- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1109-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01882-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- „Ignitis“
- Trečiasis asmuo
- "Energijos skirstymo operatorius"
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos už suvartotas gamtines dujas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės D. B. priteisti 1 271,24 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia gamtines dujas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) abonento Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis tarp šalių sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šio objekto gamtinių dujų suvartojimui apskaityti nuo 2017 m. liepos 10 d. buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo objektas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. B.. Atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. vartotojo gamtines dujas, tačiau neatsiskaitė už jas ir nesumokėjo 1 271,24 Eur. Paskutinis mokėjimas už ginčo objekte suvartotas gamtines dujas buvo atliktas 2024 m. balandžio 22 d., atsiskaityta iki dujų apskaitos prietaiso rodmens 11 380 m³. Skola ginčo objekte yra tęstinė ir susidarė iš kas mėnesį skaičiuojamo abonentinio mokesčio ir patikrinimo metu rasto nedeklaruoto ir neapmokėto suvartoto dujų kiekio kubais. Detali ginčo objekte priskaitytų suvartotų dujų kiekių seka atsispindi pridedamoje priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje. Ieškovė teigia, kad 2024 m. liepos 4 d. ginčo objekte buvo patikrinta apskaita ir užfiksuotas skaitiklio rodmuo 13 497 m³ bei priskaitytas neapmokėtas ir atsakovės nedeklaruotas 2 117 m³ dujų kiekis. 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pateikė prašymą nutraukti gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Gamtinės dujos ginčo objekte buvo atjungtos 2024 m. rugsėjo 17 d.. Atsakovei, nesutinkant su ginčo objekte operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO)) patikrinimo metu fiksuotais skaitiklio rodmenimis, buvo inicijuota skaitiklio patikra. Atliktus apskaitos prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą, 2025 m. sausio 28 d. patikros sertifikatu patvirtinta, kad apskaitos prietaisas buvęs ginčo objekte pas atsakovę yra tinkamas naudoti. Ieškovė sumokėjo ESO 35 Eur be PVM už gamtinių dujų membraninių apskaitos prietaisų modifikacijų skaitiklių patikrą, todėl prašė nurodytą sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovė apie patikros rezultatus buvo informuota. Atsakovė pareigos mokėti už dujas kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis nustatytomis kainomis tinkamai ir laiku neatliko, todėl privalo atsiskaityti už jos faktiškai suvartotą ir skaitikliu apskaitytą dujų kiekį. Atsakovė D. B. su ieškovės ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad dujos į ginčo objektą buvo įvestos pagal ESO 2016 m. birželio 8 d. pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas. Dujų vartojimo paskirtis – patalpų šildymui. Vidutinis mėnesio dujų sunaudojimas šildymui 2017-2023 m. sezono metu sudarydavo pagal apmokėjimą už dujų skaitiklio parodymus 231-248 m³ į mėnesį. 2024 m. sausio-kovo mėn. pradėjo kilti: sausio mėn. 260 m³; vasario mėn. 370 m³; kovo mėn. 315 m³ ir balandžio mėn. 290 m³. Kadangi 2024 m. orai sušilo anksti, šildymas buvo išjungtas. Iškviesta dujų katilo patikra – viskas normaliai, katilas tvarkingas. Pagal siūlymą iškviesta dujų avarinė tarnyba, kuri patikrino lauko ir vidaus iki katilo trasas – viskas normaliai, gedimų nerasta. Išvada – sugedęs dujų skaitiklis. Registruojant dėl sugedusio skaitiklio keitimo po mėnesio laukimo atvažiavo 2 darbuotojai. Atrakinę gatvės dujų įvado spintą pradėjo aiškinti, kad už dujų skaitiklio keitimą, seno nuvežimą į (duomenys neskelbtini) ir kitus darbus atsakovei reikia jiems grynais pinigais sumokėti 1 500 Eur. Kadangi dujų skaitiklis priklauso ieškovei ir jie atsakingi už jo priežiūrą ir tikrinimą, be pateikiamo kvito atsakovė atsisakė mokėti grynais pinigais. Meistrai nieko nepadarę išvažiavo. Toliau vėl buvo skambinama dėl skaitiklio gedimo. Po vėl ilgo laukimo atvažiavo tie patys asmenys ir vėl iškėlė mokėjimą be dokumento, kurį ji paprašė pateikti. Po 10 min. meistro pokalbio telefonu, vėl išvažiavo nieko netvarkę. Neturėdama aiškios išeities, atsakovė 2024 m. rugpjūčio 18 d. parašė ESO skundą dėl dujų naudotojo (kliento kodas (duomenys neskelbtini)) dujų skaitiklio gedimo, paaiškindama, kad dujos naudojamos tik katilui 9 radiatorių šildymui šaltuoju metu laiku. Vanduo į dušą ir praustuvus šildomas elektriniu atskiru katilu, virtuvėje irgi elektrinė viryklė, nes turi 9kW Saulės elektrinę ant namo stogo. Toliau ieškovės skyriuje (duomenys neskelbtini) padavė prašymą nutraukti dujų tiekimo sutartį ir pagaliau 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo nuimtas sugedęs dujų skaitliukas ir išjungtas dujų tiekimas. Buvo gauta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje 98,23 Eur už dujų tiekimo atjungimą vartotojui pageidaujant nutraukti dują tiekimo sutartį. Sąskaita apmokėta. Toliau 2024 m. gruodžio 21 d. per kurjerio paslaugas gavo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pranešimą civilinėje byloje Nr. eL2-10839-420/2024 ir teismo įsakymą dėl skolos. Jai parašius su konkrečiais paaiškinimais nesutikimą su ieškovės reikalavimais ir jiems prieštaraujant, pagal išdėstytas faktines įvykių aplinkybes bei kreditorės galimai melagingus ir tyčinius atskirų aplinkybių nutylėjimus, 2025 m. sausio 15 d. nutartimi šis teismo įsakymas panaikintas. Atsakovei papildomai kėlė didelį įtarimą skaitiklio, nuimto 2024 m. rugsėjo 17 d. remontas ar tvarkymas iki 2025 m. sausio 18 d. patikros, kurią atliko tie patys ieškovės darbuotojai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškovės ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės ieškinys yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas, todėl nemato pagrindo, dėl kurio ieškinys neturėtų būti patenkintas. ESO, kaip skirstomojo tinklo operatorius, yra atsakingas už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje, sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už ilgalaikio sistemos pajėgumo užtikrinimą, pagrįstą gamtinių dujų skirstymo paklausa. Dujų kiekio matavimo priemonės yra neatskiriama ESO dujų tinklo dalis. ESO 2017 m. liepos 10 d. įrengė dujų kiekio matavimo prietaisą Elster BK G4MT Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo objekte. Šis prietaisas pagamintas 2017 m. ir turėjo gamyklinę patikrą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2029 m. sausio 1 d.. Dujų apskaitos prietaiso tinkamumą nurodo ženkliukas ant prietaiso ekrano CE M17. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. deklaravo dujų apskaitos prietaiso rodmenį – 11 380 m³. 2024 m. liepos 4 d. ginčo objekte buvo patikrinta apskaita ir užfiksuotas skaitiklio rodmuo 13 497 m³. Atsakovei nesutinkant su ginčo objekte ESO patikrinimo metu fiksuotais dujų apskaitos prietaiso rodmenimis, buvo inicijuota neeilinė dujų kiekio matavimo prietaiso metrologinė patikra. 2025 m. sausio mėn., atlikus patikrą, nustatyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti ir metrologinės patikros sertifikatas buvo pratęstas iki 2037 m. sausio 28 d.. Tai reiškia, jog Elster BK G4T Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai apskaitė patiektą dujų kiekį. Ginčo objekte vartotojas privalėjo pats kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas, ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas šiame ginčo objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir / ar pagal ieškovės užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų / keitimo metu. Dujos buvo naudojamos patalpoms šildyti ir laikotarpiu 2021-2022 m. šaltojo sezono metu atsakovė deklaruodavo labai nedidelius kiekius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 271,24 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 271,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ginčo objektas, t. y. 2 aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas yra 584,75 m², naudingas plotas – 348,38 m², o gyvenamasis plotas – 200,52 m², nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis įsigaliojo 2017 m. liepos 4 d. Objekto gamtinių dujų suvartojimui apskaityti buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikra galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2029 m. sausio 1 d.. 2024 m. balandžio 22 d. atsakovė deklaravo dujų apskaitos prietaiso rodmenis 11 380 m³ už 2024 m. kovo mėnesį, už iki 2024 m. kovo 31 d. sunaudotas gamtines dujas su ieškove atsiskaitė. 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. liepos 23 d. ESO darbuotojai, atvykę į objektą pagal atsakovės sutuoktinio pranešimą, užfiksavo dujų apskaitos prietaiso rodmenis 13 497 m³; 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą nutraukti gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Sutarties nutraukimo priežastis – dujotiekio demontavimas objekte. 2024 m. rugsėjo 17 d. gamtinės dujos ginčo objekte buvo atjungtos, o dujų apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmontuotas ir išvežtas ESO darbuotojų. Atsakovė už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. neatsiskaitė su ieškove už suvartotas gamtines dujas – 2 117 m³ ir nesumokėjo kas mėnesį skaičiuojamo abonentinio mokesčio, ko pasėkoje susidarė 1 271,24 Eur skola. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų (gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektą, pažymos apie abonentą) matyti, kad ieškovė tiekė atsakovei gamtines dujas, už kurias atsakovė turėjo atsiskaityti, tačiau atsakovė pareigos mokėti už gamtines dujas kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis nustatytomis kainomis tinkamai ir laiku neįvykdė. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. paskutinį kartą deklaravo dujų apskaitos prietaiso rodmenis iki 11 380 m³ ir atsiskaitė su ieškove už 2024 m. kovo mėn. sunaudotas gamtines dujas. Tačiau ieškovei 2024 m. liepos 4 d. patikrinus dujų apskaitos prietaiso rodmenis buvo nustatytas 13 497 m³ rodmuo, vadinasi atsakovė buvo neatsiskaičiusi su ieškove už sunaudotus 2 117 m³ gamtinių dujų, ko pasėkoje susidarė 1 271,24 Eur skola. Iš byloje ieškovės pateiktos pažymos apie abonentą teismas nustatė, kad abonentas yra nuo 2017 m. liepos 4 d.. Naudojami prietaisai: dujinis šildymo katilas C tipo. Šildomos patalpos – 240,00 m². Pagal atsakovės pateiktus dujų apskaitos prietaiso rodmenis, ESO darbuotojų nurašytus faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis, teismas paskaičiavo atsakovės vidutinį dujų sunaudojimą 2017-2024 m., kuriuos įvertinęs, padarė išvadą, jog palyginus 2017-2023 m. atsakovės gamtinių dujų naudojimo kiekius, jokio žymaus gamtinių dujų sunaudojimo padidėjimo 2023 m. pabaigoje nestebima, nes gruodžio mėn., kai yra pats šildymo sezono įkarštis, atsakovė naudodavo nuo 240 m³ iki 360 m³ gamtinių dujų. Teismas atkreipė dėmesį į 2022 m. atsakovės deklaruotus gamtinių dujų kiekius – nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. sausio 9 d., t. y. šildymo sezono metu, atsakovė deklaravo vos 27 m³ gamtinių dujų sunaudojimą, kas teismui kėlė abejonių, ar tikrai teisingai ir sąžiningai atsakovė deklaruodavo dujų apskaitos prietaiso rodmenis. Be to, šie duomenys iškreipia atsakovės gamtinių dujų naudojimo vidurkius. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad ESO darbuotojai, 2023 m. rugsėjo 4 d. patikrinę dujų apskaitos prietaisą, nurašė faktinius jo rodmenis 9 825 m³, 2023 m. gruodžio 27 d. atsakovė deklaravo dujų apskaitos prietaiso rodmenis 10 045 m³ (atsakovė per 3 šildymo sezono mėnesius sunaudojo vos 220 m³ gamtinių dujų), kai tuo tarpu pranešime – užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 23 d. atvykę ESO darbuotojai užfiksavo dujų apskaitos prietaiso rodmenis 11 045 m³, t. y. net 1 000 m³ gamtinių dujų daugiau, nei deklaravo pati atsakovė. Šios aplinkybės teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., kuomet ESO darbuotojai užfiksavo faktinius dujų apskaitos prietaiso duomenis, galimai deklaruodavo ne tikslius dujų apskaitos prietaiso rodmenis, ko pasėkoje ir susidarė skola ieškovei už sunaudotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas. Teismas nurodė, kad atsakovės abejones dėl dujų apskaitos prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamo apskaityto patiekto dujų kiekio paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų teikti paaiškinimai, kuriais teismas neturėjo pagrindo abejoti. Į ginčo objektą atvykę ESO darbuotojai nustatė, kad dujų apskaitos prietaisas sukasi be trikdžių. Ieškovės iniciatyva buvo atlikta membraninio dujų skaitiklio BK-G4MT Nr. (duomenys neskelbtini) patikra ir padaryta išvada, kad dujų apskaitos prietaisas yra tinkamas naudoti, jam išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2034 m. sausio 28 d.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas, pagrindė suteiktų paslaugų apimtis, kainą, atsakovės įsiskolinimo dydį bei tai, kad DAP Nr. (duomenys neskelbtini) veikė tinkamai ir buvo tinkamas naudoti, taigi ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, įgyvendino. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, kad šildymo sezoną baigė 2024 m. kovo-balandžio mėn., kad name įrengtas dujų katilas buvo išjungtas / užsuktas, sklendė namo viduje buvo užsukta, gamtinės dujos buvo nebenaudojamos, o dujų apskaitos prietaisas vis tiek sukosi. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima kelti abejones dėl dujų apskaitos prietaiso tinkamumo naudoti ir tinkamos patiektų gamtinių dujų kiekio apskaitos. Atsakovei kelis kartus buvo siūloma atlikti neeilinę dujų apskaitos prietaiso patikrą, tačiau atsakovė, jos sutuoktinis atsisakė tai padaryti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamu sprendimu yra ginamos įmonės, turinčios situacijos valdymo galią ginčo situacijoje, ignoravus tą aplinkybę, kad būtent atsakovė yra vartotojas, silpnoji ginčo dalis. Ir atsakovei, kaip vartotojai, buvo perkelta pareiga įrodyti tas aplinkybes, dėl kurių egzistavimo ar nebuvimo iš esmės net negalėjo daryti įtakos. Ginčo teisiniai santykiai iš dujų pirkimo–pardavimo–tiekimo sutarties nepagrįstai nebuvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Teismas abi šalis rungimosi procese nepagrįstai laikė lygiomis. Tačiau esant vartojimo teisiniams santykiams, įrodinėjimo taisyklės pasižymi tam tikra specifika, kurios tikslas – papildomomis priemonėmis užtikrinti vartotojo, silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą sutartiniuose santykiuose su objektyviai pranašesnėje padėtyje esančiu verslininku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo proceso metu paaiškėjo, kad 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 23 d. buvo atvykęs (atsakovės vyro nufotografuotas ir fotografijoje esantis stambus vyras yra ESO darbuotojas V. T.). Jis buvo iškviestas kaip liudininkas, tačiau jo parodymai yra melas ir vertintini itin kritiškai, nes akivaizdu, pripažinimas realiai buvusių įvykių, taip, kaip nurodė liudytojas (atsakovės vyras), kad reikalavo pinigų, jis būtų pripažinęs padaręs nusikaltimą – pasikėsinimą sukčiauti (svetimo turto pasisavinimą ar pan.). Tikėtina, skaitliuko vizualinė apžiūra nieko negalėjo atkleisti. Apie tai, kad vartotojas neva atsisakė ekspertizės, atžymėjo vėliau savo elektroninėje darbo apskaitoje. Užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti atžyma „buvo pasiūlyta ekspertizei, atsisakė nenori pasirašyti“ parodo tik tą faktą, kad V. T. posėdžio metu apie tai irgi melavo. Kaip matyti iš fotonuotraukos, vietoje jis jokių popierinių dokumentų su savimi neturėjo, pasirašyti atsakovei ar jos vyrui nedavė, sau pastabas žymėjo savo bloknote, kompiuteris nebuvo su liečiamu ekranu, kad jame galima būtų pasirašyti. Tai kaip galėjo sutikti pasirašyti, jei nedavė ant ko pasirašyti? Pats vėliau arba pagal jo žodžius kitas darbuotojas surašė tokį tekstą sistemoje, neatitinkantį faktinių aplinkybių. Liudydamas teisme sakė daug akivaizdžios netiesos, tiksliau melavo.
Liudytojas pripažino, atvykęs pirmą kartą, atliko tam tikrus veiksmus, t. y. jis paminėjo, kad užsuko sklendę (neva, atsakovės vyro prašomas). Ir iš tiesų, atvykus antrą kartą 2024 m. liepos 24 d., skaitliuko parodymai buvo nepakitę, t. y. skaitliuko sukimasis sustojo tada, kai ESO darbuotojas, kažką vis tik dėžėje „pasukiojo“. Nei atsakovė, nei jos vyras nėra ir niekada nebuvo susiję su dujų tiekimu, inžineriniais dalykais, todėl negali komentuoti, kokius veiksmus konkrečiai turėjo atlikti, kad būtų atrastas / nustatytas galimas nuotėkis ar apskaitos prietaiso gedimas, ir kokiu būdu tai turėjo būti sprendžiama problema. Kaip matyti, kad galimai buvo sklendės ar jungties sandarumo problema, tačiau to objektyviai po skaitliuko nuėmimo neįmanoma identifikuoti (t. y. atsakovė neturi valios surinkti tokius įrodymus.). Todėl galima daryti išvadą, kad būtent tada 2023 m. liepos 4 d. darbuotojas pasukdamas tarpinę, uždaromąją jungtį ar atlikus kitą patikros / remonto veiksmą sustabdė nekontroliuojamą dujų pralaidumą. Skaitliukas nebuvo užstrigęs, todėl jis netraškėjo, bet tai visiškai nereiškia, kad nebuvo problemos kitoje dujų sistemos vietoje. Būtent ESO, kaip skirstomojo tinklo operatorius, yra atsakinga už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, kt. Neužtikrinus tinkamai techninės priežiūros, atsirado žala.
Liudytojo ESO darbuotojo liudijimas buvo svarbus byloje, jo atviri parodymai galėtų turėti įtakos bylos baigčiai. Pirmosios instancijos teismas jo žodžius priėmė besąlygiškai už tiesą, neva jis tiesiogiai nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Nors jo žodžių tikrumas nepatikrinamas taip pat kaip ir kito liudytojo, bet pastarojo atsakovės vyro paaiškinimai buvo visiškai atmesti, kaip neįrodyti faktai ar gynybinė versija, nors atsakovės vyras taip pat nėra suinteresuota bylos šalis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo aplinkybes, kad paskutiniais metais pas atsakovę namuose dujos buvo naudojamos tik namo šildymui su dujiniu katilu. Daugiau įrenginių name, veikiančių degant dujoms, nebuvo, nes jie buvo įsirengę saulės elektrinę, todėl dujinė plytelė maisto ruošimui buvo senokai atjungta. Todėl vartojimo poreikis buvo pasikeitęs 2017 m. ar 2023 m.. Skaičiuojant ankstesnių metų ir paskutiniojo periodo vidutinį dujų suvartojimą, sprendime klaidingai nurodoma, kad išanalizavęs teismas ankstesnių metų vidutinį metinį dujų suvartojimą, ženklaus dujų padidėjimo 2023 m. pabaigoje negali pripažinti. Ignoruojant atsakovės paaiškinimus, visiškai neteisingai buvo padaryta prielaida ir kartu išvada dėl dujų apskaitos prietaiso rodmenų deklaravimo teisingumo ir sąžiningumo. Atsakovė pažymi, kad teismas paimdamas vieno periodo vidurkius, ignoravo buvusius iki tol metinius bendrus vartojimo vidurkius, ir neatsižvelgė, kad dujinė plytelė buvo jau atjungta, dėl ko dujų vartojimas buvo mažesnis. Neatsižvelgė, kad jei keletą mėnesių buvo uždeklaruota mažiau, kad sekančiais mėnesiais deklaruota buvo ženkliai daugiau. Teismas ignoravo faktą, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas ir skaitliuko parodymai buvo visiškai tikslūs. Susidaro akivaizdi išvada apie subjektyvų ir selektyvų įrodymų atranką ir vertinimą, nurodant faktus, būtent pagrįsti tik pasirinktai pozicijai, kad būtų apginti ieškovės ar trečiojo asmens interesai. Juolab, kad teismo procese nebuvo užduodami klausimai apie šias aplinkybes, kad jas pasiaiškintų atsakovė, apie vartojimo įpročius atskirais mėnesiais ar pan., nes tai nebuvo ginčo objektas.
Logiška būtų daryti išvadą, ar bent jau labiau tikėtiną išvadą, kad buitinis vartotojas, kurio suvartojimo įpročiai sprendžiant pagal ankstesnius metus, nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki šildymo sezono pabaigos, per 3-4 mėnesių terminą, negalėjo suvartoti tokio didelio kiekio 2 452 m³, viršijančio metų suvartotą dujų kiekį. Kas ir objektyviai patvirtina atsakovės ir jo sutuoktino teiginius, kad jų matymas, jog dujų kiekis buvo nepagrįstai didelis fiksuojamas, yra pagrįstas. Jei atsakovė būtų tokią gynybos versiją pateikusi tik teisminio proceso metu, tai leistų abejoti ir kritiškai vertinti tokius teiginius. Tačiau esant visumai objektyvių įrodymų, kad apie tai pradėta kalbėti nuo 2023 m. pabaigos ir daryta nevienkartinis veiksmas problemai identifikuoti ir spręsti, rodo šių paaiškinimų pagrįstumą, ar bent jau aukšto lygio tikėtinumą tokioms aplinkybėms buvus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šildomos patalpos 240 kv. m. ploto. Pirma, tokių faktinių aplinkybių teismo procese nebuvo ištirta ir nesiaiškinta, todėl nieko nenustatė; antra, Nekilnojamojo turto išraše nurodomas gyvenamasis plotas 200,52 kv. m., trečia, atsakovė ir jos sutuoktinis gyvena tik dviese ir tik pirmame namo aukšte, todėl šildomas gyvenamasis plotas ženkliai (per pusę) mažesnis, nei nurodoma popieriuose. Suinteresuotos šalies liudytojo žodiniai paaiškinimas negali tapti faktu ir besąlyginiu įrodymu, nesant jokių kitų tai objektyvių patvirtinančių faktinių duomenų. Teismas įrodymų visapusiškumo taisyklės nesilaikė. Kadangi atsakovės paaiškinimai raštu ir jos sutuoktinio liudijimas yra visiškai atmesti, to nepagrindžiant, tai laikytina proceso pažeidimu.
Nei ieškovė, nei trečiojo asmens atstovas nepateikė įrodymų, kuriais patvirtintų, kaip po skaitliuko nuėmimo, jis buvo tinkamai supakuotas, užplombuotas. Neaišku, kur ir kaip saugomas, iki tol, kol buvo nuvežtas patikrai po 4 mėn. ir 11 d. Nėra saugojimo aktų, nurašymo aktų, kt. Kodėl tinkamas naudoti skaitliukas (kaip teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, nes dar galiojo meteorologinė patikra) nebuvo sumontuotas per tiek laiko (ilgiau nei 4 mėnesiai) kitam vartotojui, iš kur žinoti, kad skaitliukui buvo atliktas serviso ir remonto darbai. Tokia pačia logika remiantis, kaip pirmosios instancijos teismas motyvuoja sprendimą, galima daryti taip pat išvadas, kad tokia galimybė buvo ir ji nėra paneigta. Teismo argumentas, kad ginčui nėra svarbūs faktai apie skaitliuko nuėmimą, saugojimą, transportavimą – neteisingas. Atsakovė šiame skaitliuko tikrinimo procese nei teisių, nei pareigų neturi, bet turi priimti faktą nekvestionuojant, kad viskas buvo atlikta tinkamai pagal teisės aktus. Teismas teismo sprendime rėmėsi ieškovės ir trečiojo asmens nurodytomis teisės aktų ištraukomis iš esmės, apie tiekėjo ir operatoriaus teises, o vartotojo pareigą sumokėti už suvartotas dujas. Tačiau nebuvo nurodyti šiam ginčui aktualūs ir kiti teisės aktai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė, nes už tinkamą gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą (į kurią įeina ir buitinių vartotojų apskaitos prietaisai) atsakinga ESO. Ši įmonė yra atsakinga už gamtinių dujų tiekimo sutrikimus, techninės priežiūros užtikrinimą, kt. Toks reglamentavimas numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkte, kad skirstymo sistemos operatorius įrengia ir eksploatuoja teisės aktų reikalavimus atitinkančias dujų kiekio matavimo priemones, t. y. dujų kiekio matavimo priemonės yra neatskiriama ESO dujų tinklo dalis. Atsakovė, kaip vartotoja, turėjo pareigą užtikrinti savo atsakomybės ribose patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šią pareigą užtikrino, tai įrodyta. Suabejojusi savo katilo, namo sistemos patikimumu, iškvietė dujų meistrą. Kuris darbus užfiksavo darbų atlikimo aktu. Visa aplinkybių grupė patvirtina, kad skirstymo operatorius savalaikiai neidentifikavo problemos, veikė aplaidžiai, ir todėl yra atsakingas už susidariusią ginčo situaciją. Santykiuose su vartotoju verslininkas atsakingas be kaltės, jei neįrodo priešingai. Trečiajam asmeniui ir ieškovei nepalanku atskleisti jiems žinomas aplinkybes, ir prisiimti atsakomybę už žalą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinimo įrodymus ir netinkamai išsprendė įrodymų pakankamumo klausimą ir netinkamai taikė įrodymų vertinimo procesines taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Ieškovė UAB „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Trečiasis asmuo ESO paaiškino, kad dujų apskaitos prietaisas, kuris buvo įrengtas ginčo objekto gamtinių dujų suvartojimui apskaityti, turėjo galiojančią patikrą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2029 m. sausio 1 d., minėtą apskaitos prietaisą 2023 m. gruodžio 23 d., 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. liepos 23 d. tikrino ESO darbuotojai ir jokių prietaiso gedimų nenustatė, veikė gerai. Atsakovės prašymu, nutraukus gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, bei išmontavus dujų apskaitos prietaisą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei toliau abejojant jo rodmenų patikimumu, ieškovo iniciatyva buvo atlikta neeilinė dujų apskaitos prietaiso patikra ir 2025 m. sausio 28 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad dujų apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2037 m. sausio 28 d.. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų 2025 m. sausio 28 d. išduotu patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiu išvadą, kad dujų apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, byloje nėra.
Atsakovė pareigos mokėti už dujas kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis nustatytomis kainomis tinkamai ir laiku neatliko, todėl privalo atsiskaityti už jo faktiškai suvartotą ir skaitikliu apskaitytą dujų kiekį. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie dujų apskaitos prietaiso netinkamą nuėmimą, užplombavimą, transportavimą ir pan., neturi reikšmės, nes dujų apskaitos prietaisas ginčo objekte buvo demontuotas dėl sutarties nutraukimo, o ne dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo, t. y. visiškai kita apskaitos prietaiso nuėmimo įforminimo procedūra. Kitas momentas – iš viso nebuvo nustatytas netinkamas prietaiso nuėmimas, užplombavimas ir apskaitos prietaiso transportavimas patikrai.
Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje metu atsakovė ir jos atstovė tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su skolos dydžiu, nes mano, kad apskaitos prietaisas netinkamai veikė. Tačiau atsakovė, keldama iš esmės hipotetines abejones, nepateikdama realių faktinių duomenų apie kitą skolos sumą ar netinkamą apskaitos prietaiso veikimą (nors pati nesutiko atlikti skaitiklio patikros), nepaneigė ieškovės pateiktų skolos dydį patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, teikdama ieškinį ir reikalaudamas skolos priteisimo iš atsakovės pateikė savo įrodymus, paaiškinimus ir pagrindimą. Ginčo objekte už suvartotas gamtines dujas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. tinkamai atsiskaityta nebuvo, byloje esantys rašytiniai įrodymai (skaitiklio patikra) ir liudytojo apklausa tik patvirtino, kad apskaitos prietaisas veikė tinkamai, todėl teismas, ieškinį tenkino pagrįstai, o priimdamas sprendimą argumentuotai nurodė, kodėl ieškinys yra tenkinamas. Priimtas teismo sprendimas yra aiškus, teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Įrodinėjant energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės skolą nustatė įvertinusi, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. vartotojo gamtines dujas, tačiau neatsiskaitė už dujas ir nesumokėjo 1 271,24 Eur. Paskutinis mokėjimas už ginčo objekte suvartotas gamtines dujas buvo atliktas 2024 m. balandžio 22 d., atsiskaityta iki dujų apskaitos prietaiso rodmens 11 380 m³. 2024 m. liepos 4 d. ginčo objekte užfiksuotas dujų apskaitos prietaiso rodmuo 13 497 m³, bei priskaitytas neapmokėtas ir atsakovės nedeklaruotas 2 117 m³ dujų kiekis.
ESO 2017 m. liepos 10 d. įrengė ginčo objekte dujų kiekio matavimo prietaisą Elster BK G4MT Nr. (duomenys neskelbtini), turintį galiojančią metrologinę patikrą. Vadovaujantis Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašą, ir šio dujų apskaitos prietaiso intervalas tarp patikrų yra 12 (+ 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai tenkina nustatytus reikalavimus). Taigi dujų apskaitos prietaiso patikra galiojo iki 2029 m. (2017 + 12 = 2029). 2025 m. sausio mėn. atlikus patikrą, nustatyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti ir metrologinės patikros sertifikatą pratęsė iki 2037 m. sausio 28 d. Tai reiškia, jog Elster BK G4T Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai apskaitė patiektą dujų kiekį.
Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad šildymo sezoną ji baigė 2024 m. kovo-balandžio mėn., kad name įrengtas dujų katilas buvo išjungtas / užsuktas, sklendė namo viduje buvo užsukta, gamtinės dujos buvo nebenaudojamos, tačiau dujų apskaitos prietaisas sukosi. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima kelti abejones dėl dujų apskaitos prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamumo naudoti ir tinkamos patiektų gamtinių dujų kiekio apskaitos, atsakovė, jos atstovė nurodė tik deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jų jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo Gamtinių dujų tiekimo ir naudojimo taisyklių 92-110 punktus, kurie kalba apie atsakomybės ribas ir operatoriaus pareigas, kurias savo atsiliepime trečiasis asmuo ir nurodė. Taip pat nurodo 133-143 punktus, kurie kalba apie operatoriaus veiksmus nustačius, jog yra neteisėtas dujų vartojimas, kas šiuo atveju nebuvo nustatytas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie dujų apskaitos prietaiso netinkamą nuėmimą, užplombavimą, transportavimą ir pan., neturi reikšmės, nes dujų apskaitos prietaisas ginčo objekte buvo demontuotas dėl sutarties nutraukimo, be to, nebuvo nustatytas neteisėtas dujų vartojimas, t. y. visiškai kita apskaitos prietaiso nuėmimo įforminimo procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Teismas, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens, bei tinkamai pritaikęs bei aiškindamas materialinės teisės normas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, o taip pat nepažeisdamas jokių procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės (apeliantės) D. B. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant teisę jai paaiškinti savo poziciją. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nelaikytinos išskirtinėmis. Be to, atsakovė savo poziciją bei argumentus turėjo teisę išsakyti teismui teiktame apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir jos pateiktą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už tiektas dujas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2017 m. liepos 4 d. sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suvartotą dujų kiekį. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei. Objekto gamtinių dujų suvartojimui apskaityti buvo įrengtas dujų apskaitos prietaisas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), minėto prietaiso patikra galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2029 m. sausio 1 d. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. deklaravo dujų apskaitos prietaiso rodmenis 11 380 už 2024 m. kovo mėn.. AB „ESO“ darbuotojams 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. liepos 23 d. atvykus į objektą ir užfiksavus dujų apskaitos prietaiso rodmenis 13 497, ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. neatsiskaitė su ieškove už suvartotas gamtines dujas – 2 117 m³ ir nesumokėjo kas mėnesį skaičiuojamo abonentinio mokesčio, ko pasėkoje susidarė 1 271,24 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartyje numatytą pareigą sumokėti už dujas, ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, jog galimai dėl netinkamo dujų apskaitos pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovės skolą už ieškovės teikiamas dujas.
Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.385 straipsnio 4 dalis nustato, kad energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne vien bendrosios CK normos, taikytinos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosios, t. y. dujų pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal į konkrečią pristatymo vietą jam patiektą (pristatytą) ir apskaitytą dujų kiekį (Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 109.1. papunktis), vartotojas už suvartotas dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas atsiskaito pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis (Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 110 punktas), dujų kiekis laikomas patiektas (pristatytas) ir apskaitytas pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis, jeigu vartotojas sutartyje nustatytu laiku deklaruoja dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis (Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 1101.1. papunktis) arba jeigu dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis fiksuoja skirstymo sistemos operatorius arba tiekimo įmonė (Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 1101.3. papunktis).
Bylos duomenys patvirtina, kad AB „ESO“ darbuotojams 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. liepos 23 d. patikrinus dujų kiekio matavimo priemonę – dujų skaitiklį, buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo akte buvo užfiksuotas faktinis skaitiklio rodmuo – 13 497 m³. Pirmosios instancijos teismui sprendus, jog atsakovė netinkamai vykdė pareigą apmokėti už suvartotas dujas, atsakovė nurodo, jog nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki šildymo sezono pabaigos, per 3-4 mėnesių terminą, ji negalėjo suvartoti tokio didelio kiekio 2 452 m³, viršijančio metų suvartotą dujų kiekį. Kas, atsakovės vertiniu, sudaro pagrindą išvadai, kad galimai dėl netinkamai veikiančio apskaitos prietaiso buvo fiksuojamas nepagrįstai didelis dujų kiekis. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą perkeldamas ją vartotojai, nors pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką paslaugų teikėjas turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Dujų tiekimo įmonė turėjo įrodyti apskaitos prietaiso veikimo tikslumą, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti tik faktinį nesutikimą su pateiktais reikalavimais ir pagrįstas abejones dėl skaičiavimo metodikos. Tačiau tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog suvartojimo padidėjimo priežastys gali būti skaitiklio gedimas rodant netikslų suvartojimą ar kitos priežastys (neteisėti prijungimai ar kt.). Vartotojas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi prisiimti rizikos dėl netinkamo prietaiso veikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovei (vartotojai) nesutikus su ieškiniu ir netinkamą skaitiklio veikimą grindžiant vien savo paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šalis siejusius vartojimo santykius, vertino atsakovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes tiek apie skaitiklio gedimą, tiek ir atsakovės deklaruotų dujų suvartojimo ir apmokėjimo istorijos duomenis.
Byloje pateikti duomenys, jog 2023 m. gruodžio 23 d. iš vartotojų (atsakovės šeimos narių) gavus pranešimą apie galimai netinkamai veikiantį dujų apskaitos prietaisą, buvo atlikta skaitiklio patikra, patikrintas dujotiekio sandarumas, fiksuotas skaitiklio veikimas. Pakartotiniai skaitiklio veikimo patikrinimai bei jo rodmenų fiksavimai atlikti 2024 m. liepos 4 d. bei 2024 m. liepos 23 d. Patikros metu, vartotojams keliant abejones dėl prietaiso tinkamo veikimo, asmenų, atlikusių dujų prietaiso patikrą, pasiūlymo, dėl skaitiklio ekspertizės atlikimo, vartotojai atsisakė. 2024 m. rugsėjo 17 d. atjungus dujų sistemą, demontavus dujų apskaitos prietaisą ir ieškovės iniciatyva 2025 m. sausio 28 d. atlikus membraninio dujų skaitiklio BK-G4MT Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą nustatyta, kad dujų apskaitos prietaisas yra tinkamas naudoti, jam išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2034 m. sausio 28 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių jos argumentą, kad dujas tiekusi įmonė fiksavo tiekiamų dujų kiekį netinkamai veikiančiu apskaitos prietaisu, dėl ko skola už dujas, atsakovės manymu, paskaičiuota nepagrįstai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog dujų suvartojimas buvo fiksuojamas metrologine patikrą turinčiu prietaisu, dujų tiekimo įmonės darbuotojams atliekant skaitiklio planinius tikrinimus, taip pat nebuvo nustatyta netinkamo prietaiso veikimo. Vartotojas privalo nedelsiant informuoti operatorių, kai tik paaiškėja apskaitos prietaiso gedimas ar nepagrįstas esminis pagal dujų apskaitos prietaisų rodmenis dujų suvartojimo sumažėjimas arba padidėjimas. Pirmosios instancijos teismo atlikta išsami atsakovės vartotų ir deklaruotų duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pareigos mokėti už dujas kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis nustatytomis kainomis tinkamai ir laiku neatliko, todėl privalo atsiskaityti už jos faktiškai suvartotą ir skaitikliu apskaitytą dujų kiekį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, nėra. Atsakovė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su atsakovės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės D. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovės D. B. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovė apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. B. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.