Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ATS1 366,34 Eur skolą, 4,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 23,00 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 2,13 Eur išlaidas už duomenų gavimą. Iškėlus civilinę bylą, ieškovė atsisakė reikalavimų dėl 364,81 Eur skolos ir 4,19 Eur delspinigių, nurodydama, kad atsakovas po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 369,00 Eur sumą. Likusioje dalyje ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš atsakovo 1,53 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 23,00 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 2,13 Eur išlaidas už duomenų gavimą. Atsakovas prašė pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės pasirinkto netinkamo ginčo sprendimo būdo ir bylinėjimosi išlaidas palikti ieškovei. Nurodė, kad 1,53 Eur skola yra sumokėta, ieškovės reikalavimai – patenkinti, o ginčo dalykas – išnykęs.

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1,58 Eur metines procesines palūkanas ir 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: ieškovė tiekia buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui šilumą butui ir pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti, apskaičiuoja mokesčius už suvartotą šilumą bei pateikia sąskaitas apmokėti. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui; ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,53 Eur likusią skolą. Atsakovas teismui pateikė 2026 m. vasario 11 d. SEB banko mokėjimo nurodymą, kurio jis per tarpininkę UAB „Viena sąskaita“ sumokėjo ieškovei 1,53 Eur skolą. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą įrodymą dėl 1,53 Eur sumokėjimo, ieškovės reikalavimo dėl 1,53 Eur skolos priteisimo netenkina; ginčo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nekilo. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo ir ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo dalyje nustatyta, kad atsakovas dalį skolos – 369,00 Eur – sumokėjo 2026 m. sausio 30 d., todėl už šią sumą nuo 2025 m. gruodžio 30 d. iki 2026 m. sausio 30 d. priklauso sumokėti 1,57 Eur (369 Eur x 5 proc. x 31 d. / 365d. = 1,57 Eur) metinės palūkanos. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo ir pridėto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovas 1,53 Eur skolos dalį sumokėjo 2026 m. vasario 11 d., todėl už šią sumą nuo 2025 m. gruodžio 30 d. iki 2026 m. vasario 11 d. priklauso sumokėti 0,01 Eur (1,53 Eur x 5 proc. x 42 d. / 365 d. = 0,01 Eur) metinės palūkanos. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1,58 Eur metinės palūkanos; ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 23,00 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 2,13 Eur išlaidas už duomenų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, atsakovui neapmokant kiekvieną mėnesį gaunamų sąskaitų už ieškovės suteiktas paslaugas, kuriose nurodomas atsiskaitymo terminas ir mokėtina suma. Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų laikė pagrįstu ir tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

teismas nustatė, kad atsakovas po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei skolą, likusi nesumokėta suma sudarė tik 1,53 Eur. Neatsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra daugiau nei 40 kartų didesnės už ginčo sumą. Toks išlaidų paskirstymas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus;

ieškovė nesikreipė į atsakovą, nepateikė jokio raginimo ar priminimo apie įsiskolinimą, nesiėmė jokių veiksmų ginčą išspręsti taikiai. Ieškovė iš karto pasirinko teisminį ginčo sprendimo būdą, nors ginčas galėjo būti paprastai išspręstas ikiteismine tvarka;

ieškovė yra profesionali komunalinių paslaugų bendrovė, todėl jai taikomas aukštesnis rūpestingumo ir atsakingo procesinio elgesio standartas. Bylinėjimosi išlaidų perkėlimas atsakovui neatitinka sąžiningumo ir proceso ekonomiškumo principų;

teismų praktikoje pabrėžiama, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas neturi tapti neproporcinga finansine našta kitai šaliai, ypač kai ginčo suma yra itin maža, o teisminio proceso buvo galima išvengti. Inicijuoti teisminį procesą dėl itin mažos sumos, nebandant ginčo išspręsti taikiai, neatitinka proceso ekonomiškumo principo.

Ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

ieškovei į teismą teko kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo, tai yra skolos priteisimo. Skolą apeliantas apmokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui. Apeliantas jau ne pirmą kartą su ieškove atsiskaito tik po ieškovės kreipimosi į teismą. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-13360-949/2025 ieškovė iš apelianto prašė priteisti 667,84 Eur skolą, susidariusią nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. (imtinai), o nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 366,34 Eur skolą, susidariusią nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. (imtinai). Apeliantas piktybiškai nevykdo savo prievolių, o jas įvykdo tik po ieškovės kreipimosi į teismą;

apeliantas prievolių atsiskaityti su ieškove nevykdė visus 7 mėnesius, nors sąskaitos (mokamieji pranešimai), kuriose nurodomos mokėtinos sumos (einamieji mokėjimai bei skola už praėjusį laikotarpį) ir atsiskaitymo terminai apeliantui buvo siunčiamos kiekvieną mėnesį. Apeliantas klaidina teismą, kad negavo jokių raginimų ir/ar pranešimų dėl skolos apmokėjimo;

apeliantas vengė atsiskaityti ir savo prievolių nevykdė, todėl ieškovė turėjo teisę savo pažeistas teises ginti teisme ir ja pasinaudojo;

pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinio pateikimo teismui dieną apelianto skola egzistavo, apeliantas skolą apmokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos ir įrodytos byloje. Ieškovė patyrė faktines 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra ženkliai mažesnės nei rekomenduojamos priteisti išlaidos už ieškinio parengimą civilinėse bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už atsakovo butui ir pastato, kuriame yra atsakovo butas, bendro naudojimo patalpoms ieškovės teiktą šildymą, o taip pat šalto vandens pašildymą bei karšto vandens temperatūros palaikymą. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovas nesumokėjo 366,34 Eur, ieškovė taip pat paskaičiavo 4,19 Eur delspinigius, ir bendra ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti suma sudarė 370,53 Eur. Atsakovas skolos dydžio neginčijo ir po bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 30 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas) 2026 m. sausio 30 d. sumokėjo dalį skolos – 369,00 Eur. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinę bylą dėl 364,81 Eur skolos ir 4,19 Eur delspinigių nutraukė ir civilinę bylą dėl 1,53 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 2 d. Atsakovas likusią skolos dalį, tai yra 1,53 Eur, sumokėjo 2026 m. vasario 11 d. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1,58 Eur metines procesines palūkanas ir 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistos nepagrįstai, nes po ieškinio pateikimo skola ieškovei buvo sumokėta. Apelianto nuomone, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl pačios ieškovės netinkamo ginčo sprendimo būdo pasirinkimo, nes ginčas galėjo būti išspręstas ikiteismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Iš kartu su ieškiniu ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 61,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminio mokesčio išlaidos, teisinių paslaugų (advokato) išlaidos ir išlaidos už duomenų gavimą (NTR / GRT paslaugos).

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Taigi, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė, gindama savo teises (siekdama atgauti skolą už nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. atsakovui suteiktą šilumos energiją), kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu. Šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačio atsakovo elgesys. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13360-949/2025, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 667,84 Eur skolos bei 6,37 Eur delspinigių už ankstesniu laikotarpiu atsakovui suteiktą šilumos energiją. Minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovas taip pat patenkino ieškovės reikalavimus tik po civilinės bylos iškėlimo. Taigi, apeliantas ne pirmą kartą su ieškove atsiskaito tik po ieškovės kreipimosi į teismą.

Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nes atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino po ieškinio pareiškimo, tai yra po bylos iškėlimo teisme. Dėl to ieškovei sumažinus pareikštą finansinį reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad pirminio didesnio reikalavimo pareiškimą būtų nulėmęs ieškovės elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas ieškovei palankus sprendimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nebuvo nustatytas, todėl preziumuojama, kad ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tai yra pasinaudojo teise ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį teisme, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių. Tai, kad atsakovas įsiskolinimą grąžino dviem mokėjimo pavedimais po bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia, kad ieškinys jam buvo pareikštas nepagrįstai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad ieškovės elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovui, tiek ieškinio dalies atsisakant, negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti ieškovei papildomų turtinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo, nes po teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta, likusi skolos suma sudarė tik 1,53 Eur, tuo tarpu priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 61,43 Eur. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas (23 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur teisinių paslaugų (advokato) bei 2,13 Eur duomenų gavimo iš NTR ir GRT išlaidos). Minėta, jog visą įsiskolinimą ieškovei atsakovas dviem mokėjimo pavedimais (2026 m. sausio 30 d. sumokėjo 369,00 Eur ir 2026 m. vasario 11 d. sumokėjo 1,53 Eur) padengė tik po ieškovės ieškinio pateikimo teismui. Tai reiškia, jog ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti išlaidas, kurios objektyviai sąlygotos atsakovo neveikimu. Šiuo atveju nors dalis bylos ir buvo nutraukta, tačiau ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo neatsiejamai susijusios su bylos inicijavimu (žyminio mokesčio, duomenų gavimo iš NTR ir GRT išlaidos). Be to, ieškovė patyrė 36,30 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas, kurios taip pat buvo tiesiogiai susijusios su ieškinio parengimu, duomenų surinkimu, procesinių dokumentų įforminimu bei pateikimu teismui. Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, kadangi tik jų pagalba ieškovė galėjo tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą bei apginti pažeistus interesus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl advokato pagalbos (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (8.2 punktas).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.