Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2026 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 (APA1) (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. MD-VMOO-ANR_N-476-2026 (ROIK: 25291305891) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmėAPA1 Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. MD VMOO-ANR_N-476-2026 (ROIK: 25291305891) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 25 d., apie 04:00 val., į Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko krovininė transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis APA1, (paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), terminas iki 2025 m. lapkričio 21 d., CMR (duomenys neskelbtini) ir INVOICE (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį tikrinimą, nustatyta, kad krovininė transporto priemonė į paskirties įstaigą LTVK2000 atvyko 2025 m. lapkričio 25 d., t. y., pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam tranzito terminui. Deklaracija buvo nukreipta į LV000722. Vairuotojas nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti pradelsto tranzito terminą, tuo APA1 pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 233 straipsnio 3 dalį, kuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 211 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu APA1 paskirta 900 Eur bauda.Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. gegužės 13 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymaiSkundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį. Skunde nurodoma, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo pakrauta Vilniuje 2025 m. lapkričio 7 d. Krovinio iškrovimo adresas buvo Maskvos miestas, Rusijos Federacija. Tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) terminas, pagal kurį krovinys turėjo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos, buvo nustatytas iki 2025 m. lapkričio 21 d., paskirties muitinė nurodyta Latvijos muitinė LV000722 (Teherovo pasienio punktas). T1 deklaracijoje buvo nurodytas Latvijos Respublikos Terechovo pasienio kontrolės punktas ir krovinys nukreiptas per Latviją, nes pervežimo vykdymas per Lietuvos pasienį buvo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad siena buvo uždaryta, krovininis transportas keitė krovinių gabenimo maršrutus ir didžioji dalis buvo nukreipta į Latvijos pasienį, ko pasekoje artimiausias galimas laisvas rezervacijos laikas muitinėje buvo tik 2025 m. lapkričio 27 d.Pareiškėjas teigia, kad 2025 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika atnaujino muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų veiklą pasienyje su Baltarusijos Respublika, todėl atsirado galimybė rezervuoti išvykimą iš Europos Sąjungos muitų teritorijos anksčiau nei tai buvo galima padaryti Latvijoje. Pareiškėjas rezervavo laiką sienos kirtimui 2025 m. lapkričio 23 dienai. Siekdamas veikti rūpestingai ir išvengti galimų muitinės procedūrų pažeidimų, Pareiškėjas iš anksto informavo Lietuvos muitinę elektroniniu paštu apie tai, kad dėl uždarytų muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų nėra objektyvios galimybės išvykti iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per nustatytą terminą.Pareiškėjas pažymėjo, kad pervežimas buvo atliekamas neįprastomis sąlygomis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo sutriko pervežimų srautai ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir gretimose šalyse, į kurias buvo nukreipti visi sustoję Lietuvos Respublikoje srautai. Pareiškėjas ėmėsi visų nuo jo priklausančių ir protingai galimų veiksmų tam, kad būtų išvengta tranzito procedūros termino pažeidimo. Buvo ieškoma alternatyvių išvykimo maršrutų, iš anksto atlikta registracija kirsti sieną artimiausiu galimu laiku, taip pat apie susidariusias kliūtis nedelsiant informuota Lietuvos muitinė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Pareiškėjo kaltės. Kartu pabrėžė, kad T1 deklaracijoje nustatyto termino pakeisti nėra galimybės.Apibendrindamas Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamu atveju muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų veiklos ribojimai, taip pat objektyvus negalėjimas rezervuoti ankstesnio išvykimo laiko buvo nuo Pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, kurių jis negalėjo kontroliuoti ar pašalinti. Dėl šių aplinkybių tranzito procedūros užbaigimas nustatytu terminu tapo objektyviai neįmanomas, todėl, jo manymu, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma.Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai.Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-11-07 Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (NTKS) priemonėmis įformino tranzito T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių gabenimui iš išvykimo įstaigos – LTVR1000 (Vilniaus krovinių postas „ Savanoriai“), kurioje buvo nustatytas imperatyvus prekių pateikimo paskirties įstaigai, esančiai Latvijos Respublikoje -LV000722 (Terehovo muitinės kontrolės punktas), terminas – 2025-11-21. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (2025-10-31) duomenimis, krovinį transporto priemonių junginiu „DAF“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Krovinys buvo pakrautas Vilniuje 2025-11-07, o Pareiškėjui, kaip šios įmonės vairuotojui, buvo pavesta šį krovinį fiziškai nugabenti iki paskirties vietos. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonių junginys kelyje nuo išvykimo įstaigos iki termino pabaigos turėjo 14 kalendorinių dienų, kas sudarė pakankamą ir protingą laiko tarpą tranzito procedūrai užbaigti, iš anksto įvertinus galiojančius postų pralaidumo ribojimus. Įvertinus Nutarimo Nr. 733 (kuriuo laikinai, nuo 2025-10-30, buvo apribotas transporto judėjimas Medininkų ir visiškai nutrauktas Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose) įtaką Pareiškėjo padarytam nusižengimui, konstatuotina, kad šis teisės aktas neturėjo įtakos gabenimo eigai ir teisiškai negali būti laikomas force majeure aplinkybe, kadangi minėtas nutarimas buvo priimtas ir oficialiai viešai paskelbtas dar iki krovinio pakrovimo ir T1 deklaracijos įforminimo (t.y. 2025-10-29). Priimdamas krovinį gabenimui 2025-11-07, Pareiškėjas jau žinojo apie galiojančius pasienio punktų uždarymus ir ribojimus, todėl laikytina, kad Pareiškėjas, žinodamas apie apribojimus, prisiėmė riziką prekes pateikti laiku. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau –SMK) 233 straipsnio 3 dalimi, prekių vežėjas privalo pateikti prekes nustatytai paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, o eilės pasienyje ar laikinai sumažėjęs postų pralaidumas yra laikomi įprasta tarptautinio krovinių gabenimo verslo rizika, kurią subjektas privalo įvertinti iš anksto. Pareiškėjo argumentai, kad muitinė buvo laiku informuota elektroniniu paštu 2025-11-21 13:10 val., yra nepagrįsti. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-12-28 įsakymu Nr. 1BE-921 „Dėl Leidimo laikyti tranzito terminą nepažeistu suteikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimo laikyti tranzito terminą nepažeistu suteikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktą, asmuo, pageidaujantis gauti leidimą laikyti tranzito terminą nepažeistu, privalo nustatyta tvarka kompetentingai muitinės įstaigai, Muitinės leidimų sistemos (toliau – MLS) priemonėmis pateikti Prašymą laikyti tranzito terminą nepažeistu. Laisvos formos elektroninis laiškas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nesudaro teisinio pagrindo laikyti tranzito termino nepažeistu. Pareiškėjas Skunde pažymi, kad sužinojęs apie laikiną pasienio kontrolės punktų veiklos atnaujinimą, jis dar iki tranzito termino pabaigos, t. y. 2025-11-20, eilių valdymo sistemoje rezervavo pačią artimiausią tuo metu fiziškai galimą atvykimo į pasienį datą ir laiką – 2025-11-23, todėl, Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis sąmoningai delsė ar tyčia ignoravo nustatytus terminus.Institucija pažymi, kad ši Pareiškėjo nurodoma aplinkybė nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir neatsargia kaltės forma. Todėl Pareiškėjo argumentai, kad jis „sąmoningai nedelsė“ ar „tyčia ignoravo“ tranzito terminą, nepanaikina jo kaltės. Vairuotojas (vežėjo atstovas) privalėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Matydamas, kad laiku nespės, jis turėjo atlikti oficialius teisės aktuose numatytus veiksmus, o ne tiesiog laukti. Kadangi to nepadarė, ANK 211 str. 1 d. numatytą nusižengimą padarė veikdamas neatsargiai. Vertinant Pareiškėjo argumentus dėl eilių, atkreiptinas dėmesys, kad krovinys turėjo būti pristatytas į paskirties muitinės įstaigą, esančią Latvijos Respublikoje. Pareiškėjas skunde teigia, kad Latvijos elektroninėje eilių valdymo sistemoje jam buvo priskirta artimiausia išvykimo data tik 2025-11-27, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra matoma, kada buvo rezervuojama eilė, t. y., ar iškart pasikrovus krovinį, ar jau praėjus kažkuriam laiko tarpui. Kita vertus, matydamas, kad paskirties įstaigoje, esančioje galimas registracijos laikas yra vėlesnis nei nustatytas tranzito terminas, Pareiškėjas privalėjo informuoti Latvijos Respublikos muitinės įstaigą pastarosios šalies teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šių veiksmų neatliko, o besibaigiant nustatytam prekių pristatymo terminui pasirinko pateikti prekes kitai muitinės įstaigai, esančiai Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikai atnaujinus muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų su Baltarusijos Respublika veiklą nusprendė vykti per Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktą ir 2025-11-20 rezervavo laiką sienos kirtimui 2025-11-23. Nuo to momento, kai Pareiškėjas priėmė sąmoningą sprendimą prekes pateikti Lietuvos Respublikos muitinės įstaigai, jam atsirado pareiga laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Rezervuodamas laiką vėlesnei datai, Pareiškėjas objektyviai žinojo, kad nustatytas imperatyvus tranzito terminas bus pažeistas. Pageidaujant gauti leidimą laikyti tranzito terminą nepažeistu, Pareiškėjas privalėjo paskirties muitinės įstaigai pateikti prašymą MLS priemonėmis. Šio prašymo Pareiškėjas nepateikė. Kadangi oficialus prašymas MLS sistemoje nebuvo pateiktas, o transporto priemonė Medininkų kelio poste muitiniam tikrinimui fiziškai pateikta tik 2025-11-25 04:00 val. – pavėlavus 4 paras, konstatuotina, kad Pareiškėjas nepateikė prekių laiku per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti ir tuo pažeidė ANK 211 str. 1 d.Antra, atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymą sumažinti paskirtos baudos dydį, Institucija pažymi, kad už ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą fiziniams asmenims yra numatyta sankcija – bauda nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 900 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį (šiuo atveju – 1350 eurų), atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių (ANK 35 str.), nei atsakomybę sunkinančių (ANK36 str.) aplinkybių, Institucija, įvertinusi tai, kad asmuo per paskutinius 5 metus neturi galiojančių nuobaudų, skyrė minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, kuri yra žymiai mažesnė už įstatyme įtvirtintą vidurkį. Institucija pabrėžia, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę nei minimali baudą nėra jokio teisinio pagrindo. Minėta teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Suformuotoje teismų praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad nuobaudos mažinimas žemiau sankcijos ribų gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tai, kad asmuo administracine tvarka baustas pirmą kartą ar neturi galiojančių nuobaudų, vertinama kaip įprasta, o ne išskirtinė aplinkybė, todėl ji savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti išimtį iš bendrųjų įstatymo normų. Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos medžiagą, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, o įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Kadangi tranzito termino praleidimas (4 paros) yra formalus pažeidimas, susijęs su imperatyvių muitinės kontrolės reikalavimų nevykdymu, paskirta minimali 900 eurų bauda yra visiškai proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, atitinka padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį ir yra būtina siekiant ANK 22 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų.Institucijos nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.Įvertinus išdėstytą, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, administracinio nusižengimo byloje išsamiai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 str. 1 d., požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė, todėl Nutarimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo.Teismo argumentai ir išaiškinimai.ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas APA1ir Institucijos atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė sutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju APA1 nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 900 Eur bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 25 d., apie 04:00 val., atvyko į Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos krovinine transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini), terminas iki 2025 m. lapkričio 21 d., CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir INVOICE (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį tikrinimą, nustatyta, kad krovininė transporto priemonė į paskirties įstaigą LTVK2000 atvyko 2025 m. lapkričio 25 d., t. y., pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam tranzito terminui. Vairuotojas nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti pradelsto tranzito terminą, tuo APA1 pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 233 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas mano, jog administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį yra patrauktas nepagrįstai, prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis ir bet kurios iš jų padarymas lemia asmens nubaudimą administracinio nusižengimo tvarka. Pastebėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.Europos parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes, žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.ANK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/20201 15 punktas).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Skunde Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė uždarė sienos kirtimo punktus su Baltarusijos Respublika. Atsižvelgiant į tai, kad siena buvo uždaryta, krovininis transportas keitė krovinių gabenimo maršrutus ir didžioji dalis buvo nukreipta į Latvijos pasienį, ko pasekoje artimiausias galimas laisvas rezervacijos laikas muitinėje buvo tik 2025 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos sienos apribojimai buvo nutraukti 2025 m. lapkričio 20 d., kuomet buvo atnaujinta muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų veikla pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pareiškėjas rezervavo laiką sienos kirtimui 2025 m. lapkričio 23 dienai. Siekdamas veikti rūpestingai ir išvengti galimų muitinės procedūrų pažeidimų, Pareiškėjas iš anksto informavo Lietuvos muitinę elektroniniu paštu apie tai, kad dėl uždarytų muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų nėra objektyvios galimybės išvykti iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per nustatytą terminą. Jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių ir protingai galimų veiksmų tam, kad būtų išvengta tranzito procedūros termino pažeidimo. Buvo ieškoma alternatyvių išvykimo maršrutų, iš anksto atlikta registracija kirsti sieną artimiausiu galimu laiku, taip pat apie susidariusias kliūtis nedelsiant informuota Lietuvos muitinė.Teismas Pareiškėjo pateiktus argumentus laiko kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vairuota krovininė transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 7 d. buvo pakrauta Vilniuje Krovinio iškrovimo adresas – Maskvos miestas, Rusijos Federacija. Tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) terminas, pagal kurį krovinys turėjo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos, buvo nustatytas iki 2025 m. lapkričio 21 d. Laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė uždarė sienos kirtimo punktus su Baltarusijos Respublika, tačiau šie sienos apribojimai buvo nutraukti anksčiau laiko –2025 m. lapkričio 20 d., kuomet buvo atnaujinta muitinės postų ir pasienio kontrolės punktų veikla pasienyje su Baltarusijos Respublika. Iki sienos su Baltarusijos Respublika atvėrimo, Pareiškėjas turėjo rezervaciją 2025 m. lapkričio 27 dienai Latvijos Respublikos Terechovo pasienio kontrolės punkte. Pasikeitus aplinkybėms ir 2025 m. lapkričio 20 d. atnaujinus muitinės postų veiklą, Pareiškėjas rezervavo laiką sienos kirtimui per Lietuvą 2025 m. lapkričio 23 dienai. Teismo vertinimu, Pareiškėjas, žinodamas, kad tranzito terminas yra numatytas iki 2025 m. lapkričio 21 d. ir sąmoningai pasirinkdamas vėlesnius galimus rezervacijos laikus (2025 m. lapkričio 23 d. per Lietuvą, 2025 m. lapkričio 27 d. per Latviją) suprato ir numatė, kad jo pasirinktos tranzito datos viršija nustatytą terminą, dėl ko laiku krovinio išvežti nepavyks. Pažymėtina ir tai, jog krovininė transporto priemonė į paskirties įstaigą LTVK2000 atvyko 2025 m. lapkričio 25 d., t. y., ne tik pasibaigus nustatytam tranzito terminui, bet ir 2 dienomis vėliau nei buvo rezervuota paties Pareiškėjo. Apie objektyvias kliūtis – negalėjimą laiku išvežti krovinio, Pareiškėjas bei jo darbovietė muitinę informavo tik paskutinę termino dieną, t. y. lapkričio 21 d. Iki šios dienos nebuvo kreiptasi į Instituciją dėl tranzito termino pratęsimo, nurodant susiklosčiusias aplinkybes. Pareiškėjas, būdamas muitinės procedūrų dalyviu, privalėjo veikti apdairiai bei rūpestingai, tačiau elgėsi pasyviai.Teismo vertinimu, APA1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau Teismas sprendžia, kad jis tyčios padaryti administracinį nusižengimą neturėjo. Nenustačius jo tyčios sąmoningai neišvežti krovinio per nustatytą terminą, teismas konstatuoja, kad šis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo. Kaip jau minėta, ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024). Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, Teismas daro išvadą, jog Pareiškėjas, kaip tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jo vykdomai veiklai Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų keliamus reikalavimus, be kita ko ir Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias tranzito procedūrų vykdymą. Taip pat Pareiškėjas privalėjo numatyti galimus savo (ne)veikimo teisinius padarinius, tačiau elgėsi nerūpestingai, klaidingai tikėdamasis, kad tranzito termino praleidimui pateisinti pakanka fakto, jog buvo uždaryta Lietuvos Respublikos siena su Baltarusijos Respublika. Nors byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, jog Pareiškėjas dėjo pastangas, kad krovinys būtų išvežtas kuo greičiau – ėmėsi reikiamų priemonių, rinkosi artimiausius galimus rezervacijos laikus ir, nors ir paskutinę dieną, tačiau informavo muitinę apie termino praleidimą. Kitų objektyvių veiksmų Pareiškėjas negalėjo imtis, kadangi procesas bei jo eiga priklausė nuo valstybės sprendimų bei kitų nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Esant šių aplinkybių visumai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl administracinės nuobaudos sumažinimo.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, vertintinas Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas – krovininė transporto priemonė į paskirties įstaigą atvyko pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam tranzito terminui, šis pažeidimas laikytinas mažesnio pavojingumo, nes įvyko ne nuo Pareiškėjo priklaususių aplinkybių, be to yra labiau formalaus pobūdžio tranzito termino pažeidimas, nesukėlęs didelės žalos valstybei bei jos interesams. Taip pat atsižvelgtina į Pareiškėjo asmenybę – dirbantis ir mokantis mokesčius Lietuvos Respublikai, administracinių nusižengimų registro duomenimis, APA1, be nagrinėjamo nutarimo, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebuvo baustas. Nors Pareiškėjas savo kaltės nepripažino ir nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju Pareiškėjui ir buvo paskirta minimali ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, tačiau paskirta nuobauda yra per griežta, neproporcinga APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, sukelianti jam pernelyg didelę finansinę naštą bei prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo elgesį, paskirtos nuobaudos dydį, teismas mano, jog nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę sankciją, todėl APA1 atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 200 eurų bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio nuobauda atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, APA1 asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas nutarimas keistinas.