Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-397-449/2026Proceso Nr. 1-01-1-38515-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,kaltinamojo KAL1 gynėjui Arnoldui Blaževičiui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmėKauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje KAL1 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis 2025 m. spalio 30 d. apie 22.40 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį E. P., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – tankiai apgyvendintame nuosavų namų rajone, stovėdamas prieš nukentėjusįjį ne didesniu kaip 2 metrai atstumu, šovė į jį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo nukentėjusiajam į krūtinę, kurią E. P. prisidengė ranka ir joje laikomu mobilaus ryšio telefonu „S“, taip padarė nukentėjusiajam E. P. kiauryminį šautinį šratinį krūtinės kairės pusės sužalojimą su šūvio įėjimo žaizdomis krūtinės kairėje, kairiųjų I, III, IV šonkaulių lūžiais, kairio plaučio pažeidimu, lydimu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; kiaurinį šautinį šratinį dešinės plaštakos sužalojimą su šūvio įėjimo žaizdomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniųjų I-V delnakaulių skeveldriniais, dešiniųjų I, IV, V pirštų pamatinių falangų lūžiais, šūvio išėjimo žaizdomis dešinės plaštakos delne, dėl kiauryminio šautinio šratinio krūtinės kairės pusės sužalojimo su šūvio įėjimo žaizdomis krūtinės kairėje, I, III, IV kairiųjų šonkaulių lūžiais, kairio plaučio pažeidimu, lydimu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, specialistų įvertintu sunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam po pirmojo šūvio nukritus, šaudamas į jį antrą kartą, pataikė į šalia įvykio vietos stovinčio gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini), y. vonios kambario, kuriame tuo metu prie lango buvo nepilnametis V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , lango rėmą, padarydamas sugadinimus namo išorėje ir viduje, taip, visuotinai pavojingu būdu, sugadino svetimą, S. K. priklausantį, 1000 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamo sumanymo – nužudyti E. P. nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam dar kartą užsitaisant ginklą nukentėjusysis E. P. pradėjo šauktis pagalbos ir pabėgo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka KAL1 laikinai sulaikytas 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. spalio 31 d. nutartimi KAL1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šis kardomosios priemonės – suėmimo terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino taikymo pagrindas nėra išnykę. Be to, teismas KAL1 suėmimą pratęsė dar ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju švelnesnės kardomosios priemonės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo KAL1 gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą ir (arba) 5 000 Eur užstatą arba kitas švelnesnes kardomąsias priemones.Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nesivadovavo BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta galimybė vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Pasak gynėjo, teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimą, vadovavosi priešinga nuostata, jog suėmimas yra pagrindinė kardomoji priemonė, kurią išimtiniais atvejais gali pakeisti kitos, švelnesnės priemonės, nors turi paaiškinti, kodėl proceso tikslų negalima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo nuomone, jokių pagrindų, leidžiančių teigti, kad KAL1 būdamas laisvėje darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, nei prokuroras, nei apygardos teismas nenustatė. Be to, teismo motyvas, jog nebuvo rastas šaunamasis ginklas, o tai sustiprina pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali imtis aktyvių veiksmų ir užbaigti nusikalstamą veiką, kurios pasikėsinimu šiuo metu yra kaltinamas, rodo, jog teismas turi išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės ir jo veikos, nors pastarasis dar nėra pripažintas kaltu. Gynėjas nurodo, kad KAL1 supranta proceso reikšmingumą ir būtinumą išsamiai nustatyti buvusias faktines aplinkybes, todėl pasižada visada dalyvauti teismo procese ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos. Juo labiau tam, jog būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, į teismo depozitinę sąskaitą būtų įneštas piniginis užstatas, kurio pagrindu būtų galima kaltinamajam neskirti suėmimo, o taikyti kitas kardomąsias priemones, todėl užstatas užtikrintų KAL1 dalyvavimą procese. Gynėjo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje teismas nenurodė jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių KAL1 negalima paskirti kardomosios priemonės – piniginio užstato arba komplekso kitų kardomujų priemonių. Nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su šeima – jo visi vaikai ir anūkai gyvena tuo pačiu adresu. Taip pat nutartyje teismas pripažįsta, kad kaltinamasis turi daug sveikatos problemų, yra garbaus amžiaus, todėl kaltinamasis negalėtų gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Kaltinamojo KAL1 žinioje yra nekilnojamo ir kilnojamo turto, todėl jo gyvenamajame name galima pastatyti elektroninio stebėjimo prietaiso stotelę ir paskirti jam kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Pasak gynėjo, skundžiama nutartis grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio svarstymais, tai negali būti pripažinta kokybiniais argumentais, leidžiančiais būtent šiam kaltinamajam taikyti BPK įtvirtintą labiausiai žmogaus teises varžančią procesinės prievartos priemonę. Skundžiamoje nutartyje surašyti motyvai itin deklaratyvūs, nesudaro suėmimmo pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo KAL1 gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo KAL1 gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu skundžiama nutartis nėra ginčijama, o duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, neabejoja ir aukštesnysis teismas, todėl išsamiau šiuo aspektu nepasisakytina. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiems nusikaltimams, ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą. Už šias veikas baudžiamasis įstatymas numatyto didesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta. Apygardos teismas KAL1 taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – darys naujus nusikaltimus, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti kokius nors konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamuosius veiksmus ir pan. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingą išvadą, kad yra pagrįstas manymas, jog, būdamas laisvėje, KAL1 darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.Teismas įvertino, kad labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), kurių padarymu kaltinamas KAL1, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Atkreipiamas dėmesys, kad KAL1 pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti savo dukters sutuoktinį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl visuotinai pavojingu būdu svetimo turto sugadinimo ir neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo. Bylos duomenys (paties nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu) patvirtina, kad labai sunkus nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai buvo dėsningas rezultatas, kurį lėmė ir anksčiau kartojęsi konfliktai, peraugę į smurto panaudojimą. Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant šį kontekstą kartu su aplinkybėmis – kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas KAL1, buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą, kuris iki šiol nerastas, o pati veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių, teismo išvada, kad būdamas laisvėje KAL1 gali imtis aktyvių veiksmų ir užbaigti nusikalstamą veiką, yra pagrįsta. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į tuos pačius kaltinamojo gynėjo argumentus, kad minėtos apygardos teismo išvados rodo išankstinę teismo nuomonę, ankstesnėje nutartyje jau nurodė, jog teismas, skirdamas ar pratęsdamas suėmimo terminą ir vertindamas, ar egzistuoja suėmimo pagrindai, vertina baudžiamojoje byloje esančius duomenis tiek, kiek jie svarbūs nustatyti, ar BPK 119 straipsnio tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Kaip minėta, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas. Pažymėtina, kad kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (praeityje teistas, teistumas išnykęs, jis baustas administracine tvarka) KAL1 charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas kaltinamajam pratęsti suėmimo terminą ne tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, bet tam yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas.BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apygardos teismas, įvertinęs, jog labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktas) galimai padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą, kuris, kaip minėta, iki šiol nėra rastas, sprendė, jog KAL1, būdamas laisvėje, gali paslėpti ar sunaikinti nusikaltimo įrankį (šaunamąjį ginklą) ir taip trukdyti procesui. Atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka ir su šia apygardos teismo išvada. Kaltinamojo gynėjas šio suėmimo pagrindo išsamiau neginčija, todėl plačiau apie jį aukštesnysis teismas irgi nepasisako. Skunde kaltinamojo gynėjas prašo KAL1 taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tokia galimybė yra numatyta BPK 121 straipsnio 3 dalyje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas svarstė ir galimybę KAL1 paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas ir šioje nutartyje, sprendė, jog šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Aukštesnysis teismas su tokia teismo išvada sutinka. Kaltinamojo gynėjo prašoma skirti intensyvi priežiūra ar kitos švelnesnės kardomosios priemonės (pavyzdžiui, namų areštas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje) gali sumažinti tik kaltinamojo judėjimo laisvę, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti naujas, panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir trukdyti procesui. Šioje proceso stadijoje užstatas kaip kardomoji priemonė taip pat nėra tinkama kardomoji priemonė. Tik tam tikrų pajamų netekimas, aukštesniojo teismo vertinimu, neeliminuoja nurodytų galimų rizikų. Todėl aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą bei įvertindamas siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, taip pat siekiant eliminuoti ar bent sumažinti naujų nusikalstamų veikų ir proceso trukdymo grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo KAL1 teises, tačiau atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Nors kaltinamajam kardomoji priemonė taikoma nuo 2025 m. spalio 31 d., tačiau toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų, pagal kurias viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. KAL1 už BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl tolimesnis suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK reikalavimų. Nei bendra suėmimo taikymo KAL1 trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi stiprius socialinius ryšius su šeima, savaime nepašalina nustatytų suėmimo pagrindų buvimo. To nepašalina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog KAL1 yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų, kurios nėra sukonkretintos. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į tuos pačius kaltinamojo gynėjo argumentus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, ankstesnėje nutartyje jau nurodė, kad suimtieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymo paslaugas, kaip ir laisvėje esantys asmenys. Tai, kad sveikatos apsaugos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kalinami asmenys turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kalinami asmenys gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kalinamam asmeniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2). Suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje, pagal kurį, būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga. Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2). Suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje, pagal kurį, būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, jog apygardos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2026 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teisme byla pradėta nagrinėti 2026 m. gegužės 14 d., paskelbtas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas. Šiuo metu tęsiamas įrodymų tyrimas, suplanuoti dar trys teismo posėdžiai. Įvertinus šias aplinkybes (byla jau pradėta nagrinėti, atliekamas įrodymų tyrimas, suplanuoti kiti teismo posėdžiai), aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog procesas yra vilkinamas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamojo KAL1 gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.