Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 papunkčiu, KAL1 paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, KAL1 iš dalies atidėtas paskirtos subendrintos bausmės vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių bausmės dalies vykdymą atidedant dvejiems metams, šiuo laikotarpiu paskiriant KAL1 intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad yra visos sąlygos ir prielaidos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustatant, ar KAL1 gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, labai svarbu individualizuoti jo veiksmus. KAL1 šiam nusikaltimui iš anksto nesiruošė, neturėjo įrankių, pritaikytų žaloti žmogų. Visiško atsitiktinumo dėka susitiko su nukentėjusiuoju, ant diržo pasikabinusiu peilį, kuris vėliau ir tapo nusikaltimo padarymo įrankiu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus aplinkybes, nurodytas šiame apeliaciniame skunde, yra visos sąlygos, remiantis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam taikyti šio kodekso 75 straipsnio 4 dalį ir visiškai, o ne iš dalies, atidėti paskirtos bausmės vykdymą dvejų metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis KAL1 ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šis klausimas taip pat nekelia abejonių. Apeliaciniame skunde ginčijama paskirtoji bausmė ir jos vykdymo atidėjimas iš dalies, prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir KAL1 paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių bausmės vykdymą visiškai atidėti dvejiems metams. Taigi šiais aspektais, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), be to, būtina atsižvelgti į kaltininko elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Taigi teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos pagrindu, nesuteikiant nė vienai jų išskirtinės, dominuojančios reikšmės, nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Individualizuodamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad veikdamas tyčia KAL1 padarė du nusikaltimus – vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir kitą nusikaltimą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi veikos baigtos, padarytos be priežasties. Taip pat apylinkės teismas vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teisiamas pirmą kartą, jauno ir darbingo amžiaus, specialybės neįgijęs, vykdo individualią veiklą, išsituokęs, išlaikytinių neturi, pakaltinamas. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad KAL1 prisipažino ir gailisi padaręs inkriminuojamus nusikaltimus bei atlygino nukentėjusiajam abipusiu sutarimu sumažintą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas nuteistojo elgesį baudžiamojo proceso metu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu labai didelės kritikos neteisėtam savo poelgiui neparodė, nes atsakomybės naštą bandė perkelti ir nukentėjusiajam, su savimi turėjus nusikalstamos veikos įrankį, kas paskatino jo poelgį. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, jog nukentėjusysis pasveiko, byloje nėra gauta duomenų apie jo sveikatai likusias itin sunkias pasekmes, be to, nuteistasis su nukentėjusiuoju susitarė dėl ženkliai mažesnės, nei civiliniu ieškiniu prašyta, sumos neturtinei žalai atlyginimo, nukentėjusysis kitų pretenzijų nepareiškė. Atsižvelgęs į nuteistojo puolamųjų veiksmų intensyvumą ir agresyvumą, teismas sprendė, jog galėjo atsirasti neatstatomos ir negrįžtamos pasekmės, ką vertino kaip nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad vien tik sutarto dydžio žalos atlyginimas negali būti laikomas išskirtinai nuteistojo padėtį švelninančia aplinkybe ir pagrindu visiškai atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar skirti baudos bausmę, nes tai neatitiktų bausmės paskirties, teisingumo bei protingumo principų.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį gali būti baudžiama alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį ir tikslus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atitinka artimesnė minimaliai 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – švelnesnė už laisvės atėmimą arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taikant bausmių bendrinimo taisykles, bausmės subendrintos apėmimo būdu (griežtesnei apimant švelnesnę), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ji sumažinta vienu trečdaliu ir jos vykdymas iš dalies atidėtas (BK 75 straipsnis). Kaip jau minėta, nuteistasis ir jo gynėjas laikosi pozicijos, kad paskirtoji bausmė yra per griežta.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas kasacinės instancijos teismo praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-63-813/2025).

Kaip yra nustatyta, KAL1 pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, tame tarpe sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis nusikalto būdamas anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi bei savo noru atlygino su nukentėjusiuoju sutarto dydžio neturtinę žalą. Be nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis savo kaltės neginčijo, iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jo pozicija tyrimo metu nebuvo nuosekli, savo kaltę jis pripažino ne iš karto, pirminės apklausos metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog nukentėjusysis traukė peilį, o jis gindamasis laikė jo ranką ir šaukėsi pagalbos, kad nukentėjusysis jam sudavė smūgius ranka į galvos sritį. Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis pažymėjo, kad nuteistasis pats įvardijo savo neatsakingumą viešoje vietoje turėti peilį. Nors tokiu būdu nuteistasis neginčija savo kaltės ir neapeliuoja į savigynos instituto taikymą, tokia jo pozicija neabejotinai dalį kaltės, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, perkelia nukentėjusiajam, kas neleidžia spręsti, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta besąlygiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde akcentuojant nuteistojo pastangas atlyginti nukentėjusiajam žalą, nepagrįstai sumenkinami nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padariniai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis be išgąsčio, dvasinių išgyvenimų ir sukelto skausmo po įvykio apie pusę metų kentė operuotų vietų skausmą, jam buvo sunkiau kvėpuoti, dėl ko suprastėjo jo gyvenimo kokybė; iš nuteistojo pateikto susirašinėjimo su nukentėjusiuoju matyti, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis 2026 m. sausio mėn. vis dar negalėjo dirbti, todėl nėra pagrindo pritarti skundo argumentui, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam liekamųjų reiškinių nebuvo. Taip pat laikytina nepagrįsta gynybos pozicija, kad nuteistojo asmenybė be pagrindo skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta kaip didesnio pavojingumo visuomenei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis be jokios priežasties griebė už pas nukentusįjį buvusio peilio ir juo smogė jam į nugarą. Po to jis aktyviai tęsė sužaloto nukentėjusiojo puolimą, mėgindamas jam peiliu pataikyti į veidą ir kaklą. Nuteistojo nesustabdė ir nukentėjusiojo pasipriešinimas ginantis, jis padarė durtinę pjautinę šlaunies ir pjautinę apatinio žandikaulio žaizdas. Nukentėjusiajam grumtynių atėmus iš nuteistojo peilį, jis tęsė smurtinius veiksmus, į įvairias kūno vietas suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis. Reikia pažymėti, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis baigė ne savo noru, o buvo prispaustas nukentėjusiojo, vėliau, iki atvyko policija, buvo laikomas prispaustas gulintis atbėgusių į pagalbą asmenų. Tai, kad nuteistojo veiksmas nebuvo vienkartinis, kad buvo durta ir pasikėsinta durti į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, kad atėmus peilį jis sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis, apygardos teismo vertinimu, leidžia pritarti apylinkės teismo pozicijai, jog šiuo atveju nusikaltimas ir nuteistojo asmenybė įgijo didesnį pavojingumą.

Šių aplinkybių kontekste vertindama nuteistajam paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra per griežta ir kad šiuo atveju yra pagrindas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šios išvados nekeičia ir tai, kad nuteistasis nepadarė naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, kadangi ši aplinkybė nemažina padarytų nusikaltimų pavojingumo, nešvelnina nuteistojo atsakomybės. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir didesnis veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumas nusveria nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o tai, kad jis dirba ir gauna pastovias pajamas bei turi stiprius socialinius ryšius, egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, todėl nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas KAL1 bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė jo asmenybę ir nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Nuteistajam paskirta artimesnė sankcijos minimumui bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti kaip to prašo nuteistasis ir jo gynėjas – skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pagal BK 53 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta artimesnė minimumui 30 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, taip pat nelaikytina aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi bei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, parinkdamas bausmių subendrinimo būdą apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniame skunde reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti visišką bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo amžių, jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, tik vieną kartą baustas administracine tvarka, skirtą baudą sumokėjęs, į nukentėjusiojo poziciją, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam realiai atlikus tik jos dalį. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas nenustatė objektyvių pagrindų visiškai atidėti bausmės vykdymą. Su tokiu sprendimu sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

Atsižvelgdamas į visas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino jų visumą ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau tik iš dalies. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, atsižvelgė į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: anksčiau neteistas, užsiima individualia veikla, atlygino nukentėjusiajam sutartą sumą neturtinei žalai atlyginti, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, nusikaltimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nukentėjusiojo patirtos pasekmės nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti KAL1 realiai neatliekant jam paskirtos trumpalaikės subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Neabejotina, kad paskirtosios bausmės vykdymas sukels nuteistajam neigiamas pasekmes, tačiau dėl jų atsiradimo yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo KAL1 ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.