Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Normetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria išspręstas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus finansinio reikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Normetas“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Normetas“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Jurgitą Dilę. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtinti neginčyti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 40 718,91 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš 40 095,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 623,65 Eur delspinigių, kaip reikalavimas, užtikrintas įkeitimu.

Nemokumo administratorė 2026 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, prašyme, be kita ko, nurodydama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir kreditorius) pateikė prašymą patikslinti finansinį reikalavimą, kuris, kreditoriaus nuomone, užtikrintas priverstiniu įkeitimu. Nurodė, kad nemokumo administratorei 2026 m. balandžio 21 d. pateiktas kreditoriaus pranešimas, jog bankroto proceso metu jos finansiniai reikalavimai padidėjo, nes po bankroto bylos iškėlimo buvo atleisti bendrovės darbuotojai. Kreditorius prašė patvirtinti patikslintą 56 419,42 Eur finansinį reikalavimą (susidedantį iš priskaičiuotų 55 794,77 Eur socialinio draudimo įmokų ir 623,65 Eur delspinigių), kaip užtikrintą įkeitimu, pažymėdamas, kad, siekdamas užtikrinti skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išieškojimą, dar 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Normetas“ turto priverstinio įkeitimo“ Nr. VIA_SP2E-991, kuriuo priverstinis įkeitimas pritaikytas tiek esamiems, tiek būsimiems įsiskolinimams.

Nemokumo administratorė pažymi, kad užtikrinto reikalavimo apimtis vertintina bankroto bylos iškėlimo momentu, o tai reiškia, jog įkeitimu užtikrintomis laikytinos tik iki 2026 m. sausio 22 d. egzistavusios bendrovės prievolės. Tikslinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas yra susijęs su po bankroto bylos iškėlimo darbuotojų atleidimo pagrindu atsiradusiais bendrovės įsipareigojimais sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurie negali būti laikomi užtikrinti įkeitimu, nepaisant to, kad priverstinis įkeitimas pritaikytas ir būsimiems įsiskolinimams. Dėl to kreditoriaus prašomas patvirtinti patikslintas (papildomas) finansinis reikalavimas (kurį sudaro 55 794,77 Eur socialinio draudimo įmokos), atsiradęs po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, gali būti tvirtinamas kaip pirmosios eilės finansinis reikalavimas, tačiau nėra pagrindo jį laikyti užtikrintu įkeitimu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą patenkino – patvirtino kreditoriaus 56 418,42 Eur finansinį reikalavimą, kaip įkeitimu užtikrintą reikalavimą, kurio 55 794,77 Eur tenkinama I etapu, o 623,65 Eur – II etapu.

Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė nepagrįstai plečiamai aiškino JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, kaip draudžiančią taikyti iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos pritaikytą hipoteką (įkeitimą) po bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

Teismas pabrėžė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-991 „Dėl UAB „Normetas“ turto priverstinio įkeitimo“ yra teisėtas ir taikytinas. Jame įtvirtinta, kad priverstiniu įkeitimu užtikrinti ne tik esami, tačiau ir būsimi skoliniai įsipareigojimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygoje, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ar kitame teisės akte nėra įtvirtintas teisinis pagrindas, nustatantis priverstinio įkeitimo pabaigą, sustabdymą ar kitokį priverstinės hipotekos teisinio statuso pasikeitimą bei draudimą taikyti priimtą sprendimą ir po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas padarė išvadą, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata netaikytina, kadangi sprendimas nustatyti priverstinį įkeitimą buvo priimtas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

Bendrovės nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 55 794,77 Eur reikalavimo dalis pripažinta užtikrinta įkeitimu, ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 55 794,77 Eur finansinio reikalavimo dalį, kaip pirmosios eilės reikalavimą; kitą nutarties dalį, kuria patvirtinta 623,65 Eur įkeitimu užtikrinta reikalavimo dalis, palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nėra ginčo, kad priverstinis įkeitimas kreditoriaus sprendimu nustatytas iki UAB „Normetas“ bankroto bylos iškėlimo. Nėra teigiama, kad dėl bankroto bylos iškėlimo savaime pasibaigė kreditoriaus taikytas priverstinis įkeitimas. Ginčas yra dėl to, ar iki bankroto bylos iškėlimo nustatytas priverstinis įkeitimas taikomas po bankroto bylos iškėlimo naujai atsiradusiai prievolei tokiu būdu, kad padidėtų įkeitimu užtikrinto reikalavimo apimtis. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-73-567/2024 išaiškino, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas turi galioti ne tik nustatant naujus turto apribojimus, bet ir didinant įkeitimu jau užtikrintos prievolės apimtį, nes ši norma nenumato tokio draudimo išimčių.

Nors kreditoriaus 2025 m. lapkričio 18 d. sprendime nurodyta, kad priverstiniu įkeitimu užtikrinami ne tik esami, bet ir būsimi skoliniai įsipareigojimai, tokia formuluotė negali būti aiškinama, kaip suteikianti kreditoriui neribotą teisę po bankroto bylos iškėlimo didinti įkeitimu užtikrintos prievolės apimtį. Minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma konkreti po bankroto bylos iškėlimo atsirasiančios prievolės apimtis. 55 794,77 Eur prievolė atsirado dėl bendrovės darbuotojų atleidimo 2026 m. vasario 19 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, apskaičiavus socialinio draudimo įmokas nuo darbuotojams išmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais. Tai nėra anksčiau egzistavusio reikalavimo techninis perskaičiavimas. Todėl šios sumos įtraukimas į įkeitimu užtikrintą reikalavimą nepagrįstai padidintų įkeitimu užtikrintos prievolės apimtį. Kreditoriaus 55 794,77 Eur reikalavimo dalies pripažinimas įkeitimu užtikrinta reikalavimo dalimi suteikia jam prioritetą, kurio kreditorius šia apimtimi negalėjo įgyti po bankroto bylos iškėlimo. Dėl to kreditoriaus 55 794,77 Eur reikalavimo dalis turi būti tvirtinama kaip pirmosios eilės, tačiau įkeitimu neužtikrintas, finansinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Bylos apeliacinio nagrinėjimo objektas – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria bendrovės bankroto byloje patvirtintas 55 794,77 Eur kreditoriaus reikalavimas, kaip užtikrintas įkeitimu, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP2E-991 „Dėl UAB „Normetas“ turto priverstinio įkeitimo“. Priverstinai įkeisti automobiliai Škoda Octavia, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MAN 18.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė Schmitz SPR 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Priverstiniu įkeitimu užtikrinti esami ir būsimi skoliniai įsipareigojimai. Priverstinio įkeitimo terminas: 2030 m. lapkričio 18 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovei UAB „Normetas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Jurgitą Dilę. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtino kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 40 718,91 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 40 095,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 623,65 Eur delspinigių, kaip reikalavimą, užtikrintą įkeitimu. Garantinis fondas 2026 m. balandžio 15 d. pervedė kreditoriui 40 095,26 Eur už atsakovės darbuotojams iš Garantinio fondo priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas.

Bendrovės bankroto proceso metu (2026 m. vasario 19 d.) buvo atleisti bendrovės darbuotojai, todėl jos įsiskolinimas kreditoriui padidėjo papildoma 55 794,77 Eur priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkinęs kreditoriaus prašymą, patikslinęs jo reikalavimą ir konstatavęs, kad likusi nepatenkinta kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis yra 56 418,42 Eur (55 794,77 Eur dalis tenkinama I etapu ir 623,65 Eur dalis tenkinama II etapu), padarė išvadą, kad visas šis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu.

Byloje nėra ginčo dėl 623,65 Eur kreditoriaus reikalavimo dalies (iki bendrovės bankroto bylos priskaičiuotų netesybų), kaip įkeitimu užtikrinto reikalavimo. Ginčo iš esmės nėra ir dėl likusios – 55 794,77 Eur – kreditoriaus reikalavimo dalies, t. y. dėl šios prievolės pagrindo, jos dydžio. Neginčijama ir aplinkybė, kad ši bendrovės prievolė kreditoriui atsirado po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nemokumo administratorė sutinka ir su tuo, jog nurodyta prievolė tenkintina pirmuoju etapu (JANĮ 94 straipsnio 3 dalis). Ginčas byloje kilo dėl to, ar ši kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis tenkintina kaip įkaito turėtojo finansinis reikalavimas (JANĮ 94 straipsnio 1 dalis), ar kaip įkeitimu neužtikrintas reikalavimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų – pirmąja eile (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo

JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams. Taigi, JANĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra grindžiama prioritetiniais reikalavimų patenkinimo etapais, t. y. pirmiausia tenkinami pagrindiniai, patys svarbiausi ir esminiai reikalavimai. Jei lieka juridinio asmens turto, antruoju etapu yra tenkinami šalutiniai reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1351-1120/2021). Dėl to tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo konkrečiame nemokumo procese nustatymas yra itin reikšmingas.

Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas yra daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis (CK 4.199 straipsnio 1 dalis). Priverstinis įkeitimas nustatomas tik įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu, be kita ko, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalis, 4.199 straipsnio 3 dalis). Valstybės reikalavimams, kylantiems iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti priverstinis įkeitimas gali būti nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu. Tačiau priverstinio įkeitimo taikymo galimybė nėra absoliuti. JANĮ expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama nustatyti priverstinį įkeitimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šios normos aiškinimo ir jos taikymo apimties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Normetas“ turto priverstinio įkeitimo“ Nr. VIA_SP2E-991, kuriuo priverstinis įkeitimas pritaikytas tiek esamiems, tiek būsimiems įsiskolinimams. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 22 d. Kreditoriaus finansinis reikalavimas, dėl kurio tenkinimo eiliškumo kilo ginčas, atsirado 2026 m. vasario 19 d. (t. y. jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo) atleidus bendrovės darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriaus sprendimu buvo užtikrinti ir būsimi bendrovės įsipareigojimai, dėl darbuotojų atleidimo po bankroto bylos iškėlimo padidėjusi kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis taip pat laikytina užtikrinta priverstiniu įkeitimu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

Lietuvos apeliacinis teismas, anksčiau nagrinėdamas analogiškus ginčus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1810-781/2020; 2024 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-73-567/2024) yra pažymėjęs, kad JANĮ, kaip specialusis įstatymas, reglamentuojantis juridinių asmenų nemokumo procesą bei juridinio asmens ir jo kreditorių santykius iškėlus juridiniam asmeniui nemokumo bylą, nustato draudimą taikyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismo išaiškino, kad aplinkybė, jog kreditoriaus sprendime nustatyti priverstinį įkeitimą nurodyta, kad priverstinis įkeitimas yra skirtas esamiems ir būsimiems bendrovės skoliniams įsipareigojimams užtikrinti, šio draudimo nepaneigia, nes JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas nenumato jokių išimčių — jis draudžia tiek nustatyti naujus turto apribojimus, tiek didinti jau esamo įkeitimo apimtį. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad po bankroto bylos iškėlimo atsiradusi finansinio reikalavimo dalis negali būti užtikrinta įkeitimu, nepaisant to, kad kreditoriaus sprendime nurodyta, jog hipoteka (įkeitimas) užtikrina ir būsimus skolinius įsipareigojimus. Tokia kreditoriaus reikalavimo dalis turi būti tvirtinama pagal jos faktinį atsiradimo pagrindą ir priskiriama atitinkamai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 50 punktas). Nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms analogiškoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo šios nutarties 20 punkte aptartos Lietuvos apeliacinio teismo anksčiau suformuotos praktikos.

Vadinasi, šiuo atveju, nors iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo susiformavusi kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis pagrįstai laikyta užtikrinta priverstiniu įkeitimu pagal kreditoriaus sprendimą, tačiau nustačius, kad ginčo objektu esanti kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis (55 794,77 Eur) atsirado po bankroto bylos iškėlimo, jos įvykdymas negali būti laikomas užtikrintas priverstiniu įkeitimu pagal kreditoriaus dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo priimtą sprendimą, nes taip būtų išplėsta bankroto bylos iškėlimo metu egzistavusi priverstinio įkeitimo apimtis, o tai prieštarautų specialiajame nemokumo procesą reglamentuojančiame įstatyme nustatytam draudimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad kreditoriaus 55 794,77 Eur finansinio reikalavimo dalis, atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo, negali būti tvirtinama kaip įkeitimu užtikrintas reikalavimas, o, įvertinus prievolės atsiradimo pagrindą, tvirtintina kaip pirmąja eile tenkinamas reikalavimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens prievolių vykdymą, iškėlus nemokumo bylą, taip pat nustatančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, dėl to suklydo, spręsdamas dėl kreditoriaus 55 794,77 Eur finansinio reikalavimo dalies, susiformavusios po bankroto bylos bendrovei iškėlimo atleidus darbuotojus, tenkinimo eilės. Taigi, atskirasis skundas tenkinamas, panaikinama apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalis, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 55 794,77 Eur finansinio reikalavimo dalis pripažinta užtikrinta įkeitimu, ir šis klausimas išsprendžiamas iš esmės, bendrovės bankroto byloje patvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 55 794,77 Eur pirmosios eilės I etapo finansinį reikalavimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 55 794,77 Eur finansinio reikalavimo dalis, kaip užtikrinta įkeitimu, panaikinti ir dėl šio reikalavimo priimti naują procesinį sprendimą – patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pirmosios eilės I etapo 55 794,77 Eur reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Normetas“ bankroto byloje. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.