- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- eA-458-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11789-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Veisėjų socialinės, Veisiejų socialinės globos namai
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- A. D., R. I.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Veisėjų socialinės globos namų skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. D. ir R. I.) dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Veisėjų socialinės globos namai (toliau – ir Įstaiga, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. birželio 14 d. raštą Nr. 63-2-1251 (toliau – ir Raštas); 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 578 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ir Savivaldybė 2008 m. spalio 9 d. sudarė ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartį Nr. 201-2-213 dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo ir finansavimo R. I. (toliau – ir globotinis), o 2009 m. sausio 7 d. sudarė ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartį Nr. SR201-2-11 dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo ir finansavimo A. D. (toliau – ir globotinis, abu kartu – ir globotiniai). 2018 m. kovo 23 d. sutartys atnaujintos, tarp ginčo šalių sudarytos ilgalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartys Nr. SRK-0235 dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo A. D. ir Nr. SRK-0245 dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo R. I.. Sutarčių 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytos kainos mokėjimo dalys, pagal kurias globotiniai moka ne daugiau kaip 80 proc. asmens pajamų (3.1.1 papunktis), o skirtumas nuo suderintos finansuojamos socialinės globos kainos (sutarties sudarymo metu suderinta kaina – 570 Eur) dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Sutarčių 6 punkte atsakovas įsipareigojo, gavęs globos įstaigos mėnesio ataskaitą apie globotiniams suteiktą socialinę globą, kas mėnesį sumokėti sutarčių 3.2 punktuose nurodytas lėšas. Pareiškėjas sutarčių 7.9 punktuose įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka derinti su atsakovu socialinės globos kainos pakeitimą. Pagal sutarčių 14 punktų nuostatas, sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos ir galioja, kol globotiniai gyvena globos įstaigoje ir vykdomi visi sutartyse nustatyti įsipareigojimai. Teisės aktų nustatyta tvarka 2018 m. lapkričio mėn. suderinęs 2019 m. socialinės globos kainą, 2018 m. lapkričio 30 d. informavo atsakovą, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinės globos kaina per mėnesį suaugusiam asmeniui su negalia – 616 Eur ir paprašė peržiūrėti esamas ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartis, pasirašant papildomus susitarimus. 2019 m. gegužės 15 d. ginčo šalys sudarė susitarimą Nr. SRK1-1407 dėl A. D. sutarties pakeitimo ir susitarimą Nr. SRK1-1398 dėl R. I. sutarties pakeitimo, taikomus nuo 2019 m. sausio 1 d. Teisės aktų nustatyta tvarka 2019 m. lapkričio mėnesį suderinusi 2020 m. socialinės globos kainą, 2019 m. gruodžio 5 d. informavo atsakovą, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. socialinės globos kaina per mėnesį suaugusiam asmeniui su negalia – 707 Eur ir paprašė peržiūrėti esamas ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartis, pasirašant papildomus susitarimus. 2020 m. vasario 28 d. ginčo šalys sudarė susitarimą Nr. SRK1-189 dėl A. D. sutarties pakeitimo ir susitarimą Nr. SRK1-187 dėl R. I. sutarties pakeitimo, taikomus nuo 2020 m. sausio 1 d. Teisės aktų nustatyta tvarka 2020 m. lapkričio mėn. suderinusi 2021 m. socialinės globos kainą, 2020 m. lapkričio 30 d. informavo atsakovą, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. socialinės globos kaina per mėnesį suaugusiam asmeniui su negalia – 820 Eur ir paprašė peržiūrėti esamas ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartis, pasirašant papildomus susitarimus. 2021 m. gegužės 3 d. ginčo šalys sudarė susitarimą Nr. SRK1-636 dėl A. D. sutarties pakeitimo ir susitarimą Nr. SRK1-635 dėl R. I. sutarties pakeitimo, taikomus nuo 2021 m. sausio 1 d. 2021 m. rugsėjo 24 d. teisės aktų nustatyta tvarka suderinęs 2022 m. socialinės globos kainą, 2021 m. lapkričio 26 d. informavo atsakovą, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. socialinės globos kaina per mėnesį suaugusiam asmeniui su negalia – 980 Eur ir paprašė peržiūrėti esamas ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartis, pasirašant papildomus susitarimus. Nustatyta 980 Eur socialinės globos kaina per mėnesį viršijo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nustatytą maksimalų perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydį. Atsakovas 2022 m. balandžio 6 d. atsiuntė susitarimų projektus, siūlydamas abiejų globotinių atveju pasirašyti susitarimus, kuriais būtų nustatyta, kad lėšas, kurios susidaro viršijus savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydį, apmoka pats globotinis. Šiuo atvejui papildomai mokama A. D. dalis sudarytų 62 Eur, o R. I. – 53,60 Eur. Atsakydamas dėl šių susitarimų, 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD.13.-85 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Socialinių paslaugų įstatymas, SPĮ) 29 straipsnio 9 punktą mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad minėtų globotinių 20 proc. pajamų likutis yra mažesnis už siūlomuose susitarimuose nurodytas papildomai mokėtinas lėšas. Pareiškėjas informavo ir apie tai, kad globotiniams yra nustatinėjami specialieji poreikiai, todėl prašė viršijamas lėšas priskirti savivaldybės mokamoms lėšoms iki tol, kol bus nustatyti specialieji poreikiai ir šiems asmenims bus skiriamas didesnis finansavimas. Administracija skundžiamu 2022 m. birželio 14 d. Raštu informavo atsisakanti visiškai finansuoti globotinių gaunamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos kainą, nurodė, kad savivaldybės turi teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ir negali finansuoti asmenų socialinės globos daugiau nei yra Tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-137 ,,Dėl maksimalių socialinės globos ir socialinės priežiūros išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžių nustatymo“ nustatytas maksimalus savivaldybės ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis. 2023 m. sausio 16 d. ginčo šalys pasirašė susitarimą Nr. SRK1-176 dėl A. D. sutarties pakeitimo ir susitarimą Nr. SRK1-175 dėl R. I. sutarties pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytą 980 Eur socialinės globos teikimo globos įstaigoje mėnesio kainą, tačiau sutartyse nustatė, kad 2023 m. sausio 16 d. susitarimas pradeda galioti nuo 2022 m. birželio 1 d. Globotiniams nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos pagal 2021 m. gegužės 3 d. susitarimuose nustatytas socialinės globos kainas (820 Eur/mėn.), nors faktiškai socialinės globos kaina nuo 2022 m. sausio 1 d. kainos buvo 980 Eur/mėn. Taigi pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. suteikė socialinės globos paslaugas, už kurias atsakovas sumokėjo tik dalį paslaugos kainos ir liko skolingas pareiškėjui 578 Eur, t. y. 310 Eur (5 mėn. x 62 Eur už A. D. teiktas paslaugas) ir 268 Eur (5 mėn. x 53,60 Eur už R. I. teiktas paslaugas).
Pareiškėjo teigimu, savivaldybė, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, yra atsakinga už socialinės paramos sritį, šio pobūdžio paslaugų teikimo užtikrinimą, kokybę ir kontrolę. Šiuo atveju atsakovas, vykdydamas savo funkcijas ir suteikdamas socialines paslaugas globotiniams, su pareiškėju sudarė sutartis dėl viešųjų paslaugų – socialinės globos teikimo, tačiau gavęs pareiškėjo pranešimą apie kainos didinimą, nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, nors paslaugų kaina keičiama bendru šalių sutarimu, o pareiškėjas iš anksto informavo apie padidintą kainą. Taip atsakovas neveikimu sukėlė pareiškėjui žalą.
Atsakovas, atlikdamas jam numatytas funkcijas, be kita ko, turi vadovautis bendraisiais teisės principais, įskaitant ir gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Šiuo atveju atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas atsiskaityti su pareiškėju, ne tik pažeidė viešojo administravimo, bet ir sutarčių tinkamo vykdymo, bendradarbiavimo, sąžiningumo principus, toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis ne tik teisės aktų, sutarties reikalavimus, bet ir moraliniu požiūriu. Atsakovas su pareiškėju visiškai nebendradarbiavo, į pareiškėjo siųstus raštus atsakinėjo formaliai, neįsigilinęs į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl tiek dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tiek dėl padarytos žalos ir ją atlyginti.
Atsakovas, gavęs 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo raštą su informacija dėl 2022 m. socialinės globos kainos, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai spręsti, elgėsi pasyviai, nebendradarbiavo, nesvarstė galimybės nutraukti sutartį, ir, užuot kokiu nors būdu sureagavęs į gautą raštą, delsė ilgiau nei 6 mėn. ir tik 2022 m. gegužės 13 d. atsiuntė pareiškėjui susitarimų projektus, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. draudžiama nustatyti tokią asmenų mokamą kainą, kuri viršija 80 proc. asmens pajamų (SPĮ 29 str. 9 p.). Pareiškėjas, vykdydamas imperatyvias įstatymo nuostatas ir gindamas pažeidžiamų globotinių interesus, atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktų susitarimų projektus. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tam tikra praktika, kad susitarimais buvo nustatomas iš esmės atgalinis kainų taikymas – nors kaina buvo didinama kiekvienais metais nuo sausio 1 d., patys susitarimai pasirašomi praėjus net keliems mėnesiams po to, kai paslaugos buvo teikiamos didesnėmis kainomis ir iš esmės atsakovas kompensuodavo jau pareiškėjo turėtas didesnes išlaidas.
Atsakovo atsisakymas kompensuoti pareiškėjo turėtas didesnes socialinės globos išlaidas motyvuotas tuo, kad Tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-137 „Dėl maksimalių socialinės globos ir socialinės priežiūros išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžių nustatymo“ yra nustatytas maksimalus Savivaldybės ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis, kurio negalima viršyti, tačiau atsakovo nurodytas sprendimas neteko galios nuo 2022 m. kovo 24 d., todėl nesuprantamas ir nepateisinamas atsakovo atsisakymas pasirašant 2023 m. sausio 16 d. susitarimus dėl kainos pakeitimo padidinant paslaugų teikimo kainą, įsigaliojimą nurodyti ne nuo 2022 m. sausio 1 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti, žinodamas, kad pareiškėjo teikiamų paslaugų kaina viršija nustatytus finansuojamos socialinės globos kainos dalies dydžius, savo neteisėtais veiksmais padarė žalą pareiškėjui, kurią privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nustato, jog ilgalaikės socialinės globos kainą mėnesiui nustato tokią paslaugą teikiantys socialinės globos namai, o savivaldybės sprendžia dėl kainos dalies, kurią pajėgi finansuoti savivaldybė savo gyventojams, nustatymo – maksimalus finansuotinas dydis nustatomas savivaldybės tarybos sprendimu.
Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., galiojo Tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. T-394 „Dėl maksimalaus socialinės globos išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžio nustatymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), kuriuo nustatytas maksimalus finansuotinas ilgalaikės socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia dydis iki 19 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSĮ) per mėnesį. Globotinių sutartyse nurodyta, kad ilgalaikės socialinės globos teikimo globos įstaigoje kalendorinio mėnesio kaina, kurią sudaro: asmens mokamos lėšos (kurias sudaro: ne daugiau kaip 80 proc. asmens pajamų, 100 proc. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, 1 proc. asmens turimo ir savivaldybėje nustatyto turto normatyvą viršijančios turto vertės, taip pat lėšos, kurias moka asmuo, kai viršijamas savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis); savivaldybės mokamos lėšos (savivaldybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšos, kuriomis finansuojamas socialinės globos kainos ir asmens mokamų lėšų skirtumas). Savivaldybės mokamos lėšos buvo nustatytos Tarybos sprendimu ir ginčo laikotarpiu susietos su galiojusiu BSĮ, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 42 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. – 46 Eur. Dėl to pagal minėtą Tarybos sprendimą nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovas už ilgalaikę socialinę globę galėjo maksimaliai sumokėti suaugusiems asmenims su negalia 798 Eur (42 Eur x 19). Nuo 2022 m. birželio 1 d., padidėjus BSĮ dydžiui, padidėjo ir atsakovo mokama maksimali suma – suaugusiems asmenims su negalia 874 Eur (46 Eur x 19).
2021 m. gegužės 3 d. susitarime Nr. SRK1-635 dėl R. I. sutarties pakeitimo ir 2021 m. gegužės 3 d. susitarime Nr. SRK1-636 dėl A. D. sutarties pakeitimo, galiojusiuose nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., buvo numatyta, kad pareiškėjo teikiamos ilgalaikės socialinės globos mėnesio kaina yra 820 Eur; savivaldybė moka 705,60 Eur už A. D., o jis moka 114,40 Eur (ne daugiau kaip 80 proc. pajamų); savivaldybė moka 697,60 už R. I., o jis moka 122,40 Eur (ne daugiau kaip 80 proc. pajamų), o papildomų lėšų, kurias reikia sumokėti, kai viršijamas savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis, abiem asmenims mokėti nereikėjo, nes maksimalus dydis nebuvo viršijamas. Pareiškėjui nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus savo įstaigoje teikiamos ilgalaikės socialinės globos kainą suaugusiam žmogui su negalia iki 980 Eur (iki to laiko buvo 820 Eur), t. y. tiek, kad jos nepadengė savivaldybės mokama kainos dalis, skaičiuojama pagal nustatytą BSĮ, ir asmenų lėšos, neviršijančios jų 80 proc. pajamų, todėl ginčo laikotarpiu globotiniams dalį nustatytos kainos reikėjo papildomai sumokėti iš savo lėšų: A. D. – 62 Eur kas mėnesį, o R. I. – po 53,60 Eur kas mėnesį. Pareiškėjui padidinus ilgalaikės socialinės globos kainą iki 980 Eur kas mėnesį, atsakovas parengė 2022 m. susitarimų projektus, kurių pareiškėjas ir globotiniai nesutiko pasirašyti. Atsižvelgęs į tai, atsakovas 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. 63-2-1251 informavo pareiškėją, kad finansuoti papildomos sumos negali, nes maksimalus finansuotinas dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas Tarybos sprendimu ir šalys susitarimais negali šio dydžio nustatyti didesnio, nei nurodytas Tarybos sprendime. Nuo 2022 m. birželio 1 d. padidėjus BSĮ dydžiui, atitinkamai padidėjo ir atsakovo mokėtina maksimali suma, todėl globotiniams papildomai primokėti iš savo lėšų po 62 Eur ir 53,60 Eur nebereikėjo, šalys 2023 m. sausio 16 d. pasirašė susitarimus, taikomus nuo 2022 m. birželio 1 d., pagal kuriuos globotiniai lėšų skirtumo primokėti neturi.
Nors pareiškėjas neginčijo Tarybos priimto sprendimo ir juo nustatyto maksimalaus socialinės globos išlaidų finansavimo dydžio, tačiau prašė priteisti skolą, pareiškėjo paskaičiuotą už laikotarpį, kai jo nustatyta paslaugų kaina ženkliai viršijo savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų mokėtiną dydį, tačiau tokio pobūdžio sutartyse paslaugų kaina nėra nustatoma savarankiškai šalių noru ir susitarimu, tai nėra šalių derybų objektas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje numatytas sutarties šalių laisvės principas visa apimtimi negali būti taikomas.
Nors valstybės ir savivaldybių pareiga yra užtikrinti asmenims socialinių paslaugų teikimą, tačiau ši pareiga turi būti derinama su finansinėmis galimybėmis. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja savivaldybių apmokėti tokio lygio paslaugas ir tik tokiuose globos namuose, kaip pageidauja konkretus asmuo. Vien tai, kad asmuo pageidauja likti konkrečiuose globos namuose, kurie nusistatė aukštesnę kainą, nei gali sumokėti kartu pareiškėjas ir savivaldybė, nėra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti savivaldybę mokėti už socialines paslaugas daugiau, nei ši gali.
Kai pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. SD1.13-287 pateikė atsakovui informaciją apie nuo 2022 m. sausio 1 d. didinamas kainas, atsakovas neturėjo pagrindo iš karto nesutikti su tokia pareiškėjo nustatyta kaina ir siekti kuo greičiau perkelti asmenis į kitus globos namus. Pareiškėjas ne kartą akcentavo, jog globotiniai pasitiki jo darbuotojais ir nori likti būtent šiuose globos namuose, todėl atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad pareiškėjas minėtų klausimų su savo globotiniais neaptarė ir kad globotiniai su pareiškėjo kainos pakeitimais nesutinka. Be to, pats pareiškėjas, teikdamas ataskaitą už 2022 m. vasario mėn., nurodė, kad globotiniams ilgalaikės socialinės globos kaina už vasario mėnesį yra 820 Eur, t. y. tiek, kiek buvo numatyta pasirašytuose ankstesniuose susitarimuose, ir tik ataskaitoje už kovo mėnesį jau buvo numatyta didesnė suma – 980 Eur. Gavęs šiuos duomenis, parengė susitarimus dėl sutarčių pakeitimo ir išsiuntė jų projektus pareiškėjui 2024 m. balandžio 1 d. el. paštu, o jau pasirašytus atsakovo – 2024 m. balandžio 6 d. Tik gavęs pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. raštą Nr. SD1.13-85, atsakovas sužinojo, kad globotiniai nesutinka primokėti didesnės lėšų dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjui ir globotiniams nepasirašius atsakovo parengtų 2022 m. susitarimų dėl sutarčių pakeitimų, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjo teikiama ilgalaikės socialinės globos kaina mėnesiui yra 980 Eur ir pagal kurią didesnius nei 80 proc. įsipareigojimus prisiima patys globotiniai, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo 578 Eur skolą. Tokios pozicijos laikėsi ir Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-329-780/2023 ir 2023 m. vasario 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-335-505/2023. Šiose bylose reikalavimas buvo suformuotas skirtingai nei šioje nagrinėjamojoje byloje, tačiau ginčo esmė buvo tokia pati – pareiškėjai nesutiko su savivaldybės tarybos nustatyta ilgalaikės socialinės globos kaina, nes globos namams padidinus paslaugų kainą, pareiškėjams būtų reikėję primokėti dalį sumos iš savo lėšų. Teismas nurodė, kad vien tai, kad socialinės globos namai nustatė 2022 m. didesnę kainą nei ta, kuri buvo aptarta paskutiniame ilgalaikės socialinės globos sutarties pakeitime, savaime nereiškia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. globotiniai įgijo pareigą mokėti daugiau nei iki tol ir kad liko skolingi globos namams skirtumą, kurio nepadengė savivaldybės ir globotinių mokamos lėšos.
Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas galėjo svarstyti dėl sutarčių nutraukimo ir asmenų perkėlimo į kitus globos namus ir atsakovas pripažįsta galėjęs taip pasielgti, tačiau pats pareiškėjas dėl sutarčių nutraukimo į atsakovą taip pat nesikreipė, teikė globotiniams paslaugas nepertraukiamai visą ginčo laikotarpį ir jokių pretenzijų nereiškė. Atsižvelgus į tai, atsakovas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutarčių nutraukimo bei socialiai pažeidžiamų asmenų su negalia perkėlimo į kitą globos įstaigą. Be to, pareiškėjas paslaugų kainą padidino nuo 2022 m. sausio 1 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d., padidėjus BSĮ, asmenims nebereikėjo papildomai primokėti už paslaugas, todėl atsakovui spręsti dėl asmenų perkėlimo į kitą globos įstaigą tik dėl 578 Eur kainos neatitikimo už praėjusį pusmetį nebūtų buvę protinga.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, priešingai nei teigė pareiškėjas, jis, stengėsi kuo aiškiau išdėstyti situaciją 2022 m. birželio 14 d. rašte Nr. 63-2-1251 ir prašė pareiškėjo nustatyti minėtiems asmenims mažesnę paslaugos kainą ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Šiuo atveju atsakomybę turi prisiimti ir pats pareiškėjas, neproporcingai padidinęs paslaugų kainą ir neatsižvelgęs, kad atsakovas tokio dydžio kainos nėra pajėgus finansuoti, todėl padidintos kainos našta atiteko pareiškėjo gyventojams, gaunantiems paslaugas. Pareiškėjas pagal Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 (toliau – ir Metodika) 21 punktą padidintą paslaugų kainą privalėjo derinti ir su socialinę globą perkančia ir finansuojančia Savivaldybe, o to tinkamai neatlikęs, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kildinti reikalavimo iš tariamos skolos, atsiradusios iš su atsakovu nesuderinto vienašalio paslaugų kainos padidinimo.
Pareiškėjas nenurodė, kokiais pagrindais turi būti panaikintas skundžiamas Raštas. Raštas motyvuotas, jame pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymą, nurodyta aktuali informacija, t. y. jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Be to, Rašto panaikinimas nesukeltų pareiškėjui pageidaujamų teisinių pasekmių – jame pateikta informacija, tačiau mokėtinas dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas ne raštu ar susitarimais dėl sutarties pakeitimo, o Tarybos sprendimu, tad net ir panaikinus Raštą, teisinė situacija ir savivaldybės mokėtinas dydis nepasikeistų.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo Įstaigos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 578 Eur, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2024 m. sausio 8 d.) bei 1 662,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, o administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutraukė.
Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
2008 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. 165 ir 2008 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. 186 patvirtino, kad R. I. ir A. D. yra Kauno m. savivaldybės gyventojai. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Veisiejų pensionatas 2008 m. spalio 9 d. sutartimi susitarė dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo R. I., o 2009 m. sausio 7 d. sutartimi – dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikimo A. D.. 2018 m. kovo 23 d. sutartimi Nr. SRK-0235 (dėl A. D.) ir 2018 m. kovo 23 d. sutartimi Nr. SRK-0245 (dėl R. I.) (toliau – ir 2018 m. sutartys), Veisiejų pensionatui tapus Veisiejų socialinės globos namais, pasirašyta trišalė sutartis tarp Savivaldybės, Įstaigos ir A. D. bei R. I. dėl ilgalaikės socialinės paslaugos teikimo globos namuose. Sutartyse nustatyta 570 Eur kalendorinio mėnesio kaina (sutarties 2 p.), kurios ne daugiau kaip 80 proc. pajamų – 400 Eur apmoka globotinis, o likusi dalis – 466 Eur yra savivaldybės biudžeto lėšos; nustatyta, kad lėšos, kurios mokamos, kai viršijamas savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis – nemokamos (sutarties 3 p.).
2018 m. lapkričio 26 d. raštu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) 2019 m. suderino 616 Eur kalendorinio mėnesio kainą suaugusiam asmeniui su negalia. Tos pačios dienos raštu pareiškėjas apie tai pranešė Savivaldybei. 2019 m. gegužės 15 d. susitarimu Nr. SRK1-1407 (dėl A. D.) ir susitarimu Nr. SKR1-1398 (dėl R. I.) 2018 m. sutartys atnaujintos: susitarimu pakeistas 2018 m. sutarčių 2–3 punktai, nustatant ilgalaikės socialinės globos kainą – 616 Eur, kurios ne daugiau kaip 80 proc. (105,60 Eur) moka globotinis, o likusieji 510,40 Eur dengiami iš savivaldybės biudžeto; susitarimo 3 punkte nustatyta, kad susitarimas taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.
2019 m. gruodžio 2 d. raštu Ministerija 2020 m. suderino 707 Eur kalendorinio mėnesio kainą suaugusiam asmeniui su negalia. 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Įstaiga apie tai pranešė Savivaldybei. 2020 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. SRK1-189 (dėl A. D.) ir susitarimu Nr. SKR1-187 (dėl R. I.) 2018 m. sutartys atnaujintos: susitarimu pakeistas 2018 m. sutarčių 2–3 punktai, nustatant ilgalaikės socialinės globos kainą – 707 Eur, kurios ne daugiau kaip 80 proc. (112 Eur) moka globotinis, o likusieji 595 Eur dengiami iš savivaldybės biudžeto; susitarimo 3 punkte nustatyta, kad susitarimas taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.
2020 m. lapkričio 17 d. raštu Ministerija 2021 m. suderino 820 Eur kalendorinio mėnesio kainą suaugusiam asmeniui su negalia. 2020 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškėjas apie tai pranešė Savivaldybei. 2021 gegužės 3 d. susitarimu Nr. SRK1-636 (dėl A. D.) ir susitarimu Nr. SKR1-635 (dėl R. I.) 2018 m. sutartys atnaujintos: susitarimu pakeistas 2018 m. sutarčių 2–3 punktai, nustatant ilgalaikės socialinės globos kainą – 820 Eur, kurios ne daugiau kaip 80 proc. (114,40 Eur) moka globotinis, o likusieji 705,60 Eur dengiami iš savivaldybės biudžeto; susitarimo 3 punkte nustatyta, kad susitarimas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
2021 m. lapkričio 24 d. raštu Ministerija informavo, kad pritarė socialinės globos kainai: 2022 m. suderinta 980 Eur kalendorinio mėnesio kaina suaugusiam asmeniui su negalia. 2021 m. lapkričio 26 d. raštu pareiškėjas apie tai informavo Savivaldybę, paprašė peržiūrėti sutarties kainas pasirašant papildomus susitarimus. 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 63-2-730 Administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė pareiškėjui abiejų globotinių vardu parengtus susitarimų projektus, kuriuos siūlė sutarties šalims pasirašyti. Šių susitarimų esmė (susitarimo projekto 2 p.), kad abu globotiniai dengiant socialinės globos kainą turėtų sumokėti ne tik ne daugiau kaip 80 proc. pajamų, bet ir papildomai apmokėti skirtumą, susidariusį tarp socialinės globos kainos, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, ir paties globotinio dengiamo kainos (A. D. atveju skirtumas – 62 Eur, R. I. – 53,60 Eur) (sutarties 3.1.4 p. pakeitimas); prie rašto pridėjo sutikimus, kuriuos turėtų pasirašyti globotiniai, patvirtindami sutikimą sumokėti papildomai susidariusį globos kainos skirtumą. 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD1.13-85 Įstaiga informavo atsakovą, kad, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 29 straipsnio 9 dalimi, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų; be to, globotinių likusi 20 proc. pajamų dalis yra mažesnė nei pagal sutarties 3.1.4 punkto projektą nustatyta papildomos kainos dengimo dalis; atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pasiūlė įvertinti esamą globotinių finansinę padėtį ir susidariusį skirtumą padengti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. 2022 m. birželio 14 d. Raštu atsakovas informavo, kad prašymas pilnai finansuoti globotinių gaunamos ilgalaikės socialinės globos paslaugų kainą netenkinamas dėl Tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydžių.
2023 sausio 16 d. susitarimu Nr. SRK1-176 (dėl A. D.) ir susitarimu Nr. SKR1-175 (dėl R. I.) 2018 m. sutartys atnaujintos: susitarimu pakeistas 2018 m. sutarčių 2–3 punktai, nustatant ilgalaikės socialinės globos kainą – 980 Eur, kurios ne daugiau kaip 80 proc. (A. D. – 138,40 Eur, R. I. – 147,60 Eur) moka globotinis, o likusieji (A. D. – 841,60 Eur, R. I. – 832,40 Eur) dengiami iš savivaldybės biudžeto; susitarimo 3 punkte nustatyta, kad susitarimas taikomas nuo 2022 m. birželio 1 d.
Iš socialinės globos išlaidų, finansuojamų Kauno miesto savivaldybės, ataskaitų (2022 m. vasario 28 d. ir kovo 31 d.) matyti, kad vasario mėnesio ataskaitoje Veisiejų socialinės globos namai nurodė, kad globotinių socialinės globos kalendorinio mėnesio kaina – 820 Eur, o kovo mėnesio ataskaitoje – 980 Eur.
Įstaigos 2023 m. gruodžio 12 d. pažyma patvirtino, kad globotiniams teikiant paslaugas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., kai dėl to Savivaldybė nepasirašė atnaujintų susitarimų, pareiškėjas negavo 578 Eur pajamų (310 Eur dėl A. D. globos ir 268 Eur dėl R. I. globos).
Teismas, vertindamas skundžiamą Raštą, nurodė, jog juo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad remiantis ginčijamame Rašte nurodytais teisės aktais, atsakovas atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą visiškai finansuoti globotinių gaunamos ilgalaikės socialinės paslaugos kainą. Rašte pareiškėjui nurodoma, jog atsakovas atsisako pasirašyti papildomus susitarimus dėl ilgalaikės socialinės globos kainų suderinimo nuo 2022 m. sausio 1 d. Teismo vertinimu, ginčijamu Raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, jame yra pateikiamas aktualus teisinis reguliavimas ir konstatuojama, kad atsakovas atsisako pasirašyti susitarimus dėl didesnių ilgalaikės socialinės globos kainų. Kai skundžiamas administracinis aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 578 Eur žalą, teismas pažymėjo, kad Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (Socialinių paslaugų įstatymo 29 str. 9 d.). Už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, atsako savivaldybė (Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 1 d.). Taryba 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-276 patvirtino Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (toliau – ir Savivaldybės tvarkos aprašas). Jame nustatė, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą (Savivaldybės tvarkos aprašo 33 p.). Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (Savivaldybės tvarkos aprašo 34 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje, 2006 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 583 patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo (toliau – ir Vyriausybės tvarkos aprašas) 42 punkte. Ilgalaikės trišalės (sudarytos tarp ginčo šalių ir trečiųjų asmenų) socialinės globos teikimo sutartys patvirtino, kad tretieji asmenys yra Kauno miesto savivaldybės gyventojai, jie pateko į asmenų kategoriją, kuriems, vadovaujantis Savivaldybės tvarkos aprašo 34 punktu, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. jo pajamų, t. y. tretieji asmenys už teikiamas ilgalaikes socialines paslaugas įsipareigojo mokėti 80 proc. savo pajamų (sutarčių 3.1.1 p.), likusią dalį ilgalaikės socialinės globos išlaidų įsipareigojo finansuoti savivaldybė iš jos biudžeto lėšų (sutarčių 3.2 p.). Sutarčių 6 punkte atsakovas įsipareigojo gavęs globos įstaigos mėnesio ataskaitą apie globotiniams suteiktą socialinę globą, kas mėnesį sumokėti sutarčių 3.2 punktuose nurodytas lėšas. Pareiškėjas sutarčių 7.9 punktuose įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka derinti su atsakovu socialinės globos kainos pakeitimą.
2021 m. lapkričio 24 d. raštu Ministerija informavo pareiškėją, kad pritaria socialinės globos kainai: 2022 m. suderinta 980 Eur kalendorinio mėnesio kaina suaugusiam asmeniui su negalia. Todėl teismas nesutiko su atsakovo tvirtinimu, kad nuo 2022 m. Įstaiga neproporcingai padidino paslaugų kainą. Apie kainų pokyčius, kaip numatyta sutarčių su globotiniais 7.9 punktuose, 2021 m. lapkričio 26 d. raštu pareiškėjas informavo Savivaldybę, paprašė peržiūrėti sutarties kainas pasirašant papildomus susitarimus.
Šiuo momentu (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 24 d.) galiojo 2020 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimu Nr. T-394 patvirtintas Maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydis, kuris buvo 19 bazinių socialinių išmokų už mėnesį (ginčui aktualus – 1.1 p.). Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. galiojo 2021 m. gruodžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1077 patvirtintas bazinis socialinis išmokos dydis, kuris buvo 42 Eur. Taigi, teismo vertinimu, maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo globotiniams dydis galėjo sudaryti ne daugiau kaip 798 Eur (19 x 42 Eur). Nuo 2022 m. kalendorinio mėnesio kainai suaugusiam asmeniui su negalia Veisiejų socialinės globos namuose esant 980 Eur, o maksimaliam socialinės globos išlaidų finansavimo globotiniui dydžiui – 798 Eur, atsižvelgus į globotinių gaunamas pajamas, skirtumas tarp globotinių mokamos ir savivaldybės galimos finansuoti sumos A. D. buvo 62 Eur, R. I. – 53,60 Eur. Nors ši aplinkybė buvo aiški jau 2021 m. lapkričio 26 d., kai pareiškėjas informavo apie pasikeitusias kainas Savivaldybę, tačiau Administracija tik 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 63-2-730 (t. y. daugiau nei po 4 mėn.) pasiūlė pareiškėjui pasirašyti susitarimus, kuriais nurodytus skirtumus įsipareigotų susimokėti patys globotiniai, nors apie nurodytą situaciją globotinių neinformavo, jų pozicijos dėl tokio pasiūlymo neišklausė. 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD1.13-85 pareiškėjui informavus, kad pasiūlytų susitarimų pasirašyti negali, nes, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 29 straipsnio 9 dalimi, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, be to, globotinių likusi 20 proc. pajamų dalis yra mažesnė nei pagal sutarties 3.1.4 punkto projektą nustatyta papildomos kainos dengimo dalis, 2022 m. birželio 14 d. raštu
Nr. 63-2-1251 raštu Administracija informavo pareiškėją, kad prašymas pilnai finansuoti globotinių gaunamos ilgalaikės socialinės globos paslaugų kainą netenkinamas dėl Tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydžių. Kitokių veiksmų neatliko, sprendimų dėl susidariusios situacijos nepriėmė, globotiniams socialinė globa ir toliau buvo teikiama Įstaigoje. Nuo 2022 m. birželio 1 d. padidėjus baziniam socialinių išmokų dydžiui iki 46 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. Savivaldybė galėjo kompensuoti jai tenkančią globotinių socialinės globos išlaidų dalį ir atitinkamai patikslino sutartis dėl globotiniams teikiamos socialinės globos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkte įtvirtintas aiškus algoritmas, kokie veiksmai turi būti atlikti, kai paslaugų teikėjui pakeitus socialinių paslaugų kainą paaiškėja, kad asmens mokėjimo dydis už jo gaunamas socialines paslaugas nepakankamas visiškai apmokėti asmens pasirinkto paslaugų teikėjo teikiamos socialinės paslaugos kainos. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą socialinės paslaugos valdomos vadovaujantis ir bendradarbiavimo principu, be kita ko, reiškiančiu socialinių paslaugų įstaigų ir savivaldybės bendradarbiavimą bei jų tarpusavio pagalbą.
Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, Socialinių paslaugų įstatyme įtvirtintą bendradarbiavimo principą bei gero administravimo principo turinį, sprendė, kad Savivaldybė, gavusi 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo raštą apie nuo 2022 m. iki 980 Eur didėjančią socialinės globos kainą jos globotiniams, savivaldybės teritorijoje esant nustatytam 798 Eur maksimaliam socialinės globos išlaidų finansavimo globotiniui dydžiui, kuris, atsižvelgus į konkrečių globotinių pajamas ir įvertinus finansavimo modelį (80 proc. ir 20 proc.), tapo nepakankamas kompensuoti globotinių ilgalaikės socialinės globos išlaidas, vadovaudamasi bendraisiais bei gero administravimo, atsakingo valdymo principais, privalėjo vykdyti Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkto nuostatas, veikti greitai, tinkamai, nuosekliai, informuoti apie susidariusią situaciją globotinius ir ne ilgiau kaip per 3 mėn. priimti sprendimą dėl Savivaldybės tvarkos aprašo 46.1 ar 46.2 punktų nuostatų taikymo, tačiau šių veiksmų per nustatytus 3 mėnesius neatliko.
Įstaiga, siekdama suderinti naują socialinės globos kainą, ją išviešina savivaldybei, o pastaroji, atsižvelgusi į nustatytus savivaldybės tarybos ir Vyriausybės patvirtintus bazinius dydžius, privalo imtis iniciatyvos ir spręsti, kaip toliau bus finansuojamos paslaugos jos globotiniams. Teismo vertinimu, Savivaldybės manymas, kad šią jai nustatytą pareigą įvykdys globos institucija nepagrįstas teisiniu reguliavimu ir prieštarauja gero administravimo principui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Savivaldybės veiksmai, kai 2021 m. lapkričio 26 d. gavusi pranešimą apie nuo 2022 m. didėjančią globos kainą jokių veiksmų neatliko iki 2022 m. balandžio 6 d., kai pateikė susitarimo projektus, kad kainos skirtumą apmoka patys globotiniai, niekaip nesiderina su Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, bendradarbiavimo ir gero valdymo principais.
Taip pat teismas pažymėjo, jog Savivaldybė, gavusi pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. pranešimą apie tai, kad atsisakoma pasirašyti susitarimus jog padidėjusios globos kainos skirtumą susimoka patys globotiniai, ji vėlgi jokių veiksmų neatliko, tik 2022 m. birželio 14 d. raštu formaliai informavo pareiškėją apie atsisakymą pasirašyti papildomus susitarimus dėl padidėjusių globos kainų. Teismas tai vertino kaip formaliai ir biurokratiškai vykdomas viešojo administravimo funkcijos, kas taip pat nesiderina su gero administravimo principu: savivaldybė atsisakė apmokėti dalį jos gyventojams teikiamos socialinės globos paslaugos kainos, kaip ir kas šią dalį apmokės nesprendė, sprendimo perkelti globotinius į kitą įstaigą neinicijavo, su globotiniais dėl to nebendravo, tačiau teikiamomis paslaugomis naudojosi.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad socialinių paslaugų įstaigos nurodytos kainos savaime nereiškia, kad savivaldybės turi jas apmokėti ir kad šiuo atveju sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.165 straipsnio 1 dalyje, neleidžia atsakovui susitarti kompensuoti ir globos kainos dalį, viršijančią sumą, patvirtintą savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau tai niekaip neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės tinkamai ir laiku atlikti jam priskirtas funkcijas: jei socialinių paslaugų įstaigos nustatyta kaina pagal savivaldybės finansines galimybes yra per didelė, jis gali spręsti dėl kitos įstaigos pasirinkimo, dėl globotinio, jo šeimos prisidėjimo prie finansavimo, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad savivaldybė gali atsisakyti apmokėti teikiamos paslaugos kainą, tačiau ir toliau šia paslauga naudotis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas galėjo nutraukti sutartį, nes negalėjo tikėtis, kad susitarimas dėl didesnės paslaugos kainos bus pasirašytas atbuline data, tačiau byloje esatys įrodymai patvirtino priešingą išvadą – pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovas pasirašys susitarimą atgaline data, todėl sutarties nutraukimas dėl pažeidžiamiesiems asmenims teikiamos paslaugos nebuvo priimtas. Byloje esantys susitarimai dėl paslaugų kainų atnaujinimo buvo pasirašinėjimai atbuline data: susitarimas dėl 2019 m. kainų pasirašytas 2019 m. gegužės 15 d., tačiau jame nurodyta, kad jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.; susitarimas dėl 2020 m. kainų pasirašytas 2020 m. vasario 28 d., taikomas – nuo 2020 m. sausio 1 d.; susitarimas dėl 2022 m. kainų pasirašytas 2023 m. sausio 16 d., taikomas – nuo 2022 m. birželio 1 d. Taigi, ginčo šalių bendradarbiavimo praktika patvirtino, kad beveik visi susitarimai dėl kainų buvo pasirašomi atgalinėmis taikymo datomis, todėl pareiškėjas pagrįstai tvirtino turėjęs pagrindą pagrįstai manyti, kad ir ginčo atveju toks susitarimas bus pasirašytas atbuline kainos taikymo data. Tai, kad pareiškėjas, teikdamas ataskaitas savivaldybei 2022 m. vasario mėnesio ataskaitoje nurodė tuo metu pagal susitarimą buvusią kainą – 820 Eur, o ne faktiškai buvusią – 980 Eur, taip pat niekaip nepaneigė fakto, kad paslaugos kaina 2022 m. buvo 980 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Savivaldybės veiksmais buvo pažeistas Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punktas, atsakovo veiksmai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standarto, bendrųjų principų ir gero administravimo principo. Toks valstybės institucijos nerūpestingumas, neatsakingumas ir aktyvių veiksmų nesiėmimas sprendžiant dėl socialinės globos paslaugos teikimo jos gyventojams su teisiniu reguliavimu ir nurodytais principais nesiderina. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo Savivaldybės neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimas) CK 6.271 straipsnio prasme, dėl kurių atsirado turtinė žala pareiškėjui, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, jog Savivaldybei už globotiniams Veisiejų socialinės globos namuose teiktas paslaugas apmokant pagal iki 2022 m. galiojusią 820 Eur mėnesiui kainą, t. y. už A. D. teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nesumokant kas mėnesį po 62 Eur, o už R. I. teiktas paslaugas kas mėnesį po – 53,60 Eur, pareiškėjas patyrė 578 Eur turtinę žalą (53,60 Eur x 5 mėn. + 62 Eur x 5 mėn.). Šios sumos neginčijo ir pats atsakovas. Kadangi ši žala atsirado dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš Savivaldybės 578 Eur.
Nagrinėdamas atsakovo argumentus dėl precedentų kitose bylose (Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI2-329-780/2023 ir 2023 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI2-335-505/2023) teismas nurodė, kad atsakovo nurodytose bylose ginčas kilo tarp globotinių ir savivaldybės, pastarajai atsisakius pasirašyti papildomus susitarimus dėl naujos kainos, o pareiškėjams dėl tokio atsisakymo pateikus skundą. Šiuose sprendimuose teismas pareiškėjų skundus atmetė, nurodydamas, kad šalims vėliau pasirašius susitarimą dėl tolesnių paslaugų teikimo, ginčas neteko prasmės ir pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti teismo sprendimai negali būti precedentais nagrinėjamame ginče, nes neatitinka teismo precedentui keliamų reikalavimų dėl ginčo aplinkybių tapatumo.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti procesines palūkanas teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš Savivaldybės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2024 m. sausio 8 d.).
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro – 3 325,30 Eur, ši suma neviršija maksimalių dydžių, tačiau iš dviejų pareikštų pareiškėjo reikalavimų patenkinus vieną iš jų, o kitoje dalyje bylą nutraukus, buvo patenkinta pusė, t. y. 50 proc. reikalavimų, todėl jis įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 50 proc. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 1 662,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas ginčo situacijai pritaikė netinkamą Savivaldybės tvarkos aprašo redakciją. Byloje nagrinėjamas laikotarpis yra nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., t. y. būtent už tą laikotarpį pareiškėjas prašo priteisti žalą. Savivaldybės tvarkos aprašo redakcijoje, galiojusioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., teismo aptarto algoritmo kompensuoti pagal šio aprašo 46 punktą 3 mėnesius asmeniui padidintą kainą nebuvo. Toks algoritmas įsigaliojo tik nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Minėta nuostata buvo įvesta tik Tarybos 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-360 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-276 „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokios nuostatos įvedimą lėmė praktikoje kylantys teisminiai ginčai. Siekiant užtikrinti asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė socialinė globa, interesus ir suteikti jiems ilgesnį laikotarpį išspręsti didesnių kainų apmokėjimo klausimą, atsakovas savo iniciatyva įsivedė tokias nuostatas, jos ginčo laikotarpiu nebuvo, todėl teismas sprendime neteisingai įvertino, kad atsakovas dar iki tokių nuostatų įvedimo turėjo pareigą jų laikytis, o to nepadaręs pažeidė gerojo administravimo principą ir tokiu neveikimu sąlygojo žalos kilimą. Dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas pažeidė Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punktą.
Atsakovo teigimu, teismas neteisingai įvertino, kad perskaičiuoti kainas ir parengti naujus susitarimus jis turėjo laiko nuo 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. nuo pareiškėjo pirminio pranešimo apie didinamas kainas. Gavusi 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo pranešimą dėl didinamų kainų nuo 2022 m. sausio 1 d., Savivaldybė neturėjo pagrindo iš karto informuoti asmenų, kad jiems gali tekti papildomai primokėti kainos dalį, kadangi kiekvienais metais nuo sausio 1 d. yra peržiūrimas BSĮ dydis (didinamas). BSĮ dydžio padidėjimas lemia ir asmenų gaunamų socialinių išmokų padidėjimą, todėl dažniausiai praktikoje to BSĮ padidėjimo visada pakakdavo padengti ilgalaikės socialinės globos kainos padidėjimą. Dėl to iki sausio 1 d. nebuvo galimybės informuoti asmenų, kad jiems gali reikėti iš savo lėšų mokėti papildomą kainos dalį, tuo labiau nurodyti konkrečią primokėtiną sumą. Laikotarpį, per kurį pasirašomi susitarimai dėl pasikeitusių sąlygų, nustato ne tarp šalių susiklosčiusi praktika, o Vyriausybės tvarkos aprašo 68 punktas, kuriame numatyta, kad savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Šis punktas taikytinas ir pasikeitus ilgalaikės socialinės globos kainai paslaugas teikiančioje įstaigoje bei Vyriausybei pakėlus BSĮ dydį, nes tai daro įtaką asmens mokėtinų sumų proporcijų pasikeitimus. Atsakovas anksčiau nei 2022 m. sausio 1 d. to daryti negalėjo, kadangi be pakitusios ilgalaikės socialinės globos kainos buvo reikalinga įvertinti ir nuo 2022 m. sausio 1 d. keičiamo BSĮ dydį, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 40 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 42 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo 46 Eur. Dėl to atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitus ilgalaikės socialinės globos kainai, per 3 mėnesius nuo pasikeitimų (nuo 2022 m. sausio 1 d.), kaip numatyta Vyriausybės tvarkos aprašo 68 punkte, perskaičiavo mokėtinus dydžius, parengė naujus susitarimus ir išsiuntė jų projektus pareiškėjui 2024 m. balandžio 1 d. el. paštu susipažinti, o jau pasirašytus atsakovo - 2024 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 63-2-730 pareiškėjui ir globą gaunantiems asmenims pasirašyti. Gavusi pareiškėjo atsakymą 2022 m. gegužės 13 d. raštą Nr. SD1.13-85 – nesutikimą pasirašyti susitarimų – Savivaldybė 2022 m. birželio 14 d. raštu
Nr. 63-2-1251 informavo, kad susitarimais padidinti mokamos sumos negali ir dar kartą paaiškino pareiškėjui puikiai žinomą situaciją apie globos kainos nustatymo procedūrą savivaldybėje. Atsakovas yra suinteresuotas, kad asmenys gautų ilgalaikę socialinę globą nepertraukiamai ir pageidautina tuose pačiuose globos namuose, jei asmeniui tinka teikiamos paslaugas, todėl minėtu raštu prašė pareiškėjo rasti galimybę globotiniams ginčo laikotarpiu nustatyti mažesnę kainą. Maksimalų savivaldybės mokėtiną dydį už ilgalaikę socialinę globą nustato savivaldybės taryba sprendimu ir šis dydis negali būti keičiamas ar viršijamas sutarties šalių susitarimais. Esant nustatytam dydžiui, tarp savivaldybės, socialinės globos įstaigos ir paslaugas gaunančio asmens pasirašoma ilgalaikės socialinės globos teikimo sutartis, kurioje, be kitų sąlygų, nurodomi konkrečiam asmeniui paskaičiuoti ir mokėtini dydžiai. Savivaldybės mokėtinas maksimalus dydis sutartyje nurodomas toks, koks numatyta savivaldybės tarybos sprendime.
Teismas neįvertino pareiškėjo veiksmų ir jų įtakos nurodomam žalos susidarymui. Atsakovo manymu, pareiškėjas taip pat yra atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir susidariusią skolą/žalą bei turėtų prisiimti atsakomybę. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs pasirašytus susitarimų projektus 2022 m. balandžio 6 d., juos taip pat pralaikė ilgiau nei mėnesį iki kol 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD1.13-85 nurodė jų nepasirašysiantis. Be to, gavęs atsakovo 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. 63-2-1251 suformuluotą prašymą nustatyti mažesnę kainą asmenims ginčo laikotarpiu, į šį atsakovo prašymą nereagavo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad išskirtinai tik dėl atsakovo neveikimo susidarė žala. Pareiškėjas, gerai žinodamas ilgalaikės socialinės globos finansavimo iš savivaldybių procedūrą bei tai reglamentuojančius teisės aktus ir tai, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti daugiau nei numatyta Tarybos sprendimu, to nepaisė ir susidariusios situacijos sprendimą siekė perkelti išimtinai atsakovui. Tokie pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertintini kaip darę įtaką kilti žalai.
Atsakovo vertinimu, teismas sprendimu suformavo ydingą praktiką dėl ilgalaikės socialinės globos finansavimo iš savivaldybių. Tokia ydinga praktika suteikia pareiškėjui (o ateityje ir kitiems globos namams) galimybę vadovautis teismo sprendimu ir nesilaikyti Metodikos 21, 32 punktų, Vyriausybės tvarkos aprašo 3 punkto, Tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-276 „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-137 „Dėl maksimalių socialinės globos ir socialinės priežiūros išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžių nustatymo“.
Nors atsakovas neteigė, kad jo nurodytos bylos yra tapačios, tačiau, jo nuomone, būtina atsižvelgti į minėtose bylose konstatuotą aplinkybę, kad vien tai, kad 2021 m. pabaigoje Kupiškio socialinės globos namai nustatė 2022 m. didesnę ilgalaikės socialinės globos kainą nei ta, kuri buvo aptarta paskutiniame ilgalaikės socialinės globos sutarties pakeitime, savaime nereiškia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjas įgijo pareigą mokėti daugiau nei iki tol ir kad liko skolingas globos namams skirtumą, kurio nepadengė tiek savivaldybės, tiek pareiškėjo mokamos lėšos. Ši aplinkybė pagrindžia atsakovo poziciją, jog jis už socialinę globą pareiškėjui mokėjo pagal galiojančias sutarčių nuostatas. Tarp šalių dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo buvo ne deliktiniai, o sutartiniai santykiai. Kol nebuvo pasirašyti susitarimai dėl sutarčių pakeitimo, kuriais būtų susitarta dėl didesnės kainos, atsakovas didesnės kainos kompensuoti neprivalėjo.
Atsakovas tinkamai vykdė sutartis ir nei sutartinė, nei tuo labiau deliktinė atsakomybės atsakovei nekilo. Nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Įstaiga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad socialinių paslaugų teikimo kaina yra nustatoma pagal patvirtintus teisės aktus. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė yra atsakinga už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą. Vadovaujantis Metodikos 32 punktu, savivaldybės nustato maksimalų ilgalaikės socialinės globos finansavimo savo teritorijos gyventojams dydį. Nustatant šį dydį, savivaldybės turi naudotis Socialinių paslaugų priežiūros departamento skelbiama informacija apie vidutines socialinės globos kainas ir užtikrinti, kad kiekvienas, net minimalias pajamas turintis asmuo, turėtų galimybę gauti reikalingą socialinę globą. Taigi Savivaldybė, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, yra atsakinga už socialinės paramos sritį, šio pobūdžio paslaugų teikimo užtikrinimą, kokybę ir kontrolę. Šiuo atveju Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas ir suteikdama socialines paslaugas A. D. ir R. I., su pareiškėju sudarė sutartis dėl viešųjų paslaugų – socialinės globos – teikimo. Savivaldybė, gavusi pareiškėjo pranešimą apie kainos didinimą, nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, formaliai motyvuodama savo atsisakymą tuo, kad ji yra saistoma numatyto maksimalaus finansuotinos ilgalaikės socialinės globos dydžio ir negali šių ribų peržengti. Tiek Tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. T-394 „Dėl maksimalaus socialinės globos išlaidų finansavimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos gyventojams dydžio nustatymo“, tiek ir nuo 2022 m. kovo 24 d. galiojęs Tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimas
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Savivaldybė sutinka, kad situacija yra išskirtinė ir niekaip nesureguliuota, todėl netgi savo iniciatyva ėmėsi tam tikrų veiksmų jai spręsti. Tai leidžia spręsti, kad vis dėlto Savivaldybė pripažįsta pareiškėjo kilusią žalą, tik nelaiko savęs dėl jos atsakinga. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir atsisako mokėti globos įstaigoms už suteiktas paslaugas. Savivaldybė, nepaisydama jai priskiriamų funkcijų, keliamų reikalavimų, netgi pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kurie draudžia nustatyti tokią asmenų mokamą kainą, kuri viršija 80 proc. asmens pajamų (SPĮ 29 str. 9 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir pripažįsta, kad prašė pareiškėjo sumažinti kainą už suteiktas paslaugas ginčo laikotarpiu. Tačiau toks elgesys niekaip negali būti laikomas atitinkančiu gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, bendrųjų principų reikalavimų ir sąžiningo veikimo. Neaišku ir atsakovas to niekaip nepagrindžia bei nemotyvuoja, kodėl Savivaldybė, būdama atsakinga už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, šias savo pareigas siekia perkelti pareiškėjui, kaip paslaugos teikėjui. Atsakovas nesvarstė dėl paslaugų atsisakymo, sutarčių nutraukimo, nesiėmė jokių veiksmų, tačiau lengvabūdiškai ir toliau naudojosi pareiškėjo teikiamomis paslaugomis neplanuodamas atsiskaityti, žinodamas, kad asmenys ir toliau gauna paslaugas.
Pagal sutarčių nuostatas sutartis gali būti keičiama rašytiniu susitarimu, tačiau kaip nurodo Savivaldybė – realiai jokio susitarimo tarp šalių negali būti, nes finansuojamos kainos dalis nustatoma pagal Tarybos sprendime nustatytą maksimalų savivaldybės mokėtiną dydį už ilgalaikę socialinę globą, kuris, be kita ko, pareiškėjo įsitikinimu, nustatytas nepagrįstas ir netinkamas. Taigi realiai pareiškėjas negali daryti jokios įtakos sutartyje numatyto atsakovo finansuojamo kainos dydžio pakeitimui, nes bet koks kainos padidinimas negalimas dėl būtent pačios savivaldybės nustatyto per mažo BSĮ dydžio, kuris neatitinka nei socialinių paslaugų gavėjų finansinių galimybių, nei realios paslaugų teikėjo nustatytos kainos. Tokiu atveju neaišku, kas privalo atlyginti pareiškėjui kilusią žalą. Be to, atsižvelgus į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį šioje byloje, šiuo atveju Savivaldybė visiškai nepagrįstai teigia, kad jos atžvilgiu deliktinė atsakomybė netaikytina, o jos atsakomybę reglamentuoja tik sutartinės nuostatos ir sutartinė atsakomybę nustatančios teisės aktų normos.
Tai, kad pareiškėjo raštas ir buvo atsiųstas tik po mėnesio, negali būti laikomas kokiu nors netinkamu ar pakankamu veiksmu žalai atsirasti, nes jis bandė derybų metu spręsti susidariusią situaciją, aiškinosi visas aplinkybes, taip pat tarėsi tiek su kitomis globos įstaigomis, taip pat konsultavosi su kitų savivaldybių atstovais, atsakingais už socialinių paslaugų teikimą, kaip galėtų ar turėtų būti tinkamai išspręsta situacija.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodytose bylose ginčas kilo tarp globotinių ir savivaldybės, pastarajai atsisakius pasirašyti papildomus susitarimus dėl naujos kainos, o pareiškėjams dėl tokio atsisakymo pateikus skundą. Šiuose sprendimuose teismas pareiškėjų skundus atmetė, nurodydamas, kad šalims vėliau pasirašius susitarimą dėl tolesnių paslaugų teikimo, ginčas neteko prasmės ir pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo vadovautis atsakovo nurodytomis bylomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 14 d. rašto Nr. 63-2-1251, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pilnai finansuoti R. I. ir A. D. gaunamos ilgalaikės socialinės globos kainą Įstaigoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo iš Kauno miesto savivaldybės priteisti 578 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos.
Pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė, konstatavęs, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra konstatuojamojo pobūdžio, taip pat tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 578 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2024 m. sausio 8 d.), nurodęs, jog Savivaldybė, gavusi 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo raštą apie nuo 2022 m. iki 980 Eur didėjančią socialinės globos kainą jos globotiniams, esant nustatytam 798 Eur maksimaliam socialinės globos išlaidų finansavimo globotiniui dydžiui, kuris tapo nepakankamas kompensuoti globotinių ilgalaikės socialinės globos išlaidas, vadovaudamasi bendraisiais bei gero administravimo, atsakingo valdymo principais, privalėjo vykdyti Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkto nuostatas, veikti greitai, tinkamai, nuosekliai, informuoti apie susidariusią situaciją globotinius ir ne ilgiau kaip per 3 mėn. priimti sprendimą dėl Savivaldybės tvarkos aprašo 46.1 ar 46.2 punktų nuostatų taikymo, tačiau šių veiksmų per nustatytus 3 mėnesius neatliko.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybė ir Veisiejų pensionatas 2008 m. spalio 9 d. sutartimi susitarė dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo R. I., o 2009 m. sausio 7 d. sutartimi – dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikimo A. D.. 2018 m. sutartimis, Veisiejų pensionatui tapus Veisiejų socialinės globos namais, pasirašyta trišalė sutartis tarp Savivaldybės, Įstaigos ir A. D. bei R. I. dėl ilgalaikės socialinės paslaugos teikimo globos namuose. Sutartyse buvo nustatyta 570 Eur kalendorinio mėnesio kaina (sutarties 2 p.), kurios ne daugiau kaip 80 proc. pajamų – 400 Eur apmoka globotinis, o likusi dalis – 466 Eur yra Savivaldybės biudžeto lėšos. Taip pat buvo nustatyta, kad lėšos, kurios mokamos, kai viršijamas savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis – nemokamos (sutarties 3 p.). 2019, 2020, 2021 m. Ministerijai suderinus fiksuotą kalendorinio mėnesio kainą suaugusiam asmeniui su negalia, būdavo atnaujinamos 2018 m. sudarytos sutartys, nurodant, kurią sumos dalį moką globotinis, o kurią dengia Savivaldybė. Kaip ir kiekvienais metais, Ministerija 2021 m. lapkričio 24 d. pritarė 2022 m. socialinės globos kainai – 980 Eur, todėl pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu apie tai informavo Savivaldybę ir paprašė peržiūrėti sutartčių kainas. 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 63-2-730 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė Veisiejų socialinės globos namams abiejų globotinių vardu parengtus susitarimų projektus, kuriuos siūlė sutarties šalims pasirašyti. Šiais susitarimais buvo siūloma, kad globotiniai, dengiant socialinės globos kainą, turėtų sumokėti 80 proc. savo pajamų, bet ir papildomai apmokėti skirtumą, susidariusį tarp socialinės globos kainos, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, ir paties globotinio dengiamo kainos (A. D. atveju skirtumas – 62 Eur, R. I. – 53,60 Eur). Įstaiga 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD1.13-85 informavo atsakovą, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, globotinių likusi 20 proc. pajamų dalis yra mažesnė nei nustatyta papildomos kainos dengimo dalis, todėl pasiūlė įvertinti esamą globotinių finansinę padėtį ir susidariusį skirtumą padengti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. 2022 m. birželio 14 d. Raštu atsakovas informavo, kad prašymas pilnai finansuoti globotinių gaunamos ilgalaikės socialinės globos paslaugų kainą netenkinamas dėl Tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydžių. 2023 sausio 16 d. susitarimu Nr. SRK1-176 (dėl A. D.) ir susitarimu Nr. SKR1-175 (dėl R. I.) 2018 m. sutartys buvo atnaujintos: susitarimu pakeisti 2018 m. sutarčių 2–3 punktai, nustatant ilgalaikės socialinės globos kainą – 980 Eur, kurios ne daugiau kaip 80 proc. (A. D. – 138,40 Eur, R. I. – 147,60 Eur) moka globotinis, o likusieji (A. D. – 841,60 Eur, R. I. – 832,40 Eur) dengiami iš Savivaldybės biudžeto. Minėto susitarimo 3 punkte buvo nustatyta, kad susitarimas taikomas nuo 2022 m. birželio 1 d. Pagal socialinės globos išlaidų, finansuojamų Kauno miesto savivaldybės, ataskaitas (2022 m. vasario 28 d. ir kovo 31 d.) Veisėjų globos namų globotinių socialinės globos kalendorinio mėnesio kaina yra 820 Eur, o kovo mėnesio ataskaitoje – 980 Eur. Iš Įstaigos 2023 m. gruodžio 12 d. pažymos matyti, kad globotiniams teikiant paslaugas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., kai Savivaldybė nepasirašė atnaujintų susitarimų, pareiškėjas negavo 578 Eur pajamų (310 Eur dėl A. D. globos ir 268 Eur dėl R. I. globos).
Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas (Socialinių paslaugų įstatymo 26 str. 1 d.). Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (Socialinių paslaugų įstatymo 26 str. 3 d.).
Socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tokia pati nuostata iš esmės įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo (2019 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 1211 redakcija) 42 punkte, numatančiame, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Minėto tvarkos aprašo 41 punkte taip pat numatyta, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos (2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 779 redakcija) 20 punkte numatyta, kad perkamų (parduodamų) ar finansuojamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kainą savivaldybės ir socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais) ir atsižvelgdamos į bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros organizavimo išlaidas, socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą.
Socialinės globos kainą socialinės globos įstaigos, išskyrus šeimynas, nustato pagal šios Metodikos 22 punkte nurodytas lėšų dalis, derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais), su socialinę globą perkančiomis ar finansuojančiomis savivaldybėmis ir atsižvelgdamos į socialinės globos organizavimo išlaidas ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą (Metodikos 21 p.).
Teikiančias socialinę priežiūrą ir socialinę globą socialinių paslaugų įstaigas, kurias savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai), ar socialinių paslaugų įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei kitų globos (rūpybos) nustatymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka paskiria teismas ar savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis su akredituotą socialinę priežiūrą teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar įstaiga, teikiančia socialinę globą, dėl asmeniui teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo. Savivaldybė nustato maksimalų socialinės globos išlaidų finansavimo savo teritorijos gyventojams dydį. Konkrečiam asmeniui teikiamos socialinės globos išlaidų finansavimo dydis priklauso nuo asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas, įvertintų vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu. Socialinių paslaugų įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkas (savininkas) yra pati savivaldybė, savivaldybės finansuoja tiesiogiai, pagal biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. (Metodikos 32 p.).
Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės įtvirtina, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, įskaitant ir atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., o jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. 2008 m. spalio 9 d. sutartimi Nr. 201-2-2138 ir 2009 m. sausio 7 d. sutartimi Nr. 201-2-11 globotiniai R. I. bei A. D. už teikiamas ilgalaikes socialines paslaugas įsipareigojo mokėti 80 proc. savo pajamų, o likusią dalį ilgalaikės socialinės globos išlaidų įsipareigojo finansuoti Kauno miesto savivaldybė. Ministerijai ir Veisėjų socialinės globos namams suderinus 2022 metams taikomą socialinės globos kalendorinio mėnesio kainą suaugusiam asmeniui su negalia, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. SD 1.13.-287 apie tai informavo atsakovą ir paprašė peržiūrėti sutarties kainas pasirašant papildomus susitarimus. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius tik 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 63-2-730 atsakė pareiškėjui, pateikdamas pasirašyti Įstaigos globojamų asmenų susitarimus dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutarčių pakeitimo su Įstaiga, kuriais buvo siūloma pakeisti sutartis taip, kad tuo atveju, kai viršijamas Savivaldybės tarybos nustatytas maksimalus perkamos ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis, skirtumą padengia globotiniai. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD1.13-85 paprašė atsakovo įvertinti globotinių finansines galimybes bei pašalinti iš siūlomų susitarimų nurodytus punktus ir šias sumas dengti iš Savivaldybės biudžeto iki globotiniams bus nustatyti specialieji poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. 63-2-1251 pareiškėjui nurodė, kad jo prašymas negali būti tenkinamas dėl Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų maksimalių ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydžių ir nesant galimybės atleisti šių asmenų nuo galimo prisimokėjimo, kuomet jie pageidauja gauti paslaugas būtent pas jų pasirinktą paslaugos teikėją. Taigi nagrinėjamu atveju Savivaldybė, dar 2021 m. lapkričio 26 d. iš Veisėjų socialinės globos namų gavusi informaciją apie nuo 2022 metų didėjančią socialinės globos kainą jos globotiniams, o savivaldybės teritorijoje esant nustatytam 798 Eur maksimaliam socialinės globos išlaidų finansavimo globotiniui dydžiui, kuris, atsižvelgus į konkrečių globotinių pajamas ir įvertinus finansavimo modelį (80 proc. ir 20 proc.), tapo nepakankamas kompensuoti globotinių ilgalaikės socialinės globos išlaidas, nepagristai delsė priimti kokį nors sprendimą (2022 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 63-2-730 priimtas praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams), nesilaikė Socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto bendradarbiavimo principo, be kita ko, siūlė pareiškėjui pasirašyti susitarimus, kuriais globotinių ilgalaikės socialinės globos skirtumus įsipareigotų susimokėti patys globotiniai, kas neatitiktų tiek Socialinių paslaugų įstatyme, tiek Vyriausybės tvarkos apraše, tiek pačios Savivaldybės tvarkos apraše įtvirtinto reikalavimo, kad mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vyriausybės tvarkos aprašo 47 punkte įtvirtinta, jog savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, nurodydamas globotiniams susimokėti daugiau nei 80 proc. pajamų, turėjo įvertinti jų galimybes susimokėti nurodytas sumas, taip pat jų šeimyninę padėtį, sveikatos sutrikimus, gebėjimą pasirūpinti savimi ir kitas aplinkybes.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas nesilaikė Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkte nustatymo aiškaus algoritmo, kokie veiksmai turi būti atlikti, kai paslaugų teikėjui pakeitus socialinių paslaugų kainą paaiškėja, kad asmens mokėjimo dydis už jo gaunamas socialines paslaugas nepakankamas visiškai apmokėti asmens pasirinkto paslaugų teikėjo teikiamos socialinės paslaugos kainos, taikė ne tos redakcijos teisės aktą.
Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovui atsisakius apmokėti nuo 2022 m. sausio 1 d. padidėjusią ilgalaikės socialinės globos kainą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos Savivaldybės tvarkos aprašo 46 punkto nuostatos buvo priimtos tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-539 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-276 „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir taikomos nustatant Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo dydžius už socialines paslaugas, gaunamas nuo 2024 m. liepos 1 dienos., t. y. ginčo laikotarpiu negaliojo. Tačiau nors ginčo laikotarpiu pirmosios instancijos teismo nurodytas Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 46 punkto algoritmas negaliojo, tačiau tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 68 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Šiuo atveju atsakovas, 2021 m. lapkričio 26 d. gavęs informaciją apie nuo 2022 metų didėjančią socialinės globos kainą, nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti iki pat 2022 m. balandžio 6 d., kai pateikė susitarimo projektus, kad kainos skirtumą apmoka patys globotiniai. Nors atsakovas teigia, kad iki 2022 m. sausio 1 d. nebuvo galimybės informuoti asmenų, kad jiems gali reikėti iš savo lėšų mokėti papildomą kainos dalį, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl bazinės socialinės išmokos dydžio nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo priimtas 2021 m. gruodžio 15 d. (žr., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“), o dėl bazinio socialinės išmokos dydžio nuo 2022 m. birželio 1 d. – 2022 m. gegužės 23 d. (žr., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 528 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog Kauno miesto savivaldybės veiksmai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standarto, bendrųjų principų ir gero administravimo principo. Toks valstybės institucijos nerūpestingumas, neatsakingumas ir aktyvių veiksmų nesiėmimas sprendžiant dėl socialinės globos paslaugos teikimo jos gyventojams nesiderina su anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu bei nurodytais principais. Dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo pareiškėjas patyrė žalą, kurią sudaro 578 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai arba neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, arba į juos motyvuotai atsakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina jo patirtas 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjui biudžetinei įstaigai Veisėjų socialinės globos namams 1 548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.