Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi fiziniam asmeniui PRS1 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d. Teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai . Teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens T. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. Š.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d. Teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai . Teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens T. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi fiziniam asmeniui T. B. iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. Š.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d. Teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai . Teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens T. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

Bankrutuojančio asmens PRS1 nemokumo administratorius V. Š. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nurodydamas, kad 2026 m. vasario 13 d. įvykusiame ketvirtajame kreditorių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta, kad bankroto administratorius kreiptųsi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens PRS1 bankroto bylą, nes bankrutuojantis asmuo neketina šalinti Plano vykdymo trūkumų ar teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą užtikrinantį Plano pakeitimo projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi nutraukė fizinio asmens PRS1 pareiškimą-prieštaravimą bankroto bylą (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir atmetė T. B. pareiškimą-prieštaravimą.

Teismas vertino, kad bankrutuojančiam asmeniui nevykdant nemokumo administratoriaus reikalavimų ir bendradarbiavimo bankroto procese, nemokumo administratorius neturi galimybės vykdyti savo pareigų, kaip tai yra numatyta įstatyme.

Bankroto proceso metu bankrutuojančiam asmeniui PRS1 , teismo vertinimu, buvo sudarytos palankios galimybės pateikti Plano patikslinimą (buvo nustatomi pakankamai ilgi terminai, kad asmuo galėtų išspręsti atitinkamus klausimus) ar pateikti kitus duomenis, tačiau bankrutuojantis asmuo buvo nerūpestingas ir neaktyvus, nesiėmė visų galimų priemonių parengti ir todėl nepateikė nemokumo administratoriui patikslinto Plano projekto, nors tam buvo skirta pakankamai laiko, beveik pusę metų (nuo 2025 m. gegužės 8 d.). Teismui nepateikti duomenys, pagrindžiantys aplinkybes, kodėl bankrutuojantis asmuo nurodytu laikotarpiu nevykdė savo įsipareigojimų, konstatuotina, kad PRS1 neketina vykdyti savo įsipareigojimų, šalinti Plano vykdymo trūkumų ar teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, užtikrinantį Plano pakeitimo projektą.

Teismas vertino, PRS1 pareiškimas-prieštaravimas dėl mokumo plano peržiūrėjimo ir neįgalaus asmens teisių apsaugos iš esmės yra grindžiamas argumentais, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jis gydėsi (duomenys neskelbtini), o jo ryšio priemonė patyrė kibernetinį įsilaužimą ir techninį gedimą ir dėl to jis prarado prieigą prie savo el. pašto, nepaneigia kitų nustatytų aplinkybių bei teismo išvados, kad bankrutuojantis asmuo buvo nerūpestingas, neaktyvus ir nesiėmė visų reikalingų priemonių parengti patikslinto Plano projektą ir jį pateikti nemokumo administratoriui. Priešingai, T. B. pateiktas, tačiau leistinais įrodymais nepagrįstas ir tik samprotavimais-nesutikimais grindžiamas pareiškimas-prieštaravimas atskleidžia, kad bankrutuojantis asmuo suprato savo pareigas pagal Planą, tačiau neketino vykdyti teismo patvirtinto Plano. pateiktas, tačiau leistinais įrodymais nepagrįstas ir tik samprotavimais-nesutikimais grindžiamas pareiškimas-prieštaravimas atskleidžia, kad bankrutuojantis asmuo suprato savo pareigas pagal Planą, tačiau neketino vykdyti teismo patvirtinto Plano.

bankroto bylos nutraukimo, nes bankrutuojantis asmuo neketina šalinti Plano vykdymo trūkumų ar FABĮ nustatyta tvarka teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą užtikrinantį Plano pakeitimo projektą. Taigi, bankrutuojančio asmens kreditoriai pritaria bankroto bylos nutraukimui, bankroto procesą laikydami neefektyviu kreditoriai 2026 m. vasario 13 d. vykusiame ketvirtajame kreditorių susirinkime pritarė, kad nemokumo administratorius kreiptųsi į teismą dėl T. B. bankroto bylos nutraukimo, nes bankrutuojantis asmuo neketina šalinti Plano vykdymo trūkumų ar FABĮ nustatyta tvarka teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą užtikrinantį Plano pakeitimo projektą. Taigi, bankrutuojančio asmens kreditoriai pritaria bankroto bylos nutraukimui, bankroto procesą laikydami neefektyviu(duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad galėtų nustatyti naują mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas yra sergantis asmuo, nustatytas neįgalumas ir specialieji poreikiai. Dažnai gydosi ligoninėse, kuriose dėl ligos aplinkybių negali bendrauti su išoriniu pasauliu. Nemokumo administratorius su apeliantu bendravo tik elektroniniu paštu, prie kurio ne visada apeliantas turėjo galimybę prieiti, atrašyti. Todėl neturėjo galimybės inicijuoti mokumo atkūrimo plano atnaujinimo, kuris buvo iš esmės netinkamas ir neatitiko gyvenimo realijų. Byloje teigiama, kad apeliantas gavo kažkokių papildomų lėšų, tačiau tai buvo tik artimųjų perduoti pinigai, skirti vaistams nusipirkti ir reguliarioms išlaidoms. Nuo bankroto bylos iškėlimo jokių kitų lėšų nei neįgalumo pensija, specialiųjų poreikių pinigai ir artimųjų pervesti pinigai apeliantas nėra gavęs, jokių darbo santykių nėra turėjęs. Iš šių lėšų ir antstolis esant skoloms neatskaito. Mokumo atkūrimo plane numatytos lėšos buvo labai mažos, iš kurių nebuvo galimybės išgyventi, nusipirkti gyvybiškai reikalingų vaistų. Nutraukus bankroto bylą, apeliantas negalės grąžinti susidariusių skolų.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi fiziniam asmeniui PRS1 . Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d. iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. Š.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d.

Teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

Teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens PRS1 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

2025 m. gruodžio 1 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime buvo svarstyta, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Planą, nes per ataskaitinį laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. PRS1 į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą buvo pervedęs 590 Eur sumą, nors tuo laikotarpiu jo pajamos buvo ženkliai padidėjusios - jis gavo viso 6 567,91 Eur pajamų.

2025 m. lapkričio 18-19 d. PRS1 buvo išsiųsti raginimai pervesti 3 289,91 Eur arba, kaip įmanoma greičiau, inicijuoti galiojančio Plano pakeitimą, jei yra aplinkybės, sunkinančios patvirtinto Plano įgyvendinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 punktas).

2026 m. vasario 13 d. įvykusiame ketvirtajame kreditorių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta, kad bankroto administratorius kreiptųsi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens PRS1 bankroto bylą, nes bankrutuojantis asmuo neketina šalinti Plano vykdymo trūkumų ar teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą užtikrinantį Plano pakeitimo projektą.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

Pažymėtina, jog būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nurodė, 2025 m. gruodžio 1 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime buvo svarstyta, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Planą, nes per ataskaitinį laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. PRS1 į jo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą buvo pervedęs 590,00 Eur sumą, nors tuo laikotarpiu jo pajamos buvo ženkliai padidėjusios - jis gavo viso 6 567,91 Eur pajamų. Iš nurodytos sumos (6 567,91 Eur) T. B. savo būtiniesiems poreikiams tenkinti turėjo teisę skirti 2 688 Eur, o likusias lėšas - turėjo pervesti į bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą. 2025 m. lapkričio 18-19 d. T. B. buvo išsiųsti raginimai pervesti 3 289,91 Eur arba, kaip įmanoma greičiau, inicijuoti galiojančio Plano pakeitimą, jei yra aplinkybės, sunkinančios patvirtinto Plano įgyvendinimą. Po raginimų, telefonu susisiekus su bankrutuojančiu asmeniu, pastarasis paaiškino, kad neturi finansinių galimybių sumokėti nurodytą sumą. Pokalbio metu buvo sutarta, kad T. B. kreipsis į advokatą dėl Plano pakeitimo projekto parengimo (duomenys neskelbtini). kreipsis į advokatą dėl Plano pakeitimo projekto parengimo ir todėl buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųsti raginimai pervesti 3 289,91 Eur arba, kaip įmanoma greičiau, inicijuoti galiojančio Plano pakeitimą, jei yra aplinkybės, sunkinančios patvirtinto Plano įgyvendinimą. Po raginimų, telefonu susisiekus su bankrutuojančiu asmeniu, pastarasis paaiškino, kad neturi finansinių galimybių sumokėti nurodytą sumą. Pokalbio metu buvo sutarta, kad T. B. kreipsis į advokatą dėl Plano pakeitimo projekto parengimo ir todėl buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. savo būtiniesiems poreikiams tenkinti turėjo teisę skirti 2 688 Eur, o likusias lėšas - turėjo pervesti į bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą. 2025 m. lapkričio 18-19 d. T. B. buvo išsiųsti raginimai pervesti 3 289,91 Eur arba, kaip įmanoma greičiau, inicijuoti galiojančio Plano pakeitimą, jei yra aplinkybės, sunkinančios patvirtinto Plano įgyvendinimą. Po raginimų, telefonu susisiekus su bankrutuojančiu asmeniu, pastarasis paaiškino, kad neturi finansinių galimybių sumokėti nurodytą sumą. Pokalbio metu buvo sutarta, kad T. B. kreipsis į advokatą dėl Plano pakeitimo projekto parengimo ir todėl buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Bankroto administratorius nurodė, kad PRS1 nebendradarbiavo su administratoriumi ir nedėjo visų pastangų, kad būtų pašalinti nustatyti Plano vykdymo trūkumai, todėl 2026 m. sausio 8 d. bankrutuojančiam asmeniui išsiųstas Raginimas iki 2026 m. sausio 19 d. (imtinai) minėtiems veiksmams atlikti. T. B. nesureagavus, 2026 m. sausio 26 d. jam buvo išsiųstas pakartotinis raginimas ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 29 d. (imtinai) parengti Plano pakeitimo projektą ir pateikti jį derinimui arba pervesti 3 289,91 Eur sumą į bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą. Trečiąjį Plano vykdymo pusmetį (nuo 2025 m. lapkričio 8 d. iki 2026 m. sausio 26 d.) PRS1 pervedė tik 60 vykdymo pusmetį (nuo 2025 m. lapkričio 8 d. iki 2026 m. sausio 26 d.) T. B. pervedė tik 60 nesureagavus, 2026 m. sausio 26 d. jam buvo išsiųstas pakartotinis raginimas ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 29 d. (imtinai) parengti Plano pakeitimo projektą ir pateikti jį derinimui arba pervesti 3 289,91 Eur sumą į bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą. Trečiąjį Plano vykdymo pusmetį (nuo 2025 m. lapkričio 8 d. iki 2026 m. sausio 26 d.) T. B. pervedė tik 60,00 Eur. Kadangi bankrutuojantis asmuo iki 2026 m. sausio 29 d. (imtinai) nepašalino Plano įgyvendinimo trūkumų, atsirado teisinis pagrindas šaukti ketvirtąjį kreditorių susirinkimą ir svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. vasario 13 d. įvykusiame ketvirtajame kreditorių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta, kad bankroto administratorius kreiptųsi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens PRS1 bankroto bylą, nes bankrutuojantis asmuo neketina šalinti Plano vykdymo trūkumų ar teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį bei teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą užtikrinantį Plano pakeitimo projektą.

2026 m. vasario 19 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens PRS1 pareiškimas-prieštaravimas dėl mokumo plano peržiūrėjimo ir neįgalaus asmens teisių apsaugos. Pareiškime-prieštaravime nurodoma, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jam (T. B.) gydantis (duomenys neskelbtini) jo ryšio priemonė patyrė kibernetinį įsilaužimą ir techninį gedimą, todėl jis prarado prieigą prie savo el. pašto.) gydantis (duomenys neskelbtini) jo ryšio priemonė patyrė kibernetinį įsilaužimą ir techninį gedimą, todėl jis prarado prieigą prie savo el. pašto.

(duomenys neskelbtini)yloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad bankrutuojantis asmuo visiškai nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad administratorius telefonu susisiekė su bankrutuojančiu asmeniu, šis paaiškino savo finansinę padėtį, nurodė neturintis galimybių sumokėti reikalaujamos sumos ir informavo apie ketinimą kreiptis į advokatą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Tokios aplinkybės rodo ne visišką vengimą (duomenys neskelbtini).

Vertinant bankrutuojančio asmens aktyvumą, būtina atsižvelgti į jo sveikatos būklę. Byloje nustatyta, kad asmuo turi labai ribotą darbingumą ir nagrinėjamu laikotarpiu buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Todėl vien aplinkybė, kad jis neįvykdė visų administratoriaus reikalavimų per nustatytus terminus, savaime neleidžia daryti išvados apie sąmoningą vengimą (duomenys neskelbtini). Vertinant neveikimą 2026 m. sausio mėnesį, reikšminga aplinkybė yra ta, kad bankrutuojantis asmuo didžiąją dalį administratoriaus nustatytų terminų buvo gydomas stacionare. Todėl išvada, kad jis sąmoningai ignoravo administratoriaus reikalavimus, nėra pakankamai pagrįsta vien objektyviais bylos duomenimis.

Plano nevykdymas savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti bankrutuojančio asmens nesąžiningumą. Nesąžiningumas turi būti grindžiamas konkrečiais duomenimis apie tyčinį pareigų vengimą, informacijos slėpimą ar kitokį nesąžiningą elgesį.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantas suprato savo pareigas ir sąmoningai jų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo 2026 m. vasario 19 d. pateikė teismui pareiškimą-prieštaravimą dėl mokumo plano peržiūrėjimo ir neįgalaus asmens teisių apsaugos, rodo ne visišką nusišalinimą nuo proceso, bet jo siekį savo supratimu reaguoti į susidariusią situaciją ir ginti savo teises. Nors pateiktas dokumentas neatitiko lūkesčių dėl plano pakeitimo projekto, vien ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad asmuo neketino vykdyti savo pareigų.

Vertinant bankrutuojančio asmens elgesį būtina atsižvelgti ne tik į formalių veiksmų atlikimą, bet ir į jo individualias galimybes suprasti bei tinkamai organizuoti savo procesinį elgesį. Asmuo turi labai ribotą darbingumą, o nagrinėjamu laikotarpiu buvo gydomas (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybė, kad jis pasirinko teikti pareiškimą teismui, o ne parengė teisiškai tinkamą plano pakeitimo projektą, nebūtinai patvirtina jo nesąžiningumą ar sąmoningą pareigų ignoravimą.

Byloje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bankrutuojantis asmuo sąmoningai atsisakė rengti plano pakeitimą. Neatmestina, kad dėl sveikatos būklės jis netinkamai suprato procesinę situaciją ir manė, jog jo pateiktas kreipimasis į teismą yra tinkamas būdas reaguoti į administratoriaus bei teismo keliamus klausimus. Atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens sveikatos būklę ir akivaizdžius sunkumus savarankiškai vykdyti procesines pareigas, tikslinga sudaryti galimybę jam pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba rengiant mokumo atkūrimo plano pakeitimą bei bendraujant su nemokumo administratoriumi. Tokiu būdu būtų galima objektyviai įvertinti, ar plano vykdymo trūkumai iš tiesų buvo nulemti nesąžiningumo, ar asmens sveikatos būklės bei ribotų gebėjimų savarankiškai organizuoti savo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad bankrutuojantis asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigas ir neketino vykdyti mokumo atkūrimo plano, tačiau plačiau neaptarė aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle, ribotu darbingumu bei gydymusi (duomenys neskelbtini), kurios galėjo turėti reikšmės jo gebėjimui tinkamai organizuoti savo veiksmus ir vykdyti procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė plano nevykdymo faktą, tačiau nepakankamai ištyrė šio nevykdymo priežastis. Teismas neįvertino visų su bankrutuojančio asmens sveikatos būkle, hospitalizacijomis ir faktiniu dalyvavimu procese susijusių aplinkybių, todėl išvada apie sąmoningą pareigų ignoravimą, nesąžiningumą ir visišką nebendradarbiavimą galėjo būti padaryta nepakankamai išsamiai ištyrus bylai reikšmingus faktus. Dėl to tikslinga nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.

Byloje yra duomenų, leidžiančių abejoti, ar plano nevykdymą lėmė vien nesąžiningumas ir sąmoningas pareigų ignoravimas, tačiau kartu nėra pakankamai duomenų išvadai, kad pažeidimai buvo visiškai pateisinami sveikatos būkle. Todėl būtina papildomai ištirti šias aplinkybes ir sudaryti bankrutuojančiam asmeniui paskutinę galimybę pateikti konkretų, vykdytiną mokumo atkūrimo plano pakeitimą bei jo finansinę ir sveikatos situaciją pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjant klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas, turėtų nustatyti, ar apelianto hospitalizacija turėjo reikšmingos įtakos jo procesiniam aktyvumui. Tikslinga nustatyti, kokios pajamos buvo nuslėptos; kokie duomenys nebuvo pateikti; ar tai buvo tyčinis slėpimas; ar tai galėjo būti susiję su asmens sveikatos būkle ir negebėjimu tinkamai vykdyti pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procesas grindžiamas aktyviu ir sąžiningu bankrutuojančio asmens dalyvavimu. Todėl bankrutuojantis asmuo privalo bendradarbiauti tiek su administratoriumi, tiek su teismu, laiku teikti prašomą informaciją, atskleisti savo pajamas, išlaidas bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pateikti visus turimus įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad bankrutuojančio asmens sveikatos būklė ir periodinis gydymasis sveikatos priežiūros įstaigose galėjo apsunkinti tinkamą procesinių pareigų vykdymą. Tačiau tokios aplinkybės savaime neatleidžia asmens nuo pareigos pagal galimybes rūpintis savo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei imtis priemonių užtikrinti tinkamą dalyvavimą procese. Atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens sveikatos būklę, pakartotinius gydymosi stacionare atvejus bei proceso sudėtingumą, pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant klausimą bankrutuojančiam asmeniui tikslinga apsvarstyti atstovo dalyvavimo byloje būtinybę. Profesionalaus teisininko pagalba galėtų padėti užtikrinti tinkamą bendravimą su nemokumo administratoriumi, savalaikį procesinių dokumentų pateikimą ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo parengimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog teisės aktų nustatytais atvejais jis turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Esant pagrindui, tokia pagalba gali apimti ir advokato paskyrimą, todėl bankrutuojančiam asmeniui rekomenduotina įvertinti galimybę pasinaudoti šia teise, siekiant užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą ir procesinių pareigų vykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, neišsamiai įvertino bylos įrodymus, dėl to galėjo priimti nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.