atlyginti VšĮ ( - ) centrui padarytą turtinę žalą, todėl jam skirtina santykinai nedidelė bauda, leidžiant ją sumokėti per vienerius metus.

9141. 2015 m. spalio 5 d. prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinio ieškinio grąžinimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. B. turtui: garažui- boksui, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypui esančiam ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) 6 mėn. laikotarpiui (t. 3, b. l. 133-139). Byloje nėra duomenų, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtų pratęstas, todėl jo tolimesnio taikymo klausimas nesprendžiamas.

92Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

94Vilniaus Apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, ( - ) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

95Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

96Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą.

97Išaiškinti Z. B., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Trakų rajono apylinkės teismą. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

98Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. B. VšĮ ( - ) 5800,42 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus eurų 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

99Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.