Byla S-98

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininką, Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės, Andriaus Veniaus (pranešėjas), išnagrinėjo UAB ,,G“ (toliau – Pareiškėja, Bendrovė) 2024-05-27 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2024-05-08 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-111 (toliau – Sprendimas). Inspekcijos atstovė V.N. dalyvavo 2024-06-18 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Pareiškėjos atstovas posėdyje nedalyvavo.

Aprašomoji dalis

Komisija n u s t a t ė:

Nr. (21.222 Mr) FR0680-109 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo Bendrovei apskaičiavo 147000 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 11200,66 Eur PVM delspinigius ir skyrė 88200 Eur PVM baudą. Inspekcija nustatė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi įsigydama nekilnojamąjį turtą iš susijusios UAB ,,V“ ir pirkimo PVM įtraukdama į atskaitą, žinojo (turėjo galimybę žinoti), jog pardavėjas UAB ,,V“ pardavimo PVM į biudžetą nesumokės. Inspekcijos vertinimu, Pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į PVM atskaitą.

Pareiškėja skunde Komisijai nuodo, jog ne kartą (2023-07-10, 2023-10-25, 2023-11-20, 2023-12-20) teikė prašymus Inspekcijai dėl mokestinės nepriemokos (jos dalies) perėmimo iš UAB ,,V“, siekdama, kad PVM nepriemoka būtų perkelta Bendrovei, tačiau Inspekcija nepagrįstai visus Bendrovės prašymus su papildomais rašytiniais paaiškinimais atmetė. Bendrovė, įvertinusi tai, jog prašymai duoti sutikimą nepriemokai, susidariusiai dėl 2023-06-22 parduoto žemės sklypo, perkelti, buvo atmesti, pateikė Inspekcijai prašymą nuo UAB ,,I“, tačiau ir pastarasis prašymas buvo atmestas

Nr. (23.21-08 E) 324-4178. Nors UAB ,,I“ Inspekcijai papildomai pateikė 2024-01-10 rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė informaciją apie turimą turtą, tačiau ir šis mokestinės prievolės įvykdymo būdas, t. y. trečiojo asmens atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 82 straipsnio 2 dalį Inspekcijos buvo atmestas. Inspekcija nevertino galimybės įkeisti turtą Inspekcijos naudai, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos apmokėjimą, tokiu būdu sudarydama kliūtis ne tik Bendrovei, bet ir UAB ,,I“ perimti 147000 Eur PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą.

Pareiškėja cituoja MAĮ 32 ir 33 straipsnių nuostatas, nustatančias mokesčių administratoriaus pareigas ir teigia, kad Bendrovei buvo paskirta bauda, remiantis tuo, jog realios permokos, reikalingos UAB ,,V“ PVM nepriemokai padengti, įmonės neturėjo. Tačiau net nevertindama įmonių turimo turto bei nurodydama, kad įmones sieja glaudūs ryšiai dėl akcininkų, vadovo, finansinę apskaitą tvarkančio asmens, Inspekcija padarė išvadą, kad Bendrovė žinojo aplinkybes, susijusias su UAB ,,V“ finansinėmis galimybėmis sumokėti į biudžetą pardavimo PVM. Inspekcija nevertino prieš tai pateiktų prašymų, kurie buvo teikiami siekiant perimti mokestinę nepriemoką ir siekiant bendradarbiauti su Inspekcija bei tą raštiškai pareiškiant savo 2024-02-07 rašytinėse pastabose. Pareiškėjos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip lengvinančios aplinkybės, vertinant skiriamos baudos dydį Bendrovei. Pareiškėja nurodo, kad nepatikslino PVM deklaracijos už 2023 m. birželio mėn., kadangi patikrinimo metu pateikė rašytines pastabas, kuriose, remdamasi MAĮ 9 straipsnyje apibrėžtu apmokestinimo aiškumo principu, prašė Inspekcijos patikslinti situaciją. Bendrovė nurodo, kad Inspekcija, prašydama Bendrovės pateikti patikslintą PVM deklaraciją už 2023 m. birželio mėn., tuo pačiu vykdo priverstinį išieškojimą ir iš UAB ,,V“, tokiu būdu sukurdama pareigą mokėti 147000 Eur PVM ir Bendrovei, ir UAB ,,V“. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija turėtų pateikti patikslinimą dėl šios situacijos, kadangi Inspekcijos veiksmais yra siekiama 147000 Eur PVM išieškojimo tiek iš

UAB ,,V“. Pareiškėjos nuomone, tai turėjo taip pat būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, Bendrovei skiriant baudos dydį. Vis tik Sprendime, kaip lengvinanti aplinkybė nurodoma, kad Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, taip pat susipažinusi su patikrinimo aktu pripažino pažeidimą patikslindama 2023 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, eliminuojant 147000 Eur PVM atskaitą. Tačiau, kaip sunkinančią aplinkybę Inspekcija nurodė, kad Bendrovės veiksmais padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kadangi nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, todėl įvertinusi lengvinančias aplinkybes nuo patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotos 147000 Eur PVM sumos skyrė vidutinio dydžio, t. y. 60 proc. dydžio, baudą, kas sudaro net 88200 Eur.

Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu Bendrovė prašo sumažinti paskirtos baudos dydį iki 20 proc. ir sumažinti paskirtų delspinigių dydį, išdėstant baudos ir delspinigių sumokėjimą lygiomis dalimis 12 mėn. laikotarpiui, pradedant 2024-10-01.

Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė iš UAB ,,V“ 2023-06-22 įsigijo 0,9636 ha žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), už 847000 Eur (iš jų 147000 Eur PVM) ir Inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2023 m. birželio mėn. deklaravo 147000 Eur atskaitomą pirkimo PVM.

UAB ,,V“ žemės sklypo pardavimo vertę bei pardavimo PVM 2023 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo, tačiau mokėtino PVM į biudžetą nesumokėjo.

Patikrinimo akte nustatyta, kad UAB ,,V“ turėdama PVM įsiskolinimą biudžetui už 2023 m. birželio mėn. dėl nekilnojamojo turto pardavimo bei gavusi pinigines lėšas į sąskaitą už šį turtą, pagal sutarties tarp UAB „G“ ir UAB ,,K“ sąlygas vykdė mokėjimus UAB ,,V“ kreditoriams, lėšas panaudojo paskolų susijusioms įmonėms teikimui, o ne prievolių biudžetui įvykdymui. UAB ,,V“ nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei sukčiavo nemokėdama 2023 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje deklaruoto mokėtino į biudžetą PVM.

UAB

UAB ,,I“.

Teikiant prašymus jau buvo žinoma, kad skolų perėmėjai (Pareiškėja ir UAB ,,I“) reikiamo dydžio permokos neturi. Įvertinus susijusių asmenų (UAB ,,V“ Pareiškėjos ir UAB ,,I“) elgseną,

Patikrinimo akte padaryta išvada, kad siekis perkelti UAB ,,V“ PVM nepriemoką Pareiškėjai ir UAB ,,I“ neatitinka faktinių aplinkybių, nes susijusių asmenų vadovas A.Z. ir prašymus teikusi L.Z. žinojo (turėjo galimybę žinoti), kad Pareiškėja ir UAB ,,I“ realios permokos, reikalingos UAB ,,V“ PVM nepriemokai padengti, neturi.

Dėl delspinigių

Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 1 dalies bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio ir 99 straipsnio nuostatomis, nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos 147000 Eur PVM sumos Pareiškėjai apskaičiavo 11200,66 Eur PVM delspinigius.

Dėl baudos skyrimo

Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 2 dalies, MAĮ 139 straipsnio 1 dalies, MAĮ 140 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgdama į nustatytą lengvinančią aplinkybę (Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, susipažinusi su patikrinimo aktu pripažino pažeidimą patikslindama 2023 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, eliminuojant 147000 Eur PVM atskaitą), sunkinančią aplinkybę (Bendrovės veiksmais padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo), nuo Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotos 147000 Eur PVM sumos skyrė 60 proc. dydžio 88200 Eur PVM baudą. Komisija k o n s t a t u o j a :

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja Komisijos prašo sumažinti apskaičiuotų delspinigių dydį ar, remiantis MAĮ nustatytais teisingumo ir protingumo principais, atleisti nuo jų mokėjimo ir sumažinti paskirtos baudos dydį iki 20 proc. Nurodo, kad Inspekcija, skirdama baudą, turėjo įvertinti tokias lengvinančias aplinkybes, kaip Bendrovės veiksmus siekiant perimti mokestinę nepriemoką ir Inspekcijos veiksmus siekiant 147000 Eur PVM išieškojimo tiek iš Bendrovės, tiek ir iš UAB ,,V“. Pareiškėja pažymi, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog Bendrovė geranoriškai visą laiką teikė informaciją, dokumentus ir Bendrovė neveikė tyčia.

Pareiškėja nurodo, jog Bendrovei paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai viršija Bendrovės visų metų pelną ir sudaro beveik ketvirtadalį visų metinių Bendrovės pardavimo pajamų. Be patikrinimo metu nustatytų mokestinių prievolių, Bendrovė turi mokestinių prievolių pagal 2023-06-09 Mokestinės paskolos sutartį, papildomų neproporcingo dydžio prievolių nustatymas apsunkina galimybę Bendrovei vykdyti rangos darbus Daugiabučiuose namuose, taip pat fiziniams asmenims (vartotojams) grąžinti avansus ir gali lemti Bendrovės nemokumą. Pareiškėja pažymi, kad jai buvo paskirta vidutinio dydžio bauda, nors tai pirmasis Bendrovės mokesčių apskaičiavimo pažeidimas.

LVAT ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nagrinėjamo ginčo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (LVAT 2007-03-01 sprendimas adm. byloje Nr. A-17-217/2007, 2011-11-21 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2754/2011, 2013-01-07 nutartis adm. byloje Nr. A-602-2280/2012, 2022-09-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-3252-624/2022 ir kt.). Taigi, bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal mokesčių mokėtojo pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, Pareiškėja pažeidė PVMĮ reikalavimus, dėl to mokesčių administratorius nustatė prievolę Pareiškėjai sumokėti PVM, PVM delspinigius ir PVM baudą. Pareiškėja 2024-05-27 skunde Komisijai nenurodė nesutikimo su apskaičiuota PVM prievole motyvų. Pareiškėja, remdamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, prašo atleisti nuo apskaičiuotų PVM delspinigių ar juos sumažinti, taip pat sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjos atstovai Komisijos posėdyje nedalyvavo ir papildomų prašymų nepateikė.

Dėl apskaičiuotų PVM delspinigių sumos sumažinimo Komisija, pasisakydama dėl Pareiškėjos prašymo atleisti nuo PVM delspinigių, visų pirma primena, kad pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimą, LVAT 2011-09-05 sprendimą adm. byloje Nr. A-556-2255/2011, 2014-01-30 nutartį adm. byloje Nr. A-442-231/2014 ir kt.). LVAT yra nurodęs, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokesčių administratoriaus atliekamų kontrolės veiksmų (žr., pvz., LVAT 2009-09-10 nutartį adm. byloje Nr. A-442-877/2009, 2012-09-06 nutartį adm. byloje Nr. A-575-1394/2012; 2016-06-14 nutartį adm. byloje Nr. A-1045-556/2016, 2020-03-10 nutartį adm. byloje Nr. eA-3247-575/2020 ir kt.).

Pagal PVMĮ 123 straipsnio 1 dalį asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį <…>. Ginčo situacijoje laikantis PVMĮ ir MAĮ reikalavimų apskaičiuotų PVM delspinigių dydis buvo sąlygotas Pareiškėjos veiksmų, nes Pareiškėja laiku ir tinkamai neįvykdė jai tenkančios PVM prievolės, dėl ko ir kilo atitinkamos teisinės pasekmės – pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą PVM. Todėl vertintina, kad mokesčių administratorius, taikydamas minėtas teisės aktų nuostatas, pagrįstai nuo patikrinimo metu apskaičiuoto 147000 Eur PVM apskaičiavo Pareiškėjai 11200,66 Eur PVM delspinigius (apskaičiuotas PVM delspinigių dydis neginčijamas).

Komisija pažymi, jog LVAT ne sykį yra akcentavęs, kad delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Jais siekiama pirmiausia valstybės išlaidų kompensavimo, o ne asmens nubaudimo. Delspinigiai yra svarbus mokesčių teisės institutas, kurį esant pagrindui taikyti, šis institutas negali būti netaikomas, nesant tam svarių išimčių. Netaikant delspinigių instituto be svarių priežasčių, būtų pažeidžiamas viešasis interesas rinkti mokesčius valstybės (savivaldybių) vykdomoms funkcijos finansuoti, nes būtų prasilenkiama su delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esme, t. y. skatinti mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrinti įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (LVAT 2021-02-10 nutartis adm. byloje Nr. eA-96-442/2021). Laiku nesumokėjus mokesčių, pinigai, turėję būti valstybės žinioje, buvo Pareiškėjos žinioje, tad kompensavimas valstybei dėl to delspinigių pavidalu yra teisingas (LVAT 2019-12-11 nutartis adm. byloje Nr. A-2385-575/2019).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog ir nesant MAĮ įtvirtintų atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo pagrindų, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo jų mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Tačiau pagal LVAT praktiką atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) šiuo pagrindu (vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais) paprastai yra taikomas tik esant išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo, kada apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui, mokesčių mokėtojo elgesio kontrolės procedūrų metu ar po jų (pavyzdžiui, LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018), kurių buvimas / nebuvimas yra įvertinamas konkrečioje situacijoje.

Komisija, atsakydama į Pareiškėjos argumentus dėl apskaičiuotos per didelės / neproporcingos PVM delspinigių sumos, pažymi, kad santykinai didelė apskaičiuotų delspinigių ar paskirtų baudų suma, ypač atsižvelgiant į netinkamai įvykdytos mokestinės prievolės dydį, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo jų sumažinti ar atleisti nuo jų mokėjimo (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-894-968/2021 ir kt.).

Komisija, atsakydama į Pareiškėjos argumentus, susijusius su prašymu sumažinti apskaičiuotą PVM delspinigių sumą dėl kitų Pareiškėjos turimų įsiskolinimų (mokestinių prievolių pagal 2023-06-09 Mokestinės paskolos sutartį, įsiskolinimų fiziniams asmenims (vartotojams) dėl įmokų grąžinimo ir kt.), pažymi, kad LVAT praktikoje mokestinės paskolos sudarymas ar įsiskolinimas kitiems kreditoriams negali pasitarnauti savarankišku pagrindu atleidžiant nuo apskaičiuotų delspinigių (LVAT 2013-11-28 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1748/2013, 2014-03-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-990/2014).

Komisija atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas pakankamai operatyviai (pradėtas 2024-02-28, baigtas 2024-04-09), Pareiškėjai apskaičiuota PVM delspinigių suma sudaro 7,6 proc. papildomai apskaičiuoto PVM, kas, Komisijos vertinimu, nelaikytina Pareiškėjos atžvilgiu taikoma nebūtina ir neadekvačia, t. y. neproporcinga, priemone. Daugiau jokių išskirtinių aplinkybių, sietinų su galimybe atleisti Pareiškėją nuo dalies / visos apskaičiuotų delspinigių sumos ar juos sumažinti, Pareiškėja nenurodė.

Komisija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad neturi pagrindo vadovautis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir mažinti apskaičiuotą PVM delspinigių sumą ar pripažinti, kad Pareiškėja turėtų būti dalinai / visiškai atleista nuo PVM delspinigių, kurie pagrįstai apskaičiuoti, Pareiškėjai nesilaikant PVMĮ nustatytos PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Dėl paskirtos PVM baudos dydžio sumažinimo Pasisakant dėl Pareiškėjai skirtų baudų dydžio pagrįstumo, paminėtina, jog pagal MAĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.

MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje (2022-12-13 įstatymo Nr. XIV-1658 redakcija, galiojanti nuo 2023-05-01) nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. PVMĮ 123 straipsnio (2022-12-13 PVMĮ 123 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1661 redakcija, galiojanti nuo 2023-05-01) 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje <…> nurodytais atvejais skirdamas baudą, konkretų jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.

Pagal MAĮ 140 straipsnio (2022-12-13 įstatymo Nr. XIV-1658 redakcija, galiojanti nuo 2023-05-01) 2 dalį, mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyto skirtinos baudos dydžio, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatyto skirtinos baudos dydžio, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; 2) kaltę (kaltės formą ir rūšį);

3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardintos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio.

Ginčo situacijoje Inspekcija, įvertinusi Pareiškėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (padaryta didelė žala biudžetui, nesumokėta didesnė kaip 500 bazinių socialinių išmokų suma) ir lengvinančią aplinkybę (Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, susipažinusi su Patikrinimo aktu pripažino pažeidimą, patikslindama 2023 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, eliminuojant 147000 Eur PVM atskaitą), Pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuoto PVM skyrė vidutinę, t. y. 60 proc. dydžio, baudą.

Komisija, atsakydama į Pareiškėjos argumentus, jog nustatant baudos dydį, nebuvo tinkamai atsižvelgta į ,,pažeidimo pavojingumo pobūdį“, t. y. Bendrovė geranoriškai visą laiką teikė informaciją, dokumentus, pažymi, kad, kaip jau minėta, Inspekcija įvertino Pareiškėjos geranorišką elgesį, t. y. bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi ir tai pripažino Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Komisija nesutinka su Pareiškėjos argumentu, jog Bendrovė neveikė tyčia. Iš Patikrinimo akte išdėstytų išvadų matyti, kad Pareiškėja ir UAB ,,V“ laikomi susijusiais asmenimis pagal PVMĮ 2 straipsnio 31 dalies 16 punktą, A.Z. yra Pareiškėjos vadovas nuo 2023-01-13 (Patikrinimo akto 6 psl.) ir ,,UAB ,,V“ vadovas nuo 2020-09-23 Patikrinimo akto 3 lentelė), šių bendrovių apskaitą nuo 2022-11-11 tvarkė tas pats asmuo (UAB „Z“,, įgaliotas asmuo L.Z., Patikrinimo akto 6–7 psl.), Pareiškėja ir UAB ,,V“ registruotos tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), (Patikrinimo akto 7 psl.). Be to, mokesčių administratorius patikrinimo duomenų analizės pagrindu nustatė, jog žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), po jo pardavimo Bendrovei, išliko valdomas tų pačių akcininkų, Bendrovė žemės sklypą įsigijo už skolintas pinigines lėšas, turėdama didelių kreditorinių įsipareigojimų, Bendrovė nuo 2023-06-22 žemės sklype statybos ar kitų darbų nevykdo, t. y. žemės sklype neplėtojama ekonominė veikla (Patikrinimo akto 15 psl.).

Inspekcija nustatė, kad UAB ,,V“ laikotarpiu nuo įregistravimo PVM mokėtoju (201709-15) iki 2023-06-30 pateiktose PVM deklaracijose deklaravo dviejų (2) žemės sklypų pardavimą, mokėtino PVM į biudžetą nesumokėjo, UAB ,,V“ neturi turto, banko sąskaitoje likutis 2023-08-31 sudarė

8 psl.).

UAB ,,V“ pateiktus UAB „T“ banko sąskaitos išrašų duomenis nustatyta, kad UAB ,,V“ lėšas, gautas už nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pardavimą Bendrovei pagal 2023-06-22 Pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 5975, panaudojo susijusių asmenų paskolų grąžinimui ir naujų paskolų suteikimui (Patikrinimo akto 6 lentelė).

Inspekcijos vertinimu, Bendrovės veiksmai įsigyjant žemės sklypą nepagrįsti ekonomine logika, Pareiškėja ir UAB ,,V“ veikė sąmoningai, siekdamos išvengti PVM prievolės, Pareiškėja buvo nesąžininga, nes žinojo sandorių sudarymo aplinkybes, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB ,,V“ pardavimo PVM nesumokės. Todėl Pareiškėjos teiginys, kad PVM atskaitos siekimas buvo netyčinis veiksmas, yra nepagrįstas.

Pareiškėja skunde, kaip svarbią aplinkybę, leidžiančią sumažinti jai paskirtos baudos dydį, nurodo ir tai, kad ne kartą teikė prašymus Inspekcijai dėl mokestinės nepriemokos (jos dalies) perėmimo iš UAB ,,V“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Inspekcija Patikrinimo akto 7 lentelėje išdėstė detalią informaciją apie UAB ,,V“ mokesčių administratoriui teiktų prašymų duoti sutikimą nepriemokai perimti ir skolos perėmėjų permokos duomenis prašymų pateikimo metu. Šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad Inspekcija visiškai pagrįstai konstatavo, kad visi prašymai buvo pateikti, imituojant siekį perimti UAB ,,V“ PVM nepriemoką, nes susijusių asmenų vadovas A.Z. ir Prašymus teikusi ir apskaitą vedusi L.Z. žinojo (turėjo galimybę žinoti), kad prašymuose nurodyti skolos perėmėjai (Pareiškėja ir UAB ,,I”) realios permokos, reikalingos UAB ,,V“ PVM nepriemokai padengti, neturi. Todėl Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, susijusi su prašymų dėl nepriemokos perėmimo teikimu, negali būti pripažinta kaip svarbi Pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pasisakydama dėl Pareiškėjos skundo motyvų ir Inspekcijos Sprendimo argumentų dėl baudos dydžio, Komisija laikosi pozicijos, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę į gynybą, t. y. turi teisę ginčyti konstatuotą pažeidimą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis asmeniniu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų suvokimu. Geranorišką pažeidimo pripažinimą (Pareiškėjos atveju – patikslintos 2023 m. birželio mėn. PVM deklaracijos, eliminuojant 147000 Eur PVM atskaitą, pateikimas) Komisija vertina kaip svarbią atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija sprendžia, kad MAĮ 139 straipsnio 1 dalies pagrindu už neteisėtą PVM sumažinimą skiriamos baudos tikslai, didesnis poveikis skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą ir preventyviai veikiant ateities elgesį, bus pasiekti Pareiškėjai paskyrus 40 proc. papildomai apskaičiuoto PVM dydžio baudą. Todėl dalyje, kuria Pareiškėjai už mokesčių įstatymų pažeidimus buvo paskirta ir patvirtinta 60 proc. dydžio bauda, Sprendimas yra keistinas. Vietoj Bendrovei paskirtos 60 proc. dydžio 88200 Eur PVM baudos, Bendrovei skirtina 58800 Eur (147000 Eur x 40 proc.) PVM bauda.

Pasisakydama dėl Pareiškėjos prašymo išdėstyti PVM delspinigių ir baudų sumų mokėjimą dalimis 12 mėn. laikotarpiui, pradedant nuo 2024-10-01, Komisija pažymi, kad Bendrovė dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo turi kreiptis į mokesčių administratorių (MAĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2024-05-08 Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-111 ir vietoj nurodymo sumokėti 147000 Eur PVM, 11200,66 Eur PVM delspinigius ir 88200 Eur PVM baudą, nurodyti Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 147000 Eur PVM, 11200,66 Eur PVM delspinigius ir 58800 Eur PVM baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.