Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3397Bylos Nr. eCIK-1129/2026Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00018-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,susipažinusi su 2026 m. spalio 1 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo,n u s t a t ė :Pareiškėja UAB „Orivas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Orivas“ prašymas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalies, kuria suinteresuotam asmeniui „Laboratoires Bouchara Recordati“ iš pareiškėjos priteista papildoma 1 260 000 Eur procesinė bauda (pranc. astreinte) už Prancūzijos Respublikos Paryžiaus komercinio teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo nevykdymą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Teismas netinkamai išaiškino 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau ‒ Reglamentas 1215/2012) 45 straipsnio 1 dalies a punktą ir nukrypo nuo naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos. Teismas atsisakė taikyti 2024 m. spalio 4 d. ESTT Didžiosios kolegijos sprendime Real Madrid Club de Fútbol byloje Nr. C-633/22 suformuluotą Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimą, nepagrįstai laikydamas, kad šiame sprendime suformuluoti viešosios tvarkos išlygos taikymo kriterijai aktualūs tik byloms dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau ‒ Chartija) 11 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės. Iš ESTT sprendimo Real Madrid byloje 44 punkto išplaukia, kad viešosios tvarkos išlyga taikoma ne tik tais atvejais, kai pareiškėjas remiasi Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisve, bet ir tuomet, kai jis pagrįstai nurodo bet kurios kitos Chartijoje saugomos pagrindinės teisės pažeidimą.2. Teismas neatliko ESTT sprendime Real Madrid byloje nustatyto vertinimo, apimančio pažeidimo sunkumo, priemonės proporcingumo, jos santykio su asmens finansiniais resursais, atgrasomojo poveikio naudojimuisi pagrindine teise bei analogiškų priemonių vykdymo valstybėje analizę. ESTT sprendime Real Madrid byloje suformuluoti kriterijai yra reikšmingi vertinimo orientyrai, kuriais vykdymo valstybės teismas turi vadovautis kiekvienu atveju, kai pareiškėjas pagrįstai remiasi Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimu. Nė vienas iš šių kriterijų savaime nėra lemiamas, tačiau visi jie kartu leidžia nustatyti, ar konkrečiu atveju sprendimo pripažinimas nesukeltų akivaizdaus ir neproporcingo Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimo.3. Teismas netinkamai taikė Chartijos 17, 47 ir 52 straipsnius, nes neįvertino, ar nagrinėjamos bylos aplinkybėmis 2 520 000 Eur dydžio procesinė bauda, taikant ESTT sprendime Real Madrid byloje suformuluotą metodologiją, nepažeidė pareiškėjos pagrindinių teisių. Pareiškėjos vertinimu, dalis šios baudos (1 260 000 Eur) yra akivaizdžiai neproporcinga, o jos pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje pažeidžia Chartijos 17 ir 47 straipsniuose įtvirtintas pagrindines teises, t. y. teisę į nuosavybę ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.4. Teismas nepagrįstai sutapatino Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą viešosios tvarkos kontrolę su Reglamento 1215/2012 52 straipsnyje nustatytu draudimu peržiūrėti sprendimą iš esmės. Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta viešosios tvarkos išlyga savo esme suponuoja ribotos apimties užsienio teismo sprendimo kontrolę. Kitaip ji apskritai negalėtų būti taikoma. Pagal ESTT jurisprudenciją, vykdymo valstybės teismui draudžiama tikrinti, ar kilmės valstybės teismo sprendimas yra teisingas faktų arba taikytos teisės požiūriu. Tačiau vykdymo valstybės teismas privalo patikrinti, ar sprendimo pripažinimas ir vykdymas nesukeltų akivaizdaus esminio teisės principo arba pagrindinės teisės pažeidimo. Pastarasis vertinimas nėra sprendimo peržiūra iš esmės – tai yra savarankiškas viešosios tvarkos išlygos taikymas.5. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą įvertinti, ar konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Prancūzijos teismo paskirta bauda neprarado savo procesinės paskirties (paskatinti įvykdyti sprendimą) ir de facto (faktiškai) neįgijo baudinio pobūdžio, dėl kurio jos pripažinimas ir vykdymas galėtų prieštarauti Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktui.6. Teismas formaliai prilygino Prancūzijos astreinte institutą CPK 771 straipsnyje įtvirtintai procesinei priemonei, neįvertindamas konkrečių ir esminių jų skirtumų, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, jų poveikio Chartijos 17, 47 ir 52 straipsniuose įtvirtintoms pagrindinėms teisėms.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasaciniame skunde pareiškėja taip pat prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:1. Ar Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su Chartijos 47 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) ir 17 straipsniu (teisė į nuosavybę), turi būti aiškinamas taip, kad pripažįstančiosios valstybės narės teismas, spręsdamas dėl kitos valstybės narės teismo sprendimo, kuriuo paskirta procesinė bauda (astreinte) ir gavęs pakankamai pagrįstą skundą, kad šia bauda buvo pažeistos pagrindinės skolininko teisės, pripažinimo ir vykdymo byloje privalo atlikti ESTT sprendime Real Madrid byloje nurodytą patikrinimą, vertindamas inter alia (be kita ko): 1) skolininko padaryto pažeidimo sunkumą; 2) astreinte dydžio santykį su kreditoriaus nuostoliais; 3) astreinte dydžio adekvatumą skolininko finansiniams resursams; 4) astreinte galimą atgrasomąjį poveikį naudojimuisi Chartijoje saugomai pagrindinei teisei kreiptis į teismą; 5) pripažįstančiojoje valstybėje narėje analogiškomis aplinkybėmis skiriamų priemonių dydį?2. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar aplinkybė, kad astreinte buvo skaičiuojama ir didėjo laikotarpiu, kuriuo kilmės valstybės teismai sprendė skolininko prašymą sustabdyti sprendimo vykdymą ir (arba) skolininkas negalėjo savo vieno valia ir veiksmais įvykdyti teismo sprendimo, kurį užtikrina astreinte, yra teisiškai reikšminga atliekant šį vertinimą?3. Ar Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti konstatuotas tais atvejais, kai kitos valstybės narės teismo paskirtos astreinte sumokėjimas pagal tos valstybės narės procesines taisykles yra de facto sąlyga teisei į apeliaciją ir astreinte dydis, atsižvelgiant inter alia į 2 klausime nurodytas jo skaičiavimo ypatybes, sukuria neproporcingą finansinį barjerą šiai teisei įgyvendinti?4. Ar Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su Chartijos 17 straipsniu (teisė į nuosavybę) ir 52 straipsnio 1 dalimi (proporcingumo principas), turi būti aiškinamas taip, kad pripažįstančiosios valstybės narės teismas privalo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitos valstybės narės teismo sprendimą, kuriuo paskirta procesinė bauda (astreinte), jeigu tokia bauda konkrečiomis bylos aplinkybėmis de facto įgijo baudinį pobūdį, kai pagal pripažįstančios valstybės teisę baudinio pobūdžio priemonės civilinėse bylose laikomos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai?5. Ar Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su Chartijos 17 straipsniu ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti konstatuotas, kai kitos valstybės narės teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos vykdymo teisėjo atliktą laikinosios astreinte individualizavimą (sumažinimą) ir nustatė visą teoriškai apskaičiuotą astreinte sumą, nors skolininkas jau buvo visiškai įvykdęs teismo sprendimą, kurio vykdymą ši procesinė priemonė buvo skirta užtikrinti, ir jau sumokėjęs ankstesniame sprendime nustatytą sumą?CPK 3 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Šioje nuostatoje taip pat reglamentuota, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą, o teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).Pagal ESTT suformuotą jurisprudenciją, jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiamas teismine tvarka, tas teismas iš esmės privalo kreiptis į ESTT, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį, kai jame keliamas klausimas dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo. Nacionalinis teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiami teismine tvarka, gali būti atleistas nuo šios pareigos tik tuo atveju, jei konstatavo, kad iškeltas klausimas nereikšmingas ar kad atitinkamą Europos Sąjungos teisės nuostatą ESTT jau yra išaiškinęs arba teisingas Europos Sąjungos teisės aiškinimas yra toks akivaizdus, jog nelieka jokių pagrįstų abejonių (žr. ESTT 2021 m. spalio 6 d. sprendimo byloje Consorzio Italian Management e Catania Multiservizi, C-561/19, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką).Pareiškėja kasaciniame skunde kelia klausimą dėl bylą nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo netinkamai aiškinto ir taikyto Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkto, kuriame nustatytas vienas iš teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, t. y. kai toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai. Prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėja grindžia tuo, kad nurodyti klausimai dėl Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos aiškinimo yra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, jie nėra išspręsti ESTT jurisprudencijoje ir teisingas minėtos nuostatos aiškinimas nėra akivaizdus (pranc. acte clair).Atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėja poreikį išaiškinti Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą sieja su Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimais, šiuo atveju grindžiamais, be kita ko, kitos valstybės narės teismo sprendimu, kurį prašoma atsisakyti pripažinti, paskirtos papildomos procesinės baudos neproporcingu dydžiu. Tačiau ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad paprastas rėmimasis rimtomis ekonominėmis pasekmėmis nėra valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas (ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimas byloje flyLAL-Lithuanian Airlines, C-302/13, 58 punktas). Be to, pareiškėja poreikį išaiškinti Reglamento 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą sistemiškai su Chartijos 47 straipsniu, įtvirtinančiu teisę į veiksmingą teisinę gynybą, grindžia Prancūzijos proceso teisės, reglamentuojančios apeliacijos teisę, ypatumais (t. y. kad Prancūzijos pirmosios instancijos teismo paskirtos astreinte sumokėjimas yra būtina sąlyga teisei į apeliaciją įgyvendinti), nors papildoma procesinė bauda buvo paskirta Prancūzijos apeliacinės instancijos teismo ir būtent šį sprendimą pareiškėja prašė atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje. Atrankos kolegijos vertinimu, ESTT praktikoje suformuluotų išaiškinimų pakanka ir nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjos nurodomais klausimais.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Donatas Šernas Algirdas Taminskas Agnė Tikniūtė