Byla S-204

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (toliau – Pareiškėja) 2025-09-29 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, mokesčių administratorius) 2025-09-08 sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-211. Pareiškėjos įgalioti atstovai A.A., B.B. ir Pareiškėjos direktorius C.C. Komisijos 2025-10-28 posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, Inspekcijos atstovai D.D. ir E.E. – tiesiogiai.

Pareiškėja Komisijos prašo: 1. Panaikinti Inspekcijos 2025-07-09 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-213 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2025-09-08 sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-211 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – skundžiamas sprendimas, Inspekcijos sprendimas) bei pavesti Inspekcijai atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą;

2. Nepriėmus sprendimo pavesti pakartotinai patikrinti Pareiškėją, panaikinti Inspekcijos nepagrįstai priskaičiuotas sumas, paliekant mokėtinas pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumas: 399 Eur (skundo reikalavime klaidingai nurodyta 2 299 Eur suma) ir 3 528 Eur.

1. 2020 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Pareiškėjos pirkėjui F.F. išrašytoje 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę po avarijos nurodytų 1 900 Eur apmokestinamosios vertės ir nuo jos apskaičiuoto 399 Eur pardavimo PVM (iš viso 2 299 Eur);

2. Nedeklaravo PVM apmokestinamų pajamų ir pardavimo PVM už suteiktas konsultavimo paslaugas UAB „B“ pagal išrašytą 2022-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija 0-1 Nr. 2022/12/3 už 20 328 Eur, iš jų 3 528 Eur PVM.

Išdėstė nesutikimo su Inspekcijos sprendimo dalimi argumentus.

1. Dėl Pareiškėjos direktoriaus C.C. (Pareiškėjos atskaitingo asmens) negrąžinimo Pareiškėjai 359 989,09 Eur sumos nurodė, kad pridedami mokėjimo nurodymai akivaizdžiai įrodo, kad atskaitingas asmuo iš savo asmeninės sąskaitos atsiskaitė su Pareiškėjos kreditoriumi C FZE, pervesdamas 2 214 467,80 Jungtinių Arabų Emiratų dirhamų (toliau –

AED).

3. Už 2021 m. Pareiškėjai nepagrįstai papildomai apskaičiuota 1 326 923 Eur apmokestinamojo pelno ir 199 038 Eur PM dėl deklaravimo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus, kadangi Pareiškėja už 1 326 923 Eur „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas patyrė sąnaudas už perpirktas logistikos paslaugas iš D už 129 560 Eur.

4. Už 2022 m. papildomai apskaičiuota 200 003 Eur apmokestinamojo pelno ir 30 000 Eur PM, kadangi, Inspekcijos vertinimu, Pareiškėja nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 200 003 Eur, sumokėtais Vokietijos įmonei E GmbH (toliau – Vokietijos įmonė E), už prekes, skirtas ne Pareiškėjai, o kitai įmonei. Kadangi Pareiškėjos pajamose įmonei C Ltd buvo išrašyta ši suma ir įtraukta į pajamas kaip kompensuojamos lėšos, todėl dėl šio sandorio negali būti skaičiuojamos nei pajamos, nei sąnaudos.

7. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėja nepateikė dalies prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos įrodymų, todėl pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 41 ir 56 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą nuo Rusijos įmonei H Ltd įformintų sandorių vertės – 1 578 337 Eur (papildomai apskaičiavo 331 451 Eur pardavimo PVM); nuo Rusijos įmonei I Ltd 2020 m. 01 mėn. įforminto sandorio vertės – 72 290 Eur (papildomai apskaičiavo 15 181 Eur pardavimo PVM); nuo Rusijos įmonei J LLC įformintų sandorių vertės – 14 168 Eur (papildomai apskaičiavo 2 975 Eur pardavimo PVM: 2021 m. 07 mėn. – 1 517 Eur PVM, 2021 m. 10 mėn. – 1 458 Eur PVM). Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijai buvo pateiktos importo į Rusiją deklaracijos, kurios pridedamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad sandoriai turi būti apmokestinti Lietuvoje, nes nebuvo vykdomi Lietuvoje, o prekės išgabentos į Rusiją.

Inspekcija skundžiamo sprendimo pirma dalimi patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotus 354 922 Eur PVM, 53 998,36 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir 1 421 746 Eur PM; antra dalimi apskaičiavo 161 768,83 Eur PVM delspinigius, 25 123,86 Eur GPM delspinigius ir 589 097,42 Eur PM delspinigius; trečia dalimi skyrė 40 proc. dydžio baudas: 141 969 Eur PVM baudą, 21 599 Eur GPM baudą, 568 698 Eur PM baudą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad, atlikus Pareiškėjos 2020–2022 m. laikotarpio PVM, GPM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, surašytas Patikrinimo aktas, kuriuo Pareiškėjai už tikrinamąjį laikotarpį apskaičiuotas 349 607 Eur pardavimo PVM, kadangi Pareiškėja nepagrindė prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos fakto, tuo pažeidė PVMĮ 41, 56 straipsnių nuostatas; 399 Eur pardavimo PVM, kadangi Pareiškėja išrašytoje 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje pirkėjui F.F. išskirtos PVM sumos nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą, pažeisdama PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 6 dalies nuostatas; 4 916 Eur pardavimo PVM, kadangi Pareiškėja už prekes / paslaugas pirkėjams pardavimo PVM nedeklaravo mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose, tuo pažeidė PVMĮ 3, 14, 86 straipsnių ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PVM deklaracijų užpildymo taisyklės), 28.1 ir 46.1 papunkčių nuostatas. Iš viso Pareiškėjai už minėtus pažeidimus apskaičiuota mokėtina 354 922 Eur PVM suma.

Patikrinimo aktu nustatyta, kad Pareiškėja vieninteliam akcininkui ir vadovui C.C. išmokėjo ir pastarasis negrąžino Pareiškėjai 359 989,09 Eur sumos. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2, 5, 6, 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, nustačius, kad vadovo gautos lėšos iš Pareiškėjos nebuvo panaudotos Pareiškėjos ūkinei komercinei veiklai vykdyti, Pareiškėjos C.C. išmokėta 359 989,09 Eur suma pripažinta kitomis, su darbo santykiais nesusijusiomis, A klasės pajamomis, nuo kurių apskaičiuotas 53 998,36 Eur GPM.

Patikrinimo aktu taip pat nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. į PM bazę neįtraukė 6 849 494 Eur pardavimo pajamų ir nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 1 101 891 Eur sumą, todėl pažeidė Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4, 11, 17 straipsnių ir Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PM deklaracijų užpildymo taisyklės), 20 punkto nuostatas. Dėl šio pažeidimo Pareiškėjai už 2020 m. papildomai apskaičiuotas 1 192 708 Eur PM. Už 2021 m. Pareiškėjai papildomai apskaičiuota 1 326 923 Eur apmokestinamojo pelno ir 199 038 Eur PM dėl deklaravimo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus. Už 2022 m. papildomai apskaičiuota 200 003 Eur apmokestinamojo pelno ir 30 000 Eur PM, nes Pareiškėja nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 200 003 Eur, sumokėtais Vokietijos įmonei E už prekes, skirtas ne Pareiškėjai, o kitai įmonei, tuo pažeidė PMĮ 17 straipsnio ir 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas. Iš viso Pareiškėjai už minėtus pažeidimus apskaičiuotas mokėtinas 1 421 746 Eur PM.

Pažeidimai, dėl kurių apskaičiuota PVM prievolė.

Eksporto sandoriai.

Inspekcija, vadovaudamasi 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 146 straipsnio 1 dalimi, PVMĮ 41 straipsnio 1 dalimi ir 56 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į minėtą PVM direktyvos straipsnį aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką 1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką dėl pareigos įrodyti 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą 2 , konstatavo, jog Pareiškėja neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jos įformintiems prekių eksporto sandoriams su Rusijos įmonėmis H Ltd, I Ltd, J LLC, nustačius, kad Pareiškėja neturi pakankamų įrodymų, jog prekių pirkėjas H Ltd išgabeno prekes iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijos, nepateikė jokių įrodymų, kad prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos prekes pardavus įmonei I Ltd, bei nepateikė pakankamų įrodymų, jog prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos prekes pardavus įmonei J LLC. Dėl sandorių su Rusijos įmone H Ltd.

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja įformino įmonei H Ltd tris medicininės paskirties reabilitacijai skirtų prekių tiekimo sandorius už 1 578 337,62 Eur, tačiau PVM deklaracijose patiektų prekių vertės nedeklaravo (2020 m. 02 mėn. – 453 949,36 Eur, 2020 m. 09 mėn. – 991 502,28 Eur, 2020 m. 10 mėn. – 132 885,98 Eur). Pareiškėja, siekdama pagrįsti 0 proc. PVM tarifo taikymą sandoriams su įmone H Ltd, patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateikė 2019-10-19 sutartį Nr. 1110-19 (toliau – Sutartis Nr. 1110-19), kuria Pareiškėja (pardavėja) įsipareigojo patiekti Rusijos įmonei H Ltd (pirkėja) prekių (reabilitacijai skirtos medicininės įrangos) pagal kiekvieną naują specifikaciją, kuri yra neatskiriama Sutarties Nr. 1110-19 dalis.

Inspekcija nurodė, kad pardavimo sąskaitose faktūrose / specifikacijose 1 578 337,62 Eur vertei nėra privalomojo PVP sąskaitos faktūros rekvizito, įtvirtinto PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nuorodų į atitinkamą PVMĮ arba PVM direktyvos nuostatą.

Dėl 2020-02-12 įforminto sandorio Pareiškėja pateikė tik 2020-01-15 specifikaciją Nr. 03AD, kurios 3.1 papunktyje nurodytos prekių pristatymo sąlygos – Sankt Peterburgo uostas, išvykimo vieta – Klaipėdos uostas.

Dėl 2020-09-03 sandorio Pareiškėja pateikė išrašytą įmonei H Ltd sąskaitą faktūrą / specifikaciją Nr. 6AD už reabilitacijai skirtą medicininę įrangą už 86 493 701,30 Rusijos RUB (991 502 Eur).

Pareiškėja pateikė tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR), kuriame įrašyta: siuntėjas – Šveicarijos įmonė „L“ AG pagal Pareiškėjos užsakymą, gavėjas – H Ltd, krovinio pakrovimo vieta – Vilnius, krovinio iškrovimo vieta – H Ltd sandėlis obl. (duomenys neskelbtini), 5 laukelyje yra įrašytas pridedamas dokumentas: 2020-09-03 sąskaita, 6 laukelyje yra pažymėta, kad prekių pavadinimai ir svoris yra įvardinti 2020-09-03 sąskaitoje, 11 laukelyje yra įrašytas svoris – 3174 kg.

CMR nurodytos vežimo sąlygos – EXW Volketsvilas, Šveicarija, reiškia, kad pirkėjas turėjo sumokėti visas transportavimo išlaidas ir prisiimti atsakomybę už prekių pristatymą į galutinę nurodytą vietą, tačiau, Inspekcijos teigimu, patikrinimui pateiktas CMR neįrodo, kad prekės perduotos vežėjo dispozicijai ir išgabentos iš ES teritorijos, t. y. CMR nenurodytas vežėjas, transporto priemonė, krovinio gavimo vieta, gavėjo patvirtinimas, kad prekės gautos. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjos 2024-11-29 pateiktos 2020-09-02 eksporto deklaracijos 20CHEE000549196539 duomenys labai skiriasi nuo duomenų 2020-09-03 sąskaitoje faktūroje / specifikacijoje Nr. 16AD ir CMR, t. y. skiriasi minėtuose dokumentuose įrašytas bendras prekių svoris, vertė bei data.

2013-12-19 sprendimas BDV Hungary Trading, C-563/12, 2018-02-28 sprendimas byloje C-307/16 2012-04-04 adm. byloje Nr. A438-1890/2012, 2017-01-17 adm. byloje Nr. A-1067-575/2017, 2021-06-02 adm. byloje Nr. eA-2077-442/2021

Dėl 2020-10-07 sandorio Pareiškėja pateikė išrašytą įmonei H Ltd išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 07102020-001 prie Sutarties Nr. 1110-19 pridėtoje specifikacijoje Nr. 22AD įvardintoms prekėms už 12 195 212,50 Rusijos RUB (132 886 Eur), 2020-10-07 specifikaciją Nr. 22AD, kurioje įvardinta reabilitacijai skirta medicininė įranga. Vežimo sąlygos nurodytos EXW Gracas, Austrija.

Pareiškėja mokesčių administratoriui 2024-11-29 pateikė už 2020 m. 11 eksporto deklaracijų su dviem nepilnai užpildytais CMR-ais (prie eksporto deklaracijos Nr. 20CH00000252606076 – CMR Nr. 42200702719, prie eksporto deklaracijos Nr. 20NLKHOJN7A8LVWD58 – CMR Nr. 114108001), kuriuos Inspekcija įvertino kritiškai, kadangi eksporto deklaracijos įformintos ne Pareiškėjos vardu. Eksporto deklaracijose nurodyti prekių siuntėjai: Šveicarijos įmonė „L“ AG (7 deklaracijos), Slovėnijos įmonė K d.o.o., Prancūzijos įmonė L SAS, Austrijos įmonė N GMBH, Nyderlandų įmonė O BV. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų (faktinių įrodymų), pagrindžiančių, kaip minėti prekių siuntėjai yra susiję su Pareiškėja ir pirkėja H Ltd.

Pagal pateiktus dokumentus Inspekcija neturėjo galimybės susieti eksporto operacijų su sąskaitomis faktūromis / specifikacijomis, nes neatitinka įformintų 11 eksporto deklaracijų ir 2 CMR-ų datos, juose nurodytas prekių svoris, vertė.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėja nepateikė gabenimo dokumentų, išskyrus 2 nepilnai užpildytus CMR prie 2020-07-28 ir 2020-11-19 eksporto deklaracijų: – prie 2020-07-28 eksporto deklaracijos Nr. 20CH00000252606076 pateikto CMR Nr. 42200702719 yra nurodyti duomenys: prekių siuntėjas – L AG (adresas: (duomenys neskelbtini) 4); gavėjas – H Ltd (adresas: (duomenys neskelbtini)); krovinio iškrovimo vieta – UAB „P“, Vilnius. Tačiau CMR 4, 5, 24 laukeliai neužpildyti;

– prie 2020-11-19 eksporto deklaracijos Nr. 20NLKHOJN7A8LVWD58 pateikto CMR Nr. 114108001 yra nurodyti duomenys: prekių siuntėjas – O B. V (adresas: (duomenys neskelbtini)); gavėjas – H Ltd (adresas: (duomenys neskelbtini)); krovinio pristatymo vieta – Zelenogradas (Maskva, Rusija); krovinio perėmimo vieta ir data – Utrechtas, Nyderlandai; vežėjo spaudas su rekvizitais – UAB „R“. Tačiau nėra informacijos apie gautas prekes, prie pridedamų dokumentų įrašyta sąskaita be datos ir Nr.;

Taip pat pateikė banko dokumentus, kuriuose užfiksuoti H Ltd vykdyti mokėjimai iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 4 497 861,74 Eur sumai.

Inspekcija, įvertinusi pateiktą informaciją dėl Pareiškėjos sandorių su H Ltd, padarė išvadą, jog pagal Pareiškėjos pateiktą informaciją, prekių išgabenimą iš ES teritorijos organizavo ir vykdė ne pati Pareiškėja, už jų išgabenimą buvo atsakinga pirkėja, o tai atitinka PVMĮ 41 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos atitinka PVM direktyvos 146 straipsnio 1 dalies b punktą. Remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais, Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina realaus prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos, dėl ko Pareiškėja neturėjo teisės taikyti PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Nurodė, kad Pareiškėja prekių išgabenimo iš šalies teritorijos faktą grindė Sutartimi Nr. 1110-19, pardavimo sąskaitomis faktūromis / specifikacijomis: 2020-01-15 Nr. 03AD, 2020-09-03 Nr. 16AD, 2020-10-07 Nr. 22AD, eksporto deklaracijomis (kurios įformintos ne Pareiškėjos vardu) bei pinigų apmokėjimo dokumentais, tačiau, Inspekcijos vertinimu, šie dokumentai iš esmės pagrindžia tik prekių pardavimo faktą Rusijos įmonei H Ltd ir negali būti vertinami kaip įrodantys, jog prekės buvo fiziškai išgabentos iš ES teritorijos. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija konstatavo, kad Patikrinimo akte Pareiškėjai nuo įformintų sandorių su įmone H Ltd vertės 1 578 337 Eur pagrįstai papildomai apskaičiuota 331 451 Eur pardavimo PVM suma.

Nors Pareiškėja 2024-11-29 papildomai pateikė už 2020 m. 11 eksporto deklaracijų su dviem nepilnai užpildytais CMR-ais, tačiau Inspekcija juos įvertino kritiškai, kadangi eksporto deklaracijos įformintos ne Pareiškėjos vardu.

Dėl sandorių su Rusijos įmone I Ltd.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja 2020-01-16 įformino Rusijos įmonei I Ltd prekių (spausdintuvų 1993 vnt.) pardavimą už 72 290,16 Eur (80 545,70 USD), tačiau 2020 m. 01 mėn. PVM deklaracijoje patiektų prekių vertės nedeklaravo.

Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad Pareiškėja pažeidė PVMĮ 41 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl įformintai Rusijos įmonei I Ltd 2020-01-16 sąskaitai faktūrai Nr. 16012020/01 už 72 290,16 Eur turėjo taikyti standartinį 21 proc. PVM tarifą bei deklaruoti pateiktoje 2020 m. 01 mėn. PVM deklaracijoje. Todėl Patikrinimo aktu Pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuota 15 181 Eur pardavimo PVM. Dėl sandorių su Rusijos įmone J LLC.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja PVM deklaracijose už 2021 metus deklaravo 1 386 216 Eur prekių eksporto vertę. Palyginęs Pareiškėjos ir muitinės pateiktus duomenis apie prekių eksportą, nustatė, kad muitinės duomenimis eksportuotų prekių vertė sudarė 1 349 356 Eur, t. y. mažiau 36 860 Eur. Mokesčių administratorius nustatė, kad 36 860 Eur skirtumas susidarė dėl šių priežasčių:

1. Dėl Pareiškėjos įformintų 16 067 Eur ekspedijavimo paslaugų klaidingo deklaravimo PVM deklaracijose 17 laukelyje. Pareiškėja suteiktų Rusijos įmonei S LLC ekspedijavimo paslaugų vertes (krovinių gabenimas oro transportu įvairiais maršrutais: Maskva–Hanojus (Vietnamas), Maskva–Pitsbergas (JAV) ir kt.) deklaravo kaip prekių eksportą, tačiau kadangi paslaugos pirkėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, neįsikūręs Lietuvoje, vadovaujantis PVMĮ 13 straipsnio 18 dalies nuostatomis, Pareiškėja šias paslaugas turėjo deklaruoti kaip už Lietuvos ribų įvykusius sandorius.

2. Pagal Pareiškėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad Pareiškėja prekes eksportavo 2 Rusijoje registruotoms įmonėms už 1 363 523 Eur: - 1 269 219 Eur F LLC (spec. paskirties medicininę įrangą);

- 94 304 Eur J LLC (pašto siuntų tvarkymo, rūšiavimo mašinų atsargines dalis bei reikmenis), t. y. 14 168 Eur daugiau nei pagal muitinės duomenis.

Pareiškėja 2021 m. didžiosios knygos (toliau – DK) buhalterinės apskaitos sąskaitoje 241 „Pirkėjų skolos J LLC“ apskaitė prekių (pašto siuntų tvarkymo, rūšiavimo mašinų dalių ir reikmenų) tiekimo už 94 304,05 Eur. J LLC 2021-12-22 Pareiškėjai pervedė 53 000 Eur, likusią skolą 41 304,05 Eur sudengė pagal pirkėjų skolų suderinimo aktus. Likutis 2021-12-31 – 0 Eur. Pareiškėja pirkėjų skolų suderinimo aktų patikrinimui nepateikė.

Pateiktose sąskaitose faktūrose ir CMR-uose įrašyta, jog prekės pristatomos FCA (Vilnius) sąlygomis, t. y. Pareiškėjos (pardavėjo) užduotis pristatyti prekes pirkėjo vežėjui į sutartą vietą, sutvarkius jų eksporto dokumentus.

Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių prekių išgabenimą iš ES teritorijos pagal minėtas 2 sąskaitas faktūras, Pareiškėja nepateikė, t. y. ES bendrijų eksporto deklaracijų, prekių pirkimo-pardavimo sutarties, užsakymų ir / ar kitos korespondencijos, be to, pirkėjas per banką apmokėjo tik dalį skolos (53 000 Eur), o likusią sumą padengė pagal pirkėjų skolų suderinimo aktus (41 304,05 Eur), kurių Pareiškėja, kaip jau buvo minėta, nepateikė. Apie šiuos du prekių išgabenimus iš Lietuvos teritorijos muitinės duomenų bazėje nėra jokios informacijos.

Inspekcija padarė išvadą, kad Pareiškėjos pateikti dokumentai įrodo prekių pardavimą J LLC, tačiau neįrodo prekių realaus išgabenimo iš Lietuvos fakto, todėl Pareiškėjai nuo J LLC įformintų sandorių vertės pagal išrašytas sąskaitas faktūras 2021-07-12 Nr. AD-02/003 už 7 225,75 Eur ir 2021-10-25 Nr. AD-02/005 už 6 942,20 Eur atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti 2 975 Eur pardavimo PVM (2021 m. 07 mėn. – 1 517 Eur PVM, 2021 m. 10 mėn. – 1 458 Eur PVM).

Kiti PVMĮ pažeidimai, dėl kurių apskaičiuota PVM prievolė.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Pareiškėjos pirkėjui F.F. išrašytoje 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę po avarijos nurodytų 1 900 Eur apmokestinamosios vertės ir nuo jos apskaičiuoto 399 Eur pardavimo PVM, iš viso 2 299 Eur. Todėl Patikrinimo aktu apskaičiavo 399 Eur pardavimo PVM sumą.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja turėjo komercinius santykius su UAB „B“. Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau nedeklaravo PVM apmokestinamų pajamų ir pardavimo PVM už suteiktas konsultavimo paslaugas UAB „B“ pagal išrašytą 2022-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija 0-1 Nr. 2022/12/3 už 20 328 Eur, iš jų: 3 528 Eur PVM. UAB „B“ atsiskaitė mokėjimo pavedimu 2023-02-02. Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo aktu Pareiškėjai apskaičiavo 3 528 Eur pardavimo PVM.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 8 000 Eur PVM neapmokestinamųjų sandorių vertę ir į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registrą įtraukė 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531, išrašytą H.H. (ne PVM mokėtojos) vardu. Pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose ši ūkinė operacija neužfiksuota.

Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog sandoris yra neapmokestinamas PVM pagal PVMĮ nuostatas, todėl Pareiškėjai nuo šio sandorio papildomai apskaičiuotas 1 388 Eur pardavimo PVM.

Inspekcija nurodė, kad nelogiška yra teigti, jog Pareiškėja galėjo padaryti techninę klaidą, įtraukdama sandorį į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registrą ir tuo pačiu klaidingai deklaruoti tą patį sandorį 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje. Aplinkybė, jog Pareiškėja neišsaugojo ir mokesčių administratoriui patikrinimo metu nepateikė 2020-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. TPPPS200531, išrašytos H.H., nepaneigia ūkinės operacijos, kuri buvo deklaruota 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje ir įtraukta į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registro duomenis, realaus egzistavimo.

Pažeidimai, dėl kurių Pareiškėjai neapskaičiuotas PVM, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės turi įtakos PM.

Eksporto sandoriai.

Dėl eksporto sandorių su Rusijos įmone F LTD.

Pareiškėja nepateikė 2020-12-12 vykdyto prekių tiekimo F LTD prekių išgabenimo dokumentų, tik 2023-11-30 pateiktame Inspekcijai paaiškinime paaiškino, kad pirkėjai F LTD 2020-12-12 nevykdė pardavimo, tačiau įmonė atliko mokėjimą už anksčiau pateiktas prekes. Pagal Pareiškėjos pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą mokesčių administratorius nustatė, kad 2020-12-09 Pareiškėja gavo 100 000 Eur sumą iš F LTD pagal 2020-04-29 sąskaitą faktūrą Nr. 1431193-11 už spec. medicininės paskirties prekes.

Muitinės departamento duomenimis, 2020-12-12 BD Nr. 20LTLC0100EK2039A7 eksporto procedūra yra užbaigta ir visos prekės iš ES muitų teritorijos išvežtos (prekių apmokestinamoji vertė 96 023,80 Eur).

Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad, įvertinus minėtas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte pagrįstai padaryta išvada, kad Pareiškėja, neįtraukusi į buhalterinę apskaitą 14 išrašytų pirkėjai F LTD sąskaitų faktūrų už 927 289 Eur (1 825 743,94 Eur + 96023,80 Eur – 994 478,72 Eur), pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 4 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Patikrinimo metu mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog Pareiškėja pateiktose mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose už 2020 m. deklaravo klaidingus prekių tiekimo pagal PVMĮ 41 straipsnio 1 dalį iš ES teritorijos F LTD duomenis – 671 441 Eur vertę, t. y. 1 191 329 Eur mažiau nei patikrinimo metu nustatyta.

Be to, Pareiškėja vykdė prekių tiekimą įmonei F LTD per Latvijos muitinę už 58 998 Eur (prekių eksportas F LLC iš Kalifornijos (JAV) per Latvijos muitinę – ne PVM objektas Lietuvoje pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 12 straipsnį, todėl turi būti deklaruojamas, kaip prekių tiekimas už šalies teritorijos ribų). Pareiškėja pateikė eksportuotoms prekėms pagrįsti tranzitinę deklaraciją, CMR, 2020-08-21 sąskaitą faktūrą Nr.1431193-18, pirkėjo prekių įvežimo į Rusiją 2020-10-19 importo deklaraciją bei 2020-10-19 pirkėjo patvirtinimą, kad prekės gautos.

Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad, įvertinus minėtas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte pagrįstai padaryta išvada, kad Pareiškėja pažeidė PVMĮ 86 straipsnį ir PVM deklaracijų užpildymo taisyklių 34 punktą, 37.2 papunktį, sumažinusi PVM deklaracijose už 2020 m. 1 191 329 Eur (1 862 770 - 671 441) eksportuotų prekių vertę ir 58 998 Eur už šalies teritorijos ribų patiektų prekių vertę. Patikrinimo metu mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Pareiškėja už Lietuvos ribų įvykusių sandorių (ne PVM objektas Lietuvoje) vertes deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus.

Pareiškėja 2020 m. PVM deklaracijose deklaravo 1 578 603 Eur mažiau už šalies teritorijos ribų pateiktų prekių, negu nustatyta patikrinimo metu, t. y., Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose už 2020 m. apskaitė už Lietuvos ribų įvykusių sandorių (ne PVM objektas Lietuvoje) 1 742 147 Eur vertę, tačiau PVM deklaracijose deklaravo 1 519 605 Eur mažiau; Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo pateiktos 2020 m. 08 mėn. PVM deklaracijos 20 laukelyje 58 998 Eur iš Kalifornijos (JAV) per Latvijos muitinę Rusijos įmonei F LLC eksportuotų prekių vertės.

Dėl eksporto sandorių su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja suteikė Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijavimo paslaugų krovinių gabenimui įvairiais maršrutais už Lietuvos ribų, t. y. Kinija (Xiaogan)–Vladivostokas (Rusija), Šanchajus–Maskva ir kt. pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Nustatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su Pareiškėja bankiniais mokėjimo pavedimais, tačiau Pareiškėja 2021 m. DK buhalterinės apskaitos sąskaitoje 241 „Pirkėjų skolos(duomenys neskelbtini)“ apskaitė tik per banką gautas lėšas 140 589,14 Eur, o paslaugų sandorių neapskaitė. Gautų lėšų sumą (140 589,14 Eur) sudengė pagal pirkėjų skolų suderinimo aktus. Likutis 2021-12-31 – 0 Eur.

Pareiškėja 2021 m. DK buhalterinės apskaitos sąskaitoje 500 „Prekių ir paslaugų pajamos“ 140 582 Eur gautų pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 2021 m. 01–04 mėn., 06– 07 mėn. PVM deklaracijų 20 laukelyje.

Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į išdėstytą, konstatavo, jog Pareiškėja pažeidė PVMĮ 86 straipsnį, PVM deklaracijų užpildymo taisyklių 37 punktą, FAĮ 4 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį.

Dėl sandorių su Rusijos įmone S LLC.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau nedeklaravo 41 753 Eur Pareiškėjos suteiktų Rusijos įmonei S LLC ekspedijavimo paslaugų vertės (krovinių gabenimas oro transportu įvairiais maršrutais už Lietuvos Respublikos ribų (Maskva (Rusija)–Hanojus (Vietnamas), Maskva (Rusija)–Pitsbergas (JAV) ir kt.) PVM deklaracijų 20 laukelyje (2022 m. 01 mėn. – 20 379 Eur, 2022 m. 02 mėn. – 21 374 Eur). Konstatavo, kad Pareiškėja pažeidė PVMĮ 13 straipsnio 18 dalies ir PVM deklaracijų užpildymo taisyklių 37.1 papunkčio nuostatas.

Dėl Pareiškėjos iš Latvijos įmonių (SIA „T“, SIA U, SIA V) įsigytų prekių. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja PVM deklaracijose deklaravo 32 521 Eur iš ES įsigytų prekių vertę ir nuo jos apskaičiavo 6 829 Eur pardavimo PVM bei įtraukė šią sumą į atskaitą.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja iš Latvijos įsigytų prekių vertes deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus. Pareiškėja turėjo deklaruoti 132 935 Eur iš ES įsigytų prekių vertę ir 27 916 Eur PVM, t. y. 100 414 Eur daugiau įsigijimų ir 21 087 Eur

PVM.

Pareiškėja 2020 m. 11 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 32 500 Eur prekių įsigijimų iš ES sumą. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nenustatė, kad Pareiškėja per šį mėnesį būtų įsigijusi prekių iš ES. Apskaitos registruose už 2020 m. 11 mėn. Pareiškėja neapskaitė jokių įsigijimų iš ES.

Inspekcija padarė išvadą, kad Patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, jog Pareiškėja, sumažinusi pateiktose PVM deklaracijose už 2020 m. 100 414 Eur iš ES įsigytų prekių apmokestinamąją vertę bei nuo jos apskaičiuotą 21 087 Eur pardavimo PVM ir 21 087 Eur atskaitytą PVM, pažeidė PVMĮ 86 straipsnį, PVM deklaracijų užpildymo taisyklių 38, 42, 51 ir 52 punktus.

Dėl Pareiškėjos iš užsienio valstybių įsigytų paslaugų.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja PVM deklaracijose deklaravo 19 895 Eur iš užsienio valstybių įsigytų paslaugų, iš jų: 600 Eur iš Latvijos PVM mokėtojos, apskaičiavo ir deklaravo 4 178 Eur pardavimo PVM ir atitinkamai tą pačią apskaičiuotą PVM sumą įtraukė į atskaitomą PVM.

Inspekcija nustatė, kad Pareiškėja iš užsienio valstybių įsigytų paslaugų apmokestinamąsias vertes deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus. Pareiškėja nedeklaravo iš užsienio valstybių įmonių įsigytų paslaugų už 22 673 Eur (iš PVM mokėtojų – 640 Eur), iš jų: padidintina Pareiškėjos deklaruota suma 41 968 Eur (2020 m. 01 mėn. – 41 928 Eur, 12 mėn. - 40 Eur); sumažintina Pareiškėjos deklaruota suma 19 295 Eur (2020 m. 03 mėn. – 12 361 Eur, 04 mėn. – 5 635 Eur, 06 mėn. – 1 299 Eur), nes mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, kad Pareiškėja per 2020 m. 03 mėn., 04 mėn., 06 mėn. būtų įsigijusi paslaugų iš užsienio valstybių įmonių. Apskaitos registruose už minėtus mokestinius laikotarpius Pareiškėja neapskaitė paslaugų įsigijimų iš ES.

Nustatė, kad atskaitomas pirkimo PVM sudaro 38 089 Eur, t. y. 25 848 Eur daugiau nei deklaravo Pareiškėja. Skirtumas susidarė dėl papildomai apskaičiuoto 4 761 Eur pardavimo PVM pagal PVMĮ 95 straipsnį ir 21 087 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM. Dėl Pareiškėjos iš ES valstybių PVM mokėtojų įsigytų prekių.

Dėl Pareiškėjos iš užsienio valstybių įsigytų paslaugų.

Dėl Pareiškėjos atskaitomo pirkimo PVM.

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 PVM deklaracijose deklaravo 1 278 Eur pirkimo PVM bei tą pačią atskaitomą PVM sumą. Nustatė, kad atskaitomas pirkimo PVM sudaro 3 953 Eur, t. y. 2 675 Eur daugiau nei deklaravo Pareiškėja už 2022 m. Skirtumas susidarė dėl papildomai apskaičiuoto 186 Eur PVM nuo iš užsienio įsigytų paslaugų ir 2 489 Eur PVM nuo iš ES įsigytų prekių vertės. Dėl Pareiškėjai apskaičiuoto GPM.

Dėl Pareiškėjos direktoriaus C.C. Pareiškėjai pervestų ar iš Pareiškėjos gautų piniginių lėšų nustatė, kad Pareiškėja 2020 m. DK buhalterinėje sąskaitoje 2431 „Atskaitingi asmenys“ 2020-01-01 apskaitė 299 039,61 Eur atskaitingo asmens C.C. skolą Pareiškėjai. Per 2020 m. Pareiškėja apskaitė: 141 600 Eur atskaitingam asmeniui išduoto avanso; 85 047,78 Eur C.C. į Pareiškėjos banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų; Pareiškėjos vadovui sumokėto 12 184 Eur avanso už Mercedes Benz GLE 4Matic; 71 093,80 Eur sumažintos C.C. skolos, šią sumą įvardinant kaip įmoką (duomenys neskelbtini) banke, nors vadovas tokios pinigų sumos Pareiškėjai nepervedė; 272 314,03 Eur atskaitingo asmens skolos Pareiškėjai uždarymą (2020-12-31).

C.C. skolos Pareiškėjai likutis 2020-12-31 – 0 Eur.

Inspekcija nurodė, kad mokestinio tyrimo metu Pareiškėjos vadovui C.C. buvo duoti 3 MAN, kuriuose nurodyta pateikti atskaitingo asmens C.C. avansines apyskaitas su išmokas šiam asmeniui pagrindžiančiais dokumentais už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-02-28, taip pat paprašyta pateikti šio asmens DK apskaitytą 2020-01-01 299 039,61 Eur skolą pagrindžiančius dokumentus (iš ankstesnių mokestinių laikotarpių). Pareiškėja neįvykdė mokestinio tyrimo metu duotų MAN ir prašomų dokumentų nepateikė (išskyrus 2019 m. atskaitingo asmens C.C. buhalterinės apskaitos sąskaitos 2431 apyvartų žiniaraštį ir įrašus iš Bendrojo žurnalo). Taip pat nepaaiškino ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių 272 314,03 Eur vadovo skolos Pareiškėjai uždarymo pagrįstumą Pareiškėja 2024-11-29 pateikė dokumentus, kuriuos įvardino kaip atskaitingo asmens C.C. kelionės išlaidų dokumentus: 2020-06-28 draudimo polisą Nr. 17209428; 5 kvitus už apmokėtas turisto rinkliavas (Zagrebo m. (Kroatija), Podgoricos m. (Juodkalnija), Cešyno m. (Lenkija)); 2020-06-25 valiutos keitimo kvitą Nr. 62N00231230 (iš eurų į Čekijos kronas (toliau – CZK)); Čekijos įmonės Z. spol. s r.o. 2020-06-25 kvitus Nr. 62A0089336 (330 CZK) ir Nr. 62A0089337 (380 CZK); 2020-06-25 sertifikatą už sumokėtą mokestį už naudojimąsi Vengrijos greitkeliu (2020-06-25–2020-07-04) (3 700 forintų). Tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kokiu tikslu organizuota kelionė, ir kaip šie dokumentai susiję su Pareiškėjos vykdoma ūkine komercine veikla ir gautomis pajamomis, Pareiškėja Inspekcijai nepateikė.

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėja 2021-01-01 apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui C.C., nors tarpusavio įsiskolinimas 2020-12-31 buvo 0 Eur ir šia suma nepagrįstai sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai 2021-12-31, vadovaudamasi GPMĮ 2, 5, 6, 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, 4 397,26 Eur sumą priskyrė C.C. kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms, pajamoms, priskiriamoms gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu. Patikrinimo aktu Pareiškėjai už 2021 m. apskaičiuotas 659,59 Eur GPM.

Pažymėjo, kad ši suma Pareiškėjai nebus grąžinta, nes pagal Pareiškėjos apskaitos duomenis 2020-12-31 C.C. skola – 0 Eur.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu dėl 2021 metais vadovo gautų kitų, su darbo santykiais nesusijusių, pajamų, nustatė, kad pagal DK buhalterinės sąskaitos 2431 „Atskaitingi asmenys“ duomenis, C.C. skolos Pareiškėjai ir Pareiškėjos skolos likutis 202012-31 – 0 Eur. Nurodė, kad dėl neaiškių priežasčių 2021-01-01 Pareiškėja apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui C.C., t. y. šia suma sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai.

Per 2021 metus Pareiškėja apskaitė 6 200 Eur atskaitingam asmeniui išduoto avanso ir 1 802,74 Eur vadovo skolą (2021-12-31).

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėja 2021-01-01 apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui C.C., nors tarpusavio įsiskolinimas 2020-12-31 buvo 0 Eur ir šia suma nepagrįstai sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai 2021-12-31, vadovaudamasi GPMĮ 2, 5, 6, 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, 4 397,26 Eur sumą priskyrė C.C. kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms, pajamoms, priskiriamoms gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu. Patikrinimo aktu Pareiškėjai už 2021 m. apskaičiuotas 659,59 Eur GPM.

Dėl Pareiškėjai apskaičiuoto PM už 2020–2022 m.

Mokesčių administratorius Pareiškėjos patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja metinėje PM deklaracijoje už 2020 m. deklaravo 5 443 018 Eur mokesčio bazę ir 8 792 Eur PM, tačiau patikrinimo metu nustatytais duomenimis, Pareiškėja turėjo deklaruoti 12 292 512 Eur mokesčio bazę ir 1 201 500 Eur PM.

Dėl apskaitytų kitų netipinių veiklos pajamų.

Pareiškėja buhalterinėje sąskaitoje 2411 „Pirkėjų skolos“ pagal kiekvieną pirkėją apskaitė įsiskolinimą 2020-01-01 (Pareiškėjos ar Pareiškėjai), prekių / paslaugų pardavimus, pirkėjų pervestas sumas, pirkėjų skolos-sąskaitos uždarymą (DK įrašas Nr. 3979, įrašo data – 2020-12-31). Neatsižvelgiant į tai, kad dalis pirkėjų liko skolingi Pareiškėjai ar Pareiškėja liko skolinga daliai pirkėjų, 2021-01-01 apskaitytas tarpusavio įsiskolinimas lygus 0. Nurodė, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje (2411 sąskaitoje) anuliavo tarpusavio įsiskolinimus: 5 915 840,96 Eur – pirkėjų skolas Pareiškėjai; 6 697 360,56 Eur – Pareiškėjos skolas pirkėjams.

Pasibaigus 2020 m., Pareiškėja DK 528 buhalterinėje sąskaitoje apskaitė 781 519,60 Eur kitos netipinės veiklos pajamų (šią sumą sudaro anuliuotų Pareiškėjos skolų pirkėjams (6 697 360,56 Eur) ir pirkėjų skolų Pareiškėjai (5 915 840,96 Eur) skirtumas). Inspekcijos vertinimu, kadangi Pareiškėjos skola pirkėjams susidarė todėl, kad pirkėjai Pareiškėjai pervedė 6 697 360,56 Eur daugiau negu Pareiškėja tiems pirkėjams patiekė prekių / suteikė paslaugų, vadovaujantis PMĮ 4 straipsnio 1 dalimi, pajamoms turėjo būti priskirta ne 781 519,60 Eur, o 6 697 360,56 Eur suma.

Dėl DK 5001 buhalterinėje sąskaitoje apskaitytų pardavimo pajamų.

Mokesčių administratorius nustatė, jog Pareiškėja 2020 m. iš Rusijos įmonės F LTD gavo 1 921 768 Eur pajamų už patiektą specialią medicininę įrangą.

Taip pat nustatė, kad Pareiškėja vykdė prekių tiekimą šiai įmonei iš Kalifornijos (JAV) per Latvijos muitinę už 58 998 Eur.

Inspekcija nurodė, kad dėl patikrinimo metu nenustatytų priežasčių Pareiškėja Didžiojoje knygoje 5001 buhalterinėje sąskaitoje apskaitė Rusijos įmonei F LTD eksportuotų prekių vertę 994 478,72 Eur (pagal 3 sąskaitas faktūras), t. y. 927 289 Eur (1 862 770 Eur + 58 998 Eur - 994 478,72 Eur) mažiau nei pagal Pareiškėjos išrašytas sąskaitas faktūras ir 202012-12 BD Nr. 20LTLC0100EK2039A7 eksporto deklaraciją. Pažymėjo, kad po įvykusio pokalbio 2024-11-29 Pareiškėja pateikė papildomą apskaitos registrą 241 „Pirkėjų skolos F LTD“, kuriame jau užfiksuota 11 Didžiojoje knygoje 5001 buhalterinėje sąskaitoje neapskaitytų sąskaitų faktūrų ir nurodyta prekių tiekimų vertė – 1 182 107,31 Eur.

Tačiau nurodė, kad mokestinio tyrimo metu Pareiškėja buvo pateikusi 2411 „Pirkėjų skolos F LTD“, kuriame užfiksuota: pirkėjos F LTD skola 2020-01-01 yra 578 129,71 Eur, Pareiškėja patiekė prekių už 994 478,72 Eur (įvardintos 3 sąskaitos faktūros Nr. 1431193-09– 1431193-11), F LTD apmokėjo Pareiškėjai per banką 1 093 254,48 Eur ir pirkėjos skola sumažinta 400 000 Eur (mokesčių administratorius nenustatė sumažinimo pagrindo, nes pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti), iš viso 1 493 254,48 Eur, pirkėjos F LTD skola 2020-12-31 – 79 353,95 Eur.

Šį likutį patvirtina ir Pareiškėjos pateiktas tarpusavio mokėjimų skolų suderinimo aktas su F LTD už 2020 m.

Apskaitos registro 2411 įrašai sutampa su DK įrašais ir Detalaus balanso įrašais už 2020 m.

Nurodė, kad Pareiškėja, neįtraukusi į PM bazę 6 612 Eur pagal H.H. vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pažeidė PMĮ 4 str. 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai veiklos pajamas sumažino 6 612 Eur (6 612 Eur + 1 388 Eur PVM = 8 000 Eur).

Dėl pajamų deklaravimo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus.

Inspekcija nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. metinėje PM deklaracijoje deklaravo 248 Eur daugiau pajamų nei apskaitė 2020 m. DK registro 5 klasės sąskaitų kredite (5 442 770 Eur - 5 443 018 Eur).

Teigė, kad Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į mokesčio bazę 6 849 494 Eur pardavimo pajamų, tuo pažeidė PMĮ 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir PM deklaracijų užpildymo taisyklių 20 punkto nuostatas.

Dėl leidžiamų atskaitymų.

1) Pareiškėja įtraukė į leidžiamus atskaitymus 5 384 402 Eur, t. y. 1 387 927 Eur daugiau nei apskaitė 2020 m. DK registro 6 klasės sąskaitų debete (3 996 475,02 Eur). Mokesčių administratorius nustatė 3 972 510,70 Eur parduotų prekių / suteiktų paslaugų savikainos ir 23 964,32 Eur bendrųjų ir administracinių sąnaudų;

2) Pareiškėja įtraukė į leidžiamus atskaitymus 2020-10-09 A1 Shiping INC sąskaitoje faktūroje Nr. 131 nurodytą vertę JAV doleriais (17 416,55 JAV dolerių), o ne eurais (14 803,70 Eur), todėl 2 612,85 Eur neleistinai padidino leidžiamus atskaitymus. Inspekcija padidino leidžiamus atskaitymus 288 649 Eur suma dėl Pareiškėjos papildomai pateiktų B1 Ltd vardu išrašytų 2020-12-22 sąskaitų faktūrų už reabilitacijai skirtas prekes, skirtas perparduoti, už 273 748,40 Eur bei UAB „C1“ už prekių gabenimo paslaugas už 14 901,02 Eur, kurių įsigijimas priskirtinas leidžiamiems atskaitymams. Kadangi Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į mokesčio bazę 6 849 494 Eur pardavimo pajamų ir nepagrįstai 1 101 891 Eur padidino leidžiamų atskaitymų sumą, Patikrinimo aktu Pareiškėjai už 2020 m. papildomai apskaičiuotas 7 951 385 Eur apmokestinamasis pelnas, kuris apmokestintas 15 proc. tarifu ir apskaičiuotas 1 192 708 Eur PM.

Inspekcija, įvertinusi Pareiškėjos pastabas dėl Patikrinimo akto, nurodė, kad Patikrinimo akto 4 lentelėje yra pateikti duomenys apie Pareiškėjos iš Rusijos įmonės 2020 m. į banko sąskaitą gautas 4 497 861 Eur pajamas. Nurodė, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje dėl neaiškių priežasčių neapskaitė ir nedeklaravo Rusijos įmonei F LTD vykdytų tiekimų už 927 289 Eur, o Pareiškėjos vėliau pateiktas papildomas apskaitos registras 2411 „Pirkėjų skolos F LTD“ nepanaikina Pareiškėjos pažeidimo. Pastebėjo, jog Vokietijos mokesčių administratorius pateikė išsamius duomenis apie Pareiškėjos sandorį su Vokietijos įmone E, todėl padarė išvadą, kad, juos įvertinus, Patikrinimo akte pagrįstai buvo konstatuota, jog Pareiškėja leidžiamiems atskaitymams priskyrė 200 003 Eur sąnaudas, nesusijusias su Pareiškėjos ūkine komercine veikla ir uždirbamomis pajamomis. Be to, Inspekcijos vertinimu, patikrinimo metu atidžiai ir dėmesingai įvertinti Pareiškėjos apskaitos registrai ir nustatyta, kad Pareiškėjos pateiktų buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų informacija nėra išsami, netinkama objektyviam įvertinimui ir palyginimui, kadangi Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių ir paslaugų įsigijimus bei tiekimus, tačiau nepagrindė dalies šių ūkinių operacijų pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (t. y. gaunamomis ir išrašomomis PVM sąskaitomis faktūromis ar kitais dokumentais); Pareiškėja neapskaitė dalies ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje; Pareiškėja mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose ir PM deklaracijose įrašė daug mažesnes Pareiškėjos apmokestinamas pajamas, nei pagal patikrinimo metu surinktą informaciją.

Mokesčių administratorius Pareiškėjos patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja metinėje PM deklaracijoje už 2021 m. deklaravo 1 344 916 Eur mokesčio bazę ir 1 497 Eur PM. Tačiau, patikrinimo metu nustatytais duomenimis, Pareiškėja turėjo deklaruoti 1 810 061 Eur mokesčio bazę ir 200 535 Eur PM.

Padarė išvadą, kad Pareiškėja pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur dėl duomenų deklaravimo ne pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, sandorių su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje 5000 „Prekių ir paslaugų pajamos“ pajamų neapskaitymo ir nedeklaravimo, leidžiamų atskaitymų padidinimo.

Dėl apmokestinamojo pelno deklaravimo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja už 2021 m deklaravo 9 980 Eur apmokestinamojo pelno, nors pagal apskaitos registrų duomenis turėjo deklaruoti 1 143 321 Eur, arba 1 133 341 Eur daugiau, iš jų 324 562,79 Eur daugiau pajamų (Pareiškėja 2021 m. Didžiosios knygos registro 5 klasės 5000 „Parduotų prekių pajamos“ sąskaitoje apskaitė 1 669 478,79 Eur pajamų, o deklaravo – 1 344 916 Eur). Tuo Pareiškėja pažeidė PMĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.

Dėl neapskaitytų ir nedeklaruotų iš Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų.

Inspekcija nurodė, jog Pareiškėja sumažino 140 582 Eur pajamų sumą dėl neapskaitytų ir nedeklaruotų Pareiškėjos sandorių su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja pateikė Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijavimo paslaugų krovinių gabenimui įvairiais maršutais už Lietuvos ribų (Kinija (Xiaogan)– Vladivostokas (Rusija), Šanchajus–Maskva ir kt.) išrašytas sąskaitas faktūras už 140 582 Eur. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su Pareiškėja bankiniais mokėjimo pavedimais.

Atsižvelgdama į tai, konstatavo, jog Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų ir tuo pažeidė PMĮ 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, PM deklaracijos užpildymo taisyklių 20 punkto ir FAĮ 4, 12, 16 straipsnių nuostatas.

Dėl leidžiamų atskaitymų.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad 2021 m. DK registro 6 klasės (sąnaudų) sąskaitų debete Pareiškėja užregistravo 526 157,90 Eur leidžiamų atskaitymų, iš jų: 370 354,04 Eur parduotų prekių ir suteiktų paslaugų įsigijimo savikainą (6001 sąskaita); 1 553,56 Eur banko komisinių mokesčių (6200 sąskaita); 16 608,84 Eur darbuotųjų darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų (6304 sąskaita); 137 641,46 Eur kitų bendrųjų ir administracinių sąnaudų (6312 sąskaita).

Taip pat nustatė, kad Pareiškėjos leidžiami atskaitymai sudaro 473 158 Eur (526 157,90 Eur - 53 000 Eur), nes Pareiškėja neleistinai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur dėl 6312 buhalterinėje sąskaitoje 2021-12-15 užregistruotos pirkimo operacijos iš „D1 GmbH“ už 53 000 Eur (įrašo Nr. 124), kuriai pagrįsti nepateikė jokių dokumentų ir neįrodė, kad šios išlaidos skirtos Pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Be to, nustatė, kad Pareiškėja VĮ „Registrų centras“ nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus.

Konstatavo, jog Pareiškėja pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur, nes gautas pajamas deklaravo ne pagal Pareiškėjos apskaitos dokumentų ir registrų duomenis, tuo sumažino apmokestinamąjį pelną 1 133 341 Eur, neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur pardavimo pajamų, nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur. Dėl šių pažeidimų mokesčių administratorius Patikrinimo aktu Pareiškėjai už 2021 m. papildomai apskaičiavo 1 326 923 Eur apmokestinamąjį pelną, kuris apmokestinamas 15 proc. tarifu, ir apskaičiavo 199 038 Eur PM.

Mokesčių administratorius Pareiškėjos patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja metinėje PM deklaracijoje už 2022 m. deklaravo 134 841 Eur mokesčio bazę ir 155 Eur PM, tačiau patikrinimo metu nustatytais duomenimis Pareiškėja turėjo deklaruoti 134 841 Eur mokesčio bazę ir 30 155 Eur PM.

Pagal pateiktą 2022 m. DDK registrą Pareiškėja 5 klasės 5000 „Parduotų prekių pajamos“ ir 5001 „Suteiktų paslaugų pajamos“ sąskaitų kredite apskaitė ir pateiktoje PM deklaracijoje deklaravo 134 841 Eur pajamų.

Dėl leidžiamų atskaitymų.

Inspekcija nustatė, kad Pareiškėja 2022 m. DK registro 6 klasės (sąnaudų) sąskaitų debete apskaitė 633 678,76 Eur leidžiamų atskaitymų. Teigė, kad Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neleistinai padidino leidžiamus atskaitymus 200 003 Eur suma dėl vykdytų sandorių su Vokietijos įmone E.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių (metalo stalo staklių, frezavimo staklių, elektrolitinės skardos ritėje) įsigijimą pagal Vokietijos įmonės E 2022-01-24 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. KT-2401-011 už 200 003 Eur. Pareiškėja pagal šią sąskaitą faktūrą įtraukė į leidžiamus atskaitymus įrangos 200 003 Eur vertę. Pareiškėja apmokėjo 2022-01-31 Vokietijos įmonei E banko mokėjimo pavedimu. Prekių įsigijimo / pardavimo viena kitai nedeklaravo nei Pareiškėja, nei Vokietijos įmonė E.

Inspekcija, siekdama nustatyti, ar prekės tikrai buvo įsigytos, kam bei kur jos buvo patiektos, ar jos susijusios ir kaip su Pareiškėjos vykdoma veikla, ar įvykdytos su šiuo sandoriu susijusios mokestinės prievolės, kreipėsi su 2024-02-14 paklausimu į Vokietijos mokesčių administratorių dėl Pareiškėjos sandorių su Vokietijos įmone E.

Vokietijos mokesčių administratorius informavo, kad tarp Vokietijos įmonės E ir Pareiškėjos prekių pardavimo-pirkimo sandorio nebuvo. Vokietijos įmonė E patvirtino, kad neteisingai įformino 2022-01-24 sąskaitą faktūrą Nr. KT-24–01–011, kurioje nurodė prekes, o turėjo pateikti Pareiškėjai tik mokėjimo prašymą, nes Vokietijos įmonė E užsakė prekes iš Turkijos įmonės ir pardavė Irano įmonei E1 (toliau – Irano įmonė). Prekės buvo pristatytos tiesiai iš Turkijos į Iraną. Atsižvelgiant į tai, kad Irano įmonė negalėjo atsiskaityti už prekes tiesiogiai dėl nustatytų tarptautinių mokėjimų apribojimų / sankcijų, įvestų Iranui, Vokietijos įmonei E buvo pateiktas įmonių, iš kurių ji galėtų reikalauti mokėjimo, sąrašas. Šiame sąraše Pareiškėja nurodyta 3 numeriu, suma – 200 003 Eur. Vokietijos įmonė E pareikalavo šios sumos iš Pareiškėjos.

Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius Pareiškėjai įteikė 2024-06-20 MAN Nr. (21.222 Mr) FR0706-1342, paprašydamas pateikti sandorius su Irano įmone ir įsiskolinimą šiai įmonei pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas, atsiskaitymo dokumentus, apskaitos registrus, kuriuose šie sandoriai apskaityti, ir kt.). Pareiškėja į įteiktą MAN nereagavo ir jokių dokumentų nepateikė.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad tik po 2024-11-29 pokalbio Pareiškėja 2024-11-29 pateikė dokumentus, tačiau ne sandorius su Irano įmone pagrindžiančius dokumentus, bet Didžiosios Britanijos įmonės F1 Ltd (toliau – Didžiosios Britanijos įmonė arba F1 Ltd) vardu Pareiškėjai išrašytą 2022-01-24 sąskaitą faktūrą Nr. TR22/1-24 už atliktas tarpininkavimo paslaugas dėl F Ltd už 200 000 Eur ir 2022-01-31 trišalį skolos įskaitymo aktą Nr. 22/01/31-1 (toliau – Trišalis skolos įskaitymo aktas).

Sutarties su Didžiosios Britanijos įmone ir kitų dokumentų, pagrindžiančių tarpininkavimo paslaugų atlikimą, Pareiškėja nepateikė.

Mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti ar Didžiosios Britanijos įmonė faktiškai atliko tarpininkavimo paslaugas Pareiškėjai, pateikė 2025-01-15 paklausimą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl Pareiškėjos sandorių su Didžiosios Britanijos įmone. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius 2025-04-30 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad nepavyko susisiekti su įmonės vadovu, todėl negali pateikti paklausime prašomos informacijos.

Inspekcija konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja tik atliko 200 003 Eur mokėjimą į Vokietijos įmonės E sąskaitą už trečiąją šalį (Irano įmonę), t. y. prekių iš Vokietijos įmonės E neįsigijo, todėl negalėjo minėtos sumos priskirti leidžiamiems atskaitymams. Todėl Pareiškėjai Patikrinimo aktu už 2022 m. papildomai apskaičiavo 200 003 Eur apmokestinamąjį pelną, kuris apmokestinamas 15 proc. tarifu, ir apskaičiavo 30 000 Eur PM. Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ)

67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir jas aiškinančia LVAT praktika 3 , atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog Patikrinimo akte apskaičiuotas 354 922 Eur PVM, 53 998,36 Eur GPM ir 1 421 746 Eur PM tvirtintinas.

Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 1 dalies, GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies, PMĮ 56 straipsnio, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98, 99 straipsnių nuostatomis, nuo patvirtintų 354 922 Eur PVM, 53 998,36 Eur GPM ir 1 421 746 Eur PM sumų, atsižvelgdama į PVM, GPM ir PM sumokėjimo pradelstų dienų skaičių bei į Finansų ministro 2012-08-27 įsakymu Nr. 1K-292 ir 2012-12-05 įsakymu Nr. 1K-408 patvirtintus delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydžius, skundžiamu sprendimu Pareiškėjai apskaičiavo 161 768,83 Eur PVM delspinigius, 25 123,86 Eur GPM delspinigius, 589 097,42 Eur PM delspinigius.

Pareiškėjos skundas atmestinas. Skundžiamas Inspekcijos sprendimas, kuriuo Pareiškėjai nurodyta sumokėti 354 922 Eur PVM, 161 768,83 Eur PVM delspinigius, 141 969 Eur PVM baudą, 53 998,36 Eur GPM, 25 123,86 Eur GPM delspinigius, 21 599 Eur 2012-05-24 nutartis adm. byloje Nr. A42-1601/2012; 2015-10-12 nutartis adm. byloje Nr. A-1021-442/2015, 2019-01-30 nutartis adm. byloje Nr. A-393-575/2019 3

GPM baudą, 1 421 746 Eur PM, 589 097,42 Eur PM delspinigius ir 568 698 Eur PM baudą, tvirtintinas.

1.

Pareiškėjai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 351 394 Eur PVM, mokesčių administratoriui konstatavus, kad:

1.1. Pareiškėja neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jos įformintiems prekių eksporto sandoriams su Rusijos įmonėmis H Ltd,I Ltd ir J LLC, nustačius, kad Pareiškėja neturi pakankamų įrodymų, jog jos minėtoms įmonėms parduotos prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos. Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad Pareiškėja pažeidė PVMĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ginčo prekių tiekimui, kurių apmokestinamoji vertė – 1 664 795,16 Eur, taikė standartinį 21 proc. PVM tarifą ir Pareiškėjai apskaičiavo 349 607 Eur PVM;

1.3. Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, jog sutinka su Inspekcijos sprendimo dalimi dėl apskaičiuoto mokėtino 3 927 Eur pardavimo PVM, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Pareiškėja nesumokėjo pirkėjui F.F. išrašytoje 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) išskirto 399 Eur pardavimo PVM ir UAB „B“ išrašytoje 2022-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija 0-1 Nr. 2022/12/3 išskirto 3 528 Eur pardavimo PVM. Tačiau 2025-11-17 Komisijai pateiktame paaiškinime Pareiškėja nurodė, kad „įrašas „F.F.“ yra Inspekcijos sistemos klaida, tokio pirkėjo nėra“. Taigi Komisija pasisakys dėl nurodymo Pareiškėjai sumokėti 399 Eur pardavimo PVM pagal F.F. išrašytą 2020-08-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo.

Pareiškėjai neskundžiant pažeidimo dėl nedeklaruoto ir nesumokėto UAB „B“

išrašytoje 2022-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija 0-1 Nr. 2022/12/3 išskirto 3 528 Eur pardavimo PVM, laikoma, kad dėl jo mokestinis ginčas nevyksta.

3.

Pareiškėjai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 1 421 746 Eur PM, mokesčių administratoriui konstatavus, kad:

3.1. Pareiškėja 2020 m., apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į mokesčio bazę 6 849 494 Eur pardavimo pajamų ir nepagrįstai 1 101 891 Eur padidino leidžiamų atskaitymų sumą, todėl už 2020 m. papildomai apskaičiavo 7 951 385 Eur apmokestinamąjį pelną, apmokestinamą 15 proc. tarifu, ir skundžiamu sprendimu apskaičiavo 1 192 708 Eur PM;

3.2. Pareiškėja pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur, nes gautas pajamas deklaravo ne pagal apskaitos dokumentų ir registrų duomenis, tuo sumažino apmokestinamąjį pelną 1 133 341 Eur, neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur pardavimo pajamų, nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur. Dėl šių pažeidimų Inspekcija Pareiškėjai už 2021 m. papildomai apskaičiavo 1 326 923 Eur apmokestinamąjį pelną, apmokestinamą 15 proc. tarifu, ir skundžiamu sprendimu apskaičiavo 199 038 Eur PM;

3.3. Pareiškėja, leidžiamiems atskaitymams priskyrusi 200 003 Eur sąnaudas, nesusijusias su Pareiškėjos veikla ir gautomis pajamomis, pažeidė PMĮ 17 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas. Todėl Inspekcija už 2022 m. apskaičiavo

200 003 Eur apmokestinamąjį pelną, apmokestinamą 15 proc. tarifu, skundžiamu sprendimu apskaičiavo 30 000 Eur PM.

Būtent šiose Pareiškėjos skundu Komisijai ir papildomai 2025-11-17 Komisijai pateiktu paaiškinimu apibrėžtose ginčo ribose toliau ir pasisakys Komisija.

1.1. Dėl teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą prekių eksporto sandoriams.

Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu jas pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš ES teritorijos. Prekių tiekimas apibrėžiamas PVMĮ 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

PVMĮ 56 straipsnis reglamentuoja 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą pagal šio PVMĮ 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos.

Pagal PVMĮ 56 straipsnio 4 dalį, nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius MAĮ nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. PVMĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

PVMĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas 0 proc. PVM tarifas prekių tiekimo eksportui. LVAT praktikoje pažymima, jog ši lengvata reglamentuoja du skirtingus atvejus, atitinkančius PVM direktyvos 146 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Pagal PVMĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą reglamentavimą, 0 proc. PVM tarifas taikomas, kai įvyksta prekių tiekimas, prekės išgabenamos iš ES teritorijos, tačiau priklausomai nuo to, kas išgabena prekes – tiekėjas (ar jo užsakymu kitas asmuo) ar pirkėjas (įsikūręs už šalies teritorijos ribų ir neturintis šalies teritorijoje padalinio, ar jo užsakymu kitas asmuo) – taikoma PVMĮ 41 straipsnio 1 arba 2 dalis, nustatanti skirtingas prekių eksporto rūšis (tiesioginį ir netiesioginį) (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. eA-281-442/2020; 2017-09-06 nutartis adm. byloje Nr. A-854-602/2017).

ESTT, aiškindamas PVM direktyvos 146 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, 202012-17 sprendime byloje BAKATI PLUS, C-656/19, nurodė, kad valstybės narės turi laikytis bendrųjų principų, sudarančių Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp kurių yra, be kita ko, proporcingumo principas. Pagal ESTT jurisprudenciją pripažįstami tik du atvejai, kai dėl formalių reikalavimų nesilaikymo galima prarasti teisę į neapmokestinimą PVM. Pirma, dėl formalaus reikalavimo pažeidimo gali būti netaikomas neapmokestinimas PVM, jei dėl šio pažeidimo nebūtų galima pateikti neginčijamo įrodymo, kad esminiai reikalavimai įvykdyti. Antra, siekdamas neapmokestinimo PVM apmokestinamasis asmuo, tyčia dalyvavęs sukčiaujant mokesčiais ir sukėlęs pavojų bendrosios PVM sistemos veikimui, negali pagrįstai remtis mokesčių neutralumo principu.

Kalbant apie esminius reikalavimus eksporto sandorių neapmokestinimui, ESTT praktikoje įtvirtinta, kad PVM direktyvos 146 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas neapmokestinimas yra „eksporto neapmokestinimas“, todėl kompetentingoms mokesčių institucijoms turi būti įrodytas eksporto realumas. Taigi toks reikalavimas, kuris yra susijęs su esminėmis sąlygomis, reikalaujamomis siekiant taikyti neapmokestinimą, negali būti laikomas vien formaliu įpareigojimu <...> (ESTT 2018-11-08 sprendimo byloje Cartans Spedition, C-495/17, 47 ir 48 punktai; 2019-03-28 sprendimo byloje Vinš, C-275/18, 36 punktas).

Pastebėtina, jog LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, jog prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan. 4).

Dėl sandorių su Rusijos įmone H Ltd.

Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pagal Pareiškėjos patikrinimo metu pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatė, jog Pareiškėja 2020 m. įformino įmonei H Ltd tris medicininės paskirties reabilitacijai skirtų prekių tiekimo sandorius už 1 578 337,62 Eur, tačiau PVM deklaracijose patiektų prekių vertės nedeklaravo (02 mėn. – 453 949,36 Eur, 09 mėn. – 991 502,28 Eur, 10 mėn. – 132 885,98 Eur (Patikrinimo akto 3 lentelė)).

Pareiškėja įvykusiems eksporto sandoriams pagrįsti pateikė mokesčių administratoriui Sutartį Nr. 1110-19 (Patikrinimo akto 16 priedas), kuria Pareiškėja (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o Rusijos įmonė H Ltd (pirkėja) šios sutarties sąlygomis nupirkti prekių dalį pagal kiekvieną prie šios sutarties pridedamą specifikaciją (1.1 punktas). Prekių kainos ir vertė yra nustatytos priede (2.2 punktas), prekių bendra vertė – 500 mln. Rusijos rublių (2.4 punktas). Pagal Sutarties Nr. 1110-19 nuostatas, prekių pristatymo vieta – Sankt Peterburgo uostas, išvykimo vieta – Klaipėdos uostas (5.1 punktas); kiekis atitinka prekių kiekį pagal specifikaciją, kuri yra pridedama prie šios sutarties ir yra neatskiriama jos dalis (5.3.1 papunktis). Pagal Sutartį Nr. 1110-19 Pareiškėja įsipareigojo pateikti prekes ekspeditoriui nurodytoje vietoje ir sutartu laiku (7.1.2 papunktis), sumokėti visus eksporto muitus, mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus, reikalingus eksporto muitinės procedūroms atlikti (7.1.3 papunktis). Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki 2020-12-31, jei ji nenutraukiama anksčiau pagal jos nuostatas (8.1 punktas).

Dėl 2020-02-12 sandorio Pareiškėja pateikė 2020-01-15 priedą Nr. 03AD prie Sutarties Nr. 1110-19, kuriame bendra prekių vertė nurodyta 31 251 322,80 Rusijos RUB, prekių pristatymo sąlygos (3.1 punktas): pristatymo vieta – Sankt Peterburgo uostas, išvykimo vieta – Klaipėdos uostas (Patikrinimo akto 17 priedas).

– 2020-09-03 sąskaitą faktūrą / specifikaciją Nr. 16AD (Patikrinimo akto 18 priedas), kurioje siuntėju pagal Pareiškėjos užsakymą nurodyta „L AG“, bendra prekių vertė – 86 493 701,30 Rusijos RUB, svoris bruto – 3174 kg;

– 2020-09-04 CMR (Patikrinimo akto 19 priedas), kuriame nurodyta: siuntėjas – „L AG“ pagal Pareiškėjos užsakymą; gavėjas – H Ltd; krovinio iškrovimo vieta – H Ltd sandėlis 4

LVAT 2010-06-28 nutartis adm. byloje A-556-1054/2010; 2010-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A 556-250/2010; 2012-09-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1890/2012; 2018 09 18 nutartis adm. byloje Nr. eA-398-442/2018; 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. eA-281-442/2020 ir kt.

(duomenys neskelbtini); krovinio pakrovimo vieta – Vilnius; pridedami dokumentai – 2020-0903 sąskaita; svoris bruto– 3174 kg; apmokėjimo sąlygos – EXW 5 Volketsvilas, Šveicarija; ypatingos suderintos sąlygos – Sutartis Nr. 1110-19;

– 2020-09-02 eksporto deklaraciją Nr. 20CHEE000549196539.1 (Patikrinimo akto 6.7 priedas), kurioje nurodyta: siuntėjas – „L AG“; vežėjas – UAB „G1“; krovinio gavėjas – „H Ltd.“; bendrasis svoris – 1444.000; Incoterms – FCA.

– 2020-10-07 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 07102020-001 (Patikrinimo akto 20 priedas), kurios aprašyme nurodyta „pagal Sutarties Nr. 1110-19 priedą Nr. 22AD“, kaina – 12 195 212,50 Rusijos RUB;

– 2020-10-07 specifikaciją Nr. 22AD (Patikrinimo akto 21 priedas), kurioje įvardintos prekės, nurodyta jų vertė – 12 195 212,50 Rusijos RUB, vežimo sąlygos – EXW Gracas, Austrija;

CMR Nr. 42200702719 prie eksporto deklaracijos Nr. 20CH00000252606076 (Patikrinimo akto 6.6 priedas) ir CMR Nr. 114108001 prie eksporto deklaracijos Nr. 20NLKHOJN7A8LVWD58 (Patikrinimo akto 6.11 priedas).

Komisija, įvertinusi su Pareiškėjos įmonei H Ltd vykdytais sandoriais susijusių faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti ginčo prekių išgabenimo iš ES teritorijos faktą, nes:

– pagal Sutartį Nr. 1110-19 būtent Pareiškėja įsipareigojo prekes pateikti ekspeditoriui nurodytoje vietoje ir sutartu laiku, sumokėti visus eksporto muitus, mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus, reikalingus eksporto muitinės procedūroms atlikti. Tačiau byloje nėra duomenų, jų Pareiškėja nepateikė ir Komisijai, kokiu pagrindu, kada ir kam Pareiškėja perdavė ginčo prekes, t. y. nėra jokių duomenų apie sutarimus su ekspeditoriais ir (ar) vežėjais, suteikusiais prekių pirkėjai prekių išgabenimo iš ES paslaugą, taip pat nėra duomenų apie Pareiškėjos sumokėtus eksporto muitus, mokesčius ir (ar) atliktus kitus mokėjimus, reikalingus eksporto muitinės procedūroms atlikti;

– byloje pateiktos eksporto deklaracijos įformintos ne Pareiškėjos vardu, prekių siuntėju nurodytos įmonės: Šveicarijos įmonė „L AG“, Slovėnijos įmonė „K d.o.o.“, Prancūzijos įmonė „M SAS“, Austrijos įmonė „N GMBH“, Nyderlandų įmonė „O BV.“. Pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, kaip eksporto deklaracijose nurodyti prekių siuntėjai susiję su Pareiškėja ir prekių pirkėja H Ltd;

Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose informacija yra prieštaringa, pvz.:

specifikacijose (2020-09-03 Nr. 16AD ir 2020-10-07 Nr. 22AD) nurodyta prekių pristatymo sąlyga yra EXW, tačiau eksporto deklaracijose – FCA; 2020-09-03 sąskaitoje faktūroje / specifikacijoje Nr. 16AD ir 2020-09-04 CMR nurodytas prekių svoris 3174 kg, o 2020-09-02 eksporto deklaracijoje įrašyta – 1444.000 (mato vienetas nenurodytas); 2020-09-03 sąskaitoje faktūroje / specifikacijoje Nr. 16AD įrašyta vertė 86 493 701,30 Rusijos RUB (991 502 Eur), o 2020-09-02 eksporto deklaracijoje vertė – 269 036 Eur; sąskaita faktūra / specifikacija ir CMR yra įforminti vėlesne data – 2020-09-03, nei eksporto deklaracija – 202009-02. Be to, pateikti dokumentai yra nepilnai užpildyti, pvz.: 2020-09-04 CMR nenurodytas vežėjas, transporto priemonė, krovinio gavimo vieta, gavėjo patvirtinimas, kad prekės gautos; CMR Nr. 42200702719 nėra informacijos apie krovinio pakrovimo vietą ir datą, pridedamus dokumentus, neįskaitomas siuntėjo spaudas, nėra informacijos apie gautas prekes; CMR Nr. 114108001 nėra informacijos apie gautas prekes, prie pridedamų dokumentų įrašyta sąskaita, tačiau nenurodyta data ir Nr.; eksporto deklaracijoje Nr. 20CH00000252606076 5

Ex Works - iš įmonės – pardavėjas neapmoka pagrindinio transportavimo išlaidų ir pateikia prekes savo įmonės teritorijoje. Pirkėjui tenka visos išlaidos susijusios su transportavimu, muitinės leidimo gavimu bei eksporto formalumais.

nenurodyta prekių vertė; eksporto deklaracijose prie pridedamų dokumentų nėra nurodyta nė vieno Pareiškėjos vardu įforminto dokumento.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Pareiškėja nepateikė prekių vežėjo arba prekių gavėjo CMR važtaraščių egzemplioriaus su prekių gavėjo patvirtinimu apie prekių gavimą trečiojoje valstybėje, pripažintina, kad Pareiškėja neįvykdė PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės, vadovaujantis PVMĮ 41 straipsnio 2 dalimi, išgabentos iš ES teritorijos, todėl neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo. Remiantis tuo, konstatuotina, kad ginčo prekių tiekimas įmonei H Ltd pagrįstai apmokestintas taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą ir Pareiškėjai nuo įformintų sandorių vertės 1 578 337 Eur pagrįstai papildomai apskaičiuotas 331 451 Eur pardavimo PVM. Dėl sandorių su Rusijos įmone I Ltd.

Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pagal Pareiškėjos patikrinimo metu pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatė, jog Pareiškėja 2020-01-16 įformino Rusijos įmonei I Ltd prekių (spausdintuvų 1993 vnt.) pardavimą už 72 290,16 Eur (80 545,70 JAV dolerių), tačiau 2020 m. 01 mėn. PVM deklaracijoje patiektų prekių vertės nedeklaravo.

Pareiškėja sandoriui pagrįsti mokesčių administratoriui patikrinimo metu pateikė 2020-01-16 sąskaitą faktūrą Nr. 16012020/01 (Patikrinimo akto 22 priedas), kurioje nurodytos pristatymo sąlygos – FCA 6 Hamina, Suomija. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nuorodos į atitinkamą PVMĮ arba PMV direktyvos nuostatą 7.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė dokumentų (apie prekių pakrovimą transportavimui ar perdavimą gabenimui, prekių vežimą, eksportą ir kt.), pagrindžiančių prekių išgabenimą iš ES teritorijos (PVMĮ 56 straipsnio 1 dalis), mokesčių administratorius nenustatė, kad muitinės bendrųjų dokumentų duomenyse būtų užfiksuotas ginčo prekių išgabenimas, darytina išvada, kad Pareiškėja neturi teisės taikyti prekių eksportui PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto 0 proc. PVM tarifo. Todėl konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai apskaičiavo Pareiškėjai 15 181 Eur pardavimo PVM, taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą Pareiškėjos įformintai Rusijos įmonei I Ltd 2020-01-16 sąskaitai faktūrai Nr. 16012020/01 už 72 290,16 Eur.

Dėl sandorių su Rusijos įmone J LLC.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pagal Pareiškėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, jog Pareiškėja eksportavo Rusijos įmonei J LLC prekes (pašto siuntų tvarkymo, rūšiavimo mašinų atsargines dalis bei reikmenis) už 94 304 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal muitinės duomenis Pareiškėja šiai įmonei eksportavo prekių už 80 136 Eur, t. y. 14 168 Eur mažiau nei apskaitė.

Nustatyta, kad J LLC 2021-12-22 Pareiškėjai pervedė 53 000 Eur, likusią 41 304,05 Eur skolą sudengė pagal pirkėjų skolų suderinimo aktus. Likutis 2021-12-31 – 0 Eur. Pareiškėja pirkėjų skolų suderinimo aktų patikrinimui nepateikė.

Free Carrier – franko transportuotojas – eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas perduoda pirkėjo nurodytam transportui paskirtame punkte. Jei prekių perdavimas vyksta pardavėjo patalpose, tai pardavėjas turi ir pakrauti prekes, jei prekių perdavimas vyksta kitur, tada pardavėjas prekes pakrauti neprivalo. Jei pirkėjui reikalinga eksportuotojo pagalba sudarant kontraktą su transportuotoju, eksportuotojas tai gali atlikti pirkėjo rizika ir sąskaita. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. 7

PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta, kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas ir (arba) teikimas, – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės ir (arba) paslaugos neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą (PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pareiškėja sandoriams su J LLC pagrįsti patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateikė 7 sąskaitas faktūras, 6 CMR, 4 eksporto deklaracijas (dokumentai detalizuoti Patikrinimo akto 6 lentelėje).

Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad Pareiškėja nepagrindė prekių išgabenimo iš ES teritorijos pagal 2021-07-12 sąskaitą faktūrą Nr. AD-02/003 ir 2021-10-25 sąskaitą faktūrą Nr. AD-02/005, todėl negalėjo taikyti prekių eksportui pagal PVMĮ 41 straipsnį taikytino 0 proc. PVM tarifo.

Komisija, įvertinusi tai, kad sąskaitose faktūrose ir prie jų pateiktuose CMR Nr. 2021080603 (Patikrinimo akto 23 priedas) ir Nr. 2021110510 (Patikrinimo akto 24 priedas) nurodytos prekių pristatymo sąlygos – FCA, tačiau Pareiškėja nepateikė dokumentų apie prekių pakrovimą transportavimui ar perdavimą gabenimui, prekių vežimą, eksportą ar pan., abejuose CMR neužpildytas 24 laukelis, t. y. nėra patvirtinimo apie prekių gavimą, mokesčių administratorius nenustatė, kad muitinės duomenų bazėje būtų informacijos apie šiuos du prekių išgabenimus iš Lietuvos teritorijos, minėtose sąskaitose faktūrose nėra privalomojo PVM sąskaitos faktūros rekvizito, įtvirtinto PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nuorodų į atitinkamą PVMĮ arba PVM direktyvos nuostatą, sutinka su Inspekcijos išvada, kad Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo prekių realaus išgabenimo iš Lietuvos fakto, t. y. Pareiškėja nepateikė objektyvios informacijos, neabejotinai patvirtinančios prekių išgabenimą iš ES teritorijos pagal PVMĮ 41 straipsnio 1 dalį, todėl neįvykdė PVMĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, siekiant pasinaudoti 0 proc. PVM tarifu. Dėl šių priežasčių Pareiškėjai nuo J LLC įformintų sandorių vertės pagal išrašytas sąskaitas faktūras 2021-0712 Nr. AD-02/003 už 7 225,75 Eur ir 2021-10-25 Nr. AD-02/005 už 6 942,20 Eur pagrįstai apskaičiuotas 2 975 Eur pardavimo PVM (2021 m. 07 mėn. – 1 517 Eur PVM, 2021 m. 10 mėn. – 1 458 Eur PVM).

Apibendrinant pirmiau išdėstytą, konstatuotina, jog Pareiškėja, kuriai pagal PVMĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies nuostatas tenka įrodinėjimo našta dėl 0 proc. PVM lengvatos taikymo, nepateikė pakankamų įrodymų, kad jos Rusijos įmonėms H Ltd, I Ltd ir J LLC parduotos prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos, todėl Inspekcija ginčo prekių tiekimui, kurių apmokestinamoji vertė – 1 664 795,16 Eur, pagrįsti taikė standartinį 21 proc. PVM tarifą ir Pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną 349 607 Eur (331 451 Eur + 15 181 Eur + 2 975 Eur) pardavimo PVM.

Pareiškėjos papildomai Komisijai 2025-11-17 pateiktas paaiškinimas dėl Inspekcijos nevertintų dokumentų šiuo ginčo klausimu yra nepagrįstas, nes tiek mokesčių administratorius Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime, tiek Komisija vertino Pareiškėjos pateiktus dokumentus, jos vertinimu, pagrindžiančius ginčo prekių išgabenimo iš ES teritorijos faktą.

1.2. Dėl papildomai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 1 388 Eur pardavimo PVM pagal 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531.

Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 8 000 Eur PVM neapmokestinamųjų sandorių vertę ir į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registrą įtraukė 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531, išrašytą H.H. (ne PVM mokėtojos) vardu. Pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose ši ūkinė operacija neužfiksuota.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius 2024-06-20 MAN Nr. (21.222 Mr) FR0706-1342 (Patikrinimo akto 5 priedas) nurodė Pareiškėjai pateikti dokumentus, pagrindžiančius 8 000 Eur vertės PVM neapmokestinamus sandorius, deklaruotus 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje. Pareiškėja šio MAN neįvykdė ir dokumentų mokestiniam patikrinimui, pradėtam 2024-01-04, baigtam 2025-07-09, nepateikė.

FAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020-02-01 iki 2022-01-01) 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal FAĮ 16 straipsnio 1 dalį, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Byloje nustačius, jog pati Pareiškėja 2020 m. 05 mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 8 000 Eur neapmokestinamų PVM sandorių vertę ir į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registrą įtraukė 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531, išrašytą H.H. (ne PVM mokėtojos) vardu, t. y. atliko 2 atskirus veiksmus, kas paneigia argumentą dėl „techninės klaidos“, nepagrindė objektyviais įrodymais teiginio, kad „tai galėjo būti neteisingas įtraukimas iš kitos įmonės“, t. y. nepateikė įrodymo, kad 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531 išrašė ne Pareiškėja, o kita įmonė, nenustačius, kad sandoris pagal minėtą sąskaitą faktūrą yra neapmokestinamas PVM pagal PVMĮ nuostatas, konstatuotina, kad, vadovaujantis PVMĮ 3 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija pagrįstai Pareiškėjai nuo deklaruoto sandorio papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 1 388 Eur pardavimo PVM.

1.3. Dėl papildomai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 399 Eur pardavimo PVM pagal 2020-08-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau 2020 m. 08 mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Pareiškėjos išrašytoje 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 14 priedas) pirkėjui F.F. už transporto priemonę po avarijos nurodytų 1 900 Eur apmokestinamosios vertės ir nuo jos apskaičiuoto 399 Eur pardavimo PVM (iš viso 2 299 Eur).

Pareiškėja 2025-11-17 pateiktame Komisijai paaiškinime nurodė, kad „įrašas „F.F.“ yra Inspekcijos sistemos klaida, tokio pirkėjo nėra“. Tačiau Komisija pažymi, kad mokesčių administratorius vertino Pareiškėjos pateiktus dokumentus, t. y. 2020-08-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išskirtas 399 Eur pardavimo PVM nebuvo deklaruotas ir sumokėtas į biudžetą.

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, vadovaujantis PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 6 dalimi, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nurodė Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 2020-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje F.F., išskirtą 399 Eur pardavimo PVM.

2.

Dėl papildomai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 53 998,36 Eur GPM.

Inspekcija skundžiame sprendime konstatavo, kad Pareiškėjos išmokėti atskaitingam asmeniui (direktoriui) C.C. 2020 m. 355 591,83 Eur ir 2021 m. 4 397,26 Eur pripažintini kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, priskiriamomis gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu, nenustačius, kad C.C. iš Pareiškėjos gautas lėšas panaudojo Pareiškėjos ūkinėje komercinėje veikloje ir jos pajamoms uždirbti.

Pareiškėja skunde Komisijai teigė ir Pareiškėjos atstovai Komisijos posėdžio metu akcentavo, taip pat 2025-11-17 papildomai Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad pridedami mokėjimo nurodymai akivaizdžiai įrodo, kad Pareiškėjos atskaitingas asmuo iš savo asmeninės sąskaitos atsiskaitė su Pareiškėjos kreditoriumi „C“, pervesdamas 2 214

467,80 AED.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius nustatė (Patikrinimo akto 17 lentelė), jog Pareiškėja 2020 m. DK buhalterinėje sąskaitoje 2431 „Atskaitingi asmenys“ 2020-01-01 apskaitė 299 039,61 Eur atskaitingo asmens C.C. skolą Pareiškėjai. Per 2020 metus Pareiškėja apskaitė: 141 600 Eur atskaitingam asmeniui išduotą avansą; 85 047,78 Eur C.C. į Pareiškėjos banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas; Pareiškėjos vadovui sumokėtą 12 184 Eur avansą už „Mercedes Benz GLE 4Matic“; 71 093,80 Eur sumažintą C.C. skolą, šią sumą įvardinant kaip įmoką (duomenys neskelbtini) banke, nors vadovas tokios pinigų sumos Pareiškėjai nepervedė; 272 314,03 Eur atskaitingo asmens skolos Pareiškėjai uždarymą (2020-12-31).

C.C. skolos Pareiškėjai likutis 2020-12-31 – 0 Eur.

Mokesčių administratorius mokestinio tyrimo metu Pareiškėjos vadovui C.C. davė 3 MAN (Patikrinimo akto 1–3 priedai), nurodydamas pateikti atskaitingo asmens C.C. avansines apyskaitas su išmokas šiam asmeniui pagrindžiančiais dokumentais už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-02-28. Taip pat paprašė Pareiškėjos pateikti šio asmens DK apskaitytą 2020-01-01 299 039,61 Eur skolą pagrindžiančius dokumentus (iš ankstesnių mokestinių laikotarpių).

Pareiškėja neįvykdė mokestinio tyrimo metu duotų MAN ir mokesčių administratoriaus prašytų dokumentų nepateikė, išskyrus 2019 m. atskaitingo asmens C.C. buhalterinės apskaitos sąskaitos 2431 apyvartų žiniaraštį ir įrašus iš Bendrojo žurnalo (Patikrinimo akto 27 priedas). Taip pat nepaaiškino ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių 272 314,03 Eur vadovo skolos Pareiškėjai uždarymo pagrįstumą.

Po mokesčių administratoriaus nuotoliniu būdu 2024-11-12 organizuoto pokalbio su Pareiškėjos vadovu C.C. ir valdymo organo įgaliotu asmeniu B.B., Pareiškėja 2024-11-29 pateikė mokesčių administratoriui dokumentus, kuriuos įvardijo kaip atskaitingo asmens C.C. kelionės išlaidų dokumentai (Patikrinimo akto 12 priedas). Tačiau kokiu tikslu buvo organizuota kelionė ir kaip pateikti dokumentai susiję su Pareiškėjos vykdoma veikla bei gautomis pajamomis, Pareiškėja nepagrindė (nepateikė jokių įrodymų).

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad C.C. skola Pareiškėjai 2020-12-31 sudarė 0 Eur, Pareiškėja nepateikė išmokas atskaitingam asmeniui pagrindžiančių dokumentų už 2020 metus ir DK 2020-01-01 apskaitytą 299 039,61 Eur skolą tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2020-01-01) pagrindžiančių dokumentų (iš ankstesnių mokestinių laikotarpių), vadovaudamasi GPMĮ 2, 5, 6, 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, 299 039,61 Eur (2020-0101 vadovo skola Pareiškėjai) ir 56 552,22 Eur (141 600 Eur vadovui išduotas avansas – 85 047,78 Eur vadovo grąžintos lėšos) (iš viso 355 591,83 Eur) C.C. gautus iš Pareiškėjos ir negrąžintus pripažino kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, priskiriamomis gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu. Pareiškėjai už 2020 m. Patikrinimo aktu apskaičiuotas ir skundžiamu sprendimu patvirtintas 53 338,77 Eur GPM.

Mokesčių administratorius, analizuodamas 2021 metais Pareiškėjos direktoriaus C.C. Pareiškėjai pervestas ir jo iš Pareiškėjos gautas pinigines lėšas, nustatė (Patikrinimo akto 18 lentelė), kad pagal DK buhalterinės sąskaitos 2431 „Atskaitingi asmenys“ duomenis, C.C. skolos Pareiškėjai ir Pareiškėjos skolos likutis 2020-12-31 – 0 Eur. Nurodė, kad dėl neaiškių priežasčių Pareiškėja 2021-01-01 apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui C.C., t. y. šia suma sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai. Per 2021 metus Pareiškėja apskaitė 6 200 Eur atskaitingam asmeniui išduotą avansą ir 1 802,74 Eur vadovo skolą (2021-12-31).

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėja 2021-01-01 apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui C.C., nors tarpusavio įsiskolinimas 2020-12-31 buvo 0 Eur ir šia suma nepagrįstai sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai 2021-12-31, vadovaudamasi GPMĮ 2, 5, 6, 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatomis, 4 397,26 Eur sumą priskyrė C.C. kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms, pajamoms, priskiriamoms gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu. Pareiškėjai už 2021 m. Patikrinimo aktu apskaičiuotas ir skundžiamu sprendimu patvirtintas 659,59 Eur GPM.

Komisija, chronologine tvarka įvertinusi Pareiškėjos pateiktus argumentus ginčo klausimu ir įrodymus jiems pagrįsti, nustatė, kad Pareiškėjos pozicija yra nenuosekli. Kaip minėta pirmiau, po mokesčių administratoriaus nuotoliniu būdu 2024-11-12 organizuoto pokalbio su Pareiškėjos vadovu C.C. ir valdymo organo įgaliotu asmeniu B.B., Pareiškėja 2024-11-29 pateikė mokesčių administratoriui dokumentus, kuriuos įvardijo kaip atskaitingo asmens C.C. kelionės išlaidų dokumentus (Patikrinimo akto 12 priedas), tačiau kaip pateikti dokumentai susiję su Pareiškėjos vykdyta veikla bei gautomis pajamomis, paaiškinimų nepateikė.

Pareiškėja 2025-08-08 pastabose dėl Patikrinimo akto nurodė, kad vadovui C.C. išmokėta 359 989,09 Eur suma buvo panaudota Pareiškėjos prievolių įvykdymui trečiosioms šalims (kreditoriams), t. y. vadovas šias lėšas įnešė ir grąžino Pareiškėjos apyvartai, o dalis jų buvo tiesiogiai panaudota atsiskaityti su kreditoriais ir tai patvirtina pavedimų išrašai, atsiskaitymo registrai (Patikrinimo akto 27 priedas), buhalterinės pažymos dėl sąskaitų uždarymo, kreditorių sutikimai / skolų įskaitymo aktai. Inspekcija neatsižvelgė į šiuos argumentus ir įrodymus, nes Patikrinimo akto 12 priede pateiktuose dokumentuose nėra įrašų apie Pareiškėją, Pareiškėja nepateikė paaiškinimų, kaip šie dokumentai susiję su Pareiškėjos vykdoma ūkine komercine veikla ir gautomis pajamomis, o Patikrinimo akto 27 priede yra pateikta Pareiškėjos 2020 m. DK buhalterinės sąskaitos 2431 „Atskaitingi asmenys“ kopija, iš kurios matyti, kad Pareiškėja 2020-01-01 apskaitė 299 039,61 Eur atskaitingo asmens C.C. skolą Pareiškėjai. Kitų įrodymų, kad C.C. iš Pareiškėjos gautas lėšas panaudojo Pareiškėjos ūkinėje komercinėje veikloje ir Pareiškėjos pajamoms uždirbti, nėra pateikta.

Skunde Komisijai Pareiškėja teigė, kad atskaitingas asmuo iš savo asmeninės sąskaitos atsiskaitė su Pareiškėjos kreditoriumi C, pervesdamas 2 214 467,80 AED, ir pateikė mokėjimo dokumento kopiją. Komisijos posėdžio dieną 2025-10-28 Pareiškėja papildomai Komisijai pateikė 2020-12-31 reikalavimo teisių perleidimo ir įsipareigojimų administravimo sutartį, pagal kurią Pareiškėja (Perdavėjas) neatšaukiamai perleidžia Jungtiniuose Arabų Emiratuose registruotai įmonei C (Perėmėjui) visas savo reikalavimo teises (gautinas sumas) Perdavėjo naudai iš Priedo Nr. 1 nurodytų skolininkų (konkrečių kontrahentų), įskaitant visas pagal jas atsirandančias palūkanas, netesybas, užtikrinimo teises ir kitus priedus. Šalys sutaria, kad už perleidžiamas reikalavimo teises Perdavėjas (arba jo atstovas C.C.) Perėmėjui sumoka 400 000 Eur (PVM netaikytina) arba, Šalims pasirinkus, atsiskaito grynuoju įskaitymu pagal šios sutarties 3.3–3.5 p. nustatytą mechanizmą. Sutartis pasirašyta Pareiškėjos direktoriaus C.C. ir C įgalioto asmens A.A..

Komisija, atsižvelgdama į nenuoseklią ir prieštaringą Pareiškėjos poziciją ginčo klausimu, t. y. vienu atveju nurodė, kad dalį Pareiškėjos C.C. išmokėtos 359 989,09 Eur sumos vadovas įnešė ir grąžino Pareiškėjos apyvartai (pateikė vadovo su kelione susijusius dokumentus, bet nenurodė ir nepagrindė jų ryšio su Pareiškėjos veikla ir pajamų uždirbimu), o dalis jų buvo tiesiogiai panaudota atsiskaityti su kreditoriais, kitu atveju teigė, kad direktorius visa Pareiškėjos jam išmokėta 359 989,09 Eur suma atsiskaitė su kreditoriumi C, į tai, kad 2020-12-31 reikalavimo teisių perleidimo ir įsipareigojimų administravimo sutartis, be kita ko, pasirašyta C įgalioto asmens A.A., kuris yra ir Pareiškėjos įgaliotas asmuo atstovauti Pareiškėją, dalyvavęs ir Komisijos posėdyje nagrinėjant Pareiškėjos skundą, pateikta tik Komisijai, nors mokesčių administratorius patikrinimo metu Pareiškėjai teikė ne vieną nurodymą pateikti dokumentus ir paaiškinimus, remdamasi LVAT praktika, pagal kurią įprastai pirmenybė teikiama pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams, atskleidžiantiems tikrąją tiesą (pvz.: 2007-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A-17-301/2007, 2009-06-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-695/2009), o situacija, kai mokestinėms prievolėms turintys įtaką dokumentai ir įrodymai yra pateikiami jau po įvykdytų kontrolės veiksmų, vertintini kritiškai (pvz., 2010-09-06 nutartis adm. byloje Nr. A-556-983/2010, 201101-03 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1632/2010), nes, kaip LVAT nurodo, nors tai „nėra draudžiama, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiškėjo sąžiningumu“, papildomai Pareiškėjos tik Komisijai pateiktus dokumentus vertina kritiškai, kaip Pareiškėjos gynybinę poziciją, siekiant paneigti mokesčių administratoriaus išvadas.

Komisija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, Pareiškėjai nepagrindus, kaip 2020-0101 susidarė 299 039,61 Eur Pareiškėjos vadovo skola, taip pat kokiu pagrindu sumažinta 355 591,83 Eur vadovo skola Pareiškėjai (2020-12-31 vadovo skola – 0 Eur), nustačius, kad Pareiškėja 2021-01-01 apskaitė 4 397,26 Eur skolą atskaitingam asmeniui, nors tarpusavio įsiskolinimas 2020-12-31 – 0 Eur, ir šia suma sumažino atskaitingo asmens skolą Pareiškėjai 2021-12-31, sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai Pareiškėjos išmokėtus atskaitingam asmeniui C.C. 355 591,83 Eur (2020 m.) ir 4 397,26 Eur (2021 m.) pripažino kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, priskiriamomis gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinamoms 15 proc. GPM tarifu.

3.

Dėl papildomai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti 1 421 746 Eur PM.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad Pareiškėja 2020 m. apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į PM bazę 6 849 494 Eur pardavimo pajamų ir nepagrįstai 1 101 891 Eur padidino leidžiamų atskaitymų sumą; pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur, nes gautas pajamas deklaravo ne pagal apskaitos dokumentų ir registrų duomenis, tuo sumažino apmokestinamąjį pelną 1 133 341 Eur, neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur pardavimo pajamų, nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur; 2022 m. leidžiamiems atskaitymams priskyrė 200 003 Eur sąnaudas, nesusijusias su Pareiškėjos veikla ir gautomis pajamomis, todėl už 2020–2022 m. papildomai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną, apmokestintiną 15 proc. PM tarifu, ir apskaičiavo bei nurodė sumokėti 1 421 746 Eur PM.

PMĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Leidžiami atskaitymai pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu PMĮ nenustato ko kita. Sąnaudos – tai visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas (PMĮ 2 straipsnio 31 punktas). PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, jog iš pajamų negali būti atskaitoma kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ.

LVAT, aiškindamas PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, akcentavo 8, jog iš PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos loginės ir lingvistinės konstrukcijos bei sisteminio jos vertinimo kitų šio įstatymo nuostatų kontekste matyti, kad leidžiamais atskaitymais, išskyrus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-06-16 nutartis adm. byloje Nr. eA-1409-602/2015, 2021-08-18 nutartis adm. byloje Nr. eA-2552-968/2021; 2022-06-22 nutartis adm. byloje Nr. eA-10-442/2022 8 šiame įstatyme numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Sprendžiant klausimą dėl sąnaudų pripažinimo leidžiamiems atskaitymams, šiomis sąnaudomis laikomos ne visos vieneto patirtos veiklos išlaidos, bet tik tokios išlaidos, kurios yra pripažintos sąnaudomis PMĮ prasme. LVAT pabrėžė ir tai, kad PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atskaitymais pripažįstamos tik tokios sąnaudos, kurias vienetas patiria siekdamas uždirbti pajamas ar gauti kitą ekonominę naudą sau pačiam, t. y. leidžiami atskaitymai PMĮ prasme apima tik tas sąnaudas, kurios susijusios su vieneto, veikiančio kaip savarankiško subjekto, siekiama gauti nauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja 2020 m. DK registro 5 klasės sąskaitų kredite apskaitė 5 442 770 Eur pajamų (deklaravo PM bazę – 5 443 018 Eur), tačiau mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėja 2020 m. gavo 12 292 512 Eur pajamų (Patikrinimo akto 19 lentelė). Skirtumas susidarė dėl žemiau dėstomų priežasčių. Pareiškėja buhalterinėje sąskaitoje 2411 „Pirkėjų skolos“ (Patikrinimo akto 30 priedas) pagal kiekvieną pirkėją apskaitė įskolinimą 2020-01-01 (Pareiškėjos ar Pareiškėjai), prekių / paslaugų pardavimus, pirkėjų pervestas sumas, pirkėjų skolossąskaitos uždarymą (DK įrašas Nr. 3979, įrašo data – 2020-12-31). Neatsižvelgiant į tai, kad dalis pirkėjų liko skolingi Pareiškėjai ar Pareiškėja liko skolinga daliai pirkėjų, 2021-01-01 apskaitytas tarpusavio įsiskolinimas – 0 Eur, t. y. Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje (2411 sąskaitoje) anuliavo tarpusavio įsiskolinimus: 5 915 840,96 Eur pirkėjų skolas Pareiškėjai ir 6 697 360,56 Eur Pareiškėjos skolas pirkėjams. Pareiškėja nepagrindė (nepateikė dokumentų) Pareiškėjos skolos pirkėjams ir pirkėjų skolos anuliavimą.

Nustatyta, kad dalis pirkėjų, kuriems Pareiškėja 2020-01-01 buvo skolinga, 2020 m. pervedinėjo Pareiškėjai lėšas, nors Pareiškėja arba visai nepatiekė prekių / nesuteikė paslaugų, ar prekių / paslaugų sumos buvo daug mažesnės už pervestas sumas (Patikrinimo akto 21 priedas).

Pareiškėja DK 528 buhalterinėje sąskaitoje 2020-12-31 apskaitė 781 519,60 Eur kitos netipinės veiklos pajamų (Patikrinimo akto 30 priedas). Šią sumą sudaro anuliuotų Pareiškėjos skolų pirkėjams (6 697 360,56 Eur) ir pirkėjų skolų Pareiškėjai (5 915 40,96 Eur) skirtumas.

Dėl deklaruotų 781 519,60 Eur kitos netipinės veiklos pajamų Pareiškėja Inspekcijai pateiktame 2023-11-30 paaiškinime nurodė, kad, vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi tarp G SRL, Pareiškėjos ir F1 Ltd, buvo vykdomi darbai bei pagal suderinimo aktą Pareiškėja pripažino minėtą sumą pajamomis. Tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, išskyrus 2014-10-27 partnerystės sutartį, sudarytą tarp Pareiškėjos ir F1 Ltd, kuria įsipareigojo vykdyti bendrą ūkinę veiklą, nepateikė. Pareiškėja nepateikė jokių bendrą vykdytą veiklą pagal minėtą partnerystės sutartį pagrindžiančių dokumentų, taip pat nepaaiškino, kaip tai susiję su pirmiau paminėtų skolų anuliavimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad kadangi Pareiškėjos skola pirkėjams susidarė todėl, jog pirkėjai Pareiškėjai pervedė 6 697 360,56 Eur daugiau negu Pareiškėja tiems pirkėjams patiekė prekių / suteikė paslaugų, vadovaujantis PMĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pajamoms turėjo būti priskirta ne 781 519,60 Eur, o 6 697 360,56 Eur suma.

Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 25 straipsnio 1 dalį, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos beviltiškų skolų sumos, tačiau tik įvykdžius PMĮ 25 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. įrodžius skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms grąžinti. Kitu atveju anuliuota pirkėjų 5 915 840,96 Eur skola priskirtina Pareiškėjos nuostoliams, nemažinantiems apmokestinamojo pelno.

Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad kitas netipines 2020 m. Pareiškėjos veiklos pajamas sudaro 6 697 360,56 Eur, t. y. 5 915 840,96 Eur daugiau, nei deklaravo Pareiškėja. Byloje taip pat nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. iš Rusijos įmonės F LTD gavo 1 921 768 Eur 9 pajamų už patiektą specialią medicininę įrangą.

Įvertinus Pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus ir Muitinės departamento pateiktą informaciją, nustatyta, kad Pareiškėja per Lietuvos muitinę eksportavo F LTD prekių už 1 862 770 Eur (Patikrinimo akto 9 lentelė).

Taip pat Pareiškėja vykdė prekių tiekimą šiai įmonei iš Kalifornijos (JAV) per Latvijos muitinę už 58 998 Eur (Patikrinimo akto 8 lentelė).

Tačiau DK 5001 buhalterinėje sąskaitoje Pareiškėja apskaitė šiai Rusijos įmonei eksportuotų prekių vertę 994 478,72 Eur (Patikrinimo akto 29 priedas), t. y. 927 289 Eur (1 862 770 Eur + 58 998 Eur - 994 478,72 Eur) mažiau, nei pagal Pareiškėjos išrašytas 16 sąskaitų faktūrų ir eksporto deklaraciją 2020-12-12 BD Nr. 20LTLC0100EK2039A7. Po pokalbio su mokesčių administratoriumi Pareiškėja 2024-11-29 pateikė patikrinimui papildomą apskaitos registrą 241 „Pirkėjų skolos F LTD“, kuriame jau užfiksuota 11 DK 5001 buhalterinėje sąskaitoje neapskaitytų sąskaitų faktūrų ir nurodyta prekių tiekimų vertė – 1 182 107,31 Eur. Tačiau mokesčių administratorius nevertino šio 241 registro duomenų, nes Pareiškėja mokestinio tyrimo metu buvo pateikusi apskaitos registrą 2411 „Pirkėjų skolos F LTD“, kuriame užfiksuota, kad F LTD skola 2020-01-01 yra 578 129,71 Eur, Pareiškėja patiekė prekių už 994 478,72 Eur (nurodytos 3 sąskaitos faktūros Nr. 1431193-09– 1431193-11), F LTD apmokėjo Pareiškėjai per banką 1 093 254,48 Eur ir jos skola sumažinta 400 000 Eur (sumažinimo pagrindas neaiškus, nes nepateikti jokie pagrindžiantys dokumentai), iš viso 1 493 254,48 Eur, pirkėjos F LTD skola 2020-12-31 – 79 353,95 Eur. Šį likutį patvirtina ir Pareiškėjos pateiktas tarpusavio mokėjimų skolų suderinimo aktas su F LTD už 2020 m. Apskaitos registro 2411 įrašai sutampa su DK įrašais ir Detalaus balanso įrašais už 2020 m.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, be kita ko, remdamasi anksčiau paminėta LVAT praktika dėl pirmenybės teikimo pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams, atskleidžiantiems tikrąją tiesą, sutinka su Inspekcijos pozicija neatsižvelgti į papildomai Pareiškėjos pateiktą 241 registrą, pripažįstant Pareiškėjos siekį šiuo papildomai pateiktu registru įrodyti, kad ji apskaitė visas F LTD išrašytas sąskaitas faktūras. Tačiau Pareiškėja, nors ir apskaičiusi daugiau sąskaitų faktūrų negu pirminiame 2411 registre, DK 5001 buhalterinėje sąskaitoje apskaitė ne visas iš F LTD gautas pajamas ir jų nedeklaravo PM deklaracijoje už 2020 metus. Konstatuotina, kad dėl sandorių su F LTD neapskaitymo ir nedeklaravimo Pareiškėja sumažino pardavimo pajamas 927 289 Eur.

Kaip jau buvo minėta, Pareiškėja 2020 m. 05 mėn. į i.MAS posistemio i.SAF išrašomų sąskaitų registrą įtraukė 2020-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPPPS200531, išrašytą H.H. (ne PVM mokėtojos) vardu už 8 000 Eur. Tačiau Pareiškėja nepagrįstai, pažeisdama PMĮ 4 straipsnio 1 dalį, į mokesčio bazę neįtraukė 6 612 Eur pagal H.H. vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

1 825 743,94 Eur pagal Pareiškėjos 16 išrašytų sąskaitų faktūrų (Patikrinimo akto 8 lentelė) ir 96 023,80 Eur pagal Muitinės departamento pateiktą informaciją apie 2020-12-12 BD Nr. 20LTLC0100EK2039A7 eksporto procedūrą (Patikrinimo akto 9 lentelė)

Be to, Pareiškėja pajamas deklaravo ne pagal buhalterinės apskaitos registrus, t. y. 2020 m. metinėje PM deklaracijoje deklaravo 248 Eur daugiau pajamų nei apskaitė 2020 m. DK registro 5 klasės sąskaitų kredite (5 442 770 Eur – 5 443 018 Eur).

Byloje taip pat nustatyta, kad Pareiškėja į leidžiamus atskaitymus įtraukė 5 384 402 Eur, t. y. 1 387 927 Eur daugiau nei apskaitė 2020 m. DK registro 6 klasės sąskaitų debete (3 996 475,02 Eur: 3 972 510,70 Eur parduotų prekių / suteiktų paslaugų savikaina + 23 964,32 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos), taip pat 2020-10-09 A1 INC sąskaitoje faktūroje Nr. 131 nurodytą vertę JAV doleriais (17 416,55 JAV dolerių), o ne eurais (14 803,70 Eur), todėl 2 612,85 Eur padidino leidžiamus atskaitymus. Dėl nurodytų priežasčių mokesčių administratorius pagrįstai sumažino leidžiamus atskaitymus.

Kadangi Pareiškėja išrašė B1 Ltd vardu 2020-12-22 sąskaitas faktūras už reabilitacijai skirtas prekes, skirtas perparduoti, už 273 748,40 Eur, bei C1 UAB už prekių gabenimo paslaugas už 14 901,02 Eur, kurių įsigijimas priskirtinas leidžiamiems atskaitymams (273 748,40 Eur + 14 901,02 Eur), todėl pagrįstai leidžiami atskaitymai padidinti 288 649 Eur suma.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, padidino leidžiamų atskaitymų sumą 1 101 891 Eur, tuo pažeidė PMĮ 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad Pareiškėja 2020 m., apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neįtraukė į PM bazę 6 849 494 Eur pardavimo pajamų ir nepagrįstai 1 101 891 Eur padidino leidžiamų atskaitymų sumą, todėl už 2020 m. pagrįstai papildomai apskaičiavo 7 951 385 Eur apmokestinamąjį pelną, apmokestinamą 15 proc. tarifu, ir apskaičiavo bei nurodė sumokėti 1 192 708 Eur PM.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius nustatė, jog Pareiškėja pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur dėl duomenų deklaravimo ne pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, sandorių su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje 5000 „Prekių ir paslaugų pajamos“ pajamų neapskaitymo ir nedeklaravimo, leidžiamų atskaitymų padidinimo.

Nustatyta, kad Pareiškėja už 2021 m deklaravo 9 980 Eur apmokestinamojo pelno, nors pagal apskaitos registrų duomenis turėjo deklaruoti 1 143 321 Eur, arba 1 133 341 Eur daugiau, iš jų 324 562,79 Eur daugiau pajamų (Pareiškėja 2021 m. DK registro 5 klasės 5000 „Parduotų prekių pajamos“ sąskaitoje apskaitė 1 669 478,79 Eur pajamų (Patikrinimo akto 32 priedas), o deklaravo – 1 344 916 Eur).

Taip pat nustatyta, kad Pareiškėja suteikė Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijavimo paslaugų krovinių gabenimui įvairiais maršrutais už Lietuvos ribų, t. y. Kinija (Xiaogan)–Vladivostokas (Rusija), Šanchajus–Maskva ir kt. pagal išrašytas sąskaitas faktūras už 140 582 Eur (Patikrinimo akto 11 lentelė). „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su Bendrove bankiniais mokėjimo pavedimais.

Tačiau Pareiškėja 2021 m. DK sąskaitoje 241 „Pirkėjų skolos (duomenys neskelbtini) apskaitė tik per banką gautas lėšas 140 589,14 Eur (Patikrinimo akto 32 priedas), o DK buhalterinės apskaitos sąskaitoje 5000 „Prekių ir paslaugų pajamos“ pajamų neapskaitė ir PM deklaracijoje nedeklaravo. Taigi darytina išvada, kad Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų.

Byloje taip pat nustatyta, kad Pareiškėja 2021 m. DK registro 6 klasės (sąnaudų) sąskaitų debete užregistravo 526 157,90 Eur leidžiamų atskaitymų, iš jų: 370 354,04 Eur parduotų prekių ir suteiktų paslaugų įsigijimo savikainą; 1 553,56 Eur banko komisinių mokesčių; 16 608,84 Eur darbuotųjų darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų; 137 641,46 Eur kitų bendrųjų ir administracinių sąnaudų.

Nustatyta, kad Pareiškėjos leidžiami atskaitymai sudaro 473 158 Eur (526 157,90 Eur – 53 000 Eur). Pareiškėja padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur dėl DK 6312 buhalterinėje sąskaitoje 2021-12-15 užregistruotos pirkimo operacijos iš D1 GmbH už 53 000 Eur (įrašo Nr. 124), kuriai pagrįsti nepateikė jokių dokumentų ir neįrodė, kad šios išlaidos skirtos Pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Apibendrinant konstatuotina, kad kadangi Pareiškėja pateiktoje 2021 m. PM deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 1 326 923 Eur, nes deklaravo ne pagal jos apskaitos dokumentų ir registrų duomenis, tuo sumažino apmokestinamąjį pelną 1 133 341 Eur; neįtraukė į PM bazę 140 582 Eur pardavimo pajamų; nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumą 53 000 Eur, Pareiškėjai pagrįstai už 2021 m. papildomai apskaičiuota 1 326 923 Eur apmokestinamojo pelno, apmokestinamo 15 proc. tarifu, ir 199 038 Eur PM.

Byloje nustatyta, kad pagal pateiktą 2022 m. DK registrą Pareiškėja 5 klasės 5000 „Parduotų prekių pajamos“ ir 5001 „Suteiktų paslaugų pajamos“ sąskaitų kredite apskaitė ir pateiktoje PM deklaracijoje deklaravo 134 841 Eur pajamų (Patikrinimo akto 21 lentelė). Pareiškėja 2022 m. DK registro 6 klasės (sąnaudų) sąskaitų debete apskaitė 633 678,76 Eur leidžiamų atskaitymų.

Pareiškėja, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, neteisingai padidino leidžiamus atskaitymus 200 003 Eur, sumokėtais Vokietijos įmonei E.

Nustatyta, kad Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių (metalo stalo staklių, frezavimo staklių, elektrolitinės skardos ritėje) įsigijimą pagal Vokietijos įmonės E 2022-01-24 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. KT-24-01-011 už 200 003 Eur (Patikrinimo akto 34 priedas). Pareiškėja pagal šią sąskaitą faktūrą įtraukė į leidžiamus atskaitymus įrangos 200 003 Eur vertę. Daugiau jokių sandorius su šia Vokietijos įmone pagrindžiančių dokumentų Pareiškėja nepateikė (sutarties, prekių gabenimo dokumentų ir kt.).

Pareiškėja apmokėjo 2022-01-31 Vokietijos įmonei E banko mokėjimo pavedimu į atsiskaitomąją sąskaitą.

Prekių įsigijimo / pardavimo viena kitai nedeklaravo nei Pareiškėja, nei Vokietijos įmonė E.

Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėja 2022 metais pagal minėtą sąskaitą faktūrą įtraukė į leidžiamus atskaitymus įrangos 200 003 Eur vertę, tačiau šios įrangos pardavimo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, Pareiškėjai mokestinio tyrimo metu įteikė 3 MAN (Patikrinimo akto 1–3 priedai) dėl paaiškinimo pateikimo apie įrangos, įsigytos iš Vokietijos įmonės E, paskirtį (kaip buvo naudojama Pareiškėjos veikloje) ir dokumentų, pagrindžiančių įrangos panaudojimą bei buhalterinės apskaitos registro, kuriame apskaityta įsigyta įranga, pateikimo. Pareiškėja minėtų MAN neįvykdė ir dokumentų nepateikė.

Kadangi Pareiškėja be minėtos sąskaitos faktūros daugiau jokių dokumentų mokesčių administratoriui nepateikė, pastarasis, siekdamas nustatyti, ar prekės tikrai buvo įsigytos, kam bei kur jos buvo patiektos, ar jos susijusios ir kaip su Pareiškėjos vykdoma veikla, ar įvykdytos su šiuo sandoriu susijusios mokestinės prievolės, 2024-02-14 išsiuntė paklausimą Vokietijos mokesčių administratoriui dėl Pareiškėjos sandorių su Vokietijos įmone E. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė atsakymą, kad iš Vokietijos įmonės E prekės nebuvo pristatytos Pareiškėjai, t. y. tarp Vokietijos įmonės E ir Pareiškėjos prekių pardavimo–pirkimo sandorio nebuvo. Pareiškėja 2022-02-01 sumokėjo 200 003 Eur į Vokietijos įmonės E sąskaitą už trečiąją šalį (Irano įmonę). Vokietijos įmonė E patvirtino, kad neteisingai įformino 2022-01-24 sąskaitą faktūrą Nr. KT-24–01–011, kurioje nurodė prekes, nors turėjo pateikti Pareiškėjai tik mokėjimo prašymą. Vokietijos įmonė E užsakė prekes iš Turkijos įmonės ir pardavė Irano įmonei. Prekės buvo pristatytos tiesiai iš Turkijos į Iraną. Kadangi Irano įmonė negalėjo atsiskaityti už prekes tiesiogiai dėl nustatytų tarptautinių mokėjimų apribojimų / sankcijų, įvestų Iranui, Vokietijos įmonei E buvo pateiktas įmonių, iš kurių ji galėtų reikalauti mokėjimo, sąrašas. Šiame sąraše Pareiškėja nurodyta 3 numeriu, suma – 200 003 Eur, todėl Vokietijos įmonė E pareikalavo šios sumos iš Pareiškėjos. Mokesčių administratorius įteikė Pareiškėjai 2024-06-20 MAN (Patikrinimo akto 5 priedas), kuriame paprašė pateikti sandorius su Irano įmone ir įsiskolinimą šiai įmonei pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas, atsiskaitymo dokumentus, apskaitos registrus, kuriuose šie sandoriai apskaityti, ir kt.). Pareiškėja jokių dokumentų ir paaiškinimų nepateikė.

Tik po pokalbio su mokesčių administratoriumi Pareiškėja 2024-11-29 pateikė dokumentus, tačiau ne sandorius su Irano įmone pagrindžiančius dokumentus, bet F1 Ltd vardu Pareiškėjai išrašytą 2022-01-24 sąskaitą faktūrą Nr. TR22/1-24 (Patikrinimo akto 10 priedas) už atliktas tarpininkavimo paslaugas dėl F Ltd už 200 000 Eur ir 2022-01-31 Trišalį skolos įskaitymo aktą (Patikrinimo akto 9 priedas), sudarytą tarp Pareiškėjos, F1 Ltd ir F Ltd, kuriame nurodyta, kad Pareiškėja yra skolinga Didžiosios Britanijos įmonei 200 000 Eur už tarpininkavimo paslaugas pagal pateiktą 2022-01-24 sąskaitą faktūrą Nr. TR22/1-24. Pagal Pareiškėjos pateiktą atsiskaitymų registrą su Didžiosios Britanijos įmone, šios įmonės skola 2022-01-01 sudarė 195 653 Eur, ši skola liko nepakitusi ir 2022-12-31, kadangi Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė jokių sandorių su šia įmone per 2022 metus. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos pateikti dokumentai prieštarauja jos pačios apskaitos registrų informacijai – ne Pareiškėja skolinga F1 Ltd, o atvirkščiai. Pareiškėja nepateikė sutarties su Didžiosios Britanijos įmone ir kitų dokumentų, pagrindžiančių tarpininkavimo paslaugų atlikimą.

Mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti, ar Didžiosios Britanijos įmonė faktiškai atliko tarpininkavimo paslaugas Pareiškėjai, 2025-01-15 išsiuntė paklausimą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl Pareiškėjos sandorių su F1 Ltd. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius 2025-04-30 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad nepavyko susisiekti su F1 Ltd vadovu, todėl negali pateikti paklausime prašomos informacijos.

Komisija sutinka su Inspekcijos atliktu aplinkybių įvertinimu ir padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjos ir Didžiosios Britanijos įmonės vadovas yra tas pats asmuo – C.C., Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė įsigytų tarpininkavimo paslaugų iš F1 Ltd ir nedeklaravo šių paslaugų vertės PVM deklaracijoje, pagal Pareiškėjos pateiktą atsiskaitymų registrą su Didžiosios Britanijos įmone Pareiškėja šiai įmonei neskolinga, F1 Ltd vardu išrašyta 2022-01-24 sąskaita faktūra ir 2022-01-31 Trišalis skolos įskaitymo aktas pateikti siekiant įrodyti, kad 200 000 Eur suma pagrįstai priskirta leidžiamiems atskaitymams ir išvengti papildomai priskaičiuotino PM.

Kadangi Pareiškėja tik atliko 200 003 Eur mokėjimą į Vokietijos įmonės E sąskaitą už Irano įmonę, t. y. prekių iš Vokietijos įmonės E neįsigijo, todėl negalėjo minėtos sumos priskirti leidžiamiems atskaitymams. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai Pareiškėjai už 2022 m. papildomai apskaičiavo 200 003 Eur apmokestinamąjį pelną, apmokestinamą 15 proc. tarifu, ir 30 000 Eur PM.

Komisija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad mokesčių administratorius, atlikdamas Pareiškėjos mokestinį patikrinimą, visapusiškai išnagrinėjo visas šiam mokestiniam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė surinktus įrodymus, todėl tinkamai įvykdė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tuo tarpu Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgdama į visas šiame sprendime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatuoja, kad Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą spendimą, todėl jį naikinti Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2025-09-08 sprendimą (21.222 Mr) FR0682-211.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.