Byla S-182

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės (pranešėja), Jurgitos Narkevičiūtės, Evaldo Raistenskio, išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „M“ (toliau – Pareiškėja) 2024-10-07 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2024-09-13 sprendimo Nr. 69-56 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjos įgaliotas atstovas advokatas D.D. bei Inspekcijos atstovai R.M., D.V. Komisijos posėdyje 2024-10-29 dalyvavo nuotoliniu būdu.

Pareiškėja Komisijos prašo panaikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą, kuriuo patvirtintas 2024-07-18 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) sprendimas Nr. (31.49 Mr)-FR0682-166, o jo nepanaikinus, panaikinti paskirtą 18 131 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) baudą.

Šiaulių AVMI atliko Pareiškėjos PM už 2020-2021 laikotarpį ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2020-2022 laikotarpį apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą ir 2024-04-25 surašė patikrinimo aktą Nr. (31.49 Mr) FR0680-128 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad Pareiškėja, vykdydama naudotų transporto priemonių pardavimo veiklą, pardavimo dokumentuose nurodė sumažintas transporto priemonių pardavimo kainas ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies gautų pajamų, jų nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka bei nuo jų nesumokėjo PM ir PVM.

Mokestinio patikrinimo metu PVM ir PM prievolės papildomai apskaičiuotos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsniu, taikant ekonominių modelių metodą.

Patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 169 202 Eur suma, nustačius, kad Pareiškėja:

1) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose neteisėtai 832 005 Eur sumažino PVM apmokestinamąją vertę ir nedeklaravo 123 874 Eur mokėtino į biudžetą PVM; 2) buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose apskaitė mažesnę apmokestinamųjų pajamų sumą ir tuo 324 616 Eur sumažino PM bazę, nuo kurios nedeklaravo bei nesumokėjo 45 328 Eur PM. Šiaulių AVMI 2024-07-18 sprendimu Nr.(31.49 Mr) FR0682-166 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė Pareiškėjai sumokėti 123 874 Eur PVM, 28 613,27 Eur PVM delspinigių ir skyrė 49 549 Eur PVM baudą (40 proc.), o taip pat 45 328 Eur PM, 9 741,9 Eur PM delspinigių ir paskyrė 18 131 Eur PM baudą (40 proc.).

Pareiškėja su skundžiamu sprendimu nesutinka ir pažymi, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus visų aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei teikia teisinius ir (ar) faktinius argumentus dėl klaidingai nustatytų faktinių aplinkybių ir mokėtinų PVM ir PM.

Pareiškėja daro išvadą, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog ji užsiima aukščiau paminėtais darbais ir neva netinkamai teikia duomenis mokesčių administratoriui. Iš esmės Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nepaneigti argumentai dėl priėmimo - perdavimo aktų realumo ir teisėtumo, bei nenurodyti pagrįsti argumentai grindžiant mokesčių apskaičiavimo tvarką. Mokesčių administratorius papildomus mokesčius apskaičiavo vadovaudamasis prielaidomis, kurios laikytinos niekuo nepagrįstais mokesčių administratoriaus samprotavimais. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis elementaria logika, bei Pareiškėjai realiai užsiimant automobilių remontu, nesudėtinga būtų apskaityti remonto išlaidas ir parodyti sąlyginai didesnį pelną atskaičius remonto sąnaudas. Pareiškėjai nebūtų jokio tikslo slėpti automobilio remonto kaštus. Pareiškėjos vertinimu, faktines aplinkybes, jog ji neužsiima daužtų automobilių remontu, patvirtina Patikrinimo akte ir Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės.

Pareiškėja pažymi, kad Patikrinimo akte nurodoma, jog „ūkinės operacijos grindžiamos apskaitos dokumentais, parengtais ūkinės operacijos metu, jai įvykus ar pasibaigus. Kaupimo bendrasis apskaitos principas nurodo, kad ūkinės operacijos į įmonės apskaitą registruojamos tada, kai jos įvyksta ir pateikiamos tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos. Patikrinimo metu nustatyti atvejai, kai Pareiškėjos vardu parduoti naudoti automobiliai tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpyje po pardavimo įregistruoti VĮ „Regitra“, vadinasi parduoti techniškai tvarkingi ir važiuojantys, todėl laikomasi nuostatos, kad pardavimo dokumentuose užfiksuotos suremontuotų, bet ne daužtų automobilių pardavimo ūkinės operacijos ir tokių automobilių pardavimo kainos turi būti artimos rinkos kainoms.“

Pasak Pareiškėjos, iš esmės pagal priėmimo - perdavimo aktą arba fizinių pirkėjų apklausų duomenis yra lengva nustatyti automobilį perėmusį ir jį suremontavusį, bei pardavusį asmenį. Tačiau, Pareiškėjos vertinimu, iš Patikrinimo akto turinio akivaizdu, jog mokesčių administratorius nesiėmė jokių priemonių, norėdamas nustatyti realius fizinius asmenis, galimai pažeidinėjančius MAĮ teisės normas.

Pareiškėjos vertinimu, 8,48 proc. Pareiškėjos parduotų automobilių kainos buvo perskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu, o tai yra labai mažas procentas, kurio Pareiškėja perduodant automobilius galimai menamiems pirkėjams galėjo ir nesukontroliuoti. Vadinasi, pasak Pareiškėjos, 91,52 proc. automobilių buvo parduoti daužti ir mokesčių administratorius dėl to pretenzijų neturėjo. Pareiškėjos vertinimu, iš to seka, jog maža dalis automobilių galėjo būti suremontuota ne Pareiškėjos, o menamų pirkėjų, kurie siekdami nuslėpti savo finansinę veiklą, pasinaudojo Pareiškėjos dokumentais, o galimai juos ir suklastojo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Patikrinimo akte taip pat nurodoma deklaratyvi informacija, jog VOLKSWAGEN ATLAS (duomenys neskelbtini), įsigyto iš JAV tiekėjo ir importuoto į Lietuvą automobilio techninė būklė, prieš atgabenant jį į Lietuvą, reikalavo remonto, kurio vertė sudarytų apie 32 096 JAV dolerių (duomenys neskelbtini). <...> Atsižvelgiant į informaciją, pateiktą aukščiau minėtame skelbime, tokios būklės automobilio, įsigyto iš JAV tiekėjo, remontas kainuoja brangiau, negu buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos daužto automobilio įsigijimo išlaidos. Pareiškėja pažymi, kad remonto kaina neva yra grindžiama abejotinos JAV transporto priemonių aukcionų paslaugas teikiančios įmonės duomenų analize, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog neaišku ar šis internetinis puslapis teikia oficialius duomenis. Patikrinimo akte ir prieduose nėra jokių duomenų (juridinį faktą patvirtinančių duomenų), t. y. oficialių dokumentų (įrodymų), galinčių patvirtinti, jog už Volkswagen Atlas buvo sumokėta būtent tokia suma, kuri ir nurodyta neoficialiame šaltinyje, kuriuo remiantis grindžiama patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių nepriemoka. Tokios informacijos patikimumas ir tikrumas Pareiškėjai kelia pagrįstų abejonių, pirmiausia vien dėl to, jog mokesčių nepriemoka grindžiama abejotino patikimumo duomenimis – internetiniu tinklapiu, bet ne ta verte, kuri nustatyta rašytiniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos muitinėje.

Dėl pardavimo pajamų neapskaitymo Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja, vykdydama naudotų transporto priemonių pardavimo veiklą, pardavimus įformino mažesnėmis, nei pardavimo momentu rinkoje galiojusiomis, kainomis. Mažindama į PVM sąskaitas faktūras įrašomas sumas, Pareiškėja sumažino atitinkamų mokestinių laikotarpių pardavimo pajamas ir tuo buhalterinėje apskaitoje apskaitė mažesnes pajamas, nuo kurių nedeklaravo bei nuo jų nesumokėjo PVM ir PM. Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalies bei 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Kaip nurodyta Patikrinimo akte, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjos apskaitytos ne visos uždirbtos pajamos ir ne visos grynųjų pinigų sumos, gautos už parduotas naudotas transporto priemones, nes:

- dalies pirkėjų paaiškinimuose nurodytos naudotų automobilių kainos yra didesnės, nei Pareiškėjos automobilių pardavimo dokumentuose įrašytos kainos ir jos artimos informaciniuose šaltiniuose skelbtoms kainoms.

Kilus įtarimams dėl naudotų transporto priemonių pardavimo sandorių sudarymo, nuslepiant faktines automobilių pardavimo kainas, buvo išsiųsti paklausimai pirkėjams – fiziniams asmenims. Dalyje gautų atsakymų pirkėjai pasisakė mokėję tiek, kiek nurodyta pardavimo dokumentuose, dalis visai neatsakė į išsiųstus jiems raštus dėl naudotų automobilių įsigijimo iš Pareiškėjos, nenurodė jokių aplinkybių, kaip įsigijo automobilius, kiek mokėjo už įsigytus automobilius. Kadangi pirkėjams nėra prievolės atsakyti į pateiktus klausimus ir toks apklausos būdas neefektyvus, todėl papildomai informacijai surinkti buvo atlikta 11 pirkėjų – fizinių asmenų operatyvių patikrinimų. Jų metu pardavimo kainos, nurodytos Pareiškėjos pardavimo dokumentuose, palygintos su tų pačių naudotų automobilių kainomis, nurodytomis fizinių asmenų – Lietuvos pirkėjų. Atliekant operatyvius patikrinimus, nustatyta, kad 5 pirkėjai iš 11 automobilius įsigijo suremontuotus, važiuojančius savo eiga, o kiti – daužtus, todėl remontavo savo jėgomis. Tikrinamųjų asmenų paaiškinimuose nurodytos automobilių kainos 2 atvejais yra didesnės, nei Pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašytos kainos;

- mažas parduotų automobilių pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas, o dalis automobilių parduota nuostolingai. Lietuvos pirkėjui parduoto naudoto automobilio kainos skirtumas tikrinamuoju laikotarpiu vidutiniškai sudarė: 2020 m. – 311 Eur, 2021 m. – 307 Eur, 2022 m. – 293 Eur. Transporto priemonėms, parduotoms Lietuvos rinkoje ir registruotoms Valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“), patirtų remonto sąnaudų daugumoje atvejų Pareiškėja neapskaito, kaip ir neskirsto išlaidų, patirtų už transporto priemonių gabenimo iš Klaipėdos jūrų uosto į saugojimo vietą Šiauliuose, už transporto priemonių stovėjimo aikštelių nuomos paslaugas iki jų pardavimo, kas dar labiau mažintų apskaičiuotą skirtumą tarp pardavimo kainos ir automobilio savikainos arba didintų apskaitomą nuostolį nuo parduoto automobilio; - Pareiškėjos apskaitos dokumentuose nurodytos parduotų automobilių kainos yra ženkliai mažesnės už vidutinę rinkos kainą, teikiamą informacinių šaltinių ir tokie atvejai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo pavieniai. Atsižvelgus į automobilio markę, modelį, jo galingumo parametrus, gamybos metus, kuro rūšį, pardavimo datą, Pareiškėjos parduotų naudotų automobilių kainos palygintos su VšĮ „S“ leidinyje (duomenys neskelbtini) skelbiamomis naudotų automobilių vidutinėmis rinkos kainomis. Skelbiamos vidutinės rinkos kainos tikrinamuoju laikotarpiu buvo didesnės už Pareiškėjos apskaitytas pardavimo kainas ir vidutiniškai skyrėsi 2,64 karto 2020 m., 2,22 karto 2021 m. ir 2,36 karto 2022 m.;

- pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „K“ (toliau – „K“) teikiamą informaciją apie transporto priemonėms atliktas technines apžiūras, nustatyta, kad dalies automobilių techninė būklė pardavimo dieną, kelios dienos iki pardavimo ar po pardavimo, buvo tvarkinga. Po pardavimo automobiliai galėjo dalyvauti eisme, nes neturėjo defektų, trukdančių juos eksploatuoti ir dėl kurių galėjo ženkliai sumažėti jų pardavimo kaina, lyginant su rinkos kaina; - įsiskolinimas naudotų transporto priemonių tiekėjui „B“ Inc. sudarė: 2021 m. gruodžio 31 d. – 2 442 943,36 Eur, 2022 m. spalio 31 d. – 2 456 941,92 Eur. Prekių, skirtų perparduoti likutis 2022 m. spalio 31 d. sudarė 1 260 791,56 Eur. Pareiškėjos vykdytos veiklos prekybinis antkainis 2021 m. siekė 3 proc., 2022 metais – 4 proc. Pareiškėja, realizavusi 2022-10-31 turėtą atsargų likutį su 4 proc. antkainiu, uždirbtų 1 311 223 Eur pajamų ir neatskaičius kitų Pareiškėjos patiriamų sąnaudų (bendrųjų ir administracinių, palūkanų ir kitų panašių sąnaudų), liktų skolinga „B“ Inc. – 1 145 719 Eur;

- Pareiškėja naudotų transporto priemonių veiklą intensyviai vykdė nuo 2020 m. vidurio iki 2023 m. gegužės mėn. Vėliau importuojamų prekių vertės sumažėjo ir nuo 2023 m. spalio mėn. Pareiškėja neimportuoja perpardavimui skirtų naudotų automobilių, o tik realizuoja turimus likučius, kadangi Pareiškėjos vadovas ir vienintelis akcininkas T.R. naudotų, importuotų iš „B“ Inc. automobilių prekybos veiklą pradėjo vykdyti UAB „T“ vardu (įregistruota 2023 m. vasario 8 d., vadovas ir vienintelis akcininkas yra T.R.). Įregistruotos tos pačios, kaip ir Pareiškėjos, vykdomos veiklos rūšys: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (EVRK 451100), muitinės tarpininkų veikla (EVRK 522910).

Tikrinimo pabaigai Pareiškėja neturėjo samdomų darbuotojų, išskyrus direktorių T.R. ir su juo susijusį asmenį A.R. (T.R. sutuoktinė, įdarbinta 2022-07-05, nuo 2022-09-03 iki 2024-0902 motinystės atostogose). Kiti 5 tikrinamuoju laikotarpiu dirbę darbuotojai atleisti 2023 m. balandžio – 2024 m. vasario mėn. ir įdarbinti UAB „T“.

- Pareiškėjos 2021–2022 m. deklaruotos veiklos rezultatas – nuostolis (2021 m. – 22 432 Eur, 2022 m. – 237 718 Eur), 2020 m. deklaruotas 23 506 Eur veiklos pelnas ir tuo pačiu apmokestinamasis pelnas.

Skundžiamame sprendime pažymima, kad atskaičius Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną 3 526 Eur PM, 2020 m. grynasis pelnas sudaro 19 980 Eur, o grynasis pelningumas (santykis tarp grynojo pelno ir pardavimo pajamų) siekia vos 2,26 proc. (19 980 Eur : 884 085 Eur x 100 proc.). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto sekcijos (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių G sekcija „Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas“) grynasis pelningumas Lietuvos įmonėse, turinčiose iki 9 darbuotojų (Pareiškėjoje dirbo 7–8 darbuotojai), 2020 m. siekė 4,39 proc. (Pareiškėjos 2,26 proc.), 2021 m. 4,82 proc., 2022 m. 4,07 proc.

Pareiškėjos grynojo pelningumo rodikliai 2020 – 2022 m. nesiekė G sekcijos grynojo pelningumo rodiklių, skelbtų Valstybės duomenų agentūros. Grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. buvo gana mažas ir nėra artimas šalies vidurkiui, o 2021 – 2022 m. veiklos rezultatas – nuostolis. Tokie Pareiškėjos veiklos finansiniai rodikliai patvirtina, jog transporto priemonių pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos, didesnio paskirstytojo pelno akcininko dividendams išmokėti. Atvejų, kad akcininkui Pareiškėja būtų mokėjusi dividendus, nenustatyta;

- Pareiškėjos darbuotojams mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių (2020 m. 607 – 715 Eur, 2021 m. 647 – 750 Eur, 2022 m. apie 750 Eur. Pareiškėjos direktoriaus darbo užmokestis siekė 750 Eur) ženkliai skiriasi nuo šiame sektoriuje Šiaulių apskrityje mokamų atlyginimų vidurkio, kuris 2020 m. siekė 1 186 – 1 780 Eur, 2021 m. 1 581 – 1 781 Eur, 2022 m. 1 481 – 1 851 Eur. Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjos darbuotojai dirbo pilną darbo dieną. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog patikrinimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad ne visos grynųjų pinigų sumos, gautos už parduotas naudotas transporto priemones, apskaitytos Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje. Atsiskaitymą grynaisiais pinigais už įsigytus automobilius daugiausia vykdė pirkėjai – fiziniai asmenys.

Pareiškėjos pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyta, kad parduodama transporto priemonė yra po autoįvykio, apgadinta, turi defektų, tačiau Šiaulių AVMI nustatė, kad ne visais atvejais tai atitiko tikrovę. Pasak mokesčių administratoriaus, įsigijus iš užsienio įvežtą, Lietuvoje dar neregistruotą transporto priemonę, ją privaloma įregistruoti, prieš pradedant eksploatuoti viešajame eisme. Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo. Laikinieji numerio ženklai išduodami vieną kartą (30 d. laikotarpiui). Tačiau, Inspekcijos teigimu, patikrinimo metu nustatyti atvejai, kai Pareiškėjos vardu parduoti naudoti automobiliai tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpyje po pardavimo įregistruoti VĮ „Regitra“, vadinasi parduoti techniškai tvarkingi ir važiuojantys, todėl laikomasi nuostatos, kad pardavimo dokumentuose užfiksuotos suremontuotų, bet ne daužtų automobilių pardavimo ūkinės operacijos ir tokių automobilių pardavimo kainos turi būti artimos rinkos kainoms.

Inspekcija skundžiamame sprendime pateikia pavyzdį apie daužto automobilio įsigijimą ir pardavimą: automobilį CHRYSLER PACIFICA (2017, VIN (duomenys neskelbtini)), įsigytą iš JAV tiekėjo ir importuotą į Lietuvą 2022 m. liepos mėn., Pareiškėja pardavė 2022 m. spalio 18 d., o VĮ „Regitra“ pirkėjas užregistravo 2022 m. spalio 20 d. kaip galintį dalyvauti eisme, vadinasi, techniškai tvarkingą (techninė apžiūra atlikta 2022 m. spalio 18 d.). Pagal duomenis, įrašytus 2022 m. spalio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUT2022/10/18-05, Pareiškėja automobilį CHRYSLER PACIFICA pardavė už 8 700 Eur (suma be PVM 7 190,08 Eur, pardavimo PVM 1 509,92 Eur), pardavimo sąnaudose nurodė 6 921,18 Eur (suma be PVM), iš kurių 6 293,76 Eur automobilio pirkimo kaina, 627,42 Eur mokėtas muitas. Pardavimo metu galiojusi tokio automobilio rinkos kaina buvo apie 18 660 Eur. Susipažinus su informacija, nurodyta JAV aukciono, pasibaigusio 2022 m. balandžio 28 d., skelbime, automobilio techninė būklė, prieš atgabenant jį į Lietuvą, reikalauja remonto, kuris sudarytų apie 22 858 JAV dolerių. Šiam automobiliui jokių remonto sąnaudų Pareiškėja neapskaitė ir sąnaudoms nepriskyrė.

Skundžiamame sprendime daroma išvada, jog Pareiškėja, įsigijusi daužtas transporto priemones ir pardavusi būsenos – techniškai tvarkinga transporto priemonė, jas faktiškai pardavė už kainas, atitinkančias rinkos kainas (VšĮ „S“ skelbiamomis kainomis). Parduotų techniškai tvarkingų transporto priemonių pardavimo kainos Pareiškėjos PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos mažesnės nei rinkos kainos. PVM sąskaitose faktūrose įrašydama mažesnes pardavimo kainas, Pareiškėja apskaitė ir deklaravo mažesnes apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną PVM ir PM.

Dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo Skundžiamame sprendime cituojamas MAĮ 70 straipsnis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Taisyklių IX skyriaus nuostatomis, mokestinei bazei apskaičiuoti patikrinimo metu taikytas ekonominių modelių metodas. Inspekcija, siekdama atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informaciją apie tikrinamojo laikotarpio metu galiojusias automobilių kainas rinkoje paėmė iš autotransporto priemonių kainų mėnesinio leidinio, skelbiamo VšĮ „S“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Įvertinusi surinktą informaciją, Inspekcija nustatė gautas, bet neapskaitytas Pareiškėjos pajamas ir nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo mokesčių sumas. Inspekcija nurodo, kad pagal Patikrinimo akto 1.1 – 1.4 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, nes Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu sistemingai neapskaitė dalies pajamų, gautų iš naudotų automobilių pardavimų, apskaitos dokumentuose, PVM ir pelno mokesčių deklaracijose, finansinės atskaitomybės formose įrašė nepatikimus duomenis, deklaravo mažesnes mokėtinų mokesčių sumas. Šie teiginiai grindžiami: pirkėjų paaiškinimuose nurodytos automobilių kainos yra artimesnės VšĮ „S“ paskelbtoms naudotų automobilių rinkos kainoms, nei Pareiškėjos pardavimo dokumentuose įrašytos kainos; mažas parduotų automobilių pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas (vidutiniškai 2020 m. – 311 Eur, 2021 m. – 307 Eur, 2022 m. – 293 Eur); grynojo pelningumo rodikliai 2020 – 2022 m. nesiekė G sekcijos grynojo pelningumo rodiklių, skelbtų Valstybės duomenų agentūros; grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. buvo gana mažas ir nėra artimas šalies vidurkiui, o 2021 – 2022 m. veiklos rezultatas – nuostolis; apskaitos dokumentuose užfiksuotos parduotų automobilių kainos ženkliai mažesnės už vidutinę rinkos kainą, teikiamą informacinių šaltinių ir tokie atvejai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo pavieniai; Pareiškėjos apskaitoma skola tiekėjui – „B“ Inc., yra nepatvirtinta apskaitos dokumentais ir neatspindi tikrovės, nes Pareiškėja, ateityje pardavusi visas turimas transporto priemones, skirtas perpardavimui, negalėtų užtikrinti visiško atsiskaitymo su tiekėju – „B“ Inc., liktų įsiskolinimas tiekėjui. Žinant, kad Pareiškėjos vadovas T.R. prekybą naudotais automobiliais, importuotais iš „B“ Inc., toliau vykdo per UAB „T“ „B“ Inc. šį verslo partnerį pripažįsta patikimu verslo partneriu, mokiu, galinčiu atsiskaityti už patiektas prekes.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad buhalterinėje apskaitoje ir mokesčių deklaracijose per mažas pajamas Pareiškėjos apskaitė ir deklaravo sistemingai, automobilių prekybą vykdė, slepiant tikrąsias pardavimų kainas, siekiant išvengti mokestinių prievolių. Išvada, kad Pareiškėja automobilius pardavė ne tomis kainomis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, mokestinio patikrinimo metu daroma įvertinus visą turimą informaciją, visus Pareiškėjos pateiktus dokumentus, tikrinamojo laikotarpio veiklos apimtis pagal pardavimus, patirtas sąnaudas, Valstybės duomenų agentūros nurodytus grynojo pelningumo rodiklius, visas kitas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

Inspekcija papildomą mokesčių bazę apskaičiavo kaip skirtumą pajamų tarp Lietuvos Respublikos pirkėjams parduotų automobilių kainų pagal VšĮ „S“ skelbiamas kainas ir Pareiškėjos PVM sąskaitose faktūrose įrašytų pardavimo kainų. Papildomai mokesčių bazei apskaičiuoti perskaičiuotos Pareiškėjos pajamos nuo parduotų automobilių, aprašytų Patikrinimo akto 1.2.1 punkte.

Patikrinimo akte nurodyta, kad už parduotus techniškai tvarkingus naudotus automobilius buhalterinėje apskaitoje Pareiškėja apskaitė mažiau: 2020 m. apmokestinamųjų pajamų – 43 026 Eur, pardavimo PVM – 9 035 Eur; 2021 m. apmokestinamųjų pajamų – 281 590 Eur, pardavimo PVM – 59 134 Eur; 2022 m. sausio – spalio mėn. apmokestinamųjų pajamų – 362 999 Eur, pardavimo PVM – 76 228 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dalies transporto priemonių pardavimo kainą Inspekcija koregavo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą (MAĮ 70 straipsnio nuostatos), pritaikiusi ekonominių modelių metodą. Nustatyta, kad naudoti automobiliai tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpyje po pardavimo buvo įregistruoti VĮ „Regitra“. Pagal „K“ teikiamą informaciją apie transporto priemonėms atliktas technines apžiūras, nustatyta, kad dalies automobilių techninė būklė pardavimo dieną, kelios dienos iki pardavimo ar po pardavimo, buvo tvarkinga. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija daro išvadą, kad parduoti automobiliai buvo techniškai tvarkingi ir važiuojantys, bei laikosi pozicijos, kad pardavimo dokumentuose užfiksuotos suremontuotų, bet ne daužtų automobilių pardavimo ūkinės operacijos ir tokių automobilių pardavimo kainos turi būti artimos rinkos kainoms.

Paminėtina ir tai, kad Inspekcija, išanalizavusi pirkėjų pateiktą informaciją, nustatė, kad, dalies pirkėjų paaiškinimuose nurodytos naudotų automobilių kainos yra didesnės, nei Pareiškėjos automobilių pardavimo dokumentuose įrašytos kainos ir jos artimos informaciniuose šaltiniuose skelbtoms kainoms:

- vienu atveju pirkėjo nurodyta sumokėta 7 500 Eur suma yra artima VšĮ „S“

internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtoms automobilių rinkos kainoms ir 2,42 karto didesnė nei Pareiškėjos įrašyta į automobilio Ford Fusion (2016) pardavimo dokumentą – 3 100 Eur.

Pirkėjas 2022-06-16 paaiškinime dėl automobilio Ford Fusion įsigijimo Inspekcijai nurodė, kad automobilį surado pagal skelbimą (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodytas automobilis pirkėjui tiko, todėl su asmeniu, atstovaujančiu pardavėją, telefonu susitarė dėl vietos, kur galėtų apžiūrėti automobilį. Tai vyko vasaros metu, maždaug 1-1,5 mėn. iki automobilio pirkimo. Nusprendus automobilį pirkti, buvo suderinta galutinė kaina 7 500 Eur. Įsigytas automobilis važiavo savo eiga, tačiau pirkėjas susitarė, kad pardavėjas pašalins kai kuriuos apžiūrėjimo metu aptiktus automobilio trūkumus. Automobilį iš pardavėjo atstovo perėmė VĮ „Regitra“ aikštelėje, kai pardavėją atstovaujantis asmuo ten atvežė automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus, automobilį iš karto registravo savo vardu;

- kitu atveju pirkėjas (2022-06-14 paaiškinime) nurodė, kad Pareiškėjos atstovui dalimis grynais pinigais 4 500 – 5 000 Eur mokėjo už automobilio AUDI A7 remonto paslaugas ir detales. Dar 6 000 Eur tam pačiam asmeniui sumokėjo už automobilį PVM sąskaitos faktūros išrašymo bei kitų, su automobiliu susijusių, dokumentų perdavimo dieną (t. y. 2021 m. lapkričio 18 d.). Dėl sandorio sudarymo sąlygų pirkėjas bendravo su tuo pačiu Pareiškėjos atstovu, kuris toliau rūpinosi automobilio gabenimu į remonto vietas ir beveik visais, su automobilio remontu susijusiais darbais. Dokumentų, pagrindžiančių mokėjimus už suteiktas automobilio remonto paslaugas ir įsigytas detales, pirkėjas iš Pareiškėjos negavo. Dalį detalių, kurios kainavo maždaug iki 1 000 Eur, asmuo pirko ir pats iš įvairių fizinių asmenų, tačiau jokių pirkimo dokumentų neturi. Remontas truko apie 4 mėn., t. y. nuo vasaros iki lapkričio mėn. pabaigos. Priėmimo - perdavimo akto, Pareiškėjos surašyto 2021-11-03, pirkėjas atskirai negavo ir nieko nepasirašė, nes automobilio pagal priėmimo - perdavimo aktą iš Pareiškėjos neperėmė. Automobilį iš Pareiškėjos pirkėjas perėmė VĮ „Regitra“ aikštelėje ir tą pačią dieną 2021 m. lapkričio 25 d. užregistravo savo vardu. Automobilį įsigijo jau po techninės apžiūros, kuri atlikta 2021 m. lapkričio 25 d. Priėmimo - perdavimo aktas buvo prisegtas prie pardavimo PVM sąskaitos faktūros AUT Nr. 2021/11/1803. Inspekcija nurodo, kad Pareiškėja pardavė techniškai tvarkingą transporto priemonę, tačiau neapskaitė pirkėjo nurodytų remonto sąnaudų. Prie pirkėjo nurodytos automobilio pirkimo kainos 6 000 Eur, pridėjus patirtas 4 500 – 5 000 Eur remonto išlaidas, automobilio kaina sudarytų 10 500 – 11 000 Eur ir būtų artima rinkos kainai 11 730 Eur. Inspekcija pažymi, kad Pareiškėjos pardavimo dokumentuose nurodyta šio automobilio AUDI A7 pardavimo kaina 5 700 Eur. Atsižvelgus į tai, Inspekcijos vertinimu, pagrįstai padaryta išvada, kad automobilį AUDI A7 Pareiškėja pardavė už pirkėjo nurodytą 11 000 Eur kainą, t. y. artimą VšĮ „S“ skelbiamai, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje įrašiusi mažesnę pardavimo kainą, pirkėjo sumokėtos didesnės grynųjų pinigų sumos neapskaitė.

Atsižvelgus į tai, kad pirkėjai nurodė, jog mokėjo didesnes sumas, nei, kad apskaitė Pareiškėja, ir į atliktą Pareiškėjos veiklos analizę, skundžiamame sprendime konstatuojama, kad Inspekcija pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, kadangi Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, t. y. neapskaitė ir nedeklaravo dalies gautų pajamų už transporto priemonių pardavimą.

Šiaulių AVMI Pareiškėjai skyrė 40 proc. dydžio PVM ir PM baudas.

Kaip pažymima sprendime, Inspekcija nustatė Pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes (padaryta didelė žala valstybės biudžetui; nesumokėta didesnė kaip 500 bazinių socialinių išmokų dydžio PVM suma; Pareiškėjai papildomi mokesčiai apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą), bei lengvinančią aplinkybę (Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškinimus), todėl paliko galioti paskirtas 40 proc. dydžio PVM ir PM baudas. Inspekcijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, Pareiškėjai skirtina 40 proc. papildomai apskaičiuoto PM dydžio bauda 18 131 Eur (45 328 x 40 proc.) ir 40 proc. papildomai apskaičiuoto PVM dydžio bauda 49 549 Eur (123 874 x 40 proc.), galimybė neskirti baudos už padarytus pažeidimus MAĮ nenumatyta. Komisija k

Pareiškėjos skundas atmestinas, skundžiamas Inspekcijos sprendimas tvirtintinas. Ginčas šioje byloje vyksta dėl Pareiškėjai skundžiamu Inspekcijos sprendimu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamu Inspekcijos sprendimu Pareiškėjai nurodyta sumokėti 123 874 Eur PVM, 28 613,27 Eur PVM delspinigių, 49 549 Eur PVM baudą, 45 328 Eur PM, 9 741,9 Eur PM delspinigių ir 18 131 Eur PM baudą.

Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar mokesčių administratorius tinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas bei ar pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja neapskaitė dalies gautų pajamų, ir papildomai apskaičiavo mokėtinas į biudžetą PVM, PM ir su jais susijusias sumas (delspinigius ir baudas).

Mokestinio patikrinimo metu išanalizuoti Pareiškėjos duomenys apie tikrinamojo laikotarpio metu parduotų naudotų transporto priemonių pardavimo kainas, kurios palygintos su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti. Informacija apie pardavimo kainas surinkta iš informacinio šaltinio (duomenys neskelbtini). Kainos palygintos su Pareiškėjos pardavimo dokumentuose nurodytomis kainomis. Siekiant nustatyti parduotų transporto priemonių vertę, mokestinio patikrinimo metu pasinaudota „K“, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis bei transporto priemones pirkusių asmenų paaiškinimais. Nustatyta, kad Pareiškėja, vykdydama naudotų transporto priemonių pardavimo veiklą, pardavimus įformino mažesnėmis, nei pardavimo momentu rinkoje galiojusiomis, kainomis. Mažindama į PVM sąskaitas faktūras įrašomas sumas, Pareiškėja sumažino atitinkamų mokestinių laikotarpių pardavimo pajamas ir buhalterinėje apskaitoje apskaitė mažesnes pajamas, nuo kurių nedeklaravo bei nuo jų nesumokėjo PVM ir PM. Atitinkamai, Pareiškėja pažeidė PMĮ 4 straipsnio ir PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies bei 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėja, nesutinka su Inspekcijos skundžiamu sprendimu ir skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu prašo jį panaikinti, o netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti paskirtą PM baudą.

Dėl mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo Komisija, atsižvelgdama į tai, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios mokesčių administratoriaus išvadas, ir į tai, jog teisinis Pareiškėjai apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrindas yra detaliai aprašyti mokesčių mokėtojos atžvilgiu surašytuose procesiniuose dokumentuose – Patikrinimo akte, Šiaulių AVMI 2024-07-18 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (31.49 Mr) FR0682-166 bei skundžiamame Inspekcijos sprendime, šiame sprendime pakartotinai jų neatkartoja, tačiau plačiau pasisako dėl Pareiškėjos 2024-10-07 skunde nurodytų nesutikimo su Inspekcijos sprendime pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Taip pat Komisija, vengdama pasikartojimų, plačiau faktinių ginčo bylos aplinkybių, kurios yra išsamiai išdėstytos ir Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje, iš naujo neaptarinėja.

Kadangi bylos nagrinėjimo apimtis lemia Pareiškėjos pareikšti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, sprendime pasisakoma dėl Pareiškėjos skunde ir posėdžio metu Komisijai nurodytų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėjos pardavimo PVM sąskaitose - faktūrose įrašyta, kad parduodama transporto priemonė yra po autoįvykio, apgadinta, turi defektų. Tačiau kai kurios Pareiškėjos parduotos transporto priemonės pardavimo dieną ar praėjus kelioms dienoms nuo pardavimo buvo registruojamos VĮ „Regitra“, kaip tinkamos eismui keliuose.

Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad parduoti automobiliai buvo techniškai tvarkingi ir važiuojantys, todėl pardavimo dokumentuose užfiksuotos suremontuotų, bet ne daužtų, automobilių pardavimo ūkinės operacijos ir tokių automobilių pardavimo kainos turi būti artimos rinkos kainoms. Kaip pažymima skundžiamame sprendime, naudotus automobilius Pareiškėja pardavė ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė, kadangi apskaitoje fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas. Pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio (MAĮ 10 straipsnio). Iš bylos medžiagos matyti, kad dalies transporto priemonių pardavimo kainą mokesčių administratorius koregavo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą (MAĮ 70 straipsnio nuostatos), pritaikęs ekonominių modelių metodą. Mokesčių administratorius mokesčių bazę netiesiogiai nustatė pardavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokesčių administratorius, remdamasis VšĮ „S“ informacinės sistemos, VĮ „Regitra“, „K“ pateiktais duomenimis bei transporto priemones pirkusių asmenų paaiškinimais, koregavo ne visų parduotų automobilių, o tik jų dalies (t. y. tų, kurie tą pačią dieną ar kelių dienų laikotarpyje po pardavimo buvo įregistruoti VĮ „Regitra“ kaip galintys dalyvauti eisme) kainas ir tik pardavimams, vykdytiems Lietuvos pirkėjams.

Mokesčių administratoriui susipažinus su Pareiškėjos parduotų transporto priemonių registracija VĮ „Regitra“, nustatyta, kad:

- 2020 m. įregistruotos 8 transporto priemonės ir techninė apžiūra atlikta kitą dieną arba laikotarpiu iki 10 dienų nuo pardavimo;

- 2021 m. įregistruotos 47 transporto priemonės jų pardavimo dieną ar laikotarpiu iki 510 dienų nuo pardavimo, o techninė apžiūra atlikta pardavimo dieną, prieš pardavimą ar laikotarpiu iki 5-10 dienų nuo pardavimo;

- 2022 m. sausio – spalio mėn. įregistruotos 63 transporto priemonės jų pardavimo dieną ar laikotarpiu iki 10 dienų nuo pardavimo ir atlikta jų techninė apžiūra.

Mokesčių administratorius nustatė, kad už parduotus techniškai tvarkingus naudotus automobilius buhalterinėje apskaitoje Pareiškėja apskaitė mažiau: 2020 m. apmokestinamųjų pajamų – 43 026 Eur, pardavimo PVM – 9 035 Eur; 2021 m. apmokestinamųjų pajamų – 281 590 Eur, pardavimo PVM – 59 134 Eur; 2022 m. sausio – spalio mėn. apmokestinamųjų pajamų – 362 999 Eur, pardavimo PVM – 76 228 Eur.

surasti ir užsakyti reikiamas detales reikalingas remontui, organizuoti remonto darbus, automobilių paruošimą ir paskelbimą pardavimui, aprodyti parduodamus automobilius, bei derėtis dėl galutinės kainos su pirkėjais.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėja teikė remonto paslaugas, pirminių ir suvestinių Pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis, remonto paslaugos dažniausiai priskirtos automobiliams, parduotiems užsienio pirkėjams – juridiniams asmenims, pavyzdžiui, Vokietijos PVM mokėtojams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad šiems Vokietijos pirkėjams automobiliai daugumoje atvejų parduoti už kainas (užfiksuotos Pareiškėjos pardavimo dokumentuose) artimas rinkos kainoms, skelbiamoms VšĮ „S“ arba net didesnes. Naudotiems automobiliams, tiekiamiems kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotiems PVM mokėtojams, Pareiškėja taikė 0 proc. PVM tarifą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjoje dirbo 7-8 darbuotojai ir tik tikrinimo pabaigoje Pareiškėja nebeturėjo samdomų darbuotojų, išskyrus Pareiškėjos direktorių T.R. ir su juo susijusį asmenį A.R. (T.R. sutuoktinė, įdarbinta 202207-05, nuo 2022-09-03 iki 2024-09-02 motinystės atostogose). Kiti 5 darbuotojai, tikrinamuoju laikotarpiu dirbę Pareiškėjoje, atleisti 2023 m. balandžio – 2024 m. vasario mėn. ir įdarbinti UAB „T“ kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra T.R. Komisijos posėdžio metu Inspekcijos atstovas pažymėjo, kad mokestinio tyrimo metu kartu su Pareiškėjos direktoriumi, tikrinant prekių likučius, buvo važinėjama po automobilių remonto įstaigas visoje Lietuvoje ((duomenys neskelbtini) ir kt.), kuriose Pareiškėja remontavo savo parduodamus automobilius ir daugumai jų remonto išlaidas pagrindžiančius dokumentus turėjo. Taip pat Inspekcijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad buvo vertinami ne visi Pareiškėjos parduodami automobiliai, bet tik Lietuvos vidaus rinkai (Pareiškėja vykdė pardavimus ir kitų Europos Sąjungos valstybių pirkėjams) 2020-2022 m. parduoti ir VĮ „Regitra“ registruoti jų pardavimo dieną ar laikotarpiu iki 5-10 dienų nuo pardavimo automobiliai, kurių pardavimo kaina buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą (viso tikrinamuoju laikotarpiu vidaus rinkoje parduota 1380 transporto priemonių, o kainos perskaičiuotos tik 117). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisijos vertinimu, jog Pareiškėjos skundo argumentas, kad vienam Pareiškėjos direktoriui objektyviai neįmanoma suremontuoti visų įvežamų automobilių ir juos realizuoti, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstas. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Patikrinimo akte ir Skundžiamame sprendime remiamasi Muitinės pateikta informacija apie Pareiškėjos atžvilgiu atliktą patikrinimą ir apskaičiuotus mokesčius. Muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyrius, atlikęs mokestinį patikrinimą, surašė 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320024M, kuria Pareiškėjai dėl neteisingai deklaruotos muitinės vertės papildomai apskaičiavo mokėtinus mokesčius ir baudą (13 220 Eur muito, 30 544 Eur importo PVM, 17 509 Eur bauda). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pateikus skundą, dalis nuskaitytų sumų buvo grąžintos Pareiškėjai, o Patikrinimo akte nurodoma motyvacija nėra įgijusi juridinės galios grindžiant papildomai mokėtinas sumas, nes minėtas procesinis sprendimas yra neįsiteisėjęs ir apskųstas Regionų administraciniam teismui ir sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2697-596/2024 nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjos vertinimu, argumentai, susiję su kitu ginču, negali būti naudojami kaip įrodymai grindžiant Pareiškėjos mokesčių nepriemoką mūsų konkrečiu atveju.

Komisija, atsakydama į šį Pareiškėjos argumentą, pažymi, kad nors mokesčių administratorius ir įvertino Muitinės duomenis, lygindamas pirkimo ir pardavimo dokumentuose nurodytas kainas, preziumuodamas, kad Muitinės pateikti duomenys patvirtina, jog tikrinamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentuose Pareiškėja įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie naudotų automobilių įsigijimo iš JAV tiekėjo kainas ir tuo pačiu sudarė sąlygas apskaitoje fiksuoti tikrovės neatitinkančias pardavimo kainas, tačiau pardavimo kainų neatitikimų argumentus ir atliktus mokesčių perskaičiavimus grindė patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma, remdamasis transporto priemonių pirkėjų paaiškinimais, VĮ „Regitra“, „K“ pateiktais duomenimis bei VšĮ „S“ informacine sistema. Todėl, Komisijos vertinimu, ir be Muitinės duomenų, mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų patikrinimo išvadoms ir apskaičiuotiems mokesčiams pagrįsti.

Pareiškėja skunde pažymi, kad pagal Patikrinimo akto duomenis, AUDI A7 atveju pirkėjas nurodė, jog Pareiškėjos atstovui dalimis grynais pinigais 4 500 – 5 000 Eur mokėjo už automobilio AUDI A7 remonto paslaugas ir detales. Dar 6 000 Eur tam pačiam asmeniui sumokėjo už automobilį PVM sąskaitos - faktūros išrašymo bei kitų, su automobiliu susijusių, dokumentų perdavimo dieną. Dėl sandorio sudarymo sąlygų pirkėjas bendravo su tuo pačiu Pareiškėjos atstovu, kuris toliau rūpinosi automobilio gabenimu į remonto vietas ir beveik visais, su automobilio remontu susijusiais darbais. Dokumentų, pagrindžiančių mokėjimus už suteiktas automobilio remonto paslaugas ir įsigytas detales, pirkėjas iš Pareiškėjos negavo. Pirkėjo nurodytas asmuo, atstovavęs Pareiškėją, sandorio sudarymo metu, Pareiškėjoje niekada nedirbo ir nedirba. Šis atvejis, kaip pažymi Pareiškėja, patvirtina įtarimus, kad Pareiškėjos veikla vykdoma dalį importuotų automobilių perduodant tarpininkams, kurie jau suremontuotus automobilius parduoda pagal Pareiškėjos vardu išrašytus pardavimo dokumentus.

Tačiau Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad daužti automobiliai priėmimo - perdavimo aktu perduodami galimiems pirkėjams, „o tuo metu jokios finansinės operacijos keičiančios turto ar nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį – nevyksta, nes šiuo aktu nėra perduodami pinigai, o automobilio nuosavybės teisė nesikeičia“. Todėl, Komisijos vertinimu, Pareiškėja visais atvejais yra tikrasis automobilio pardavėjas, jei su automobilio pirkėju sudaro pirkimo - pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, kad pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei automobilis buvo perduotas pagal priėmimo perdavimo aktą arba kad asmuo, atstovavęs Pareiškėją sandorio sudarymo metu, nėra Pareiškėjos darbuotojas. Komisija pažymi, kad Pareiškėjos teiginiai, jog Inspekcijos skundžiamame sprendime nenurodomas tikrasis automobilio pardavėjas, nes jis turėtų būti atsakingas už vykdomą ūkinę komercinę veiklą, bei kad automobiliai galėjo būti suremontuoti ne Pareiškėjos, o menamų pirkėjų, kurie siekdami nuslėpti savo finansinę veiklą, pasinaudojo Pareiškėjos dokumentais ir galimai juos ir suklastojo, yra nevertinami ir atmestini, kadangi nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja skunde prašo išslaptinti operatyvinių patikrinimų duomenis ir asmenų paaiškinimus, motyvuodamas tuo, kad Šiaulių AVMI 2024-07-18 sprendimu Nr.(31.49 Mr) FR0682-166 patvirtintas Patikrinimo aktas dėl AUDI A7 pirkimo pardavimo aplinkybių, tačiau nebuvo pridėti priedai bei operatyvaus patikrinimo aktai. Pareiškėjos vertinimu, šie duomenys nuo jos yra slepiami ir jų neįmanoma patikrinti objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl mokesčių administratorius daro prielaidą priimdamas skundžiamus procesinius sprendimus. Komisija atkreipia dėmesį, kad Inspekcija pateikė Komisijai priešpriešinės informacijos surinkimo pažymas, dokumentus, susijusius su automobilių įsigijimu, asmenų paaiškinimus. Komisija, susipažinusi su minėtais dokumentais, pažymi, kad visos, mokesčių apskaičiavimui pagrįsti būtinos ir reikalingos faktinės aplinkybės, nustatytos minėtų dokumentų pagrindu, yra pateiktos Patikrinimo akte ir Pareiškėjai yra žinomos, todėl nesudaro prielaidų vertinti, kad mokesčių administratorius informaciją nuslėpė, nesudarydamas galimybių Pareiškėjai šias aplinkybes nuneigti. Atitinkamai, Komisija, nekartodama Inspekcijos skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, kodėl Pareiškėjos prašoma papildoma dokumentacija nėra teikiama, pažymi, kad šiems argumentams pritaria ir juos palaiko.

Komisija pritaria Inspekcijos skundžiamame sprendime pateiktai nuomonei, kad VšĮ „S“ leidžiamame žinyne (duomenys neskelbtini) transporto priemonių rinkos kainos apskaičiuojamos, įvertinant įvairius viešai prieinamus šaltinius – kainas internetiniuose portaluose, laikraščiuose, automobilių pardavimo vietose, kataloguose, jas apskaičiuojant vertinama visa eilė faktorių – markė, techninė būklė, rida, kuro rūšis, galingumas ir pan. LVAT, nagrinėdamas iš esmės panašius savo faktine situacija mokestinius ginčus, mokesčių administratoriaus naudotus VšĮ „S“ duomenis pripažino tinkamais (LVAT 2019-07-31 nutartis adm. byloje Nr. A-1811-575/2019, 2020-04-15 nutartis adm. byloje Nr. eA-2536-968/2020). Todėl, Komisijos vertinimu, transporto priemonių rinkos vertės nustatymo būdas, vadovaujantis VšĮ „S“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra tinkamas ir pagrįstas.

Komisija taip pat pažymi, kad Pareiškėja pateiktame skunde pateikė abstrakčius prieštaravimus. Komisija atkreipia dėmesį į tai, jog MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Kita vertus, mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais (LVAT 2021-04-21 nutartis adm. byloje Nr. A715-556/2021). MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Komisija pastebi, kad aiškindamas minėtų teisės normų turinį LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius apskaičiuoto mokesčio neteisingumą. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą, o apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2010-11-08 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1527/2010; 2012-05-24 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1601/2012; 2017-09-14 nutartis adm. byloje Nr. A-982-438/2017; 2019-03-28 nutartis adm. byloje Nr. A-514-968/2019).

Dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo Dalies transporto priemonių pardavimo kainas mokesčių administratorius koregavo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. mokestinio patikrinimo metu PVM ir PM prievolės papildomai apskaičiuotos taikant ekonominių modelių metodą.

Pareiškėja skunde, vertindama MAĮ 70 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodo, kad mokesčių administratorius papildomus mokesčius apskaičiavo vadovaudamasis prielaidomis, kurios laikytinos niekuo nepagrįstais mokesčių administratoriaus samprotavimais. Komisija pažymi, kad MAĮ 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio (mokesčio sumą apskaičiuoti pagal įvertinimą) turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“, o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“ Taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žiūrėti: 2010-11-29 nutartį adm. byloje Nr. A-438-1542/2010, 2011-01-26 nutartį adm. byloje Nr. A-575-146/2011, 2012-11-12 nutartį adm. byloje Nr. A442-1984/2012, 2016-0204 nutartį adm. byloje Nr. A-384-442/2016, 2023-02-15 nutartį adm. byloje Nr. eA-249-815/2023, 2023-05-24 nutartį adm. byloje Nr. eA-295-556/2023).

Komisija pritaria Inspekcijos sprendime pateiktai nuomonei, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais. LVAT yra konstatavęs, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma yra skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių vertinimo kriterijų. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (žiūrėti: 2007-06-05 nutartį adm. byloje Nr. A11-603/2007, 2012-12-12 nutartį adm. byloje Nr. A-438-2491/2011, 2015-02-11 nutartį adm. byloje Nr. P-45-438/2015, 2023-02-15 nutartį adm. byloje Nr. eA-249-815/2023, 2023-05-24 nutartį adm. byloje Nr. eA-295-556/2023). Ginčo atveju apskaičiuojant Pareiškėjos mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, buvo taikytas ekonominio modelio įvertinimo metodas (Taisyklių 6.3.6 p., IX skyrius), kuris, mokesčių administratoriaus nuomone, garantavo tiksliausią apskaičiavimą mokestinės prievolės. Nėra jokio pagrindo teigti, kad mokesčių administratoriaus pasirinktas metodas buvo neteisėtas ar nepagrįstas. Dėl galimos transporto priemonių pardavimo kainos buvo remiamasi ne tik automobilių pirkėjų paaiškinimais, bet, kaip minėta, ir kituose šaltiniuose nurodyta informacija apie automobilių rinkos pardavimo kainas. Šio metodo pagalba ir buvo nustatyta Pareiškėjos galima ūkinės veiklos apimtis, t. y. nustatytos kitos (didesnės), nei apskaitė ir deklaravo Pareiškėja, už automobilių pardavimą gautos pajamos, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. Kadangi Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu sistemingai neapskaitė dalies pajamų, gautų iš naudotų automobilių pardavimų, apskaitos dokumentuose, PVM ir PM deklaracijose, finansinės atskaitomybės formose įrašė nepatikimus duomenis, deklaravo mažesnes mokėtinų mokesčių sumas, pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: - pirkėjų paaiškinimuose nurodytos automobilių kainos yra artimesnės VšĮ „S“

paskelbtoms naudotų automobilių rinkos kainoms nei Pareiškėjos pardavimo dokumentuose įrašytoms kainoms;

- mažas parduotų automobilių pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas (vidutiniškai 2020 m. – 311 Eur, 2021 m. – 307 Eur, 2022 m. – 293 Eur). Skelbiamos vidutinės rinkos kainos tikrinamuoju laikotarpiu buvo didesnės už Pareiškėjos apskaitytas pardavimo kainas ir vidutiniškai skyrėsi 2,64 karto 2020 m., 2,22 karto 2021 m. ir 2,36 karto 2022 m.;

- Pareiškėjos 2021 – 2022 m. deklaruotos veiklos rezultatas – nuostolis (2021 m. – 22 432 Eur, 2022 m. – 237 718 Eur), 2020 m. deklaruotas 23 506 Eur veiklos pelnas ir tuo pačiu apmokestinamasis pelnas. Atskaičius Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną 3 526 Eur pelno mokestį, 2020 m. grynasis pelnas sudaro 19 980 Eur, o grynasis pelningumas (santykis tarp grynojo pelno ir pardavimo pajamų) siekia vos 2,26 proc. (19 980 Eur : 884 085 Eur x 100 proc.). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto sekcijos (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių G sekcija „Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas“) grynasis pelningumas Lietuvos įmonėse, turinčiose iki 9 darbuotojų (Pareiškėjoje dirbo 7-8 darbuotojai), 2020 m. siekė 4,39 proc. (Pareiškėjos 2,26 proc.), 2021 m. 4,82 proc., 2022 m. 4,07 proc. Pareiškėjos grynojo pelningumo rodikliai 2020 – 2022 m. nesiekė G sekcijos grynojo pelningumo rodiklių, skelbtų Valstybės duomenų agentūros. Grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. buvo gana mažas ir nėra artimas šalies vidurkiui, o 2021 – 2022 m. veiklos rezultatas – nuostolis. Tokie Pareiškėjos veiklos finansiniai rodikliai patvirtina, jog transporto priemonių pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos, didesnio paskirstytojo pelno akcininko dividendams išmokėti. Atvejų, kad akcininkui Pareiškėja būtų mokėjusi dividendus, nenustatyta; - apskaitos dokumentuose užfiksuotos parduotų automobilių kainos ženkliai mažesnės už vidutinę rinkos kainą, teikiamą informacinių šaltinių ir tokie atvejai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo pavieniai;

- pastoviai žemas pardavimų ir pirkimų santykis. Iš Pareiškėjos PVM deklaracijų nustatyta, kad Pareiškėjos vidutinis pardavimų ir pirkimų santykis per 2020-2022 m. buvo žemesnis už 1, t. y. pirkimai viršijo pardavimus (2020 m. – 0,61, 2021 m. – 0,82, 2022 m. – 0,93). Pareiškėjos pardavimų ir pirkimų santykis nesiekė šakos rodiklio visą tikrinamąjį laikotarpį. Šakos pardavimų ir pirkimų santykis (pelningumas) pagal darbuotojų skaičiaus intervalą nuo 1 iki 10 Šiaulių apskrityje visą 2020 – 2022 m. laikotarpį viršijo 1: pavyzdžiui, 2020 m. 4 ketvirtyje 1,19; 2021 m. 4 ketvirtyje – 1,13; 2022 m. 3 ketvirtyje – 1,28, 4 ketvirtyje – 1,01. Neigiama Pareiškėjos pridėtinė vertė rodo, kad vykdoma veikla galimai susijusi su dirbtiniu pardavimų mažinimu, pajamų nedeklaravimu, siekiant išvengti mokėtino į biudžetą PVM ir kitų mokesčių; - pagal „K“ teikiamą informaciją apie transporto priemonėms atliktas technines apžiūras, nustatyta, kad dalies automobilių techninė būklė pardavimo dieną, kelios dienos iki pardavimo ar po pardavimo, buvo tvarkinga. Po pardavimo automobiliai galėjo dalyvauti eisme, nes neturėjo defektų, trukdančių juos eksploatuoti ir dėl kurių galėjo ženkliai sumažėti jų pardavimo kaina, lyginant su rinkos kaina;

- Pareiškėjos apskaitoma skola tiekėjui – „B“ Inc., yra nepatvirtinta apskaitos dokumentais ir neatspindi tikrovės, nes Pareiškėja, ateityje pardavusi visas turimas transporto priemones, skirtas perpardavimui, negalėtų užtikrinti visiško atsiskaitymo su tiekėju – „B“ Inc., liktų įsiskolinimas tiekėjui. Pareiškėjos vadovas T.R. prekybą naudotais automobiliais, importuotais iš „B“ Inc., toliau vykdo per UAB „T“. „B“ Inc. šį verslo partnerį pripažįsta patikimu verslo partneriu, mokiu, galinčiu atsiskaityti už patiektas prekes. Įsiskolinimas naudotų transporto priemonių tiekėjui „B“ Inc. sudarė: 2021 m. gruodžio 31 d. – 2 442 943,36 Eur, 2022 m. spalio 31 d. – 2 456 941,92 Eur. Prekių, skirtų perparduoti likutis 2022 m. spalio 31 d. sudarė 1 260 791,56 Eur. Pareiškėjos vykdytos veiklos prekybinis antkainis 2021 m. siekė 3 proc., 2022 metais – 4 proc. Pareiškėja realizavusi 2022-10-31 turėtą atsargų likutį su 4 proc. antkainiu, uždirbtų 1 311 223 Eur pajamų ir neatskaičius kitų Pareiškėjos patiriamų sąnaudų (bendrųjų ir administracinių, palūkanų ir kitų panašių sąnaudų), liktų skolinga „B“ Inc. – 1 145 719 Eur; - Pareiškėjos darbuotojams mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių (2020 m. 607 – 715 Eur, 2021 m. 647 – 750 Eur, 2022 m. apie 750 Eur. Pareiškėjos direktoriaus darbo užmokestis siekė 750 Eur) ženkliai skyrėsi nuo šiame sektoriuje Šiaulių apskrityje mokamų atlyginimų vidurkio, kuris 2020 m. siekė 1 186 – 1 780 Eur, 2021 m. 1 581 – 1 781 Eur, 2022 m. 1 481–1 851 Eur. Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjoje darbuotojai dirbo pilną darbo dieną. Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja nepateikė jokių argumentų arba įrodymų, kurie paneigtų MAĮ 70 straipsnio taikymo pagrįstumą, apsiribojo vien abstrakčiu nesutikimu, bei atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, Komisija vertina, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį (apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą), nustatęs, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu, t. y. turėjo pagrindą mokesčių bazę nustatyti netiesioginiu būdu.

Inspekcija Pareiškėjai skyrė 40 proc. dydžio PVM ir PM baudas: 18 131 Eur PM baudą ir 49 549 Eur PVM baudą.

Pareiškėja Komisijos posėdžio metu patikslino, kad prašo atleisti ne tik nuo PM baudos, kaip nurodyta skunde, bet taip pat ir nuo PVM baudos.

Pareiškėja prašo paskirtas baudas naikinti, kadangi iš ginčo medžiagos matyti, kad Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, t. y. pateikė visus reikalaujamus duomenis, dalyvavo susitikimuose su mokesčių administratoriumi, o tai, Pareiškėjos vertinimu, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Komisija pažymi, kad vienas svarbiausių mokesčių mokėjimo principų yra jų privalomumas (MAĮ 8 straipsnis, taip pat žr. Konstitucinio Teismo 1998-10-09 nutarimą). Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Pažymėtina, kad siekdama užtikrinti konstitucinės pareigos mokėti mokesčius vykdymą valstybė gali nustatyti teisinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, tokios atsakomybės rūšis, atitinkamas nuobaudas, taip pat ir baudas, kurios gali būti skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas).

Įvertinus Pareiškėjos pažeidimo metu galiojusias MAĮ 139 ir 140 straipsnių nuostatas dėl baudų skyrimo bei baudų dydžio nustatymo kriterijus, Komisija sutinka su mokesčių administratoriaus Pareiškėjai skirtomis 40 proc. dydžio baudomis. MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje (2018-06-28 redakcija Nr. XIII-1329, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2023-05-01) buvo nustatyta, jei mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pagal MAĮ 140 straipsnio 5 dalies nuostatas konkretų asmeniui skirtinos baudos dydį mokesčių administratorius apskaičiuoja ir motyvuotai nustato atsižvelgdamas į baudų skyrimo taisykles: baudos dydis apskaičiuojamas nuo jos vidurkio – baudos minimalius ir maksimalius dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau (5 dalies 1 punktas), skiriant konkrečią baudą, vertintinos šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos aplinkybės ir baudos dydis skaičiuojamas nuo baudos vidurkio (5 dalies 2 punktas), nustačius, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiriama bauda, nesiekianti skirtinos baudos vidurkio (5 dalies 3 punktas), nustačius, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiriama bauda, viršijanti skirtinos baudos vidurkį (5 dalies 3 punktas).

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatytos Pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėja, padarydama didelę žalą valstybės biudžetui, nesumokėjo didesnės kaip 500 bazinių socialinių išmokų dydžio PVM sumos; Pareiškėjai papildomi mokesčiai apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė: Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškinimus. Taigi, skundžiamame sprendime mokesčių administratorius nustatė kelias Pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei lengvinančią, t. y. skirdamas baudą jis jau įvertino Pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – bendradarbiavimą. Pareiškėja nei skunde, nei Pareiškėjos atstovas Komisijos posėdžio metu jokių kitų argumentų dėl Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir Komisija, todėl, Komisijos vertinimu, Pareiškėjai 40 proc. dydžio PVM ir PM baudos skirtos pagrįstai. Komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo jo panaikinti, todėl Inspekcijos sprendimas yra tvirtintinas.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-09-13 sprendimą Nr. 69-56.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.