Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-411-870/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48513-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutarties, kuria nuteistųjų I. Ž. ir M. Ž. prašymas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-953/2024 netenkintas ir atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-14-953/2024,n u s t a t ė :Nagrinėjamo klausimo esmėŠiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 450 MGL (22 500 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. Ž. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jai paskirta galutinė subendrinta 180 MGL (9 000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieškovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 21 769,80 Eur tenkintas iš dalies ir iš I. Ž. valstybės naudai priteista 21 738,80 Eur. Civilinės ieškovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 927 Eur paliktas nenagrinėtas. Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,R. I.“ civilinis ieškinys dėl 150 281,41 Eur padarytos turtinės žalos tenkintas iš dalies ir solidariai iš M. Ž. ir I. Ž. priteista 99 961,14 Eur UAB ,,R. I.“ naudai ir priteista asmeniškai iš M. Ž. 49 920,27 Eur UAB ,,R. I.“ naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš I. Ž. konfiskuotos nesumokėtos 4 834,44 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 2 105,24 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos valstybės naudai. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistųjų I. Ž. ir M. Ž. prašymas išdėstyti 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu priteistų sumų mokėjimą. Minėta nutartimi nuspręsta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, civilinei ieškovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš I. Ž. priteistos 21 738,80 Eur turtinės žalos valstybės naudai mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant I. Ž. priteistą civilinį ieškinį 21 738,80 Eur Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti dalimis per 24 mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 905,86 Eur, toliau mokant kas mėnesį po 905,78 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, civilinei ieškovei UAB ,,R. I.“ iš M. Ž. ir I. Ž. solidariai priteistos 99 961,14 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant M. Ž. ir I. Ž. priteistą civilinį ieškinį 99 961,14 Eur UAB ,,R. I.“ solidariai sumokėti dalimis per 24 mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 4 165,22 Eur, toliau mokant kas mėnesį po 4 165,04 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, civilinei ieškovei UAB ,,R. I.“ iš M. Ž. priteistos 49 920,27 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant M. Ž. priteistą civilinį ieškinį 49 920,27 Eur UAB ,,R. I.“ sumokėti dalimis per 24 mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 2 080,04 Eur, toliau kas mėnesį mokant po 2 080,01 Eur. 2026 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. prašymas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-953/2024 dėl civilinės ieškovės UAB „R. I.“ pareikšto civilinio ieškinio nuteistiesiems M. Ž. ir I. Ž. ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – civilinės ieškovės UAB „R. I.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 281,41 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai, pripažįstant, kad civilinio ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė skolininkui ir kreditoriui sutapus bei priteisti iš UAB „R. I.“ pareiškėjų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymo parengimu ir nagrinėjimu teisme.Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas netenkino nuteistųjų I. Ž. ir M. Ž. prašymo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-953/2024, motyvuodamas tuo, kad toks pareiškėjų M. Ž. ir I. Ž. prašymas atnaujinti baudžiamąjį procesą dalyje dėl civilinio ieškinio yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 443–450 straipsniuose nustatytų sąlygų, pagrindų bei reikalavimų. Žemesniojo teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinta.Skundo ir prašymo bei atsiliepimo į pateiktą skundą argumentai Nuteistieji M. Ž. ir I. Ž. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti jų prašymą atnaujinti procesą dalyje dėl civilinio ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde pažymima, kad pradinis civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje buvo bankrutuojanti UAB „P.“, kuri vėliau buvo likviduota dėl bankroto ir išregistruota. Bankrutuojanti UAB „P.“ su UAB „R. I.“ 2023 m. spalio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. R1-23-010, kuria už 500 Eur perleido savo turėtą 150 281,41 Eur dydžio civilinį ieškinį bei kitas su reikalavimu susijusias sumas. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. protokoline nutartimi pakeitė pradinį civilinį ieškovą naujuoju kreditoriumi UAB „R. I.“.M. Ž. ir I. Ž. nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teisme, teigdami, kad civilinis ieškovas UAB „R. I.“ neturi reikalavimo teisės, kadangi M. Ž. ir I. Ž. įstatymo nustatyta tvarka pasinaudojo reikalavimo išpirkimo teise. Jie nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalies pagrindu jų prievolė mokėti 150 281,41 Eur sumą pasibaigė, sutapus skolininkui ir kreditoriui. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-966/2025 nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą atmetė, konstatavęs, kad prievolė pradiniam kreditoriui ir reikalavimo teisė nėra tapatūs objektai, todėl prievolės ginčijimas nesukuria CK 6.427 straipsnyje nurodytų pasekmių. Tačiau nuteistieji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje pripažino, kad jie teisėtai pasinaudojo parduotos ginčijamos teisės išpirkimo teise pagal CK 6.427 straipsnio 3 dalį, o jų prievolė civiliniam ieškovui UAB „R. I.“, perleista pagal 2023 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. R1-23-010, baigėsi skolininkui ir kreditoriui sutapus pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį.Nors remiantis šia kasacinio teismo nutartimi, vykdomoji byla buvo nutraukta, tačiau, anot nuteistųjų, vykdomosios bylos nutraukimas yra tik procesinis vykdymo veiksmas, atliekamas antstolio, kuris savaime nepanaikina Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo. Civilinis ieškovas turi teisę vėl bet kada pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui arba naudoti jį kitais pareiškėjų teises ribojančiais būdais. Taigi, pareiškėjų teisių pažeidimas yra tęstinis ir realus, o jį pašalinti galima tik atnaujinus procesą baudžiamojoje byloje ir panaikinus nepagrįstą nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo. Be to, nors Šiaulių apygardos teismui buvo grąžintas 2025 m. lapkričio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-14-953/2024, kaip vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau pareiškėjų turtui vis dar taikomas Šiaulių apygardos teismo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas užtikrinti UAB „R. I.“ civilinį ieškinį. Skunde pažymima ir tai, kad, nors skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas nurodė, kad 2025 m. lapkričio 10 d. vykdomasis raštas antstolės grąžintas į baudžiamąją bylą su įrašu, kad vykdomoji byla užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nepadarė jokių išvadų, kad UAB „R. I.“ teisė reikalauti priverstinai vykdyti 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio yra pasibaigusi.Nuteistųjų nuomone, situacija, kai vienu metu galioja du vienas kitą visiškai paneigiantys teismo sprendimai, susidarė dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė esminį proceso normų pažeidimą. Dar iki teismo nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje nuteistieji M. Ž. ir I. Ž. pateikė prašymą perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi reikalavimo teisės galiojimo ir išpirkimo klausimas buvo sudėtingas civilinis-teisinis ginčas, reikalaujantis atskiro įrodymų tyrimo. Nuteistieji M. Ž. ir I. Ž. teismui pranešė apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje prašė pripažinti jų pasinaudojimą skolos išpirkimo teise ir prievolės pasibaigimą. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje turėjo visas teisines prielaidas vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalimi ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau Šiaulių apygardos teismas šį pareiškėjų prašymą ignoravo, taip pažeisdamas rungtyniškumo, šalių lygybės bei teisminio proceso garantijų principus bei nuteistųjų teisę į teisingą teismą. Be to, anot nuteistųjų, baudžiamajame procese Šiaulių apygardos teismas neturėjo teisės savarankiškai pripažinti reikalavimo teisės perleidimo, civilinio sandorio negaliojimo ar prievolės pasibaigimo faktų, kol civilinė byla Vilniaus apygardos teisme nebuvo išnagrinėta ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, todėl skubotas ieškinio patenkinimas nuosprendžiu, buvo aiški materialiosios teisės taikymo klaida. Nuteistųjų teigimu, skundžiamos nutarties išvada, kad procesas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio dalyje negali būti atnaujinamas civilinio proceso tvarka, yra teisiškai nepagrįsta. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata įtvirtina subsidiarų civilinio proceso normų taikymą baudžiamajame procese, siekiant užtikrinti, kad civiliniai teisiniai santykiai būtų išspręsti teisingai, nepažeidžiant materialiosios teisės reikalavimų. Kadangi BPK visiškai nereglamentuoja proceso atnaujinimo procedūros civilinio ieškinio klausimu, teismas privalėjo tiesiogiai vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. Baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismas nenagrinėjo ginčo dėl nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. prievolės pabaigos, todėl kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistųjų prievolė UAB „R. I.“ pasibaigė dar 2023 m. lapkričio 9 d., yra naujos. Nuteistųjų teigimu, žemesnysis teismas, atmesdamas jų prašymą, ne tik pažeidė aptartas BPK ir CPK normas, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali atsisakyti nagrinėti ginčo vien dėl to, jog nėra konkretaus klausimą reglamentuojančio įstatymo ar jame yra teisės spraga. Teismai privalo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas bei bendruosius teisės principus, kad apgintų pažeistas asmens teises, net jei įstatymų leidėjas nėra numatęs konkrečios jų gynimo tvarkos ar būdų.Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl teismai, susidūrę su teisinio reguliavimo trūkumu ar spraga, privalo veikti aktyviai – užtikrinti asmens teisių apsaugą tiesiogiai taikydami aukštesnės galios teisės aktus – Lietuvos Respublikos Konstituciją bei bendruosius teisės principus. Taip pat ir kasacinio teismo praktikoje prioritetas teikiamas teisinės valstybės principo įgyvendinimui (įskaitant teisinio tikrumo, teisinio aiškumo užtikrinimui išskirtinėse situacijose dėl prieštaringų teismų sprendimų), o ne atskirų procedūrinių taisyklių laikymuisi.Situacijos, kai valstybė atsisako spręsti prieštaravimus, kliudančius asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, pripažįstamos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimu. Konvencijos pažeidimas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pripažįstamas tada, kai skirtingi teismai taiko vienas kitam prieštaraujančius jurisdikcijos taisyklių aiškinimus. Byloje Bezymyannaya prieš Rusiją pareiškėja dėl tokių prieštaringų teismų sprendimų liko „teisminiame vakuume“ (angl. judicial vacuum), neturėdama jokio veiksmingo forumo, kuriame teismas išnagrinėtų jos bylą. Byloje Zylkov prieš Rusiją pažeidimas nustatytas, kai dėl prieštaringų vertinimų byla buvo perduota teismui, kuris akivaizdžiai neturėjo jurisdikcijos jos nagrinėti.Taigi, galiojant dviem vienas kitą paneigiantiems Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, M. Ž. ir I. Ž. nebeegzistuojančio reikalavimo užtikrinimui toliau taikant procesines prievartos priemones, situacija vertintina kaip išskirtinė. Juo labiau, kad BPK 113 straipsnio 2 dalis tiesiogiai suteikia teismui teisę proceso dalyje dėl civilinio ieškinio atnaujinimo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.Civilinio ieškovo UAB „R. I.“ vardu ir interesais advokatas R. S. pateikė atsiliepimą į M. Ž. ir I. Ž. skundą ir prašo jo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. 1 132, 56 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.Civilinis ieškovas atkreipia dėmesį, kad BPK reglamentuoja nuteistojo ir civilinio atsakovo prašymo atnaujinti procesą civilinio ieškinio dalyje padavimo tvarką ir pagrindus (BPK 446 straipsnio 1 dalis). Tai, kad BPK nenumatyta, kad baudžiamosios bylos dalis, susijusi su civiliniu ieškiniu, gali būti atnaujinama kitais nei BPK numatytais pagrindais, nereiškia, kad BPK apskritai nereglamentuoja civilinio ieškinio atnaujinimo klausimo.Nuteistųjų prašymas neatitinka nustatytų sąlygų ir pagrindų. BPK 444 straipsnyje baigtiniu sąrašu nustatytos aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris paduotas ne apygardos vyriausiajam prokurorui, o Šiaulių apygardos teismui negali būti tenkinamas. Prašyme nurodomos aplinkybės buvo žinomos nuteistiesiems ir nuteistieji jomis rėmėsi gindamiesi nuo pareikšto civilinio ieškinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.Civilinis ieškovas nepripažįsta ir nesutinka su tuo, kad civilinio ieškovo reikalavimo teisė į nuteistuosius pasibaigė 2023 m. lapkričio 9 d. teisėtai ir visiškai išpirkus ginčijamą reikalavimo teisę iš civilinio ieškovo, sumokėjus reikalavimo teisės perleidimo kainą, reikalavimo teisė pasibaigė kreditoriui ir skolininkui sutapus. Remiantis nuteistųjų prašyme išdėstyta logika, jų nurodyta faktinė aplinkybė dėl nuteistųjų prievolės pasibaigimo 2023 m. lapkričio 9 d. atsirado ir buvo žinoma nuteistiesiems dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.Civilinis ieškovas atkreipia dėmesį, kad nuteistieji skunde nepagrindžia, kodėl šiuo atveju prioritetas turėtų tekti nuteistųjų interesų apsaugai, o ne civilinių ieškovų interesų apsaugai. Civilinis ieškovas yra įgijęs teisėtą lūkestį, kad 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis bus vykdomas ir jo konstitucinės teisės į teisėtai įgytą nuosavybę bus ginamos. Teisinėje valstybėje negali būti sudarytos sąlygos nuteistiesiems išvengti visiško žalos atlyginimo prievolės. Nuteistieji, sumokėję civiliniam ieškovui 700 Eur vietoje realiai padarytos 149 881,41 Eur dydžio žalos, išvengtų prievolės atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir gautų naudos iš nusikalstamų veiksmų. Tokiu būdu nusikalstamumas būtų ne užkardomas, o skatinamas. Civilinio ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1120/2026 nustatė priešingas aplinkybes nei įsiteisėjusiu 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, buvo pažeistas teisinio tikrumo ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumo principas.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosNuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO II) esančius duomenis, atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė BPK normas bei motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio. Nuteistieji prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio iš esmės motyvuoja tuo, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neperdavė civilinio ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pat baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas dėl civilinio ieškinio neatitinka ir prieštarauja vėliau, jau po nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, kitoje civilinėje byloje 2026 m. balandžio 23 d. priimtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai. Tokia, nuteistųjų vertinimu, jų teises pažeidžianti situacija gali būti ištaisyta tik atnaujinus bylą dalyje dėl civilinio ieškinio, o atnaujinti šią baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškinio galima vadovaujantis ir CPK nustatytais pagrindais, t. y. spręsti šį klausimą civilinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tokia nuteistųjų pozicija. Visų pirma, baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-58-307/2018, Nr. 1S-124-449/2019, Nr. 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01 ir kt.). Taigi, baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik BPK tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis, laikantis numatytos tvarkos. Aptariamu atveju skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistųjų prašyme nurodyta situacija ir aplinkybės neatitinka nė vieno BPK numatyto baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo, o spręsti šį klausimą civilinio proceso tvarka – atnaujinti baudžiamosios bylos dalį, vadovaujantis CPK įtvirtintais bylos atnaujinimo pagrindais, kurie numatyti ne baudžiamajai, o civilinei bylai, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.Nuteistieji iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios yra pažeidžiamos jų teisės, taikomi apribojimai, ir dėl to turi būti priimtas sprendimas atnaujinti bylos dalį dėl civilinio ieškinio. Su tokiais argumentais, kad neatnaujinus bylos dalies ir nepakeitus įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje pažeidžiamos nuteistųjų teisės, nėra jokio pagrindo sutikti. Žemesnysis teismas, netenkindamas tokio nuteistųjų prašymo atnaujinti bylos dalį dėl civilinio ieškinio, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2026 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teisme gautas antstolės R. A. 2026 m. gegužės 26 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo buvo užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0037/25/02221 (skolininkas M. Ž., išieškotojas UAB „R. I.“, piniginis išieškojimas – 49 920,27 Eur skola) ir grąžintas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-14-953/2024, pagrindas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1120/2026 (t. 23, b. l. 142–145). Kaip matyti iš pirmiau minėto antstolės patvarkymo, ji vykdomąją bylą užbaigė, nurodydama, kad vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas yra „kita – panaikinti vykdomieji dokumentai“. Taigi, antstolė laikė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje, kurią savo prašyme nuteistieji ne kartą akcentuoja, kaip išimtinį pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, padarytos išvados užkerta kelią toliau vykdyti Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje išduotą ir antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą. Tokios nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų iš esmės keliamas klausimas dėl minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1120/2026 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-953/2024 santykio išsprendžiamas, taikant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad vykdymo procese nuteistieji, laikydamiesi atitinkamų proceso nuostatų, turi teisę teikti prašymus bei skųsti atliekamus vykdymo veiksmus, todėl nuteistieji, manydami, kad jų teises pažeidžia tam tikri atliekami veiksmai, gali juos skųsti, taip pat prašyti nutraukti atliekamus veiksmus ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent vykdymą reglamentuojančios CPK nuostatos yra pakankamos išspręsti minėtą klausimą dėl skirtinguose procesuose priimtų įsiteisėjusių galutinių procesinių sprendimų santykio.Nuteistieji M. Ž. ir I. Ž. skunde taip pat teigia, kad byla turi būti atnaujinta, kadangi jų turtui vis dar taikomas Šiaulių apygardos teismo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas užtikrinti UAB „R. I.“ civilinį ieškinį. Aukštesnysis teismas nesutinka, kad tokia aplinkybė turi būti vertinama, kaip pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą ar jos dalį, kadangi nuteistieji, nesutikdami su jų turtui taikomais apribojimais, turi teisę atskirai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, o ne prašyti atnaujinti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir nepagrindžia būtinybės atnaujinti baudžiamąją bylą, todėl tenkinti skundą bei naikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį nėra pagrindo.Kaip nurodyta pirmiau suinteresuoto asmens UAB „R. I.“ vardu ir interesais advokatas R. S. pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė priteisti iš nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. 1 132, 56 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pateikti tai pagrindžiantys dokumentai). Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 3 dalimi, pranešė suinteresuotiems asmenims apie jų teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į skundą. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistųjų skundą nagrinėjo nerengdamas teismo posėdžio ir nekviesdamas proceso šalių (BPK 362 straipsnio 5 dalis). Nebūtinų UAB „R. I.“ išlaidų kompensavimas ir priteisimas iš nuteistųjų neatitiktų BPK 106 straipsnio paskirties, teisingumo ir proporcingumo principų. Tenkinti advokato pateiktą prašymą ir priteisti prašomas išlaidas iš nuteistųjų nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Atmesti nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį.Išlaidų už teisinę pagalbą suinteresuoto asmens UAB „R. I.“ naudai advokato R. S. paslaugoms apmokėti iš nuteistųjų M. Ž. ir I. Ž. nepriteisti.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.