Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys – „Laboratoires Bouchara Recordati“, „Bouchara Recordati“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orivas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama atsisakyti pripažinti Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria suinteresuotam asmeniui „Laboratoires Bouchara Recordati“ iš pareiškėjos priteista papildoma 1 260 000 Eur procesinė bauda (pranc. astreinte) už Prancūzijos Respublikos Paryžiaus komercinio teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo nevykdymą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., ir neleisti jos vykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį bei tenkinti pareiškėjos prašymą – atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. RG 24/03523 dalį, kuria iš UAB „Orivas“ už Prancūzijos Respublikos Paryžiaus komercinio teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo nevykdymą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. suinteresuoto asmens „Laboratoires Bouchara Recordati“ (toliau – LBR) naudai paskirta ir priteista 2 520 000 Eur bauda, ta apimtimi, kuria ši suma viršija anksčiau paskirtą ir pareiškėjos jau sumokėtą 1 260 000 Eur baudą; alternatyviai, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų neatsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalies dėl baudos ta apimtimi, kuria ji viršija anksčiau paskirtą ir pareiškėjos jau sumokėtą 1 260 000 Eur baudą, – panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, įpareigojant atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendime Real Madrid Club de Fútbol, C-633/22 byloje (toliau – „Real Madrid“ byla) suformuluotų kriterijų patikrinimą; priteisti iš suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėja nurodo, kad, prašydama atsisakyti pripažinti Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kėlė kelių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) saugomų teisių pažeidimo klausimą keliais aspektais ir įrodinėjo, kad Prancūzijoje vykusiame procese buvo pažeisti: 1) Chartijos 47 straipsnis (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) – Prancūzijoje vykusiame procese buvo nustatytas itin didelis barjeras teisei kreiptis į teismą; pareiškėja turėjo įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti visą baudą arba pasiekti, kad 2020 m. liepos 6 d. sprendimo vykdymas būtų sustabdytas; vykdymo sustabdymo klausimą Prancūzijos Respublikos teismai sprendė devynis mėnesius ir tuo metu buvo skaičiuojama bauda; 2) Chartijos 17 straipsnis (teisė į nuosavybę), aiškinamas kartu su 52 straipsniu (proporcingumo principas), – pareiškėjai buvo nustatyta jos finansinių galimybių neatitinkanti bauda; pareiškėja buvo įpareigota sumokėti itin didelę baudą nesant jokio teisėto tikslo (pareiškėjai jau įvykdžius teismo sprendimą) ir pasiekus bauda siekiamą tikslą mažiau pareiškėjos teises ribojančiomis priemonėmis. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą, klaidingai susiaurino ESTT sprendimo „Real Madrid“ byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas) ir dėl to nevertino kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant, ar užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas nepažeistų Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, todėl šios bylos esmė liko neatskleista. Teismas neįvertino pareiškėjos argumentų dėl Chartijoje įtvirtintų teisių pažeidimo Prancūzijoje vykusiame procese, t. y. neįvertino: 1) argumentų dėl Chartijos 47 ir 17 straipsnių pažeidimo; 2) baudos neproporcingumo (Chartijos 52 straipsnis); 3) nepagrįstai sutapatino viešosios tvarkos pagrindą su teismo sprendimo peržiūra iš esmės; 4) neatsižvelgė į tai, kad baudos pobūdis šios bylos aplinkybėmis yra baudinis; 5) nepagrįstai nesivadovavo ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu B. byloje C-394/07 (toliau – B. byla); 6) teismo pateikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio analogija yra klaidinga ir patvirtina baudos neproporcingumą; 7) nevertino prievolės įvykdymo konteksto ir jo reikšmės baudos proporcingumui. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nevertinta, ar baudos dydis, jos paskyrimas iš naujo, padvigubinant anksčiau paskirtos baudos dydį po sprendimo įvykdymo, pažeidžia minėtas Chartijos teises. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalių dėl baudos nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvoje. Pareiškėjos vertinimu, pritaikius ESTT „Real Madrid“ byloje suformuluotą testą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu paskirta 2 520 000 Eur bauda yra neproporcinga, todėl jos pripažinimas bei vykdymas Lietuvoje pažeistų Chartijoje įtvirtintas pagrindines pareiškėjos teises: 1) pareiškėjos pažeidimas – leidimų tiekti vaistinius preparatus į rinką neperdavimas laiku – yra ribotos apimties ir nepalyginamas su baudos dydžiu; LBR pati vilkino nuo jos priklausančius veiksmus – reikiamus dokumentus atsiuntė tik 2021 m. gruodį, vėliau keitė reikalavimus dėl dokumentų formos; 2) paskirta bauda neproporcinga žalos dydžiui – LBR nuostoliai dėl negalėjimo naudotis leidimais tiekti vaistinius preparatus į rinką per trejus metus Prancūzijos Respublikos teismo įvertinti 560 800 Eur, tuo tarpu už šešių mėnesių laikotarpį paskirta 2 520 000 Eur bauda, kuri daugiau nei keturis kartus viršija LBR nuostolius, nors šie buvo patirti už šešis kartus ilgesnį laikotarpį; 3) baudos dydis kelia egzistencinę grėsmę pareiškėjos veiklai ir yra akivaizdžiai neadekvatus pareiškėjos finansiniams resursams – kaip užfiksuota Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendime, pareiškėja nurodė, jog, sumokėjusi baudą, ji bus priversta nutraukti bet kokią veiklą, nes baudos suma sudaro pusę jos metinės apyvartos; 4) pagal Prancūzijos Respublikos civilinio proceso taisykles pareiškėja, siekdama pasinaudoti teise į apeliaciją, turėjo sumokėti baudą, taigi, bauda tiesiogiai funkcionavo kaip finansinis barjeras teisei į apeliaciją – pagrindinei teisei, saugomai Chartijos 47 straipsniu, atgrasomasis efektas tiesioginis ir akivaizdus; 5) artimiausia Lietuvos teisės sistemoje numatyta procesinė priemonė – CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galima skirti analogišku atveju maksimali bauda sudarytų 378 000 Eur, t. y. tik apie 15 proc. nuo Prancūzijos Respublikos teismo paskirtos 2 520 000 Eur baudos. Teismas nepagrįstai, neįvertinęs, atmetė minėtus esminius šios bylos išnagrinėjimui aktualius pareiškėjos argumentus, taip pat neįvertino baudos proporcingumo ir to, kad baudos tikslas – priversti pareiškėją įvykdyti teismo sprendimą – buvo pasiektas taikant mažiau pareiškėjos teises varžančią priemonę, t. y. Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu paskirtą 1 260 000 Eur baudą. Baudos paskyrimas iš naujo, padvigubinant anksčiau paskirtos dydį iki 2 520 000 Eur, kai sprendimas jau įvykdytas, nepateisinamas teisėtu tikslu, neproporcingas ir nebūtinas, todėl baudos padidinimas nebeatliko jokios procesinės funkcijos, o tapo baudine priemone. Teismas nepagrįstai sutapatino viešosios tvarkos pagrindą su teismo sprendimo peržiūra iš esmės, todėl draudimą peržiūrėti sprendimą iš esmės nepagrįstai išplėtė iki draudimo apskritai atlikti bet kokį patikrinimą. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai siaurai aiškino B. bylos ratio decidendi, todėl nepagrįstai nesivadovavo ESTT sprendimu B. byloje. Bauda, kaip ir bet kokia kita procesinė priemonė, turi atitikti B. byloje suformuluotą proporcingumo tikslui reikalavimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad panašus į baudą institutas įtvirtintas ir CPK 771 straipsnyje, todėl Prancūzijos Respublikos teismo paskirtos baudos vykdymas Lietuvoje nepažeidžia viešosios tvarkos. Teismas neįvertino esminių struktūrinių skirtumų tarp šių institutų. Leidimų tiekti vaistinius preparatus į rinką perdavimo veiksmas nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes perdavimui yra reikalingi dviejų subjektų – perduodančiojo ir perimančiojo – veiksmai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų baudų dydis yra griežtai ribojamas įstatymu ir yra žymiai mažesnis nei nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta bauda. Teismas nevertino prievolės įvykdymo konteksto ir jo reikšmės baudos proporcingumui, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus bei įrodymus, kad LBR elgėsi pasyviai ir neoperatyviai atliko nuo jos priklausančius veiksmus. Suinteresuoti asmenys „Laboratoires Bouchara Recordati“ ir „Bouchara Recordati“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, prašydami jo netenkinti. Nurodė, kad teismas teisingai ir išsamiai įvertino visus pareiškėjos argumentus bei pagrįstai konstatavo, jog Versalio sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos ar ES viešajai tvarkai. Pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs, neatitinka tikrojo ESTT sprendimų turinio ir Chartijos nuostatų, o jų esmė – tai bandymas iš naujo peržiūrėti Versalio teismo sprendimą iš esmės, nors tai yra draudžiama pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012, Reglamentas) 52 straipsnį. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad, skirtingai negu nurodo pareiškėja, Versalio teismo sprendimu buvo paskirta ne papildoma bauda, o nustatyta galutinė baudos suma, ištaisius pirmosios instancijos teismo klaidą dėl nepagrįsto jos sumažinimo – Versalio apeliacinis teismas panaikino Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir, spręsdamas iš naujo, konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti baudą, todėl ją nustatė taikant visą tarifą – 2 520 000 Eur. Pareiškėja sąmoningai pasirinko nevykdyti teismo sprendimo ir prisiėmė su tuo susijusią riziką. Pareiškėja nesiėmė veiksmų vaistinių preparatų registracijoms perduoti, apeliacinį skundą užregistravo tik 2020 m. gruodžio 2 d., o prašymą dėl vykdymo sustabdymo pateikė tik 2021 m. sausio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo baudos skaičiavimo pradžios. Be to, pareiškėja nepasinaudojo Prancūzijos Respublikos civilinio proceso kodekso 917 straipsnyje numatyta galimybe prašyti skubaus bylos nagrinėjimo, nors tokia galimybė jai buvo prieinama. Suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjos argumentai, kuriais ji iš esmės prašo iš naujo vertinti, ar Prancūzijos Respublikos teismai tinkamai taikė Prancūzijos Respublikos teisę, yra nesuderinami su Reglamento tikslais ir viešosios tvarkos išlygos paskirtimi.Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja „Real Madrid“ sprendimą, kuris buvo priimtas situacijoje, susijusioje su žiniasklaidos laisve ir žalos reputacijai atlyginimu, jo ratio decidendi yra neatsiejamai susijęs su Chartijos 11 straipsnyje garantuojama žiniasklaidos laisve. Pareiškėja nepaaiškina, kaip Versalio teismo sprendimo pripažinimas lemtų akivaizdų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą, ir klaidingai tapatina baudą su žalos atlyginimo institutu. Suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėja nepagrįstai remiasi B. bylos sprendimu, ignoruodama esminius ratio decidendi skirtumus. Pareiškėjai skirta bauda neribojo jos teisės dalyvauti procese, pateikti argumentus ar skųsti sprendimus; pareiškėja naudojosi visomis procesinėmis teisėmis Prancūzijos Respublikos teismuose. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjos rėmimasis EŽTT sprendimu Kreuz prieš Lenkiją yra nepagrįstas, nes Kreuz prieš Lenkiją byloje EŽTT konstatavo pažeidimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos finansinė padėtis kitokia – pareiškėja Versalio apeliaciniam teismui nepateikė apskaitos ar finansinių duomenų, pagrindžiančių tariamą baudos neproporcingumą. Pareiškėjos argumentus dėl tariamo finansinio barjero ir baudos neproporcingumo jos finansinei padėčiai tiesiogiai paneigia pačios pareiškėjos veiksmai vykdymo procese Lietuvoje. Pareiškėja per antstolio raginime nustatytą terminą savanoriškai sumokėjo visą pagal Versalio teismo sprendimą reikalaujamą skolos ir vykdymo išlaidų sumą. Be to, pareiškėjos teiginys, esą bauda sukūrė finansinį barjerą teisei į apeliaciją, yra paneigiamas ankstesniu pareiškėjos elgesiu Prancūzijoje: pareiškėja faktiškai pasinaudojo apeliacijos teise – ji apskundė tiek 2020 m. liepos 6 d. sprendimą, tiek 2022 m. sausio 13 d. sprendimą apeliacine tvarka Prancūzijoje, pati sumokėjo 1 260 000 Eur baudą, siekdama, kad būtų atnaujintas apeliacinis procesas dėl 2020 m. liepos 6 d. sprendimo.