Byla S-191

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės (pranešėja), Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo R.M. (toliau – Pareiškėja) 2024-10-24 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-10-07 sprendimo Nr. (21.222 Mr) 500-916 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėja ir Inspekcijos atstovas D.S. dalyvavo 2024-11-19 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

2 nekilnojamąjį turtą buvo įsigytas kitas nekilnojamojo turto objektas, todėl ji buvo įsitikinusi, kad GPM nebus apskaičiuotas.

Priešingos pozicijos laikosi Inspekcija. Sprendime Inspekcija išdėstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas bei 141 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus dėl mokesčių mokėtojo galimybės būti atleistam nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies mokėjimo. Sprendime taip pat cituojamos MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 97 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios delspinigių skaičiavimo tvarką. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, Pareiškėja 2 kartus tikslino Deklaraciją už 2021 metus: pirminė Deklaracija pateikta ir priimta 202204-21 (išoriniame portale), pirmą kartą Deklaracija tikslinta 2022-11-15 (vidiniame portale), aktualią Deklaraciją Pareiškėja pateikė išoriniame portale 2024-08-28. Šioje Deklaracijoje Pareiškėja deklaravo mokėtiną 11449,54 Eur GPM sumą, dalis mokesčio sumos – 1606,38 Eur, sumokėta / įskaityta laiku, likusi 9843,16 Eur suma sumokėta / įskaityta 2022-11-17 (311,21 Eur) ir 2024-08-28 (9531,95 Eur), t. y. pavėluotai (GPM deklaravimo ir mokėjimo terminas 2022-0502). Inspekcija sprendime nurodė, kad 2024-09-30 (prašymo nagrinėjimo dieną) Pareiškėja valstybės biudžetui buvo skolinga 2341,92 Eur GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-05-03 iki 2024-08-28. Įvertinus tai, kad mokestinės prievolės įvykdytos pavėluotai, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, Inspekcija konstatavo, kad Pareiškėjai ginčo GPM delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai.

Skundžiamame sprendime cituojamos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika taikant šį atleidimo nuo delspinigių pagrindą (LVAT 2012-09-19 aprobuotas LVAT, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 542-877). Inspekcija sprendime pabrėžia, kad, remiantis LVAT praktika, už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pirminė Deklaracija už 2021 m. pateikta išoriniame portale laiku, tačiau klaidingai. Pareiškėja prašyme nurodė, kad pildant deklaraciją už 2021 metus konsultavosi su Inspekcijos darbuotoju, todėl Pareiškėjai per elektroninių paslaugų sritį Mano VMI buvo išsiųstas raštiškas paklausimas, prašant patikslinti konsultacijos suteikimo aplinkybes ir laiką, tačiau atsakymo į paklausimą Inspekcija negavo. Todėl, įvertinus Deklaracijos pildymo aplinkybes – Deklaracija pildyta išoriniame portale, dokumentą pateikė išorinis vartotojas – R.M. (Pareiškėja), skundžiamame sprendime nurodyta, kad Inspekcija nenustatė, jog Pareiškėjai buvo teikiama pagalba pildant pirminę Deklaraciją ir kad būtent netinkami mokesčių administratoriaus specialisto veiksmai lėmė netinkamą Deklaracijos užpildymą.

Pareiškėja, norėdama ištaisyti 2021 m. Deklaracijos trūkumus ir sužinoti jai priklausančias GPM mokestines prievoles, kreipėsi į mokesčių administratorių ir 2022-11-15 su Inspekcijos darbuotojo pagalba užpildė ir pateikė patikslintą Deklaraciją už 2021 m. Inspekcija nurodo, kad patikslinta Deklaracija buvo pateikta su trūkumais – nedeklaruotos nekilnojamojo turto pardavimo

Inspekcijos sprendime pažymėta, kad Pareiškėjos argumentas, kuriuo ji grindžia savo prašymą, t. y. kad ji nebuvo informuota apie Deklaracijos trūkumus, neatitinka tikrovės. Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, Pareiškėjai jos nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) 2023-02-13, 2024-05-24, 2024-07-24 buvo siųsti Inspekcijos pranešimai dėl pateiktos Deklaracijos už 2021 m. trūkumų, tačiau Deklaracija buvo patikslinta tik 2024-08-28, t. y. Pareiškėja pusę metų nereagavo į Inspekcijos pranešimus, o tai patvirtina nepakankamai rūpestingą jos kaip mokesčių mokėtojos elgesį šiuo laikotarpiu.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Inspekcija sprendė, kad laikotarpiu nuo 2022-11-15, kai Deklaracija buvo patikslinta su Inspekcijos darbuotojo pagalba, iki 2023-02-13 pirmo pranešimo apie nustatytus Deklaracijos trūkumus, Pareiškėja elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai bei galėjo pagrįstai tikėtis, jog 2022-11-15 pateikta patikslinta Deklaracija už 2021 m. užpildyta teisingai. Todėl Inspekcija atleido Pareiškėją nuo 260,50 Eur GPM delspinigių (už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-02-13), apskaičiuotų laiku nesumokėjus GPM už 2021 m. mokestinį laikotarpį pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Inspekcija sprendė, jog netikslinga atleisti Pareiškėją nuo likusių 2081,42 Eur GPM delspinigių mokėjimo, kurie apskaičiuoti Pareiškėjai nesilaikant mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, t. y. nuo GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-05-03 (savarankiško deklaracijos pateikimo diena) iki 2022-11-14 ir už laikotarpį nuo 2023-02-14 iki 2024-08-28 (GPM sumokėjo diena).

Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas, Inspekcijos sprendimas keistinas.

Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų 2081,42 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

Iš Pareiškėjos skundo matyti, kad Pareiškėja atleidimą nuo GPM delspinigių grindžia MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, todėl pripažinus, kad mokestinio ginčo ribas nustato Pareiškėjos pateiktas skundas ir jame išdėstyti argumentai, Komisija šiame sprendime pasisakys dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo delspinigių remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais.

Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: - tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

4 - yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, t. y.: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaip minėta, pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui. Vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą – mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo – jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius (LVAT 2011-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A-438-2122/2011; 2019-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-364-968/2019; 2021-12-01 nutartis adm. byloje Nr. A-2708-602/2021). LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių) nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (2015-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-81-261/2015; 2021-04-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-511556/2021). MAĮ prasme pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai (MAĮ 138 straipsnis).

Taigi, įvertinus nurodytos teisės normos turinį, matyti, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta tenka būtent mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų teisine galimybe šiuo pagrindu. Taigi tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti paminėtas teisės normas, pareiškėjas turi nurodyti bei įrodymais pagrįsti tokias aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius (LVAT 2023-08-02 nutartis adm. byloje Nr. A-437-575/2023).

Kaip nurodoma Inspekcijos sprendime, pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą, pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 4–5 punktai, 81 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su skundžiamo sprendimo teiginiais, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole. Pagal LVAT praktiką mokesčių mokėtojo kaltės nepaneigia tokios aplinkybės kaip neteisingas (klaidingas) mokesčių įstatymų supratimas, mokestinių prievolių neįvykdymas dėl mokėtojo kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, netinkama mokesčių administratoriaus vykdoma mokesčių mokėtojo veiklos kontrolė ir laiku nenustatytas daromas mokesčių įstatymo pažeidimas, mokesčio įstatymo pažeidimą tiesiogiai padaro mokesčių mokėtojo vardu veikiantis jo atstovas ir pan. (LVAT 2012-09-19 aprobuotas LVAT, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 542-877).

Komisija pastebi, kad įprastai duomenys apie pajamas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, yra pateikiami preliminarioje Deklaracijoje, remiantis trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis. Tačiau, kaip minėta, už tinkamą mokestinės prievolės įvykdymą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Todėl pildant Deklaracijos D dalį „Turto pajamos“ vedlio pagalba, net jeigu nėra pateiktų duomenų apie pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo, mokesčių mokėtojo yra klausiama: „Ar gavote turto nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų Lietuvoje ir (ar) užsienyje?“. Klausimas yra konkretizuojamas klausiant, kokio turto perleidimo pajamas reikia deklaruoti, pvz., „už žemę, gyvenamąjį būstą, pastatus, statinius ar kitą nekilnojamąjį turtą“. Toks Deklaracijos pildymo būdas, Komisijos vertinimu, palengvina mokesčių mokėtojams Deklaracijos pildymą ir sumažina klaidų tikimybę. Akcentuotina, kad mokesčių mokėtojas negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų netinkamu pareigų atlikimu, pvz., duomenų apie sandorius nepateikimu mokesčių administratoriui.

Dėl Pareiškėjos neinformavimo apie Deklaracijoje esančias klaidas Komisija nurodo, kad, kaip matyti iš ginčo bylos medžiagos, Pareiškėjai jos nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) 2023-02-13, 2024-05-24, 2024-07-24 buvo siųsti Inspekcijos pranešimai dėl pateiktos Deklaracijos už 2021 m. trūkumų, tačiau Deklaracija buvo patikslinta tik 2024-08-28. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu nurodė, kad jos el. pašto adresas yra pasikeitęs, todėl Inspekcijos pranešimų ji negavo. Šiuo aspektu Komisija pažymi, kad pagal MAĮ 40 straipsnio 3 punkto nuostatas mokesčių mokėtojas privalo, be kita ko, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, pavyzdžiui, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Bylos duomenimis, Pareiškėja iki šiol nėra patikslinusi elektroninio pašto adreso, nurodyto autorizuotų paslaugų srityje Mano VMI.

Įvertinus ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindą (dėl mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimo), taip pat Inspekcijos sprendime aptartą šių pagrindų taikymo administraciniuose teismuose praktiką, Komisija vertina, jog ginčo atveju nėra pakankamų pagrindų pripažinti, jog Pareiškėja nėra kalta dėl padaryto pažeidimo ir gali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo šiuo teisiniu pagrindu. Tačiau, Komisijos nuomone, įvertinus ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes, susijusias su Deklaracijos pildymu ir pateikimu, Pareiškėjos veiksmus, susijusius su GPM sumokėjimu, konstatuotina, jog Pareiškėja atleistina nuo dalies GPM delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

LVAT, formuodamas teismų praktiką dėl mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT)suformuotą doktriną dėl

6 skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2343/2011, 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011, 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-5562544/2011, 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2144/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014). Tačiau akcentuotina, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018, 2020-07-29 nutartis adm. byloje Nr. eA-3155-968/2020 ir kt.), kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo – pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, pirminio patikrinimo metu nevisapusiškai įvertintos su apmokestinimu susijusios aplinkybės, dėl kurių kilo būtinybė atlikti pakartotinius tikrinimo veiksmus, o visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai, ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai (atliekantys biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) dėl savo dydžio (pavyzdžiui, artimas ar net viršijantis pačią mokestinę prievolę) būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas (2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011), paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų (2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A556-2544/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014). Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip geranoriškas ir aktyvus mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas, apskaičiuotų (nesumokėtų) mokesčių sumokėjimas, teisės normų reikalavimų neatitinkantys, neoperatyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai kontrolės procedūrų ir mokestinio ginčo metu (detaliai šios aplinkybės aptartos

LVAT

2014-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-990/2014), taip pat tam tikros mokesčių mokėtoją apibūdinančios aplinkybės – amžius, socialinė grupė, sveikatos problemos ir pan. (LVAT 2014-03-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-990/2014, 2014-06-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1375/2014). Iš kitos pusės pažymėtina ir tai, kad šios teismų praktikos suformuotos taisyklės įprastai pripažįstamos sudarančiomis pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją ne nuo visų, o nuo dalies delspinigių (ar baudų) mokėjimo, nes laikomasi pozicijos, jog yra nustatyti mokesčių teisės aktų pažeidimai, todėl atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo visų ekonominių sankcijų, jos neatliktų jų skyrimu numatytų tikslų: poveikio konkrečiam mokesčių mokėtojui, bendrosios prevencijos.

Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą). Pažymėtina, jog šis atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas yra suformuotas LVAT praktikos ir taikytinas konkrečiu atveju, įvertinus mokesčių administratoriaus, mokesčių mokėtojo veiksmus, aplinkybes, susijusias su socialine mokesčių mokėtojo padėtimi, taip pat kitas reikšmingas ir išskirtines aplinkybes (šių pagrindų taikymo praktika iš dalies yra apibendrinta LVAT 2014-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A556-990/2014). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir KT bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (KT 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-2255/2011, 2014-01-

30 nutartis adm. byloje Nr. A-442-231/2014, 2023-08-02 nutartis adm. byloje Nr. A-437-575/2023 ir kt.).

Nors sprendime Inspekcija nurodė, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, tačiau, Komisijos nuomone, ginčo situacijoje yra būtina įvertinti ginčo Deklaracijos pildymo aplinkybes, kurios galėjo nulemti / nulėmė neteisingą 2021 metais gautų apmokestinamųjų pajamų deklaravimą. Bylos duomenimis, Pareiškėja 2 kartus tikslino Deklaraciją už 2021 metus: pirminė Deklaracija pateikta ir priimta 2022-04-21 (išoriniame portale), pirmą kartą Deklaracija tikslinta 2022-11-15 (vidiniame portale), aktualią Deklaraciją Pareiškėja pateikė išoriniame portale 2024-08-28.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja 2022-11-15 su Inspekcijos darbuotojo pagalba užpildė ir pateikė patikslintą GPM deklaraciją už 2021 m., tačiau patikslintoje Deklaracijoje nebuvo deklaruotos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir nepagrįstai neapmokestinta dalis gyvybės draudimo išmokų. Inspekcijos sprendime nurodyta, Pareiškėjos 2022-11-15 pateikta patikslinta Deklaracija už 2021 m. priimta Inspekcijos aptarnavimo specialisto (pateikta vidiniame portale), todėl tikėtina, kad Pareiškėjai galėjo būti suteikta netiksli informacija dėl jai taikytinos apmokestinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija atleido Pareiškėją nuo dalies GPM delspinigių (260,50 Eur) už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-02-13 (pirmo pranešimo el. paštu apie nustatytus Deklaracijos trūkumus).

Komisija pažymi, jog MAĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai ir notarai privalo mokesčių administratoriui teikti duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, taip pat kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Pagal MAĮ 52 straipsnio nuostatas daiktus, daiktines teises ir juridinius faktus registruojanti įstaiga (pavyzdžiui, VĮ „Registrų centras“) informaciją apie jos registruojamus (registruotinus) objektus mokesčių administratoriui teikia šios įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

Notarų nuolat teikiamų duomenų perdavimo mokesčių administratoriui taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2005-05-13 įsakymu Nr. VA-46 (toliau – Taisyklės), 3 punkte nurodyta, kad vadovaujantis 2005-01-18 trišaliu susitarimu Nr. RC-1/(1.11-04-2)-23-7/S-18 tarp Lietuvos notarų rūmų, VĮ „Registrų centras“ ir Inspekcijos, duomenis, susijusius su nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, notarai teikia VĮ „Registrų centras“, o pastaroji minėtus duomenis perduoda Inspekcijai. Inspekcija iš notarų tiesiogiai ar per Taisyklių 3 punkte nurodytą tarpininką (VĮ „Registrų centras“) gautus duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokesčius, ir kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, naudoja mokesčių mokėtojo identifikavimo, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės tikslams, <...> ir kitiems, su mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimu susijusiems, tikslams (Taisyklių 4 punktas). Duomenys turi būti pateikti Inspekcijai ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo notarinio veiksmo atlikimo (Taisyklių 5 punktas). Iš aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, kad Pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis, kad duomenys apie jos sudarytą notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bus perduoti mokesčių administratoriui, o atvykus patikslinti Deklaracijos už 2021 metus pas Inspekcijos aptarnavimo specialistą, Deklaracija bus užpildyta teisingai.

Kaip teisingai pastebėjo Inspekcija, Pareiškėja, kreipdamasi į mokesčių administratorių dėl pagalbos pildant Deklaraciją, elgėsi pakankamai sąžiningai ir rūpestingai, domėjosi ir siekė tinkamai įvykdyti savo mokesčių prievoles, o gavusi minėtą pagalbą, turėjo pagrįstų lūkesčių dėl Deklaracijos duomenų teisingumo.

Papildomai pastebėtina, kad delspinigiai yra svarbus mokesčių teisės institutas kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonė, kuri gali būti visiškai netaikoma tik MAĮ nustatytais atvejais, tarp kurių nepatenka Pareiškėjos situacija. Delspinigiai atlieka kompensacinę ir baudinę (atgrasomojo poveikio) funkcijas. MAĮ nustatytas delspinigių skaičiavimo reglamentavimas leidžia labai aiškiai identifikuoti ir atskirti baudinį ir kompensacinį delspinigių elementą (nuo 2023-05-01 taikoma 7 proc. punktais padidinta delspinigių norma; iki 2023-05-01 buvo taikoma 10 proc. punktų padidinta baudinė delspinigių norma). Kompensacinė delspinigių

8 funkcija užtikrina, kad valstybei būtų kompensuojamas mokesčio nesumokėjimas laiku (ši dalis sudaro 1/3 delspinigių dydžio). Todėl visiškas atsisakius taikyti delspinigių institutą, būtų prasilenkiama su delspinigių, kaip mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės, esme. Komisija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018-02-28 sprendimo byloje C-387/16 33 punkte taip pat yra pasisakęs dėl baudinio delspinigių poveikio, t. y., kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė teigia, viena vertus, kad delspinigių norma, numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnyje, ne tik siekiama kompensuoti apmokestinamojo asmens patirtus nuostolius, bet, atsižvelgiant į valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos padidinimą dešimt procentinių punktų, apima ir baudžiamąjį sankcijos poveikio elementą“.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad duomenys apie gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas bus perduoti mokesčių administratoriui ir įtraukti į Deklaraciją; pati Pareiškėja 2022-11-15 kreipėsi į mokesčių administratorių dėl Deklaracijos patikslinimo (tačiau deklaracija buvo užpildyta su trūkumais); Pareiškėja siekė išsiaiškinti jai priklausančias mokestines prievoles (2024-07-03 pateiktas paklausimas Inspekcijai dėl nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimo); po Deklaracijos patikslinimo 2024-08-28 nedelsiant sumokėjo deklaruotą GPM (tai rodo aktyvius Pareiškėjos veiksmus įgyvendinant su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusias pareigas), darytina išvada, kad neteisingas mokesčių deklaravimas nebuvo sąlygotas tyčinių Pareiškėjos veiksmų ar siekio sumažinti mokėtino GPM dydį. Komisijos vertinimu, ginčo situacijoje neteisingas apmokestinamųjų pajamų ir GPM už 2021 metus deklaravimas bei dalies GPM sumokėjimas ne laiku galėjo būti sąlygotas galimai nepilnai ir nevisapusiškai trečiųjų asmenų atliktų pareigų pranešti mokesčių administratoriui apie Pareiškėjos sudarytą nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sandorį ir iš jo gautas pajamas, šių duomenų neperkėlimo į preliminarią deklaraciją. Be to, Pareiškėja dėl Deklaracijos patikslinimo kreipėsi į mokesčių administratorių, operatyviai įvykdė pareigą sumokėti deklaracijoje už 2021 metus deklaruotą GPM, o tai patvirtina, jog Pareiškėja nevengia vykdyti savo mokestinių prievolių. Pareiškėjos GPM deklaravimas tiesiogiai mokesčių administratoriaus patalpose, naudojantis mokesčių administratoriaus specialisto tiesiogine pagalba, galėjo aiškiai suklaidinti Pareiškėją ir sukelti lūkestį, kad deklaracija užpildyta teisingai. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatavimui, jog Pareiškėja gali būti atleista nuo baudinės dalies delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir siekiant užtikrinti už mokestinių prievolių taikomų ekonominių priemonių proporcingumą, išvengiant taikomų poveikio priemonių neigiamo poveikio Pareiškėjos interesams, konstatuotina, kad Pareiškėja atleistina nuo 66 proc. GPM delspinigių, t. y. nuo 1373,74 Eur (2081,42 Eur x 66 proc.) GPM delspinigių mokėjimo. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Inspekcijos 2024-10-07 sprendimo Nr. (21.222 Mr) 500-916 dalį, kuria Pareiškėja neatleista nuo 707,68 Eur GPM delspinigių sumokėjimo.

2. Atleisti Pareiškėją nuo dalies, t. y. 1373,74 Eur, GPM delspinigių mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.