Byla S-164

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės ir Evaldo Raistenskio, išnagrinėjo UAB „I“ (toliau – Pareiškėja) 2024-09-12 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2024-09-04 sprendimo Nr. AS-75 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjos atstovė L.Ž. bei Departamento atstovės J.M. ir J.V. dalyvavo 2024-1008 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Komisija n

Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – Departamento Vilniaus skyrius) atliko Pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MUAT) pakuočių atliekomis patikrinimą už 2021–2023 metus.

Patikrinimo rezultatus Departamento Vilniaus skyrius užfiksavo 2024-07-18 patikrinimo akte Nr. PA-3205 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėja, iš dalies nesutikdama su Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, pateikė rašytines pastabas (toliau – Pastabos).

Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 7 463 Eur MUAT.

Pareiškėja, nesutikdama Departamento Sprendimu, 2024-09-12 pateikė skundą Komisijai, kuriame prašo sumažinti jai apskaičiuotą MUAT. Pareiškėjos teigimu, minėtas mokestis jai apskaičiuotas vadovaujantis trūkstamais, nedeklaruotais tam tikrų pakuočių rūšių kiekiais bei padidintu tarifu. Taip pat Departamentui neatsižvelgus į Pareiškėjos turimas mokesčio permokas (3 854,46 Eur ir 185,42 Eur), susidariusias už didesnį deklaruotą kitų pakuočių kiekį, kurių didžiosios dalies perdirbimo įkainis yra toks pat kaip nedeklaruotų.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėja dalyvavo pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemoje (VšĮ „T“ narys nuo 2021 metų), bei pabrėžiama, jog Pareiškėja 2021–2023 m. mokestiniu laikotarpiu yra pateikusi mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas (forma FR0524) (toliau – 2021–2023 m. MUAT deklaracijos, ginčo deklaracijos). Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad Pareiškėja deklaravo pakuočių kiekius, tačiau netiksliai įvertino tam tikrų pakuočių rūšis. Perskaičiavus deklaracijoje nurodytus pakuočių kiekius, susidarė kai kurių pakuočių perteklinis kiekis ir atsirado tam tikrų rūšių pakuočių trūkstamas nedeklaruotas kiekis.

Pasak skundo, daugiausiai deklaravimo neatitikimų nustatyta tarp plastikinės bei polietilenterftalato (toliau – PET) pakuotės rūšių. Pareiškėja akcentuoja, jog 2021–2023 m. mokestinio laikotarpio MUAT deklaracijose nebuvo išskirta atskira plastiko pakuočių rūšis – PET

2 pakuotė. Pareiškėjos nuomone, svarbu įvertinti tai, kad mokestis už vieną išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką plastikinės bei PET pakuotės toną yra analogiškas, t. y.: plastikinės pakuotės tarifas už 1 t nuo 2021 m. sudaro 618 Eur; PET pakuotės tarifas už 1 toną nuo 2021 m. taip pat sudaro 618 Eur. Pareiškėja minėtus skundo motyvus grindžia savo atliktais skaičiavimais, kurie yra pateikti skunde esančioje lentelėje.

Departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 7 463 Eur MUAT.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2021–2023 metais tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildytas pakuotes ir, lyginant su faktiškai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės kiekiais, 2021–2023 m. mokestinių laikotarpių MUAT deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, nes 2021 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje nedeklaravo (nuslėpė) 0,183 t kombinuotos (popierinės) ir 1,121 t PET Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės, 2022 m. mokestinio laikotarpio MUAT deklaracijoje nedeklaravo (nuslėpė) 1,125 t PET, 0,203 t kombinuotos ir 0,005 t plastikinės sunaudotos savoms reikmėms Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės, 2023 m. mokestinio laikotarpio MUAT deklaracijoje nedeklaravo (nuslėpė) 0,004 t metalinės (aliuminio), 1,473 t PET ir 0,203 t kombinuotos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 9 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus. Vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021-03-10 įsakymu Nr. D1-143 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą pakuočių atliekomis apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Įsakymas) 4, 5, 6 ir 12.1. punktais, už 2021–2023 m. nedeklaruotą (nuslėptą) aplinkos taršą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektomis gaminiais pripildytos pakuotės atliekomis mokesčio mokėtojui apskaičiuota mokesčio suma, taikant didesnį tarifą, yra 7 463 Eur. Sprendime nurodoma, jog Pareiškėja rašytines pastabas Departamentui pateikė 2024-08-05, prašydama sumažinti Patikrinimo akte apskaičiuotą mokestį, argumentuodama tuo, jog yra VšĮ „T“ narė ir 2021–2023 metais tiesiogiai finansavo didesnio plastikinės, popierinės ir kartoninės bei medinės (medinės visai netiekė) pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą nei reikėjo, kad galėtų pasinaudoti mokestine lengvata už šių rūšių pakuotę, nes netiksliai įvertino tam tikrų pakuočių rūšis.

Departamentas, atsakydamas į Pareiškėjos pastabas, nurodo, jog Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2002-06-27 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), VII skyriuje yra pateikti gaminių, pripildytų vienkartinių pakuočių, išskyrus vienkartines pakuotes, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, apskaitos reikalavimai gamintojams ir (ar) importuotojams, kur nurodyta, jog gamintojas ir (ar) importuotojas, vykdydamas pakuočių apskaitą, turi nurodyti pakuotės rūšis pagal Taisyklių 24.2 papunktyje nurodytas medžiagas, iš kurių pakuotės yra pagamintos: stiklinė, plastikinė, PET, popierinė ir kartoninė, metalinė (juodųjų metalų), metalinė (aliuminio), kombinuota, medinė, kita pakuotė. Departamento teigimu, Pareiškėja iki patikrinimo pradžios netinkamai įvertino (nurodė) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos gaminiais pripildytos pakuotės rūšis: PET pakuotės neatskyrė nuo plastikinės, kombinuotos – nuo popierinės ir kartoninės, todėl nesilaikė šio Taisyklių reikalavimo. Sprendime akcentuojama, jog Pareiškėja tik patikrinimo metu tinkamai pagal pakuotės rūšis GPAIS sudarė prekinių vienetų pakuočių sąrašą.

Sprendime pažymima, kad vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis lengvata mokesčio mokėtojas gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėdamas dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių

3 atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Pasak Sprendimo, Pareiškėja 2021–2023 metais kolektyviai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 „Dėl gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ nustatytas plastikinės bei popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų perdirbimo užduotis ir iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „T“ gavo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus apie šių pakuočių atliekų sutvarkymą, todėl buvo atleista nuo MUAT už tą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą plastikinių bei popierinių ir kartoninių pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, kaip tai reglamentuota MUATĮ 6 straipsnio 4 dalyje.

Departamento teigimu, už patikrinimo metu nustatytos nedeklaruotos (nuslėptos) PET, kombinuotos, metalinės bei savoms reikmėms sunaudotos plastikinės pakuotės kiekius, kurių atžvilgiu Patikrinimo akte buvo apskaičiuotas mokėtinas MUAT, Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą, todėl negalėjo naudotis MUAT gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis lengvata už minėtų rūšių pakuočių kiekį. Vadovaudamasis išdėstytu, Departamentas nusprendė skundžiamu sprendimu patvirtinti Patikrinimo aktą.

Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas. Departamento Sprendimas keistinas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp šalių vyksta dėl papildomai didesniu tarifu apskaičiuoto 7 463 Eur MUAT pakuotės atliekomis, Departamentui konstatavus, kad Pareiškėja 2021–2023 m. MUAT deklaracijose neteisingai deklaravo į Lietuvos vidaus rinką išleistos apmokestinamosios gaminiais pripildytos pakuotės kiekius, t. y. 2021 m. – 0,183 t kombinuotos (popierinės) ir 1,121 t PET pakuotės; 2022 m. – 1,125 t PET, 0,203 t kombinuotos ir 0,005 t plastikinės (sunaudotos savoms reikmėms) pakuotės, 2023 m. – 0,004 t metalinės (aliuminio), 1,473 t PET ir 0,203 t kombinuotos pakuotės.

Pareiškėja skunde ir jos atstovė skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu nustatytus pažeidimus pripažino. Tačiau Pareiškėja nesutinka su Departamento vertinimu, jog į Lietuvos Respublikos vidaus rinką per 2021–2023 m. išleistas pakuotės kiekis buvo nuslėptas, dėl ko Pareiškėjai MUAT pakuotės atliekomis apskaičiuotas didesniu tarifu. Skunde teigiama, jog MUAT deklaravimo klaidos buvo padarytos dėl neapsižiūrėjimo, Pareiškėjai vietoje PET pakuočių, išleistų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, kiekių, MUAT deklaracijose nurodant pirminės plastmasinės pakuotės kiekius. Pareiškėja prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kad nebuvo sąmoningai slepiama tarša ar siekiama nuslėpti naudojamos pakuotės kiekius, ir MUAT apskaičiavimui netaikyti padidinto mokesčio tarifo / jį sumažinti.

Komisija, susipažinusi su Pareiškėjos skundo motyvais, primena, kad bylos nagrinėjimo apimtis lemia mokesčių mokėtojos pareikšti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, todėl šiame sprendime pasisakoma dėl Pareiškėjos skunde ir posėdžio metu Pareiškėjos atstovės Komisijai nurodytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų ir išdėstyto prašymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis MUATĮ1, kiek tai yra susiję su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustato, kad mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 4 straipsnio 4 punktas). Pagal MUATĮ 5 straipsnio 3 dalį, MUAT gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas. MUAT pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 7 straipsnio 7 dalis, iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 7 straipsnio 6 dalis). MUAT mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vydo <...> tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių <…> apskaitą ir yra atsakingi už MUAT deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą (MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis). 2020-06-25 įstatymo Nr. XIII-3158, redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01, įvertinant straipsnių punktų numeracijos pakeitimus pagal 2021-12-23 MUATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIV-876, galiojusį nuo 2023-01-01.

Nustatyta, kad MUAT už nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka (MUATĮ 9 straipsnio 2 dalis), o MUAT, <…>, sumokamas ir MUAT deklaracijos Inspekcijai pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Įstatymo leidėjas laiko, kad mokestinė prievolė įvykdoma tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį (MUATĮ 9 straipsnio 4 dalis). Mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, – nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2 (MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punktas (iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 9 straipsnio 8 dalies 7 punktas). Taigi tam, kad apskaičiuojant taršos mokestį pakuotės atliekomis, būtų taikomas didesnis tarifas pagal nurodytas MUATĮ nuostatas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad MUATĮ pateikta nuslėptos taršos sąvoka. Pagal MUATĮ 2 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nuslėpta tarša laikoma nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą <...> tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis MUAT. Iš pacituoto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, jog MUAT pakuotės atliekomis mokėtojai turi pareigą ne tik tinkamai tvarkyti apmokestinamosios pakuotės apskaitą, bet ir MUATĮ nustatyta tvarka ir terminu pateikti MUAT deklaracijas, nurodant šiose deklaracijose teisingus duomenis bei laiku sumokėti į biudžetą MUAT.

Komisija, vertindama Pareiškėjos skundo motyvą dėl neįskaitytos MUAT permokos, susidariusios Pareiškėjai 2021–2023 m. mokestiniu laikotarpiu deklaruojant didesnį pirminės plastikinės bei pirminės popierinės ir kartoninės pakuotės kiekius, pažymi, kad Pareiškėjos skunde pateikti argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo principui. Ginčo šalių procesiniuose dokumentuose akcentuojama, kad Pareiškėja nuo 2021 metų kolektyviai vykdo plastikinės bei popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, tiesiogiai finansuodama atliekų tvarkymą, sudariusi bendradarbiavimo sutartį su atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „T“ (Pareiškėja skunde nurodo, jog yra šios organizacijos narė). Komisija, analizuodama ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pažymi, jog Pareiškėjos 2021–2023 m. MUAT deklaracijų Z prieduose (forma FR524Z) nurodyti Pareiškėjos deklaruoti duomenys, iš kurių matyti, kad VšĮ „T“ išdavė Pareiškėjai patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – Patvirtinimas), tarp kurių:

– 2022-02-04 Patvirtinimas Nr.: 2112VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2021 m. sutvarkė 0,979 t plastikinė pakuotės (2021 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,950 t kiekis);

– 2022-02-04 Patvirtinimas Nr. 2115VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2021 m. sutvarkė 0,405 t popierinės / kartoninės (2021 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,400 t kiekis);

– 2023-02-09 Patvirtinimas Nr. 2218VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2022 m. sutvarkė 0,092 t medinės (perdirbamos) pakuotės (2022 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,090 t kiekis);

– 2023-02-09 Patvirtinimas Nr. 2212VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2022 m. sutvarkė 2,027 t plastikinės (perdirbamos) pakuotės (2022 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 1,885 t kiekis);

5 – 2023-02-09 Patvirtinimas Nr. 2215VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2022 m. sutvarkė 0,599 t popierinės / kartoninės (perdirbamos) pakuotės (2022 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,595 t kiekis);

– 2024-02-06 Patvirtinimas Nr. 2318VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2023 m. sutvarkė 0,091 t medinės (perdirbamos) pakuotės (2023 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,090 t kiekis);

– 2024-02-05 Patvirtinimas Nr. 2312VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2023 m. sutvarkė 2,328 t plastikinės (perdirbamos) pakuotės (2023 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 2,030 t kiekis);

– 2024-02-06 Patvirtinimas Nr. 2315VI(duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad Pareiškėja už 2023 m. sutvarkė 0,598 t popierinės / kartoninės (perdirbamos) pakuotės (2023 m. MUAT deklaracijos Z priede nurodytas 0,595 t kiekis).

Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes bei ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, Komisija nesutinka su Pareiškėjos skunde išdėstytu motyvu, nes remiantis MAĮ 84 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – Įskaitymo taisyklės) II–III skyriaus nuostatomis, mokesčių mokėtojo į Valstybinės mokesčio inspekcijos surenkamąsias sąskaitas sumokėtos mokesčių ir su jais susijusių sumų įmokos įskaitomos tik mokestinėms prievolėms, patenkančioms į valstybės biudžetą ar fondus, padengti. Iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, jog Pareiškėja nėra sumokėjusi tiesiogiai MUAT už 2021–2023 m. mokestinį laikotarpį į valstybės biudžetą, o mokėjo atlygį VšĮ „T“ už atliekų tvarkymo ir pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų sudarymo paslaugas, kuris negali būti laikomas mokesčių permoka. Paminėtina, jog dėl skunde įvardytų MUAT permokų grąžinimo ar užskaitymo už 2021–2023 m. mokestinį laikotarpį, neteisingai deklaruojant MUAT pirminių plastmasinių pakuočių atliekomis, Pareiškėja turėtų kreiptis į atliekų tvarkytoją VšĮ „T“

Komisija, pasisakydama dėl Pareiškėjos skundo motyvo, jog PET ir plastikinės pakuotės MUAT tarifas yra vienodas, nurodo, jog vadovaujantis MUATĮ 4 priedo, kuriame nurodomi pakuočių sąrašas ir MUAT tarifai, duomenimis, PET ir plastikinės pakuotės tarifas už vieną toną sudaro 618 Eur. Tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, Pareiškėjai apskaičiuojant MUAT už gaminiais pripildytos plastmasinės pakuotės tiekimą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, buvo taikomos MUATĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias Pareiškėja buvo atleista nuo MUAT mokėjimo daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, nes turėjo dokumentus (VšĮ „T“ 2021–2023 m. laikotarpiu išduoti Patvirtinimai), patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai.

Komisija atkreipia dėmesį, jog remiantis Pareiškėjos 2021-2023 m. mokestinių laikotarpių duomenimis Pareiškėja 2021 m. už 0,950 t plastmasinės pakuotės atliekų tvarkymą VšĮ „T“ sumokėjo 244 Eur; 2022 m. už 1,885 t – 516 Eur; 2023 m. už 2,030 t – 668 Eur. Atlikus atliekų tvarkytojo VšĮ „T“ Pareiškėjai taikyto tarifo už vieną toną sutvarkytos plastmasinės pakuotės skaičiavimus, matyti, kad už 2021 m. tarifas apytiksliai sudarė 256,84 Eur/t; 2022 m. – 273,74 Eur/t; 2023 m. – 329,06 Eur/t. Komisija, išanalizavusi ginčo medžiagoje esančius duomenis, pritaria Departamento Sprendime išdėstytam motyvui, jog Pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą PET, kombinuotos, metalinės bei savoms reikmėms sunaudotos plastikinės pakuotės atžvilgiu, todėl jai MUAT minėtų pakuočių atžvilgiu buvo pagrįstai apskaičiuotas taikant MUATĮ 4 priede nurodytus tarifus.

Komisija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog Departamentas pagrįstai nedeklaruotą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką per 2021–2023 m.

6 išleistą pakuotę vertino kaip nuslėptą taršą ir, apskaičiuodamas MUAT pagrįstai ir teisėtai vadovavosi anksčiau minėtomis MUATĮ nuostatomis, įpareigojančiomis, apskaičiuojant MUAT, taikyti koeficientą 2.

Pasisakydama dėl padidinto MUAT koeficiento mažinimo galimybės, Komisija primena, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija (už mokesčio įstatymo pažeidimus taikoma ekonominė poveikio priemonė) (2015-10-29 nutartis adm. byloje Nr. A-768-438/2015; 2018-10-29 sprendimas adm. byloje Nr. A-1422-525/2018; 2019-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019; 2020-06-03 sprendimas adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020, 2021-11-17 nutartis adm. byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir kt.).

Komisijos vertinimu, ekonomine sankcija gali būti laikoma tik apskaičiuota padidinto MUAT dalis, viršijanti standartinį MUAT dydį, nes mokesčio dalis (iki padidinto koeficiento taikymo), kuri apskaičiuojama dėl atsiradusio mokesčio objekto, o ne dėl pažeidimo fakto, negali būti siejama su baudimo institutu. Todėl šios mokestinio ginčo medžiagos nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar paskirta sankcija, sudaranti 100 procentų MUAT dydžio sumą, gali būti individualizuojama ją mažinant, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Individualizuojant sankciją, nėra taikomos MAĮ straipsnių nuostatos, susijusios su baudų skyrimu ir jų individualizavimu (atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), todėl Komisija ginčo situaciją vertina pagal konstitucinės doktrinos nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2022-01-26 sprendime Nr. KT14-A-S14/2022 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą. Konstitucinis Teismas 2022-05-19 nutarime Nr. KT62-N6/2022, kuriame buvo nagrinėtas klausimas dėl fiksuoto dydžio sankcijos (baudos už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą), kuriai įstatyme nebuvo numatyta individualizavimo galimybė, išaiškino, jog ,,konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes; jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, <...> skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais“.

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02 ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

Kartu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms,

7 visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas; atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas).

MUATĮ nenustato galimybės Departamentui taikyti mažesnį, nei nustatyta MUATĮ, tarifų koeficientą. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (LVAT 2016-03-08 nutartis adm. byloje Nr. eA-298-556/2016). Analizuojant administracinę jurisprudenciją bylose dėl MUATĮ numatytos sankcijos teisingumo vertinimo, matyti, kad kiekvienu atveju sankcijos sumažinimo klausimas sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus.

Naujausioje praktikoje, LVAT, analizuodamas MUAT apskaičiavimo pagrįstumo klausimą, akcentuoja MUATĮ nustatytą mokesčio mokėtojo atsakomybę už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir nurodo, kad MUATĮ nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą (LVAT 2023-12-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-815-525/2023, 2024-01-31 nutartis adm. byloje Nr. eA-926-662/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, remdamasi byloje esančiais įrodymais, Komisija nenustatė, kad Pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi MUATĮ nustatytą MUAT pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ar kad, Pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotą pažeidimą būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti atskirų apmokestinamųjų pakuočių kiekius. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja nebendradarbiavo su Departamentu, t. y. neteikė prašomos informacijos, kad Pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimą ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Iš 2024-07-18 MUAT apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. MAT-60 matyti, kad Pareiškėjos direktorius R.Ž. teikė mokesčių administratoriui 2021–2023 m. MUAT apskaičiavimo duomenis ir informaciją patikrinimui. Komisija pažymi, kad Pareiškėja yra laiku pateikusi MUAT deklaracijas už 2021– 2022 m. mokestinį laikotarpį, kaip tai numatyta MUATĮ 9 straipsnio 4 dalyje, tačiau 2023 m. MUAT deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2024-04-11.

Komisija, vadovaudamasi aukščiau pacituota LVAT praktika, MAĮ nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdama į išvardintas MUAT baudinės dalies individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad Departamento Sprendimo nurodymas Pareiškėjai sumokėti 7 463 Eur MUAT pakuotės atliekomis keistinas, koeficientą 2 sumažinant iki koeficiento 1,3 (30 procentų MUAT dydžio sankcija) ir nurodant, kad Pareiškėja vietoje apskaičiuoto 7 463 Eur MUAT pakuotės atliekomis, turi sumokėti 4 850,95 Eur (7 463 Eur : 2 x 1,3) MUAT pakuotės atliekomis. Komisijos vertinimu, tokia sumažinta baudinė suma yra pakankama siekiamam tikslui pasiekti ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-09-04 sprendimą Nr. AS-75 ir vietoj nurodymo sumokėti 7 463 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, Pareiškėjai nurodyti sumokėti 4 850,95 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam

8 teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.