Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-528-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38515-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, gynėjui Arnoldui Blaževičiui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 30 d.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Nagrinėjamo klausimo esmėKauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. spalio 30 d., apie 22.40 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kieme, turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį E. P., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – tankiai apgyvendintame nuosavų namų rajone, stovėdamas prieš nukentėjusįjį ne didesniu kaip 2 metrų atstumu, šovė į jį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo nukentėjusiajam į krūtinę, kurią E. P. prisidengė ranka ir joje laikomu mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy S23“, taip padarė nukentėjusiajam E. P. kiauryminį šautinį šratinį krūtinės kairės pusės sužalojimą su šūvio įėjimo žaizdomis krūtinės kairėje, kairiųjų I, III, IV šonkaulių lūžiais, kairio plaučio pažeidimu, lydimu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; kiaurinį šautinį šratinį dešinės plaštakos sužalojimą su šūvio įėjimo žaizdomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniųjų I-V delnakaulių skeveldriniais, dešiniųjų I, IV, V pirštų pamatinių falangų lūžiais, šūvio išėjimo žaizdomis dešinės plaštakos delne. Dėl kiauryminio šautinio šratinio krūtinės kairės pusės sužalojimo su šūvio įėjimo žaizdomis krūtinės kairėje, I, III, IV kairiųjų šonkaulių lūžiais, kairio plaučio pažeidimu, lydimu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, specialistų įvertintu sunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam po pirmojo šūvio nukritus, šaudamas į jį antrą kartą, pataikė į šalia įvykio vietos esančio gyvenamojo namo – Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) vonios kambario, kuriame tuo metu prie lango buvo nepilnametis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), lango rėmą, padarydamas sugadinimus namo išorėje ir viduje, ir taip, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, S. K. priklausantį 1 000 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamo sumanymo – nužudyti E. P. nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam dar kartą užsitaisant ginklą nukentėjusysis E. P. pradėjo šauktis pagalbos ir pabėgo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas dešimčiai dienų. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus ir padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo A. S. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir paskirti A. S. švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir (ar) dokumentų paėmimą, taip pat įpareigojimą nesiartinti ir nebendrauti su nukentėjusiuoju E. P.. Nustačius, kad šios kardomosios priemonės nebus pakankamos, paskirti piniginį užstatą ir nustatyti jo dydį.Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino BPK 121 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Skundžiamoje nutartyje nepateikta pakankamai konkrečių argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės ar jų derinys nagrinėjamu atveju būtų neveiksmingi.Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nerastas šaunamasis ginklas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje A. S. galėtų imtis veiksmų užbaigti nusikalstamą veiką, kurią pasikėsinęs padaryti jis kaltinamas, arba paslėpti ar sunaikinti tą ginklą. Pasak gynėjo, šios išvados grindžiamos prielaidomis, nes nutartyje nenurodyta konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis žino ginklo buvimo vietą, ar gali imtis konkrečių veiksmų jam paslėpti ar sunaikinti. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad A. S. būtų bandęs daryti poveikį nukentėjusiajam ar kitiems proceso dalyviams slėpti ar naikinti įrodymus. Todėl abstrakti galimo neteisėto elgesio tikimybė, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pakankamas pagrindas toliau taikyti suėmimą. Skunde nurodoma ir tai, kad vertinant galimą kaltinamojo elgesį būtina laikytis nekaltumo prezumpcijos ir atskirti pagrįstą manymą dėl pareikšto kaltinimo nuo išankstinių išvadų apie kaltę ar būsimą elgesį. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad A. S. gali imtis veiksmų užbaigti nusikalstamą veiką, o tai leidžia manyti, kad iš anksto vertinamas kaltinamojo nusikalstamo ketinimo realumas ir jo kaltumas, nors bylos nagrinėjimas dar nebaigtas.Skunde nurodoma ir tai, kad kaltinamasis A. S. saistomas stipriais socialiniais ryšiais su šeima, jis yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų. Be to, jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Šios aplinkybės, pasak gynėjo, sudaro pagrindą taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kartu užtikrinant tinkamą proceso eigą. A. S. paskyrus užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojus nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, periodiškai registruotis policijos įstaigoje, uždraudus bendrauti su nukentėjusiuoju E. P., toks priemonių kompleksas leistų kontroliuoti kaltinamojo elgesį, užtikrinti jo dalyvavimą procese ir sumažinti galimo poveikio proceso dalyviams riziką.Gynėjas nurodo ir tai, kad A. S. sulaikytas 2025 m. spalio 31 d., o skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas jau iki 2026 m. gruodžio 30 d. Nors maksimalus suėmimo terminas dar nėra pasibaigęs, tai savaime nepateisina tolesnio tokio laisvės suvaržymo. Kiekvienu suėmimo termino pratęsimo atveju būtina įvertinti šios kardomosios priemonės būtinumą ir proporcingumą bei galimybę proceso tikslus pasiekti mažiau asmens teises ribojančiomis priemonėmis.Remdamasis BPK 119, 121 ir 122 straipsnių nuostatomis, gynėjas nurodo, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri turi būti taikoma tik tada, kai proceso tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje pateikti motyvai yra deklaratyvūs, nepakankamai susieti su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepagrindžia būtinybės toliau taikyti suėmimą. Gynėjas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Leonienė prieš Lietuvą (Nr. 61264/17), pabrėždamas teismo pareigą motyvuoti, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali užtikrinti proceso tikslų. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes ir nepagrįstai A. S. pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo A. S. gynėjo skundas atmetamas ir kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad dėl paduotame skunde nurodytų argumentų naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį nėra pagrindo. Apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą ir šios kardomosios priemonės terminą pratęsė pagrįstai. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos (ar pratęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo, kaip suėmimo termino pratęsimo sąlygos, kaltinamojo A. S. gynėjas skunde neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo E. P. bei liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose ir kituose baudžiamosios bylos duomenyse. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. S. pratęstas pagrįstai, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimo pagrindų vertinimas grindžiamas pakankamo pagrįstumo kriterijumi. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas išdėstė ir įvertino bylos duomenis, kurie leido padaryti pagrįstas išvadas apie realiai egzistuojančius suėmimo taikymo pagrindus. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas, įvertinęs tai, kad A. S. inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, galimai padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, kuris iki šiol nerastas, pagrįstai sprendė, kad kaltinamajam esant laisvėje išlieka rizika paslėpti ar sunaikinti nusikaltimo įrankį ir taip trukdyti procesui. Gynėjo argumentai, kad teismo išvada dėl galimo ginklo paslėpimo ar sunaikinimo grindžiama prielaida, savaime nepaneigia šios rizikos. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, nereikalaujama nustatyti, kad kaltinamasis jau ėmėsi konkrečių veiksmų trukdyti procesui. Šiame proceso etape vertinama, ar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali imtis tokių veiksmų. Taigi aplinkybė, kad byloje nenustatyta konkrečių A. S. bandymų paslėpti ar sunaikinti ginklą, savaime nereiškia, jog galimo trukdymo procesui rizika neegzistuoja. Apygardos teismo išvada vertintina kaip galimos rizikos prognozė, o ne kaip išankstinė išvada, kad kaltinamasis neabejotinai imsis neteisėtų veiksmų. Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teismui, taip pat savaime nepaneigia galimybės trukdyti procesui. Kol galimai nusikaltimui panaudotas ginklas nerastas, jo buvimo vieta ir kitos su juo susijusios aplinkybės gali išlikti reikšmingos nagrinėjant bylą. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas gynėjo argumentas, kad, vertindamas galimą trukdymo procesui riziką, apygardos teismas iš anksto sprendė dėl A. S. kaltės. Aplinkybės, kad A. S. inkriminuojama veika galimai padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą ir kad šis ginklas nerastas, vertinimas sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą nereiškia, jog teismas laiko kaltinamojo kaltę įrodyta. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pareikštas kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. S. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, bei apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jam pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo nužudyti nukentėjusįjį – savo dukters sutuoktinį – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. BK 129 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. A. S. teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų – nukentėjusiojo parodymų – konfliktai, peraugę į smurtą, kildavo ir anksčiau. Šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, galimo elgesio pavojingumu ir kaltinime nurodytu smurto panaudojimu prieš dukters sutuoktinį, sudaro pagrindą pritarti apygardos teismo išvadai, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad tokia teismo išvada atskleidžia išankstinę bylą nagrinėjančio teismo nuomonę dėl A. S. kaltės, nepagrįsti. Spręsdamas dėl suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, teismas privalo įvertinti byloje esančius duomenis tiek, kiek būtina nustatyti, ar egzistuoja BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai. Toks duomenų vertinimas savaime nereiškia išankstinių išvadų dėl kaltinamojo kaltės. Nagrinėjamu atveju galimo naujų nusikalstamų veikų darymo rizika vertinama atsižvelgiant A. S. inkriminuojamų veikų pobūdį, ankstesnius konfliktus, kurie, nukentėjusiojo teigimu, peraugdavo į smurtą, taip pat tai, kad galimai nusikaltimui panaudotas šaunamasis ginklas iki šiol nerastas. Gynėjo skunde nurodomi stiprūs A. S. socialiniai ryšiai su šeima taip pat savaime nepaneigia šios rizikos. Priešingai, atsižvelgiant į kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes, tai, kad galimai buvo pasikėsinta nužudyti dukters sutuoktinį, vien šeiminių ryšių buvimas negali būti laikomas pakankama garantija, kad tai kaltinamąjį susilaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis A. S. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Šioje byloje apklausto nukentėjusiojo E. P. parodymai apie jį užpuolusio asmens elgesį leidžia pagrįstai manyti, kad pirma – jį užpuolusio asmens, o nukentėjusysis mano, kad tai buvo jo uošvis A. S., elgesys yra neprognozuojamas, o antra – kad tas asmuo turėjo tikslą būtent atimti nukentėjusiajam gyvybę, nes šovė į jį kelis kartus, taip pat ir E. P. jau pargriuvus ant žemės. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir tik jam pavykus iš įvykio vietos pabėgti, į jį šaudęs asmuo labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo neužbaigė ir jis pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. Įvertinusi tokias kaltinimų A. S. aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindus teismas nustatė ne formaliai. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms, kad paleistas iš suėmimo, net ir paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis gali siekti vėl pasikėsinti į to paties nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatą. Išvada, kad jis ir toliau bandytų slėpti nusikaltimo įrankį – nenustatytą šaunamąjį ginklą – taip pat pagrįsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą ir pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti A. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas, šiuo metu A. S. būtina toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors gynėjo siūlomos švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas, piniginis užstatas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tam tikru mastu ribotų kaltinamojo judėjimo laisvę, nagrinėjamu atveju jos neužtikrintų pakankamos kontrolės ir nepašalintų nustatytų rizikų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad vienos ar kelių šių kardomųjų priemonių taikymas būtų pakankamas BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Proporcingumo principas A. S. taikant griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas. Vertinant šios kardomosios priemonės būtinumą, atsižvelgtina į A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias išliekančią trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, taip pat į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu asmens teisės į laisvę ribojimas yra pateisinamas siekiu užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą ir užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms. Bylos duomenimis A. S. laikomas suimtas nuo 2025 m. spalio 31 d., taigi nei bendra suėmimo taikymo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. A. S. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo pavojaus nebūtų galima veiksmingai pašalinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Taigi tolesnis suėmimo taikymas šioje proceso stadijoje yra būtinas ir proporcingas, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Kaltinamasis A. S. gimęs (duomenys neskelbtini), yra senyvo amžiaus, gynėjas skunde užsimena apie jo sveikatos problemas. Tačiau jokie konkretūs kaltinamojo sveikatos sutrikimai nenurodomi, todėl kaltinamojo sveikatos būklė irgi negali būti kliūtimi tolesniam griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Pažymėtina, kad kilus rimtesnėms sveikatos problemoms, kardomosios priemonės pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas ir nepasibaigus pratęstam suėmimo terminui. Tai gali padaryti pats pirmosios instancijos teismas, taip pat ir savo iniciatyva. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia būtinybės toliau taikyti A. S. griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:Kaltinamojo A. S. gynėjo Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti. Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi A. S. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Audrius Juozapavičius Virginija Liudvinavičienė Linas Šiukšta