Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Pareiškėjo manymu, Komisija pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė išvadas, kurios prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, Komisijos išvados yra grįstos prielaidomis bei duomenimis, kurie net civilinėse bylose pripažįstami aiškiai nepakankamais atitinkamoms išvadoms pagrįsti. Daug įrodymų Komisija nepagrįstai atmetė, nors jie yra leistini ir patvirtina pareiškėjo poziciją. Didelės dalies pareiškėjo skundo argumentų Komisija neišnagrinėjo ir į juos neatsakė. Komisijos sprendime neatsakyta, kas mokesčių administratoriui trukdė surinkti duomenis iš sandorių dalyvių, kurių duomenys yra fiksuoti pareiškėjo apskaitos dokumentuose, jeigu mokesčių administratorius abejojo pareiškėjo tam tikrais apskaitos duomenimis. Komisijos sprendimas, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Nors pareiškėjo vesta apskaita gal ir nebuvo ideali, tačiau ji iš esmės teisingai atspindėjo gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nebuvo sąlygų, būtinų MAĮ 70 straipsnio taikymui.

4. Pareiškėjas manė, kad nepagrįstai A. F. R., O. R., F. R. į pareiškėjo banko sąskaitą pervestos sumos, A. Z. perduota pinigų suma įvertintos kaip su veikla susijusios neapskaitytos pajamos, todėl pakartotinio patikrinimo metu nuo jų papildomai apskaičiuotos GPM, VSD įmokos ir PSD įmokos. Pareiškėjas paaiškinime dėl fizinių asmenų mokėtų pinigų paskirties nurodė, kad tiek A. F. R., O. R., F. R., tiek A. Z. pervesti pinigai automobilių įsigijimui. Nei mokesčių administratorius, nei Komisija nenustatė, kad šios pardavimo sutartys būtų tariamos. A. Z. nebuvo automobilių faktinis pirkėjas, todėl VMI ir nenustatė, kad A. Z. pirko iš pareiškėjo automobilius. Dėl pareiškėjo nurodomų automobilių buvo galima išsiaiškinti apklausus nors dalį sandorių šalių, nurodytų pirkimo–pardavimo sutartyse, tačiau mokesčių administratorius to neatliko. Komisija taip pat neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, kad A. Z. įveždavo pinigus į Lietuvą ir juos deklaruodavo. Todėl yra akivaizdu, kad mokesčių administratorius neatliko tinkamo tyrimo, jo atliktas tyrimas nedetalus ir neišsamus, aiškiai prieštaringas, paremtas prielaidomis, nepagrįstai atmetant pareiškėjo teiktus paaiškinimus bei juos patvirtinančius objektyvius duomenis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus gautų duomenų mokesčių administratorius padarė išvadą, kuri yra priešinga tiems duomenims. Pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose nurodė ir konkrečius automobilius, kurie buvo pirkti iš pirmiau minėtų fizinių asmenų pervestų pinigų. Priešingų duomenų mokesčių administratorius nesurinko. Pareiškėjas su skundu dėl Šiaulių AVMI sprendimo panaikinimo pateikė papildomą įrodymą: 2013 m. lapkričio 3 d. el. laišką, siųstą iš pareiškėjo sutuoktinės el. pašto į A. F. R. el. paštą, kuriuo pareiškėjas siuntė transporto priemonės pardavimo sutartį, jog būtų užpildyta, kas yra automobilio pirkėjas pagal A. F. R. užsakymą, ir patį transporto priemonės pardavimo sutarties blanką, kuris matosi, kad prikabintas prie el. laiško iš užrašo „pard.jpg“. Pirmiau minėtu laišku pareiškėjas siekė įrodyti, kad A. F. R. ir jo šeimos narių pervesti pinigai buvo naudojami automobilių įsigijimui pagal A. F. R. ir jo šeimos narių užsakymus, o pirkėjai nebūtinai buvo pats A. F. R. ir jo šeimos nariai. Pareiškėjas taip pat pateikė 2011 m. vasario 16 d. el. laišką, siųstą A. F. R. dėl Toyota Land Cruiser, kuris įrodo, jog pagal jo ir jo šeimos narių užsakymus buvo pirkti pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti automobiliai. 2018 m. liepos 2 d. el. laiškas, siųstas A. F. R. pareiškėjo sutuoktinei, su kuriuo buvo atsiųsta jo patvirtinta lentelė – prikabintas dokumentas matosi iš užrašo „Screenshot_20148- 07-02-23-27-19.jpg“. Taip pat pareiškėjas su skundu dėl Šiaulių AVMI sprendimo pateikė iš jo sutuoktinės el. pašto siųstą laišką A. F. R., kuriame pareiškėjas tvirtina, jog A. F. R. patvirtintą lentelę gavo. Taip pat pareiškėjas nurodė A. F. R. telefono Nr.: (duomenys neskelbtini), ir kaip įrodymą pridėjo jo el. laišką, kuriame jis tą numerį pareiškėjui nurodo. Priešingai nei nurodo Komisija, pareiškėjas pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, jog pirmiau minėtų fizinių asmenų perduoti ir pervesti pareiškėjui pinigai buvo naudojami tų asmenų užsakytų automobilių pirkimui.

9. VMI akcentavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, jog į jo banko sąskaitą fizinių asmenų pervestos pinigų sumos bei perduota pinigų suma yra ne su jo veikla susijusios neapskaitytos pajamos, yra nenuosekli, prieštaringa bei nepagrįsta dėl toliau nurodytų mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. paaiškinime pats pripažino, kad jis neapskaitydavo visų gautų pajamų. R. ir 2011–2013 m. pervedė pinigus į pareiškėjo banko sąskaitą, tačiau 2018 m. kovo 8 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nenurodė, už ką jie buvo pervesti. Pareiškėjo Šiaulių AVMI 2018 m. balandžio 13 d. pateiktuose dokumentuose kaip automobilių pirkėjai nurodyti ne A., O., F., R. bei A. Z., o M. R. Visuose pareiškėjo el. paštu siųstame laiške išvardintuose pardavimo dokumentuose nurodyti įvairūs pirkėjai, išskyrus A., O., F., R. bei A. Z. 2018 m. kovo 8 d. pateiktas dokumentų sąrašas nesutampa su 2018 m. kovo 8 d. paaiškinime išvardintais automobiliais. Šiaulių AVMI turimais duomenimis nustatyta, kad nei O. R. nei F. R. tikrinamuoju laikotarpiu nekirto Lietuvos Respublikos sienos. Pagal 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjo paaiškinimą pinigai buvo skirti mašinų pirkimui ir už juos automobiliai nupirkti net anksčiau, nei gauti pinigai.

10. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad byloje esantis Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus 2013 m. birželio 13 d. atsakymas patvirtina, jog pareiškėjo iš O., A., ir F. R. gauti pinigai buvo skirti automobiliams įsigyti, atsakovas pažymėjo, jog šiame atsakyme minėti asmenys nurodė, kokius konkrečiai automobilius jie įsigijo bei už juos sumokėtas kainas. Šie duomenys mokestinio patikrinimo metu atliekant pareiškėjo per 2009–2013 m. gautų ir neapskaitytų pajamų analizę buvo įvertinti, o skirtumas tarp šių asmenų pareiškėjui faktiškai pervestų piniginių lėšų ir Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus atsakyme nurodytų įsigytų automobilių kainų, vertintas kaip pajamos, gautos už parduotus automobilius, kurių pareiškėjas neapskaitė bei nedeklaravo Metinėje pajamų deklaracijoje. Įvertinus mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo į banko sąskaitą iš fizinių asmenų gauta iš viso 418 388,78 Lt suma bei A. Z. grynaisiais pinigais perduota 207 400 Lt suma yra ne jo pajamos, gautos iš individualios veiklos, kurios GPMĮ nustatyta tvarka nebuvo deklaruotos, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pajamas gavusiu asmeniu, kuriam pagal teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą teko pareiga nuo gautų pajamų apskaičiuoti ir nustatytais terminais bei tvarka į valstybės biudžetą sumokėti atitinkamo dydžio GPM, VSD ir PSD įmokas.

11. Šiaulių AVMI patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, nustačius, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu apskaičiavus pareiškėjo vykdytos veiklos pelningumą pagal pateiktų Metinių pajamų deklaracijų GPM308 duomenis, nustatyta, kad vidutinis 2009–2013 m. vykdytos veiklos pelningumas yra 2 proc., o įvertinus gautas ir neapskaitytas pajamas, veiklos pelningumas būtų 10 proc. Pirminio mokestinio patikrinimo metu, palyginus pareiškėjo 2009–2013 m. parduotų automobilių kainas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis kainomis, nustatyta, kad per 2009 m. parduotas 31 automobilis, kurių kainų skirtumas tarp pardavimo ir VšĮ „Emprekis“ skelbiamų kainų didesnis nei 1 000 Lt, iš viso kainų skirtumas sudaro 117 230 Lt. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus automobilių pardavimo kainų perskaičiavimą pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis ir pagal fizinių asmenų pelningumo rodiklius, gautų rezultatų skirtumai neženklūs, todėl konstatuota, kad pareiškėjas faktiškai parduodavo automobilius aukštesne kaina, tačiau pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo pardavimo sutartyse) įrašydavo mažesnę kainą. Nustatyta, kad pirkėjų sumokėta didesnė pinigų suma už įsigytą transporto priemonę likdavo neapskaityta ir buvo naudojama asmeninėms reikmėms.

12. Atsakovas akcentavo, kad VšĮ „Emprekis“ skelbiamos transporto priemonių kainos bei fizinių asmenų, vykdančių analogišką veiklą tikrinamuoju laikotarpiu veiklos pelningumo rodikliai buvo naudojami ne pareiškėjo mokesčio bazei nustatyti, o siekiant palyginti pareiškėjo pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų kainų realumą (adekvatumą) rinkos kainoms bei deklaruojamą pareiškėjo veiklos pelningumą su kitų subjektų, vykdančių analogišką veiklą, pelningumu. Atlikus pareiškėjo ir jo sutuoktinės Ž. K. pajamų ir išlaidų analizę už 2009–2013 m., nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidos ženkliai viršija apmokestintas pajamas. Be to, nustatyti atvejai, kai automobilių pardavimo dokumentuose įrašytos kainos buvo mažesnės už faktiškai pirkėjų sumokėtas sumas arba automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo apskaityti ir deklaruoti. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo vykdytos veiklos buhalterinės apskaitos duomenimis apskaičiuojant mokesčius nesivadovauta, nes joje buvo atvaizduoti neteisingi duomenys, neapskaitytos visos pajamos, ką, kaip nustatė Šiaulių AVMI, 2016 m. liepos 11 d. pripažino ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į nurodytą, apskaičiuojant mokesčius pakartotinio mokestinio patikrinimo metu Šiaulių AVMI pagrįstai pareiškėjo tikrinamojo laikotarpio mokesčio bazę nustatė, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės), 4.1 punktu, taikant šių Taisyklių 6.5.3 punkte nurodytą lėšų bankų sąskaitose metodą.

21. Iš patikrinimo akto turinio matyti, kad pareiškėjas Šiaulių AVMI 2016 m. liepos 25 d. teikdamas paaiškinimą dėl grynųjų pinigų likučio 2003 m. gruodžio 31 d. bei mokestinio patikrinimo pradžioje (2009 m. sausio 1 d.), nurodė, kad veiklos vykdymo metu automobilių pirkėjai palikdavo grynųjų pinigų arba pervesdavo pavedimu avansu ir pridėjo Z. A. 2009 m. gegužės 5 d. raštelio dėl 80 000 USD (207 400 Lt) perduoto avanso automobilių pirkimui kopiją. Pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. el. paštu informavo, kad pagal Z. A. užsakymus nupirktų automobilių dokumentai yra 2009 m. pardavimo sutartys: NK-15, 16, 17, 18, 19, 20, 21,22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 33, 36, 38, 41, 42, 43. Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjo vykdomos veiklos apskaitos dokumentų analizę, nenustatė, kad Z. A. iš pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu būtų pirkęs automobilį (-ius). Taip pat nenustatyta, kad minėtam asmeniui būtų grąžinti pinigai, nors, pareiškėjo paaiškinimu, automobilių pirkimui buvo išleista 207 200 Lt, o skirtumas 200 Lt buvo grąžintas grynais. 2018 m. sausio 25 d. paaiškinime pareiškėjas, atsakydamas į klausimą, kokie automobiliai buvo nupirkti už Z. A. paliktą 80 000 USD avansą, nurodė, kad atskira pinigų apskaita minėtai sumai nebuvo tvarkoma. Šiaulių AVMI pažymėjo, kad dėl Z. A. gautų grynųjų pinigų paskirties pareiškėjas teikė prieštaringus paaiškinimus: 1) 2018 m. kovo 8 d. pateiktas dokumentų sąrašas (patikrinimo akto 15 priedas) nesutampa su 2018 m. kovo 8 d. paaiškinime (patikrinimo akto 14 priedas) išvardintais automobiliais, t. y. paaiškinime nurodytas automobilis Toyota Picnic parduotas už 7 850 Lt (Z. A.), o dokumentuose (NK15) nurodytas automobilis Toyota Corolla, parduotas už 3 500 Lt; 2) nustatyta, kad pagal pareiškėjo paaiškinimą ir nurodytus dokumentus Z. A. 80 000 USD (207 400 Lt) avansą paliko 2009 m. gegužės 5 d., o automobilius, pirktus už jo pinigus (kaip nurodė pareiškėjas) pradėjo pardavinėti 2009 m. balandžio 15 d.; 3) 2016 m. liepos 25 d. pateiktame paaiškinime (patikrinimo akto 9 priedas) iš Z. A. gautais pinigais pareiškėjas grindė mokestinio patikrinimo metu nustatytą pajamų trūkumą, o pagal 2018 m. kovo 8 d. paaiškinimą, pinigai buvo skirti mašinų pirkimui ir už juos automobiliai nupirkti net anksčiau nei gauti pinigai. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias Šiaulių AVMI nurodytas aplinkybes.

22. Šiaulių AVMI nustatė, kad A. F. R. 2010–2013 m. banko pavedimais pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą 82 520 Eur (284 925,06 Lt) ir 30 355 JAV dolerių (78 631,54 Lt). Pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus A. F. R. 2010 m. liepos 30 d. įsigijo automobilį Subaru Forester už 14 300 Lt (4 141,57 Eur). Skirtumas tarp 2010–2013 m. A. F. R. pervestos pinigų sumos ir pirkto automobilio kainos – 349 256,60 Lt. Pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, 2011–2013 m. A. F. R. iš pareiškėjo automobilių neįsigijo.

23. Šiaulių AVMI nustatė, kad O. R. į pareiškėjo banko sąskaitą 2010 m. rugsėjo 22 d. pervedė 7 500 Eur (25 896 Lt), 2010 m. spalio 5 d. – 15 980 USD (39 224,51 Lt). O. R. 2010 m. spalio 18 d. įsigijo automobilį Subaru Legacy už 14 500 Lt (4 199,49 Eur). Skirtumas tarp 2010 m. O. R. pervestos pinigų sumos ir iš pareiškėjo pirkto automobilio kainos – 50 620,51 Lt.

24. Patikrinimo metu nustatyta, kad F. R. į pareiškėjo banko sąskaitą 2010 m. gruodžio 15 d. pervedė 9 600 Eur (33 146,88 Lt). F. R. 2010 m. spalio 18 d. iš pareiškėjo įsigijo automobilį Subaru Forester už 24 300 Lt (7 037,77 Eur). Skirtumas tarp 2010 m. F. R. pervestos pinigų sumos ir iš pareiškėjo pirkto automobilio kainos – 8 846,88 Lt (33 146,88 Lt – 24 300 Lt).

25. Šiaulių AVMI, vertindama pareiškėjo poziciją dėl į jo banko sąskaitą A., O., F. R. pervestų pinigų sumos bei Z. A. perduotų pinigų, nurodė, kad: 1) A. F. R. ir 2011–2013 m. pervedė pinigus į pareiškėjo banko sąskaitą (2011 m. – 132 587,52 Lt, 2013 m. – 42 020,58 Lt), tačiau 2018 m. kovo 8 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nenurodė, už ką jie buvo pervesti; 2) pareiškėjas Šiaulių AVMI 2018 m. kovo 15 d. el. paštu pateikė pirminių pardavimo dokumentų kopijas, 2018 m. balandžio 13 d. visus pardavimo dokumentus. Tačiau pareiškėjo Šiaulių AVMI 2018 m. balandžio 13 d. pateiktuose dokumentuose kaip automobilių pirkėjai nurodyti ne A., O., F., R. bei Z. A., o M. R. (PVM s/f Nr. NK15, Toyota Corolla, 3 500 Lt, pareiškėjo teigimu – pirkėjas R.) ar V. K. (PVM s/f Nr.NK20, Toyota Corolla. 2 600 Lt, pareiškėjo teigimu – pirkėjas Z. A.). Visuose pareiškėjo el. paštu siųstame laiške išvardintuose pardavimo dokumentuose nurodyti įvairūs pirkėjai, išskyrus A. O. F. R. ir Z. A.; 3) Šiaulių AVMI turimais duomenimis nustatyta, kad nei O. R., nei F. R. tikrinamuoju laikotarpiu nekirto Lietuvos Respublikos sienos. A. F. R. į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 2013 m. spalio 15 d., išvyko 2013 m. lapkričio 4 d. automobiliu Ford Transit (pirktas iš UAB „Ralasa“), atvyko 2014 m. spalio 27 d., išvyko 2014 m. lapkričio 1 d. automobiliu Ford Transit FT300 (pirktas iš UAB „Radviliškio autoverslas“), atvyko 2014 m. lapkričio 16 d., išvyko 2014 m. lapkričio 23 d. Ford Transit/Tourneo (pirktas iš individualios įmonės „Gintolina“).

28. Šiaulių AVMI, nustatydama tam tikrų faktų buvimą, rėmėsi dokumentų ir surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais įrodymais. Pareiškėjo buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma taip, kad būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti pirkėjų įsiskolinimų už konkrečias prekes dydį tam tikru laikotarpiu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog automobiliai buvo pirkti Z. A. ar A., O., F. R. užsakymu, todėl pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas su ūkinės veiklos partneriais, nesant tai patvirtinančių buhalterinės apskaitos duomenų, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, siejančiu pinigų gavimo faktą su konkrečių prekių (šiuo atveju – automobilių) pardavimu. Tai, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl pateiktų el. laiškų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad ši Šiaulių AVMI sprendimo dalis yra nemotyvuota. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog jo į banko sąskaitą iš fizinių asmenų gautos sumos bei Z. A. grynaisiais pinigais perduota suma yra jo deklaruotos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Teismo vertinimu, Šiaulių AVMI surinko pakankamą duomenų kiekį išvadai, jog šios pajamos GPMĮ nustatyta tvarka nebuvo deklaruotos, pagrįsti.

29. Šiaulių AVMI, be kita ko, nustatė ir kitus atvejus, kada automobilių pardavimo dokumentuose įrašytos kainos buvo mažesnės už faktiškai pirkėjų sumokėtas sumas arba automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo apskaityti ir deklaruoti: 1) pareiškėjas Kazachstano piliečiui G. N. pagal 2009 m. balandžio 6 d. sutartį pardavė automobilį MB E230 už 11 000 Lt, tačiau gautų pajamų 11 000 Lt ir įsigijimo išlaidų (10 511,498 Lt) neapskaitė buhalterinės apskaitos dokumentuose; 2) pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. NK3 pardavė automobilį Toyota Land Cruiser Rusijos gyventojai O. S. N. už 72 700 Lt. Pirkėja į pareiškėjo banko sąskaitą 2010 m. kovo 23 d. banko pavedimu už minėtą automobilį pervedė 22 000 Eur (75 961,60 Lt). Pareiškėjas apskaitos registruose už parduotą automobilį apskaitė 72 700 Lt pajamų. Pareiškėjo paaiškinimu už 1 000 Eur jis pirkėjai pardavė vasarines padangas, tačiau toks padangų įsigijimas pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas; 3) pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 14 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2010 m. birželio 8 d. už pagalbą įsigyjant automobilį VOLVO XC90 bendrovė „Verdo Group LTD“ jam sumokėjo 200 USD (578 Lt), kurių jis neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir nedeklaravo 2010 m. Metinėje pajamų deklaracijoje; 4) pareiškėjas į banko sąskaitą iš įvairių fizinių asmenų per 2010–2013 m. gavo pinigų sumas (už automobilį, skolos grąžinimas, pervedimas, sąskaitos papildymas ir kt.), iš viso 1 822,60 Eur (6 292,52 Lt), kurios neapskaitytos pareiškėjo individualios veiklos pajamose.

31. Šiaulių AVMI, atlikdama įvertinimą ir apskaičiuodama mokesčius, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais šaltiniais, t. y. vadovavosi pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos, buhalterinės apskaitos, mokesčių deklaracijų duomenimis. Taip pat, siekdama pagrįsti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai parduodavo automobilius aukštesne kaina, tačiau pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo pardavimo sutartyse) įrašydavo mažesnę kainą, papildomai rėmėsi pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kitų mokesčių mokėtojų – fizinių asmenų mokesčių deklaracijų ir kt. duomenimis.

33. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVMI VšĮ „Emprekis“ skelbiamas transporto priemonių kainas naudojo ne pareiškėjo mokesčio bazei nustatyti, o siekiant palyginti pareiškėjo pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo sutartyse – nurodytų kainų realumą rinkos kainoms ir rėmėsi šiuo įrodymu kaip papildomu įrodymų šaltiniu. Pareiškėjas, siekdamas paneigti VšĮ „Emprekis“ skelbiamus duomenis, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, tvirtindamas, kad transporto priemonės kainos skiriasi dėl jų būklės, ridos, remonto būtinybės ir kitų kiekvienu individualiu atveju reikšmingų kainai aplinkybių, nepateikė tai pagrindžiančių individualių faktinių duomenų apie parduotų transporto priemonių būklę ar techninius parametrus ar tų transporto priemonių individualius vertinimus.

34. Šiaulių AVMI, siekdama išsiaiškinti pareiškėjo pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo sutartyse – nurodytų kainų realumą (adekvatumą) bei deklaruojamą pareiškėjo veiklos pelningumą, apskaičiavo pareiškėjo vykdytos veiklos pelningumą pagal pateiktų Metinių pajamų deklaracijų GPM308 duomenis. Nustatyta, kad pareiškėjo 2006–2008 m. vykdoma įregistruota variklinių transporto priemonių pardavimo veikla buvo nuostolinga (2006 m. – 268 611 Lt, 2007 m. – 268 611 Lt, 2008 m. – 13 472 Lt, iš viso deklaruota 550 694 Lt nuostolio), o 2009–2013 m. vidutinis vykdytos veiklos pelningumas buvo 2 proc. Įvertinus gautas ir neapskaitytas pajamas, pareiškėjo veiklos pelningumas būtų 10 proc. Nustatyta, kad fizinių asmenų, vykdančių analogišką veiklą, tikrinamuoju laikotarpiu veiklos pelningumas buvo: 2010 m. – nuo 7,38 proc. iki 38,21 proc., 2011 m. – nuo 8,32 proc. iki 10,94 proc., 2012 m. – nuo 10,99 proc. iki 11,89 proc., 2013 m. – nuo 3,48 proc. iki 6,57 proc. Taigi pareiškėjo deklaruotas 2009–2013 m. vidutinis vykdytos veiklos pelningumas buvo nuo 1,5 iki 19 kartų mažesnis.

35. Taigi, nors fizinių asmenų, vykdančių analogišką veiklą, tikrinamuoju laikotarpiu veiklos pelningumo rodikliai nebuvo panaudoti pareiškėjo mokesčio bazei nustatyti, tačiau šių rodiklių palyginimo su pareiškėjo duomenimis rezultate nustatytas ženklus pareiškėjo ir kitų fizinių asmenų analogiškos veiklos pelningumo rodiklių neatitikimas vertintas kaip vienas argumentų, pagrindžiančių Šiaulių AVMI išvadą, kad pareiškėjo pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo sutartyse – nurodytos kainos nėra realios. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių AVMI nustatytas žymus pareiškėjo pelningumo rodiklio nukrypimas yra tik viena iš aplinkybių, tačiau ne vienintelė, pagal kurią Šiaulių AVMI vertino, kad pareiškėjas sumažino pardavimo pajamas.

43. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad į jo banko sąskaitą fizinių asmenų pervestos pinigų sumos bei perduota pinigų suma yra ne su jo veikla susijusios neapskaitytos pajamos, yra nenuosekli, prieštaringa bei nepagrįsta dėl toliau nurodytų mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių: pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. paaiškinime pats pripažino, kad jis neapskaitydavo visų gautų pajamų; A. F. R. 2011–2013 m. pervedė pinigus į pareiškėjo banko sąskaitą, tačiau 2018 m. kovo 8 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nenurodė, už ką jie buvo pervesti; dokumentuose kaip automobilių pirkėjai nurodyti ne A., O., F., R. bei A. Z., o kiti asmenys: 2018 m. kovo 8 d. pateiktas dokumentų sąrašas (patikrinimo akto 15 priedas) nesutampa su 2018 m. kovo 8 d. paaiškinime (patikrinimo akto 14 priedas) išvardintais automobiliais; nei O. R., nei F. R. tikrinamuoju laikotarpiu nekirto Lietuvos Respublikos sienos; nustatyta, A. Z. 80 000 USD (207 400 litų) paliko 2009 m. gegužės 5 d., o automobilius, pirktus už jo pinigus (kaip nurodė pareiškėjas) pradėjo pardavinėti 2009 m. balandžio 15 d.; pinigai buvo skirti mašinų pirkimui ir už juos automobiliai nupirkti anksčiau, nei gauti pinigai.

44. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal bylos medžiagoje esantį Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus 2013 m. birželio 13 d. atsakymą matyti, kad O., A., ir F. R. mokesčių administratoriui nurodė, kokius konkrečiai automobilius jie įsigijo bei už juos sumokėtas kainas. Skirtumas tarp šių asmenų pareiškėjui faktiškai pervestų piniginių lėšų ir Kazachstano Respublikos mokesčių administratoriaus atsakyme nurodytų įsigytų automobilių kainų (atsižvelgiant ir į tai, jog minėtame atsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 31 d. šiems asmenims nėra skolingas), vertintas kaip pajamos, gautos už parduotus automobilius. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo į banko sąskaitą iš fizinių asmenų gauta iš viso 418 388,78 Lt suma bei A. Z. grynaisiais pinigais perduota 207 400 Lt suma yra ne jo pajamos, gautos iš individualios veiklos.

45. Dėl MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo atsakovas pažymi, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus automobilių pardavimo kainų perskaičiavimą pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis ir pagal fizinių asmenų pelningumo rodiklius, konstatuota, kad pareiškėjas faktiškai parduodavo automobilius aukštesne kaina, tačiau pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo sutartyse) įrašydavo mažesnę kainą. Nustatyta, kad pirkėjų sumokėta didesnė pinigų suma už įsigytą transporto priemonę likdavo neapskaityta ir buvo naudojama asmeninėms reikmėms. VšĮ „Emprekis“ skelbiamos transporto priemonių kainos bei fizinių asmenų, vykdančių analogišką veiklą tikrinamuoju laikotarpiu veiklos pelningumo rodikliai buvo naudojami ne pareiškėjo mokesčio bazei nustatyti, o siekiant palyginti pareiškėjo pardavimo dokumentuose nurodytų kainų realumą (adekvatumą) rinkos kainoms bei deklaruojamą pareiškėjo veiklos pelningumą su kitų subjektų, vykdančių analogišką veiklą, pelningumu. Pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės Ž. K. pajamų ir išlaidų analizę už 2009–2013 m. nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidos ženkliai viršija apmokestintas pajamas. Be to, nustatyti atvejai, kai automobilių pardavimo dokumentuose įrašytos kainos buvo mažesnės už faktiškai pirkėjų sumokėtas sumas arba automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo apskaityti ir deklaruoti. Buhalterinės apskaitos duomenimis apskaičiuojant mokesčius nesivadovauta, nes joje buvo atvaizduoti neteisingi duomenys, tai 2016 m. liepos 11 d. pripažino ir pats pareiškėjas.

65. Pareiškėjas mokesčių administratoriui teikė, be kita ko, tokius paaiškinimus: pareiškėjas grąžino dalį pinigų minėtiems fiziniams asmenims grynaisiais pinigais; pateikti papildomų įrodymų dėl pinigų grąžinimo nėra privaloma; veiklos vykdymo metu automobilių pirkėjai palikdavo grynųjų pinigų arba pervesdavo pavedimu avansu sumas; pinigai buvo pervedami kaip avansas pagal planuojamų pirkti automobilių skaičių ir preliminarią kainą, susidaręs skirtumas buvo užskaitytas sekančiam pirkimui arba grąžintas grynais pinigais; veikla nebuvo vykdoma taip, kad pinigus už automobilius pirkėjai sumokėdavo pirkimo dieną ir tiksliai tokią sumą, kokia nurodyta pardavimo dokumente, tokiu atveju likę pinigai buvo naudojami kaip užstato garantas sekančiam užsakymui; į pareiškėjo banko sąskaitą fizinių asmenų pervestos pinigų sumos bei grynaisiais pinigais perduota pinigų suma yra ne su jo veikla susijusios neapskaitytos pajamos; dalis sumų liko minėtų asmenų nuosavybe.