Byla S-199

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Gvidos Ivanauskienės, Raimondos Juodkaitės ir Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo J.R. (toliau – Pareiškėja) 2024-10-21 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2024-09-10 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-196 (toliau – Sprendimas). Pareiškėja bei Inspekcijos atstovas E.F. dalyvavo 2024-11-26 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Pakartotinis Pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas vykdant 2023-11-23 Komisijos sprendimo Nr. S-2023/180 bei Inspekcijos 2024-01-18 sprendimo Nr. 68-2 nurodymus. Inspekcija atliko pakartotinį Pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2024-06-27 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-213 (toliau – Patikrinimo aktas). Nustatyta, kad Pareiškėja 2019–2021 m. laikotarpiu buvo įregistravusi individualią veiklą pagal pažymą. Pareiškėja 2019–2020 m. laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo individualios veiklos pajamas: 2019 m. – 271,12 Eur, 2020 m. – 39273,85 Eur ir išlaidas: 2019 m. – 1238,96 Eur, 2020 m. – 48862 Eur. Pateiktoje 2021 m. laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijoje individualios veiklos pajamų ir pajamų pagal verslo liudijimą nedeklaravo.

Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2019–2020 m. nedeklaravo 81463,95 Eur individualios veiklos pagal pažymą pajamų, nuo kurių Inspekcija apskaičiavo ir Sprendimu nurodė sumokėti į valstybės biudžetą 6748 Eur PVM, 5493,46 Eur GPM, 7459,18 Eur VSD įmokų ir 2951,65 Eur PSD įmokų, taip pat 2198,51 Eur PVM delspinigių ir 1570,95 Eur GPM delspinigių bei skyrė 2699 Eur PVM baudą, 2197 Eur GPM baudą, 2984 Eur VSD įmokų baudą ir 1181 Eur PSD įmokų baudą.

– 2545,00 Eur, sumokėtų trečiosios šalies piliečiui T.G. už domenų administravimo paslaugas;

– 4078,84 Eur („B“ AS filialas) ir 5168,95 Eur (kredito unija), sumokėtų grąžinant kreditus, skirtus investuoti į individualią veiklą.

Pareiškėja pažymi, kad netinkamai apskaičiavusi Pareiškėjos individualios veiklos išlaidas, Inspekcija netinkamai nustatė ir apmokestinamųjų pajamų dydį, todėl klaidingai apskaičiavo mokėtinas GPM, VSD ir PSD įmokų sumas, taip pat mokėtinus delspinigius bei baudas.

Skundžiamame Inspekcijos Sprendime nurodyta, kad gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo bei pirminių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų ir kt.) Pareiškėja nepateikė, nors pirminio patikrinimo metu buvo įteiktas 2023-01-17 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-59 šiuos dokumentus pateikti. Taip pat pirminio patikrinimo metu Pareiškėjai 2023-05-18 Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-743 buvo nurodyta pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, pagrindžiančius pajamų mokesčio deklaracijose už 2019–2020 m. deklaruotas individualios veiklos pajamų (2019 m. – 271,12 Eur, 2020 m. – 39273,85 Eur) ir išlaidų (2019 m. – 1238,96 Eur, 2020 m. – 48862 Eur) sumas bei kurių pagrindu fiziniai bei juridiniai asmenys į jos asmenines banko sąskaitas, esančias AB „S“, AS „L“ Lietuvos skyrius, AB „S“, pervedė: 2019 m. – 43183,39 Eur, 2020 m. – 85627,53 Eur pinigines lėšas. Inspekcija nurodė, kad dokumentai ir informacija negauti.

Sprendime pažymėta, kad pirminio mokestinio patikrinimo metu, įvertinus 2019–2020 m. į asmenines banko sąskaitas gautas 128810,92 Eur pinigines lėšas, konstatuota, kad Pareiškėjos individualios veiklos pajamos sudarė 128810,92 Eur, iš jų: 2019 m. – 43183,39 Eur, 2020 m. – 85627,53 Eur. Pareiškėja pirminio mokestinio patikrinimo metu nustatytos individualios veiklos pajamų sumos Komisijai neskundė, papildomų dokumentų nepateikė, todėl pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, taip kaip ir pirminio mokestinio patikrinimo metu, vertinta, kad Pareiškėjos individualios veiklos pajamos sudarė: 2019 m. – 43183,39 Eur, 2020 m. – 85627,53 Eur. Taip pat konstatuota, kad gautų 81463,95 Eur (43183,39 Eur nustatyta pajamų už 2019 m. suma – 271,12 Eur deklaruota pajamų už 2019 m. suma + 77825,53 Eur nustatyta pajamų už 2020 m. suma – 39273,85 Eur deklaruota pajamų už 2020 m. suma) individualios veiklos pajamų Pareiškėja nedeklaravo, tuo pažeidė GPM 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Inspekcija nurodė, kad pirminio mokestinio patikrinimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio 8 dalies bei 12 dalies nuostatomis, leidžiamais atskaitymais pripažinta išlaidų suma lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, t. y. 2019 m. – 12955,02 Eur, 2020 m. – 23373,76 Eur. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu 2024-03-07 mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-523 Pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti Pareiškėjos vykdytos individualios veiklos išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei suvestinę informaciją dėl metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 ir 2020 m. deklaruotų pajamų ir išlaidų sumų, tačiau Pareiškėja kitos informacijos, nei buvo pateikta Komisijai bei suvestinių duomenų nepateikė, mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu vertinta Inspekcijos turima informacija bei Pareiškėjos Komisijai pateikti dokumentai. Pagal Pareiškėjos Komisijai pateiktus dokumentus, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatytos 65629,96 Eur bendros išlaidos, iš jų 62955,64 Eur išlaidos (iš jų 25994,02 Eur patirtos 2019 m. ir 36961,62 Eur patirtos 2020 m.) priskirtos individualios veiklos išlaidoms. Likusi 2674,32 Eur suma individualios veiklos išlaidoms pagal GPMĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta, kadangi pagal turimus duomenis šios išlaidos nepriskirtinos įprastinėms vykdytos veiklos išlaidoms.

Inspekcija pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2019–2020 m. laikotarpiu deklaravo ne visas gautas individualios veiklos pajamas, neapskaičiavo ir nesumokėjo VSD įmokų nuo visų gautų individualios veiklos pajamų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Inspekcija, įvertinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis, kad Pareiškėja 2019–2021 m. VSD įmokų avansu neskaičiavo ir nemokėjo, nuo nustatytų nedeklaruotų 2019–2020 m. gautų 81463,95 Eur individualios veiklos pajamų, papildomai apskaičiavo 7459,18 Eur VSD įmokų.

Inspekcija pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2019–2020 m. laikotarpiu deklaravo ne visas gautas individualios veiklos pajamas, neapskaičiavo ir nesumokėjo PSD įmokų nuo visų gautų individualios veiklos pajamų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Vadovaujantis SDĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis, fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, moka 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t. y. nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų). Pareiškėjos pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose už 2019–2020 m. PSD įmokos neapskaičiuotos. Pakartotinio patikrinimo metu nustatytos Pareiškėjos individualios veiklos VSD ir PSD įmokomis apmokestinamosios pajamos (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sudarė: 2019 m. – 17189,37 Eur, 2020 m. – 41917,91 Eur. PSD įmokų apskaičiavimo bazė: 2019 m. – 15470,43 Eur, 2020 m. – 37726,12 Eur. Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis apie Pareiškėjai apskaičiuotas PSD įmokų sumas (už 2019 m. – 464,88 Eur, už 2020 m. – 508,44 Eur), nuo nustatytų nedeklaruotų 2019–2020 m. gautų 81463,95 Eur individualios veiklos pajamų, papildomai apskaičiuota 2951,65 Eur PSD įmokų suma.

Inspekcija nurodė, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyti GPMĮ 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai. Pareiškėja pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose už 2019 m. ir 2020 m. deklaravusi atitinkamai 271,12 Eur ir 39273,85 Eur individualios veiklos pajamų sumas, nurodė neteisingus gautų pajamų duomenis – gautų 81463,95 Eur individualios veiklos pajamų nedeklaravo. Inspekcija nurodė, kad vadovaujantis GPMĮ 25 straipsnio nuostatomis, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Pareiškėjos Komisijai pateiktus dokumentus, sudaro: 2019 m. – 29017,48 Eur; 2020 m. – 43759,87 Eur. Atsižvelgus į nustatytas Pareiškėjos 2019–2021 m. gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, vykdytos individualios veiklos pajamas, transporto priemonių ir kito turto perleidimo pajamas, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 5493,46 Eur GPM suma.

Sprendime išdėstytos PVMĮ 123 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems PVMĮ nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. GPMĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Tokiu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 straipsnio 2 dalis). Remiantis šiomis nuostatomis, nuo nedeklaruoto ir nesumokėto papildomai apskaičiuoto 6748 Eur PVM apskaičiuojama 2198,51 Eur PVM delspinigių, nuo 5493,46 Eur GPM – 1570,95 Eur GPM delspinigių.

Inspekcija Sprendime išdėstė GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies, PVMĮ 123 straipsnio 3 ir 4 dalies, VSDĮ 13 straipsnio 2 dalies, SDĮ 13 straipsnio 1 dalies, MAĮ 139 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjos skundas netenkintinas. Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas.

Mokestinis ginčas tarp šalių vyksta dėl mokesčių administratoriaus nurodymų Pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 6748 Eur PVM, 5493,46 Eur GPM, 7459,18 Eur VSD įmokų ir 2951,65 Eur PSD įmokų, taip pat 2198,51 Eur PVM ir 1570,95 Eur GPM delspinigius bei 2699 Eur PVM, 2197 Eur GPM, 2984 Eur VSD įmokų ir 1181 Eur PSD įmokų baudas, mokesčių administratoriui nustačius, kad Pareiškėja 2019–2020 m. laikotarpiu gavo 128810,93 Eur individualios veiklos pagal pažymą pajamų, iš kurių 81463,95 Eur sumos nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM, GPM, VSD ir PSD įmokų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos individualios veiklos pajamos (įvertinus 2019–2020 m. į asmenines banko sąskaitas gautas 128810,92 Eur pinigines lėšas) sudarė 128810,92 Eur, iš jų: 2019 m. – 43183,39 Eur, 2020 m. – 85627,53 Eur. Inspekcija, įvertinusi Pareiškėjos deklaruotas 2019–2020 m. pajamas ir pardavimo PVM, nurodė, kad Pareiškėja, pažeisdama GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nedeklaravo 81463,95 Eur individualios veiklos pajamų.

Inspekcija nurodė, kad pirminio mokestinio patikrinimo metu, vadovaujantis GPMĮ 18 straipsnio 8 dalies bei 12 dalies nuostatomis, leidžiamais atskaitymais pripažinta išlaidų suma sudarė 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, t. y. 2019 m. – 12955,02 Eur, 2020 m. – 23373,76 Eur.

Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pagal Pareiškėjos Komisijai pateiktus dokumentus buvo nustatytos 65629,96 Eur bendros išlaidos, iš jų 62955,64 Eur išlaidos (iš jų 25994,02 Eur patirtos 2019 m. ir 36961,62 Eur patirtos 2020 m.) priskirtos individualios veiklos išlaidoms. Inspekcija nurodė, kad likusi 2674,32 Eur suma individualios veiklos išlaidoms pagal GPMĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta, kadangi pagal turimus duomenis šios išlaidos nepriskirtinos įprastinėms vykdytos veiklos išlaidoms. Inspekcija, įvertinusi papildomai apskaičiuotas VSD ir PSD įmokų sumas bei pirkimo PVM, apskaičiavo, kad Pareiškėjos individualios veiklos išlaidos už 2019 m. sudarė 29017,48 Eur, o už 2020 m. – 43759,87 Eur bei, atitinkamai, nustatė individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumas.

Pareiškėja pateiktame skunde bei skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu nurodė neginčijanti Inspekcijos nustatytų Pareiškėjos 2019–2020 m. individualios veiklos pajamų dydžio, tačiau laikosi pozicijos, jog mokesčių administratorius netinkamai apskaičiavo Pareiškėjos individualios veiklos išlaidas, kadangi neįtraukė 2545,00 Eur išlaidų sumos, kuri buvo sumokėta trečiosios šalies piliečiui T. G. už domenų administravimo paslaugas, taip pat 4078,84 Eur ir 5168,95 Eur sumų, kurios buvo sumokėtos grąžinant kreditus, skirtus individualios veiklos investicijoms. Komisijos posėdžio metu Pareiškėja patikslino, jog paskolos buvo paimtos Pareiškėjos individualios veiklos pradžiai (domeno ir transporto priemonių įsigijimui ir jų išlaikymui), ir prašo pripažinti išlaidomis ginčo laikotarpiui tenkančią grąžintą paskolos dalį. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu nurodė, jog dokumentų, pagrindžiančių prekių / paslaugų (įskaitant domeno administravimo paslaugų ir transporto priemonių) įsigijimą, neturi. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijai netinkamai apskaičiavus individualios veiklos išlaidas, neteisingai buvo nustatytas ir apmokestinamųjų pajamų dydis, klaidingai apskaičiuotos mokėtinos GPM, VSD ir PSD įmokų sumos, mokėtini delspinigiai bei baudos.

Pareiškėja, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir patikslinti apskaičiuotas sumas. Komisijos posėdžio metu Pareiškėja papildė savo reikalavimą, prašydama nustatyti mažesnį, nei nustatė mokesčių administratorius, mokesčių baudų dydį. Dėl apskaičiuotų mokesčių ir įmokų pagrįstumo Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratoriaus priimtuose ginčo procesiniuose dokumentuose ir šio Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje detaliai aprašytos Pareiškėjos apmokestinimą lėmusios ginčo faktinės aplinkybės bei į tai, kad mokestinio ginčo dalyką apsprendžia pareikšti konkretūs ir aiškūs mokesčių mokėtojo reikalavimai, nagrinėjamu atveju, šiame sprendime pasisakys dėl Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgdama į esminius skunde bei Komisijos posėdžio metu išsakytus nesutikimo su ginčijamu Inspekcijos Sprendimu motyvus, šiuo atveju – dėl 2545 Eur, sumokėtų T. G. už domenų administravimo paslaugas, bei 4078,84 Eur ir 5168,95 Eur sumų, sumokėtų grąžinant kreditus, nepripažinimo individualios veiklos išlaidoms, pagrįstumo.

Pagal GPMĮ 18 straipsnio 1 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip <...>. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme1 ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų 1

nuo 2022-05-01 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-680)

gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, GPMĮ iš esmės nustato dvi alternatyvas apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms apskaičiuoti, t. y. atskaitant išlaidas, pagrįstas nustatytais dokumentais (šiuo atveju GPMĮ 8 straipsnio 18 dalies nuostatos įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą įrodyti išlaidų pagrįstumą), arba atskaitant 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų kaip patirtas išlaidas.

Pareiškėja apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms apskaičiuoti pasirinko būdą, sietiną su išlaidų, pagrįstų nustatytais dokumentais, atskaitymu, todėl 2019–2020 m. leidžiamiems atskaitymams pagrįsti turėjo pateikti su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusius išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras / sąskaitas faktūras, paslaugų teikimo / prekių tiekimo sutartis ir pan.).

Pareiškėja Komisijai pateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos ,,S“ AB išrašą, iš kurio matyti, kad iš Pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos 2545 Eur buvo pervesta T. G., taip pat iš Pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervedamos lėšos (4078,84 Eur ir 5168,95 Eur) kreditui grąžinti. Tačiau iš atsiskaitomosios sąskaitos ,,S“ AB išmokėtos sumos, nesant tinkamų apskaitos dokumentų, savaime negali būti pripažintos Pareiškėjos leidžiamais atskaitymais, nes nėra įrodytas tiesioginis ryšys tarp Pareiškėjai suteiktų paslaugų ar parduotų prekių ir apmokėtų sumų. Pati paskola, kaip finansinių lėšų šaltinis, per se neįtakoja mokesčio objekto dydžio, t. y. negali būti laikoma nei išlaidomis (mokėtojo lygiu), nei pajamomis (gavėjo lygiu). Kadangi Pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, atitinkančių GPMĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir suteikiančių galimybę įvertinti ūkinių operacijų, kurioms apmokėti buvo pervestos minėtos lėšos, turinį ir jų sąsają su konkretaus laikotarpio Pareiškėjos pajamų uždirbimu, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Pareiškėjos 2019–2020 m. apmokestinamųjų pajamų dydį, pagrįstai 2545 Eur, 4078,84 Eur ir 5168,95 Eur sumų nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams ir aptariamojo laikotarpio apmokestinamųjų pajamų sumą apskaičiavo remdamasis jam pateiktų dokumentų duomenimis.

MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs, kad MAĮ yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos, tarp jų pareiga saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš to išplaukia, jog mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas, t. y. saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus (2011-09-05 nutartis adm. byloje Nr. A-575-928/2011, 2019-05-29 nutartis adm. byloje Nr. eA-1321-438/2019, 2019-09-04 nutartis adm. byloje Nr. eA-1320-575/2019, 2020-11-25 nutartis adm. byloje Nr. eA-1924-602/2020 ir kt.).

Komisijos vertinimu, mokesčių administratoriaus nustatytas Pareiškėjos mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu. Pareiškėjai nepateikus GPMĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių Pareiškėjos atliktų ūkinių operacijų turinį, Komisija neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog Pareiškėja patyrė didesnes išlaidas, nei patikrinimo metu apskaičiavo mokesčių administratorius.

Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies, PVMĮ 123 straipsnio 3 ir 4 dalimis, VSDĮ 13 straipsnio 2 dalies, SDĮ 13 straipsnio 1 dalies, MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjos veikloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė (patikrinimo metu Pareiškėja su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo), nuo papildomai apskaičiuotų PVM, GPM, VSD ir PSD įmokų, skyrė 40 proc. dydžio baudas.

Pareiškėja, Komisijos posėdžio metu prašydama skirti mažesnę baudą, neigė Inspekcijos konstatuotą aplinkybę, jog su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo ir prašė sumažinti baudos dydį / panaikinti baudą. Komisijos posėdžio metu Pareiškėja akcentavo, kad nurodymo nevykdė dėl to, jog su juo nebuvo susipažinusi, be to, nedavė sutikimo mokesčių administratoriui informaciją teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pareiškėja akcentavo, jog nežinojo savo pareigos pateikti dokumentus, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai skyrė 40 proc. dydžio baudą.

Komisija, pasisakydama dėl Pareiškėjos motyvų, pažymi, kad baudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje (2018-06-28 įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija, galiojusi nuo 2019-01-02 iki 2023-05-01, t. y. pažeidimo padarymo metu), kurioje numatyta, jog jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. MAĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; 2) kaltę (kaltės formą ir rūšį); 3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. MAĮ 140 straipsnio 4 dalyje išvardintos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tarp kurių atvejis, kuomet mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus (MAĮ 140 straipsnio 4 dalies 4 punktas). MAĮ 140 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio.

Pagal PVMĮ 123 straipsnio 3 ir 4 dalį, jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau PVMĮ nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda, kurios dydis nustatomas MAĮ nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. VSDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama bauda mutatis mutandis taikant MAĮ 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai neskaičiuojami. SDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pažeidus SDĮ 17 straipsnyje nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, baudos, delspinigiai, palūkanos ir padidintos palūkanos skaičiuojami, priverstinai išieškomi, priverstiniai išieškojimai atidedami, pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros pratęsiamos, priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas, nuo baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiama VSDĮ nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Inspekcijos Patikrinimo akto, Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ121 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Inspekcijos portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – Mano VMI) patalpino 2024-02-19 pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-244, 2024-02-20 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (21.222 Mr) FR0663-21, 2024-03-07 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.222 Mr) FR0706-523, 2024-03-13 pavedimo tikrinti priedą Nr. 2 (21.222 Mr) FR0773-347 dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo, 2024-06-25 pavedimo tikrinti priedą Nr. (21.222 Mr) FR0773-797 dėl mokestinio patikrinimo pratęsimo. Pareiškėja su 2024-02-19 pavedimu tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-244 ir 2024-02-20 pranešimu apie mokestinį patikrinimą Nr. (21.222 Mr) FR0663-21 per Mano VMI nesusipažino, todėl, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jie išsiųsti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 2024-02-19 pavedimas tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-244, 2024-02-20 pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (21.222 Mr) FR066321 įteikti 2024-03-05. Pareiškėja su 2024-03-07 mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-523 ir 2024-03-13 pavedimo tikrinti priedu Nr. (21.222 Mr) FR0773-347 susipažino per Mano VMI atitinkamai 2024-03-07 ir 2024-03-13. Kadangi Pareiškėja 2024-0307 mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-523 nurodytų dokumentų nepateikė, 2024-05-31 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nurodymo nevykdymą, pripažinus kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja su 202406-25 pavedimu tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-797 per Mano VMI nesusipažino, todėl, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jie išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš 2024-03-07 mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-523 turinio, mokesčių administratorius, per 10 dienų nuo nurodymo gavimo dienos, prašė pateikti informaciją ir juridinę galią turinčius dokumentus: 1) visus turimus dokumentus, pagrindžiančius 2019–2021 m. vykdytos individualios veiklos išlaidas, išskyrus dokumentus, kurie buvo pateikti Komisijai (2023-11-20 gauta siunta); 2) suvestinę informaciją dėl metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019–2020 m. deklaruotų pajamų ir išlaidų sumų, nurodant, iš ko gautos pajamos, pajamų gavimo datas ir sumas bei patirtų išlaidų sumas, datas ir gavėjus; 3) sutartis, sudarytas su UAB „P“, dėl patalpų nuomos; 4) informaciją ir juridinę galią turinčius dokumentus (sutartis, susitarimus, sąskaitas-faktūras ir pan.), kurių pagrindu M.Z. (2019 m. – 12000 Eur, 2020 m. – 27000 Eur, mokėjimų paskirtis – už mokymus) ir T. G. (2020-05-13 – 1275 Eur, 2020-08-19 – 1270 Eur, mokėjimų paskirtis – 16390286) pervestos piniginės lėšos. Pažymėta, kad Pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento būtina apie tai pranešti mokesčių administratoriui minėtame nurodyme išdėstytu būdu. Taigi, su 2024-03-07 mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-523 Pareiškėja susipažino per Mano VMI 2024-03-07, tačiau minėto nurodymo nevykdė, jokių papildomų dokumentų bei prašomos informacijos mokesčių administratoriui nepateikė, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti nurodymo, todėl Inspekcija visiškai pagrįstai šį faktą vertino kaip vengimą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Komisijos vertinimu, ginčo atveju nustačius Pareiškėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, Inspekcija pagrįstai nustatė didesnį, nei vidutinis, baudos dydį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad keisti nustatytą GPM, PVM, VSD įmokų ir PSD įmokų ar jų baudų ar delspinigių dydį ar panaikinti apskaičiuotas mokesčių ir įmokų bei su jais susijusias sumas Pareiškėjos skunde ir Komisijos posėdyje išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl ginčijamas Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Inspekcijos 2024-09-10 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-196.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.