- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-13
- Bylos Nr.
- eB2-566-524/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00023-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- "JRV Brothers"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi KRE1 ginčijamą kreditinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „JRV Brothers“ nemokumo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2026 m. balandžio 8 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškovo atsakovės vadovo VAD1 pareiškimą atsakovei UAB „JRV Brothers“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ (toliau – ir Administratorė).
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2026 m. gegužės 21 d. gautas Administratorės prašymas patvirtinti kreditorių reikalavimus pagal pateiktą lentelę, o dėl kreditorės KRE1 prašymo patvirtinti 6900 Eur reikalavimą spręsti teismui.
Prašyme nurodoma, kad teismas nustatė 30 dienų terminą, nuo teismo nutarties paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, t. y. iki 2026 m. gegužės 8 d. per kurį kreditoriai gali pateikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus. Pagal kreditorių pateiktus reikalavimus ir teisme esančius vykdomuosius dokumentus teismui teikiami finansiniai reikalavimai, kurių Administratorė neginčija. Prie kreditorės KRE1 prašymo nėra pagrindžiančių dokumentų, kad patirta žala 6 900 Eur.
Teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi bylos dalis, kurioje ginčijamas kreditorės KRE1 reikalavimas 6 900 Eur sumai išskirta nagrinėti į atskirą bylą ir išaiškinta kreditorei KRE1, taip pat nemokumo administratorei, jog jos turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, visus įrodymus dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų bei nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka iki 2026 m. birželio 29 d.
Teisme 2026 m. birželio 22d. gautas nemokumo administratorės atsiliepimas, kuriuo prašoma kreditorės KRE1 finansinio reikalavimo patvirtinimo ar atmetimo (dalinio patvirtinimo) klausimą išspręsti teismo nuožiūra, įvertinus teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes. Atsiliepime nurodoma, kad kreditorė aliuminio-stiklo konstrukcijomis naudojasi beveik dvejus metus iki šios dienos (jos nėra išmontuotos ar grąžintos įmonei), todėl reikalavimas grąžinti visą sumokėtą neatitinka proporcingumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Kreditorius gauna tam tikrą naudą iš daikto, net jei jis, jo teigimu, turi defektų. Kreditorė teigia, kad konstrukcija yra nekokybiška, tačiau byloje nėra pateiktos nepriklausomų ekspertų ar statybos priežiūros specialistų išvados, kurios vienareikšmiškai patvirtintų, jog vandens skverbimasis vyksta būtent dėl įmonės atliktų darbų ar panaudotų medžiagų defektų, o ne dėl paties pastato konstrukcijos ypatybių, netinkamo eksploatavimo ar kitų aplinkybių. Kreditorė teigia, kad pastatui daroma žala, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų (sąmatų, defektinių aktų, turto vertinimo ataskaitų), kurie pagrįstų realią Kreditorės patirtų (ar būsimų) nuostolių / defektų šalinimo išlaidų sumą.
Teisme 2026 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjos atsiliepimas, kuriuo prašoma objektyviai įvertinti tiek nemokumo administratorės reikalavimų pagrįstumą, tiek UAB „JRV Brothers“ nesąžiningai ir nekokybiškai atliktus darbus, ko pasekoje negali visaverčiai naudotis įsigytu daiktu. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „JRV Brothers“ direktorius VAD1 dar kovo mėnesį žadėjo, kad atvyks asmenys, kad sutvarkys broką (2 kartus jau buvo tvarkę), galutiniame variante, neatsakė nei į elektroninį laišką, nebekėlė telefono ragelio. Todėl neturint kitų galimybių, buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri ir informavo, kad iškelta bankroto byla (tuo pagrindu pateiktas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo). 2026-06-29 gautas raštas dėl Nemokumo administratorės nesutikimo su reikalavimu patvirtinti visą sumokėtą sumą bei pateikti specialistų išvadas. 2026-06-30 – 2026-07-02 ji buvo komandiruotėje, todėl fiziškai net negaliu įvykdyti bankroto administratorės reikalavimo pateikti nepriklausomų ekspertų ar statybos priežiūros specialistų išvadų. Susisiekus 2026-07-07 su Vakarų regiono statybų konsultaciniu biuru ir paprašius atlikti nepriklausomą ekspertizę, gautas atsakymas, kad tai įmanoma būtų nebent po mėnesio. Šiam reikalavimui įgyvendinti reikalingos papildomos išlaidos. Bankroto administratorės teiginys, kad turi būti pateikiami įrodymai, „jog vandens skverbimasis vyksta būtent dėl įmonės atliktų darbų ar panaudotų medžiagų defektų, o ne dėl paties pastato konstrukcijos ypatybių, netinkamo eksploatavimo ar kitų aplinkybių“, niekaip nesiejasi su kitu pastatu, nes pastato konstrukcijos tai ir yra pati terasa. Kaip netinkama galima eksploatuoti metalą – jai nežinoma, kaip ir nežinomos tikėtinos kitos broko aplinkybės. Bankroto administratorės teigimu „Kreditorė aliuminio-stiklo konstrukcijomis naudojasi beveik dvejus metus iki šios dienos (jos nėra išmontuotos ar grąžintos įmonei), todėl reikalavimas grąžinti visą sumokėtą neatitinka proporcingumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Kreditorius gauna tam tikrą naudą iš daikto, net jei jis, jo teigimu, turi defektų.“ Garantinis aptarnavimas buvo garantuotas 2 metams, todėl nebuvo kito pasirinkimo, kaip garantiniu laikotarpiu vis prašyti taisyti brokus. Daikto „nauda“ užfiksuota nuotraukose ir pateikta bankroto administratorei. Negali įvardinti tokios „naudos“ finansine išraiška, ne po kiekvienos lietingos dienos tenka dirbti valytoja, baldų pernešėja, kilimų džiovintoja, kuriai darbo užmokesčio niekas nesumoka. Kokia tokios drėgmės žala pastatui, esantiems baldams – šiai dienai nežinoma. Neišmontuota ir negrąžinta terasa – toks reikalavimas neatitinka jokių protingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės
2024 m. balandžio 29 d. tarp pareiškėjos ir atsakovės vadovo VAD1 buvo sudaryta sutartis dėl aliuminio stiklo konstrukcijų, aliuminio stumdomos sistemos ir montavimo darbų įsigijimo už 6 900 Eur su PVM. Sutarties 12.1 p. buvo suteikta 2 metų garantija gaminiams bei atliktiems darbams. Pareiškėja atsakovės bankroto byloje Nr. e2B-410-524/2026 2026 m. gegužės 22d. pateikė įrodymus- gaminių ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei apmokėjimo dokumentus 6 900 Eur sumai. 4 fotonuotraukose užfiksuotas vanduo įrengtos terasos viduje. Pranešimu įrodyta, kad pareiškėja 2026 m. kovo 4 d. kreipėsi į VAD1 dėl nurodomų trūkumų pašalinimo.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies
Teismų praktikoje, aiškinant JANĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/ arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad bendrovė iki bankroto bylos jai iškėlimo nekokybiškai įrengė aliuminio-stiklo konstrukcijas terasoje, dėl ko iš lauko bėga vanduo ir daroma žala pastatui. Pareiškėja reikalauja grąžinti visą 6900 Eur už darbus ir medžiagas sumokėtą sumą, tačiau toks reikalavimas pagrįstas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. tarp pareiškėjos ir atsakovės vadovo VAD1 buvo sudaryta sutartis dėl aliuminio stiklo konstrukcijų, aliuminio stumdomos sistemos ir montavimo darbų įsigijimo už 6 900 Eur su PVM, o sutarties 12.1 p. buvo suteikta 2 metų garantija gaminiams bei atliktiems darbams, todėl darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis dėl pareiškėjos gyvenamajame name terasos įrengimo.
Rangos sutarties sampratą nustato CK 6.644 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas yra verslininkas, o pareiškėja yra vartotoja, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai.
Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
Kartu pažymėtina, kad CK 6.672–6.680 straipsnių normos neapima visų vartojimo rangos sutarties pagrindu susiklostančių santykių, pvz., kai kurių bendrųjų rangos klausimų (rangos dalykas (CK 6.645 straipsnis), darbų atlikimo terminai (CK 6.652 straipsnis), kt.); vartojimo rangos instituto normose neatsispindi pagal dalyką išskiriamų rangos sutarčių rūšių, tokių kaip statybos ranga, projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga, specifika. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią CKXXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Dėl to rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Pareiškėja reikalavimą sugrąžinti atsakovei sumokėtą visą 6 900 Eur sumą grindžia tuo, kad ji informavo atsakovės atstovą iki nemokumo bylos iškėlimo, kad į jos terasą per atsakovės įrengtas konstrukcijas patenka vanduo, savo reikalavimą įrodinėja nuotraukomis, įrodančiomis vandens pratekėjimą. Nemokumo administratorė šiems įrodymams nuginčyti jokių įrodymų nepateikė.
Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
Byloje įrodyta, kad pareiškėja sumokėjo visą atsakovės nurodomą kainą už terasos įrengimo konstrukcijas ir jos montavimo darbus, tačiau pareiškėjos įrodymai dėl nurodomų darbų trūkumų yra nepaneigti.
CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ 6.674 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje.
Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja 2026 m. kovo mėnesį informavo atsakovės vadovą dėl rangos objekto trūkumo sutartyje nustatytu garantiniu laikotarpiu.
CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnyje nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Įvertinus bylos įrodymus ir teisinį reglamentavimą teismas pažymi, kad pareiškėja byloje pateikė nuotraukas dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, pranešime nurodė kokie konkrečiai iš atsakovės nurodytų darbų buvo neatlikti ar netinkamai atlikti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas taikyti tokių darbų neatlikimo ar netinkamo atlikimo pasekmes.
Iš pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros JRV Nr. 03167 nustatyta, kad pareiškėjos nurodomą sumą 6 900 Eur sudaro aliuminio stiklo konstrukcijos, papildomos medžiagos ir gaminių montavimas. Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra iškelta nemokumo byla , į tai, kad atsakovė veiklos nevykdo, visa aliuminio konstrukcija su stiklu yra įmontuota pareiškėjos name ir jos grąžinti atsakovei ar permontuoti nėra galimybės, pareiškėjai priteistina gaminių montavimo suma su PVM, nurodyta PVM sąskaitoje -faktūroje, o būtent 1030 Eur.
Pareiškėjos prašomos priteisti 5 870 Eur sumos nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja nuosavybės teise valdo jai perduotą ir sumontuotą konstrukciją, o grąžinti jos atsakovei nėra galimybių. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Šioje byloje nenustatyta, kad dėl 5 870 Eur sumos pareiškėjai buvo padaryta žala, nes ji įsigytus rangos darbo objektus gavo, byloje nėra įrodymų, kad visa prašoma priteisti suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamu sutarties vykdymu. Byloje įrodyta, kad žala pareiškėjai padaryta dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, už kuriuos pareiškėja sumokėjo 1030 Eur su PVM. Pagal CK 6.334 str. 1030 Eur suma atlygins pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti iš dalies ir patvirtinti KRE1 1030 Eur kreditinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „JRV Brothers“ bankroto byloje. Kitą prašymo dalį atmesti. Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją nemokumo administratorei įpareigojant nemokumo administratorę per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.