Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorams Liutaurui Rudzevičiui ir Rolandui Imbrasui, kaltinamajam E. M. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajai O. M., vertėjoms Jakaterinai Chochlanovai ir Ingridai Petrulienei, psichologei Simonai Bartkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2014 m. rugsėjo 18 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams bausme; 2015 m. spalio 29 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, 20 parų arešto bausme;2016 m. vasario 1 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, 45 parų arešto bausme (teistumai neišnykę);

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Nustatė

4E. M., 2016 m. birželio 19 d., apie 2350 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio, ( - ) Šalčininkų r., kieme, konflikto su savo sutuoktine O. M. metu, iš nugaros priėjęs prie nukentėjusiosios, tyčia vieną kartą peiliu dūrė O. M. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajai kiauryminį dešinės krūtinės ląstos pusės sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos durtine – pjautine žaizda, dešinės pusės hemopneumotoraksu, dešinio plaučio atelektaze – vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sutuoktinės O. M. sveikatą. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

5Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, vakare jautėsi gerai ir norėjo pasikalbėti su žmona apie prieš tai buvusį konfliktą. Išėjo paskui žmoną į kiemą ir ten susiginčijo. Žmona pradėjo stumdytis, ji turėjo peilį, kuriuo besistumdant jį sužeidė. Atėmęs iš jos peilį, nesuprato kaip sudavė smūgį peiliu žmonai ir ją sužalojo. Peilį išmetė ir nuėjo į savo motinos namus, ten prarado sąmonę, o atsigavo ligoninėje. Prisipažįsta, kad sudavė žmonai peiliu, dėl to gailisi ir po įvykio ne kartą jos atsiprašė. Dėl jam padarytų sužalojimų žmonai atleido. Su byloje pareikštu ieškiniu dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų sutinka (detaliai kaltinamojo parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl jų kartoti netikslinga).

Motyvuojamoji dalis

6E. M. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamojo parodymais ir šiais teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis:

7- nukentėjusiosios O. M. parodymais, kuriuos duodama ji teigė, kad įvykio dieną buvo konfliktas su neblaiviu E. M., kurio metu jos tėvas sudavė kaltinamajam. Vakare išėjo iš namo norėdama pririšti prie būdos šuniuką. Netrukus po to, kai pririšo šuniuką, E. M. išsitraukė su savimi turėtą peilį ir dūrė jai į dešinę nugaros pusę po mente. Nešdama pririšti šuniuką peilio su savimi ji neturėjo, nes šuns pririšimui jo nereikėjo. Jokio susistumdymo, apie kurį pasakojo E. M., nebuvo. Kai grįžo iš ligoninės sūnus jai pasakojo, kad matė kaip po jos sužalojimo, E. M. pats save pjaustėsi ir susižalojo kaklą. Vyras tą vakarą buvo išgėręs. Kai būna girtas nuolat kyla konfliktai;

8- liudytojo J. V. parodymais, kuriuos duodamas jis teigė, kad yra nukentėjusiosios tėvas, įvykio dieną, po to, kai jam paskambino anūkas ir pasakė apie tėvo mušamą mamą, buvo nuėjęs pas dukrą ir pora kartų sudavė lazda E. M.. Po šio įvykio jis buvo namie ir telefonu iš anūko sužinojo apie dukros sužalojimą. Šio įvykio detalių nežino. Kai E. M. išgeria nuolat konfliktuoja su dukra;

9- liudytojos V. C. parodymais, kuriuos duodama ji teigė, kad yra nukentėjusiosios vyro sugyventinė, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus ir agresyvus, pradėjo kabinėtis ir muštis, todėl buvo su savo sugyventiniu pas nukentėjusiąją, kai paguldė kaltinamąjį ir jis užmigo. Po šio konflikto ji grįžo namo, o apie 12 val. vakaro paskambino nukentėjusiosios sūnus ir pasakė, kad tėvas papjovė motiną. Kai atėjo pas nukentėjusiąją ji jau buvo sužalota. Vaikai sakė, kad tėvas mamą papjovė. Apie kaltinamojo sužalojimus ir kaip jie atsirado, nieko nežino, vaikai apie tai nieko nepasakojo;

10- liudytojos V. M. parodymais, kuriuos duodama ji teigė, kad yra kaltinamojo mama, kad anūkė pasakojo, kaip įvykio dieną buvo kažkoks barnis, kad jos sūnus buvo sumuštas kuolu ar pagaliu. Vėliau jau vakare, sūnus grįžo visas kraujuotas, buvo žaizdos jo kakle, rankoje, galvoje. Sūnus nieko nepasakojo apie šį konfliktą tarp jo ir žmonos. Konfliktai yra dažni, geria ir susibara. Jos sūnus pastoviai yra mušamas;

11- liudytojo R. A. parodymais, kuriuos duodamas jis teigė, kad anksčiau dirbo policijoje ir 2016 m. birželio 10 d. apžiūrėjo įvykio vietą ( - ) kaime Šalčininkų rajone. Apžiūrėjo namo kiemą ir vietą kur buvo sužalota moteris, tačiau jokių pėdsakų ten nerado. Taip pat nerado ten ir nusikaltimo įrankio. Eidamas lauko keliu iš konflikto vietos link kaltinamojo motinos namo, nuėjus apie 250 - 300 metrų, rado kraujo pėdsakus – koncentruotus kraujo lašus 15 – 20 centimetrų plote. Ši vieta pažymėta įvykio vietos apžiūros protokolo schemoje. Nuo šios didžiosios kraujo lašų aptikimo vietos buvo matyti ir lašų link kaltinamojo motinos.

12- 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2520/2016(01), iš kurios matyti, kad O. M., nustatytas kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs krūtinės ląstos durtine – pjautine žaizda, dešinės pusės hemepneumotoraksu, dešinio plaučio atelektaze. Sužalojimas padarytas paveikus aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, iki hospitalizacijos VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje 2016 m. birželio 20 d., galimai užduotyje nurodytu laiku 2016 m. birželio 19 d. ir įrankiu (peiliu); sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69-71).

13- teismo medicinos specialistės Vilmos Baranauskaitės paaiškinimais, kad pagal bylos medžiagą ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios paaiškinimus negali nurodyti, kokia buvo dūrio nukentėjusiai peiliu ir sužalojimo kanalo kryptis. Po nukentėjusiosios gydymo atsakyti į šį klausimą jau negalima. Nukentėjusioji yra mažesnio ūgio, tad gal ir galėjo kaltinamasis sužaloti nukentėjusiąją jo nurodomu būdu;

14- 2016 m. rugpjūčio 19d. specialisto išvada Nr. G 2439/2016(01) ir šią išvadą davusio E. B. paaiškinimais, kad kaltinamojo kairės alkūnės linkyje ir kakle padaryti sužalojimai buvo pjautiniai, kad šie sužalojimai būdingi savęs žalojimui. Tai nurodo jų lokalizacija, lengvai pasiekiama savo rankomis vieta ir paviršinis žaizdų pobūdis, rodantis, kad pjauta buvo nedidele jėga. Kitas žmogus savęs nekontroliuoja, todėl sužalojimas būtų stipresnis, žaizda gilesnė. Tai nurodo gana kategoriškai, nes yra labai konkretūs sužalojimai tam tikroje lokalizacijoje. Duodamas analogiškus paaiškinimus tyrimo metu, bylos aplinkybių jis detaliai nežinojo, išvadą teikė pagal kaltinamojo kūno sužalojimus, jų lokalizaciją ir morfologinę išraišką. Kaklo kairėje pusėje du sužalojimai linijiniai, todėl galima teigti, kad buvo bandymas susižaloti peiliu. Pažeidus veną, per minutę kraujas pradeda lašėti, todėl po sužalojimo kaltinamasis negalėjo nueiti 300 metrų. Sužalojimas galėjo būti padarytas toje vietoje, kur buvo rasta didžiausia kraujo koncentracija, tačiau kraujo pėdsakų atsiradimui galėjo turėti įtakos drabužiai, paties žmogaus elgesys ir pan.

15- 2016 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 19-22) ir kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

16Faktinių aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas

17Iš byloje įrodymais pripažintų ir jau aptartų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai.

18Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs inkriminuojamą veiką, t. y. dūręs nukentėjusiajai peiliu, tačiau šių veiksmų aplinkybes aiškino visiškai priešingai nei nukentėjusioji - tvirtino, kad ne jis, o nukentėjusioji konflikto metu su savimi turėjo peilį, besistumdant jį sužalojo ir tik po to, jis atėmė iš nukentėjusiosios peilį bei sužalojo nukentėjusiąją.

19Teismas tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes atmeta, nes jas paneigia šioje byloje nuoseklūs ir kitus byloje surinktus duomenis atitinkantys nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

20Visų pirma teismas pastebi, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus nebuvo nuoširdus ir siekė sušvelninti savo teisinę padėtį. Netgi apklausiamas apie santykius šeimoje, konfliktus ir smurto atvejus neigė smurtą iš jo pusės („iš mano pusės nebūdavo smurto žmonos atžvilgiu. Nesu nei vieno karto rankos prieš nieką pakėlęs“ (t. 2, b. l. 23)), nors tą neginčijamai paneigia byloje pridėti net trys baudžiamieji įsakymai, kuriais kaltinamasis E. M. buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje: 2014 m. rugsėjo 18 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą dukrai A. M. ir už grasinimą sunkiai sutrikdyti žmonos O. M. sveikatą (t. 1, b. l. 165-166); 2015 m. spalio 29 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu - už fizinio skausmo sukėlimą dukrai A. M. (t. 1, b. l. 167); 2016 m. vasario 1 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu - už fizinio skausmo sukėlimą dukrai A. M. (t. 1, b. l. 168-169). Iš šių baudžiamųjų įsakymų matyti, kad kaltinamasis visais atvejais smurtą tų pačių artimųjų atžvilgiu vartojo būdamas neblaivus, kad visais atvejais jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės buvo pripažintos kaip lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję, taigi teismas jais remiasi, konstatuodamas, kad kaltinamasis nedavė teismui nuoširdžių parodymų ir buvo linkęs švelninti savo teisinę padėtį.

21Priešingai nei kaltinamasis, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai pasakojo apie byloje nagrinėjamas aplinkybes, papasakodama ir tas aplinkybes, kurios aiškiai atspindėjo visą įvykio dieną, t. y. ne tik aplinkybes apie jos sužalojimą, bet ir apie anksčiau tą pačią dieną kaltinamojo atžvilgiu jos tėvo vartotą smurtą, nesiekiant to nuslėpti, sušvelninti ar neigti. Teisminio nagrinėjimo metu, atsakydama į jai užduodamus klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad prieš pat jos sužalojimą, ji išėjo iš savo namų rankose nešdama šunį, kad siekiant jį pririšti nereikėjo peilio, kad peilio neturėjo, abiem rankomis nešė šunį, laikydama jį prisispaudusi prie krūtinės. Dar prieš šiuos nukentėjusiosios parodymus, kaltinamasis taip pat teigė, kad nukentėjusioji ėjo pririšti šuns, kad jis išėjo paskui. Kaltinamasis pripažino, kad būtent jis norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja apie prieš tai buvusį konfliktą ir išėjo į lauką paskui nukentėjusiąją, kad šuns pririšimui nukentėjusiajai peilis išties nebuvo reikalingas, kad paprastai ji nesinešioja peilio. Teismas pastebi, kad kaltinamasis ne tik nežinojo kam nukentėjusiajai buvo reikalingas peilis ir kodėl ji pastarąjį turėjo, tačiau tuo pačiu negalėjo paaiškinti kur ir kaip nukentėjusioji laikė peilį.

22Nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad kaltinamasis ją sužalojo peiliu į nugarą netrukus, kai ji pririšo šunį, t. y. jai esant nugara į kaltinamąjį. Teismo posėdyje apklausta teismo medicinos specialistė Vilma Baranauskaitė paaiškino, kad šiuo metu, t. y. po nukentėjusiosios gydymo nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia buvo tiksli dūrio peiliu kryptis, tačiau paaiškino, jog pagal sužalojimo pobūdį, smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, kad tokį sužalojimą nukentėjusiosios nugaros dešinėje pusėje, laikant peilį dešinėje rankoje ir stovint veidu vienas prieš kitą, t. y. taip kaip nurodė kaltinamasis, padaryti būtų labai sudėtinga. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tokius teismo medicinos specialistės paaiškinimus, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, dūris peiliu kaltinamajam esant iš nugaros, t. y. taip kaip nurodė nukentėjusioji, yra visiškai įtikinamas.

23Šių aplinkybių kontekste, teismas pastebi ir tai, kad kitas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ir kaltinamojo sužalojimus tyręs teismo medicinos specialistas E. B. kategoriškai teigė, jog kaltinamojo kairės alkūnės linkyje ir kakle padaryti pjautiniai sužalojimai būdingi savęs žalojimui, o ne kito asmens padarytiems sužalojimams. Kaip jau minėta, tokius paaiškinimus E. B. grindė ne tik sužalojimų lokalizacija, t. y. vietomis, kurias asmuo gali sužaloti pats rankoje laikydamas peilį, bet ir sužalojimų pobūdžiu.

24Nukentėjusioji teigė, jog jos vaikai jai pasakojo matę, kaip E. M. pats save žalojo peiliu, kad tą matė sūnus G. Tokius parodymus ji davė dar iki eksperto paaiškinimų teisme. Byloje nepilnametis G. M. nebuvo apklaustas, o teisme jis atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – jo motina. Taigi teismas neturėjo galimybės patikrinti šių nukentėjusiosios parodymų apklausdamas tiesiogiai šias aplinkybes galimai mačiusį asmenį. Visgi teismas pastebi, kad be byloje šias aplinkybes nurodžiusios nukentėjusiosios parodymų, atitinkami duomenys yra užfiksuoti ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos vyresniosios tyrėjos Gelminos Miliukaitės tarnybiniame pranešime. Jame, atsižvelgiant į pokalbio su G. M. turinį, nurodyta, kad jo brolis G. M. matė kaip E. M. žalojo save peiliu (t. 1,b. l. 124). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas negali tiksliai spręsti apie vietą, kurioje E. M. galėjo save žaloti, tačiau teismas gali daryti tvirtą išvadą, jog nukentėjusiosios parodymai apie kaltinamojo veiksmus ir šioje dalyje atitinka kitoje bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, t. y. minėtame tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją bei teismo medicinos eksperto paaiškinimus apie sužalojimus būdingus savęs žalojimui.

25Taigi, teismas remiasi ne byloje savo teisinę padėtį linkusio švelninti kaltinamojo parodymais, o nuosekliais ir teismui abejonių nekeliančiais bei kitus byloje surinktus įrodymus atitinkančiais nukentėjusiosios parodymais.

26Atsižvelgiant į tai, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis turėjo su savimi peilį ir sudavė juo nukentėjusiajai į nugarą, kad tą jis darė ne gindamasis nuo nukentėjusiosios, o veikdamas sąmoningai ir norėdamas suduoti peiliu nukentėjusiajai. Kaltinamojo veiksmų objektyvi išraiška, dūris peiliu į artimojo nugarą, t. y. į aiškiai gyvybei pavojingą kūno vietą, taip pat norėjimas taip elgtis sudaro pagrindą teismo išvadai, jog kaltinamasis veikė tyčia.

27Byloje iš esmės nėra ginčo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Kaltinamais pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, tą taip pat nurodė nukentėjusioji, be to, tą patvirtina ir byloje esantys kaltinamojo apžiūros po jo pristatymo į gydymo įstaigą dokumentai (t.1 b. l. 52). Nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis išgėręs alkoholio elgiasi konfliktiškai. Šiuo atveju kaltinamasis elgėsi taip pat, nesant jokios rimtos dingsties, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

28Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šiuo atveju 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G2520/2016(01) konstatuotas sunkus nukentėjusiosios O. M. sveikatos sutrikdymas padarytas prieš savo sutuoktinę, taigi pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas prieš šeimos narį ir kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

29Bausmės skyrimas

30Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

32Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų.

33Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo neblaivumas sąlygojo smurtinį jo elgesį sutuoktinės atžvilgiu, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę.

34Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Šioje byloje, nors kaltinamasis ir pripažino sužalojęs peiliu savo žmoną, visgi davė parodymus, kuriais siekė sušvelninti savo teisinę padėtį ir sumažinti veikos pavojingumą. Kaltinamojo teiginiai apie nukentėjusiosios turėtą peilį, jo veiksmus ginantis ir nukentėjusiosios padarytus sužalojimus peiliu nėra antraeilės ar nesvarbios bylos aplinkybės. Tokia kaltinamojo pozicija, kuri paneigta kitais byloje ištirtais įrodymais, neleidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, yra visiškai nuoširdus, gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo bei kritiškai vertina savo veiksmus.

35Byloj nėra jokio pagrindo konstatuoti ir kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo gynėjo teiginiai apie pagrindą pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog prieš byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką, kaltinamojo atžvilgiu nukentėjusiosios tėvas taip pat vartojo smurtą ir kad tai galėjo sąlygoti vėlesnius kaltinamojo veiksmus, nesudaro pagrindo to laikyti lengvinančia aplinkybe. Po minėto kaltinamojo atžvilgiu vartoto smurto buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, tai nebuvo tuojau pat sekusi atsakomoji kaltinamojo reakcija į jo atžvilgiu vartotą smurtą. Be to, smurtą jo atžvilgiu vartojo ne nukentėjusioji, o jos tėvas, kuris tą darė taip pat dėl kilusio konflikto ir kaltinamojo veiksmų.

36Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamasis anksčiau jau tris kartus buvo teistas už panašius smurtinius veiksmus. Visi trys teistumai nėra išnykę. Be to, bylos medžiaga apie kaltinamajam paskirtas administracines nuobaudas pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalies nuostatas rodo, kad kaltinamasis sistemingai darė ir vaiko teisių pažeidimus (t. 1, b. l. 158-159). Tiek ankstesniais teismų baudžiamaisiais įsakymais, tiek šioje byloje konstatuotas kaltinamojo neblaivumas darant nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos padarytos per pakankamai trumpą intervalą nuo 2014 metų birželio mėnesio. Šioje byloje konstatuota itin pavojinga nusikalstama veika padaryta nepraėjus penkiems mėnesiams nuo 2016 m. vasario 1 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo ir tik po dviejų mėnesių, kai E. M. buvo paleistas po paskirtos arešto bausmės atlikimo. Vis tai rodo, kad kaltinamajam anksčiau skirta laisvės apribojimo bausmė ir dvi arešto bausmės niekaip nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui. Jis ir toliau vartojo alkoholį bei smurtavo savo šeimos narių atžvilgiu. Be to, nagrinėjamoje byloje tą darė itin pavojingu būdu (dūris peiliu į žmogaus nugarą gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą).

37Visa tai rodo, kad nagrinėjamoje byloje, nėra jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę, nei įstatymų leidėjo numatytą, bausmę. Šios išvados kontekste teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad teismų praktikoje skiriant bausmes už BK 135 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas veikas iš tiesų neretai pripažįstama, kad laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam būtų neteisinga. Visgi kiekvienoje byloje veikos ir asmens pavojingumas bei kitos bausmės skyrimui svarbios aplinkybės vertinamas individualiai. Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotoje byloje bausmės skyrimui svarbios aplinkybės buvo visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje, bet apie jas gynėjas nutylėjo. Minėtoje byloje nuteistasis padarė iš esmės atsitiktinę, tipinio nuteistojo elgesio nerodančią nusikalstamą veiką dviejų jo atžvilgiu neteisėtai besielgusių taksi vairuotojų atžvilgiu (taksi vairuotojai prieš nuteistąjį merginos akivaizdoje panaudojo jėgą); atsakomybę sunkinančių aplinkybių minėtoje byloje nebuvo nenustatyta; nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, atlygino turtinę ir neturtinę žalą abiems nukentėjusiesiems, ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą; buvo konstatuotos net trys nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės; nukentėjusieji prašė neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-398/2015).

38Šioje byloje kaltinamojo asmenybė dėl smurto artimoje aplinkoje ir piktnaudžiavimo alkoholiu negali būti vertinama teigiamai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visų minėtų aplinkybių kontekste, prokuroro teismui pasiūlyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą baudžiamas laisvės atėmimo bausme, nagrinėjamu atveju yra teisinga, nes ji nėra nei per griežta, nei per švelni.

39Pagal BK 41 straipsnio 2 dalis nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau E. M. taikytas trumpalaikis fizinis izoliavimas nuo visuomenės atliekant arešto bausmes nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo teigiamai. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant apriboti kaltinamojo galimybes toliau smurtauti jo artimųjų atžvilgiu, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veiksmų darymo ir paveikti kaltinamąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, būtinas realus E. M. izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę ir netaikant BK 75 straipsnio nuostatų dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

41Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 524,60 EUR turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai O. M. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 97), kaltinamasis to neginčija, taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

42Bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau tai daryta valstybės iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, turint omenyje ir kaltinamojo turtinę padėtį bei bedarbystę, net jei toks prašymas ir būtų pateiktas, negalėtų būti priteisiamos.

43Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktais) keistina, paskiriant griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Tokį sprendimą teismas grindžia tuo, jog buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį skiriama pakankamai griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog kaltinamasis ne kartą buvo teistas už smurtinius veiksmus artimųjų atžvilgiu, padarytus piktnaudžiaujant alkoholiu. Šiuo metu jis gyvena greta nukentėjusiosios, savo artimųjų ir byloje apklaustų liudytojų. 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad po pirmojo teisiamojo posėdžio šioje byloje, kaltinamas buvo atėjęs prie jos namo, ir neblaivus išmušė namo lango stiklą. Tą teismo posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis. Šiuo faktu teismas įsitikino ir susipažinęs su išrašu iš administracinių nusižengimų registro. Visos minėtos aplinkybės ir duomenys apie kaltinamąjį rodo, kad dėl vykstančio proceso ir paskirtos realios bei pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali kelti pavojų artimiesiems ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, jam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

44Byloje saugomas į voką supakuotas gruntas su žolės fragmentu, kuris saugomas prie bylos (t. 1, b. l. 24-25), po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikintinas.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

46E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

47Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti ir paskirti E. M. kardomąją priemonę suėmimą, jos terminą skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

48Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti E. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 206 m. birželio 20 d., 1 val. 10 min. iki 2016 m. birželio 21 d., 14 val. 50 min. ir suėmime išbūtą laiką vykdant nuosprendį.

49Priteisti iš E. M. 524,60 EUR (penkis šimtus dvidešimt keturi eurus šešiasdešimt centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

50Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. byloje saugomą voką su gruntu ir žolės fragmentu (t. 1, b. l. 24-25), po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti.

51Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.