Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1977Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16075-2024-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 26 d. paduotu atsakovo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino.Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai), nukrypo nuo teismų praktikos dėl žalos priteisimo ir civilinės atsakomybės taikymo, likvidatoriaus atsakomybės ir jos taikymo, nepagrįstai sutapatino kreditoriaus galimybę pareikšti reikalavimą bankroto procedūrose bankrutuojančiam asmeniui su galimybę prisiteisti (ir atgauti) visą reiškiamą reikalavimą. Teismai nusprendė, kad ieškovui netekus galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tai savaime lėmė jo žalą, lygią visam reiškiamam reikalavimui. Byloje net nebuvo įrodinėjama, kad įmonė išregistravimo metu turėjo kokio nors turto, iš kurio ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, nebuvo įrodinėjama, kad atsakovas tokį turtą gavo iš įmonės ar kažkaip kitaip jį realizavo. Atsakovo nuomone, vien tai, kad įmonė buvo išregistruota, savaime nenulėmė žalos ieškovui, o taip pat – tokio dydžio, koks buvo ieškovo reikalavimas. Priežastinis ryšys buvo netinkamai nustatytas.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį (ieškinio senatį nutraukiančius veiksmus); netinkamai pritaikė CK 1.127 straipsnio 4 dalį, 1.125 straipsnio 9 dalį ir teismų praktiką dėl regreso reikalavimo ir ieškinio senaties, netinkamai taikė teismų praktiką.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo be įrodymų vertinimo taisykles, dispozityvumo ir rungimosi principus, netinkamai skirstė įrodinėjimo pareigą, o taip pat – pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą normą, reikalaujančią, kad sprendimai būtų pagrįsti byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.