Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2755Bylos Nr. eCIK-889/2026Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01251-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovo V. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Achema“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių sumų, netesybų priteisimo, atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ priešieškinį ieškovui V. T. dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ieškovui iš atsakovės priteista 2 019,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoka ir 12 119,04 Eur netesybos, klausimą išsprendė iš esmės, priešieškinį tenkino konstatuojant, kad atsakovė išskaitą iš ieškovui atleidžiant iš darbo mokėtinų sumų atliko tinkamai, ir atmetė ieškovo reikalavimus dėl išskaitos sumai lygios su darbo santykiais susijusios sumos bei netesybų už vėlavimą ją sumokėti priteisimo; iš naujo išsprendė šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomas toks esminis argumentas: teismai, spręsdami, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir jam iš atsakovės priteistina tik 154,25 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoka už jo papildomai dirbtas valandas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo darbo bylos procese pareigą, šios pareigos turinį ir jos netinkamo vykdymo padarinius, taip pat įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kas lėmė neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimą. Teismai ieškovą, kaip darbuotoją, įpareigojo įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, ir tokiu būdu byloje kilusius neaiškumus, t. y. atsakovės, kaip darbdavio, neįrodytas aplinkybes, vertino ne ieškovo, kaip darbuotojo, o atsakovės, kaip darbdavio, naudai. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo nepašalino.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.