Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-815-525/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: eA-815-525/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03640-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-815-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03640-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 14.15 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Girelės paukštynas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – atsakovas, Departamentas) 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį dėl priskaičiuoto mokesčio taikant didesnį tarifą už nedeklaruotus į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir nedeklaruotus į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius;

2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Sprendimas, (toliau – ir MGK sprendimas) dalį dėl priskaičiuoto mokesčio taikant didesnį tarifą už nedeklaruotus į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir nedeklaruotus į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius;

3) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti mokestį taikant nepadidintą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)- PA78-874 (toliau – ir Patikrinimo aktas) tikrinamuoju laikotarpiu Departamentas vykdė ne vieną Bendrovės patikrinimą, susijusį su jos vykdoma veikla ir turimu taršos leidimu. Bendrovė visų patikrinimų metu bendradarbiavo su Departamentu, teikė visus prašomus duomenis ir informaciją ir nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nebuvo nustatyta, kad Bendrovė pažeidimą būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išmetamų teršalų bei vidaus rinkai teikiamų pakuočių kiekius. Tai yra pirmasis Bendrovės atžvilgiu nustatinėjamas pažeidimas, ji nėra sistemingai pažeidinėjusi įstatymų ir jai anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.

1.2. Pripažintina, jog teisės aktai, susiję su aplinkos apsauga, Bendrovei nėra visiškai aiškūs ir apibrėžti, nesuprantami jų keliami reikalavimai, todėl 2017–2019 m. Bendrovė netinkamai deklaravo duomenis. Tačiau šiuo atveju Bendrovė dėjo ir deda įmanomas pastangas laikytis teisės aktų reikalavimų, tinkamai deklaruoti išmetamus teršalų kiekius ir vidaus rinkai tiekiamų pakuočių kiekius bei sumokėti su tuo susijusius mokesčius. Be to, Bendrovė yra įtraukta į nukentėjusiuosius nuo COVID-19 pandemijos, nes ne vienerius metus susiduria su finansiniais sunkumais, taigi paskirtos ekonominės sankcijos sumokėjimas itin skaudžiai paveiktų Bendrovės veiklą, kas ateityje galėtų net nulemti jos mokumo sumažėjimą.

1.3. Šiuo atveju buvo netinkamai vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl taršos nuslėpimo ir faktinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės, MGK nepagrįstai konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, jog nesiekė nuslėpti taršos. Tačiau tam, kad apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą būtų taikomas didesnis tarifas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų arba išmetamų teršalų nuslėpimo faktas ir pareiškėjos savavališka tyčinis elgesys siekiant nuslėpti išmetamus teršalus bei pakuočių atliekas. Atliekant pareiškėjos patikrinimą, tokie faktai nustatyti nebuvo, priešingai, iš patikrinimo ir nagrinėtos bylos medžiagos galima nustatyti, kad Bendrovė neslėpė taršos, o netinkamas mokesčio deklaravimas kilo dėl žmogiškosios klaidos.

1.4. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra užsiminta, kad pareiškėjas būtų nepateikęs kokios nors prašomos informacijos ar dokumentų ar siekęs bei trukdęs atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes, be to, pareiškėjas pripažino ir neneigė padaryto pažeidimo. 2017–2019 m. laikotarpiu deklaruoti didesni vienkartinės medinės pakuotės kiekiai (kodas 48) nei faktiškai išleista į rinką ir sumokėtas per didelis mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. MKG posėdžio metu pareiškėjo atstovui paklausus, ar, Departamento nuomone, pareiškėjas siekė nuslėpti taršą, Departamento atstovai patvirtino, kad nemano, jog pareiškėjas tyčia slėpė taršą ir jokių pretenzijų dėl galimo pareiškėjo tyčinio elgesio modelio neturėjo.

1.5. MGK nepagrįstai perkėlė pareiškėjui pareigą įrodyti, kad jis tyčia nesiekė nuslėpti taršos, nes ši pareiga kyla išimtinai Departamentui kaip mokesčių administratoriui. Šiuo aspektu Patikrinimo aktas ir Departamento sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, nes sankcijos pareiškėjui skirtos neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Departamentas neįvertino, kad išmetamų į orą teršalų kiekius ir mokėtiną mokestį skaičiuoja Bendrovės darbuotoja (buhalterė), kuri nėra aplinkosaugos specialistė, dėl to yra galimybė nevisapusiškai suprasti aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus.

1.6. Atsakovas taip pat neįvertino to, jog pareiškėjas vykdė pakuočių apskaitą. Departamentui vykdant patikrinimą, pareiškėjas užsiregistravo gamintojų ir importuotojų sąvade ir perkėlė visus duomenis į GPAIS informacinę sistemą. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas pažeidimą dėl duomenų teikimo GPAIS informacinėje sistemoje ištaisė, dėl to jam bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nepradėta. Taip pat nebuvo įvertinta, kad 2017–2019 m. laikotarpiu deklaracijose pareiškėjas deklaravo didesnius pakuočių kiekius nei faktiškai išleido į rinką, konkrečiai deklaravo per didelius vienkartinės medinės pakuotės kiekius (kodas 48) ir sumokėjo per didelį mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Ginčo atveju nebuvo atsižvelgta ir įvertinta, kad pritaikyta ekonominė sankcija ypač neigiamai paveiks pareiškėją ir sukels sunkias pasekmes, nes Bendrovė ir taip ne vienerius metus susiduria su finansiniais sunkumais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjas nesuprato jo veiklai taikomo teisinio reglamentavimo. Bendrovė ūkinę veiklą vykdė pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygas ne vienerius metus, t. y. daugiau nei 10 metų ir tikrai žinojo keliamus reikalavimus, nes TIPK leidimo 9.1 punkte nurodyta, kad už aplinkosaugos reikalavimus įmonėje tiesiogiai atsako jos generalinis direktorius, kuris vadovauja ir organizuoja darbus aplinkosauginiais klausimais taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai.

2.2. Bendrovė, būdama mokesčių mokėtoja, yra įdiegusi visą eilę aplinkosauginės priežiūros priemonių, vadybos sistemą, įgalinančią laikytis TIPK leidime nustatytų reikalavimų, taigi negali pasiteisinti darbuotojo, vykdančio apskaitą, nekompetencija, teisės aktų reikalavimų nežinojimu, jų neaiškumu ar nesupratimu. Departamento pareigūnams atlikus mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2017–2019 m. mokestinis laikotarpius patikrinimą, nustatytas aplaidus, neatsakingas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, į aplinką išmetamų teršalų kiekių, vidaus rinkai patiektų apmokestinamųjų pakuočių kiekių apskaitos vykdymas, klaidingas mokestinės prievolės skaičiavimas, deklaravimas.

2.3. Departamento pareigūnams Bendrovė patikrinimo metu pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Ekopaslauga“ atliktą Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą 2018 m. (toliau – ir Inventorizacijos ataskaita), kuri suderinta Aplinkos apsaugos agentūroje 2018 m. Pagal Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340, (toliau – ir Taisyklės) 18 punktą, Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir jos tikslinimą savo lėšomis vykdo bei už Inventorizacijos ataskaitoje pateiktus duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas. Bendrovė pati užsakė ir finansavo Inventorizacijos ataskaitos atlikimą, teikė duomenis apie pagrindinius ūkinės veiklos rodiklius, todėl turėjo pilną informaciją apie ženkliai padidėjusius į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius bei TIPK leidime neįrašytus teršalus, todėl turėdama tokią aiškią informaciją, privalėjo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijose nurodyti visus faktiškai į aplinką išmetamus teršalų kiekius ir sumokėti priklausančius mokesčius.

2.4. MGK sprendime pagrįstai konstatuota, kad nedeklaruotas taršos iš stacionarių taršos šaltinių mastas, t. y. nedeklaruotos taršos (NH3, KD) kiekis pagal atskirus taršos šaltinius bei pareiškėjos TIPK leidime nereglamentuotų teršalų (LOJ) išmestas nedeklaruotas kiekis (nuo 26 iki 43 t), paneigia bet kokius pareiškėjos tvirtinimus dėl jos darbuotojų klaidos ar galimai netinkamo ir nevisapusiško teisės aktų reikalavimų supratimo.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjas nepateikė jokių svarbių paaiškinimų ar argumentų dėl netinkamai vykdytos teršalų apskaitos. Patikrinimo metu nustatyti į aplinkos orą išmesti ženkliai didesni teršalų kiekiai nei Bendrovės apskaityti ir deklaruoti už trejus mokestinius laikotarpius negalėjo būti tik atsitiktinės darbuotojų klaidos atvejis. Bendrovė turėjo pilną, aiškią ir išsamią informaciją apie išmetamų teršalų kiekių padidėjimą Inventorizacijos ataskaitoje, atliktoje 2018 m., nes ši ataskaita buvo rengiama ir derinama su Įmonės atsakingais darbuotojais ir buvo parengta vertinant pareiškėjo 2017 m. veiklos rodiklius – sudegintus kuro kiekius, augintą paukščių skaičių ir t. t.

2.6. Bendrovė, teikdama 2017–2019 m. mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas (forma FR0522), pateikė duomenis apie su lietaus nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekius tik už 2017 ir 2019 m. mokestinius laikotarpius. Už 2018 m. laikotarpį duomenų apie su lietaus nuotekomis išleidžiamus teršalų kiekius deklaracijoje nenurodė, nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/6D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklių reikalavimų: teikti duomenis apie su lietaus nuotekomis išleistus teršalų kiekius. Taigi pareiškėjas nedeklaravo – nuslėpė su lietaus nuotekomis išleistus teršalų kiekius, o paaiškinimų dėl susidariusios situacijos, Bendrovė nepateikė.

2.7. Pareiškėjas aplaidžiai, neatsakingai vykdė gaminiais pripildytų ir patiektų vidaus rinkai pakuočių apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjas vengė pakuočių apskaitą vykdyti pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus vieningoje sistemoje nepilnus trejus metus, 2017 m. deklaracijoje nurodė klaidingus sutvarkytus pakuočių atliekų kiekius: Patvirtinimu apie apmokestinamųjų pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 712PA0006-5610-5513 patvirtintas 3,249 t plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymas, kai Bendrovė deklaracijoje klaidingai nurodė didesnį 3,900 t sutvarkytą kiekį; Patvirtinimu apie apmokestinamųjų pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1715SI0002-0843-5513 patvirtintas 90,229 t popierinės / kartoninės pakuotės atliekų sutvarkymas, kai Bendrovė deklaracijoje klaidingai nurodė 119,400 t sutvarkytą kiekį. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas siekė išvengti mokestinės prievolės, t. y. tyčia nurodė didesnius sutvarkytus pakuočių atliekų kiekius deklaracijoje, nors neturėjo jokio pagrindo ir tuo pasinaudojo mokesčio lengvata.

2.8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedeklaravo ar neteisingai deklaravo taršą ilgą laiko tarpą, nors duomenis teisingam deklaravimui turėjo ir klaidingų deklaracijų pateikimas traktuotinas kaip sąmoningas taršos nuslėpimas. Departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija, kuri atliktų tyrimą dėl apgaulingai vestos apskaitos ar kitų pažeidimų, turinčių baudžiamąją atsakomybę. Departamento patikrinimas atliktas neperžengiant savo kompetencijos ribų ir pagal Bendrovės pateiktus duomenis nustatyta, kad ji 2017–2019 m. neteisingai deklaravo į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius, todėl Departamentas pagrįstai taikė teisės aktais nustatytus didesnius tarifus apskaičiuojant mokestį.

2.9. Pareiškėjo teiginys, jog anksčiau atliktų jos patikrinimų metu pažeidimų nustatyta nebuvo, neatitinka faktinių aplinkybių nes 2014 m. Bendrovės veikloje buvo nustatyti panašaus pobūdžio pažeidimai, t. y. nustatyti neapskaityti į aplinką išmestų teršalų kiekiai, neapskaityti ir nedeklaruoti apmokestinamosios pakuotės kiekiai. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas neteisingai deklaruodavo taršą jau 2014 m. ir po pažeidimų nustatymo išvadų nepadarė, nesistengė tinkamai vykdyti įstatymu nustatytos pareigos mokėti priklausančius mokesčius už aplinkos teršimą.

2.10. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad pritaikyta sankcija neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, nes mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Sutikus su pareiškėjo argumentais, jis atsidurtų geresnėje padėtyje nei mokesčio už aplinkos teršimą laiku bei tinkamai deklaruojantys ir mokantys šio mokesčio mokėtojai, kas, be kita ko, pažeistų ir mokesčių mokėtojų lygybės principą.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje ginčas keliamas tik dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų 15 792 Eur ir 553 Eur mokesčių už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių ir dėl 33 026 Eur mokesčio už aplinkos taršą pakuotės atliekomis, Departamentui konstatavus, kad pareiškėjas tikrintuoju 2017–2019 m. laikotarpiu neapskaitė, nedeklaravo, klaidingai deklaravo į aplinkos orą išmestus bei su lietaus nuotekomis į aplinką išleistus teršalų kiekius bei neapskaitė, nedeklaravo, klaidingai deklaravo į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius ir tokiu būdu nuslėpė taršą iš stacionarių taršos šaltinių bei taršą pakuočių atliekomis.

5. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių pažeidimų. Pareiškėjas neginčija nustatytų aplinkybių dėl nedeklaruotų išmestų į aplinkos orą teršalų ir dėl su lietaus nuotekomis į aplinką išleistų nuotekų kiekių bei dėl neapskaitytų, nedeklaruotų į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės atliekų kiekių, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, tokia faktinė situacija susidarė dėl žmogiškos klaidos, kuri buvo padaryta ne sąmoningai, neturint tyčios išvengti mokesčių mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, žmogiška klaida, kaip pagrįstai nurodyta MGK sprendime, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimus arba kaip nors kitaip galinčios daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamais sprendimais. Pareiškėjo elgesys pirmiau aptartų pažeidimų kontekste rodo verslo subjekto nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą.

7. Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir Įstatymas) aiškiai ir imperatyviai nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą, o aplinkybė, jog mokesčių apskaičiavimas, jų deklaravimas ir sumokėjimas yra pavestas kokiam nors atsakingam asmeniui, kaip šiuo atveju buhalteriai, kuri nėra aplinkosaugos specialistė, neatleidžia mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo nuo šios Įstatyme įtvirtintos pareigos.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino, nes reikalingų duomenų pateikimas mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę atsakingiems pareigūnams yra mokestį mokančio subjekto pareiga, todėl pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti teiginiai, jog jis nesiekė nuslėpti mokesčių ir bendradarbiavo su pareigūnais, nes teikė visus reikalingus duomenis ir tyrimui netrukdė ginčo kontekste teisinės reikšmės taip pat neturi ir pareiškėjo teisinės padėties nekeičia.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas yra pirmasis ir jai anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Teismas akcentavo, jog šiuos argumentus paneigia į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktas Nr. AAP-29; 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. S10-29 ir Nr. S10- 30, kurių turinys patvirtina, kad pareiškėjas dar 2014 m. buvo padaręs panašaus pobūdžio pažeidimus, t. y. neapskaitė į aplinką išmestų teršalų kiekio, neapskaitė ir nedeklaravo apmokestinamosios pakuotės kiekio. Taigi ši aplinkybė, teismo vertinimu, iš esmės leidžia šioje byloje nagrinėjamus pažeidimus vertinti kaip pakartotinius.

10. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nustatytų faktų sudėtis: Bendrovė nustatytu terminu nors ir teikė deklaracijas už 2017–2019 m., tačiau 2017–2019 m. laikotarpiu nedeklaravo dalies iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekių; išmetė į aplinką teršalus, kurių išmetimas nebuvo reglamentuotas pareiškėjos turimame TIPK leidime; 2018 m. nedeklaravo su lietaus nuotekomis išleidžiamos taršos kiekių; atskirais mokestiniais laikotarpiais deklaravo mažesnius vidaus rinkai tiektos apmokestinamosios plastikinės ir popierinės / kartoninės pakuotės kiekius, o 2017 m. deklaracijoje nurodė klaidingus sutvarkytų pakuočių atliekų kiekius ir tokiu būdu neteisėtai pasinaudojo Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta lengvata; panašaus pobūdžio pažeidimai padaryti pakartotinai (Bendrovė dar 2014 m. bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla atitinka tyčinio veiksmo – nuslepiant į aplinką išmetamų, išleidžiamų teršalų kiekį bei apmokestinamosios pakuotės kiekį požymius kaip jie suprantami Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų prasme.

11. Teismo vertinimu, tokia išvada, be kita ko, darytina įvertinus ir tai, kad pareiškėjas veiklą vykdo daugiau nei 10 metų ir, kaip minėta, jau buvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, todėl jam turėjo būti žinomi Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis srityje. Be to, teismas pažymėjo, pareiškėjas tik bendrai nurodė, kad būtent atsakovo pareiga įrodyti jo tyčios nebuvimą dėl padarytų pažeidimų, tačiau pats, būdamas suinteresuotas apskaičiuotų mokesčių sumažinimu, iš esmės jokių svarių įrodymų, patvirtinančių priežastis, lėmusias duomenų nedeklaravimą, neatsakingą buhalterinės apskaitos nevykdymą, nepateikė. Todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės – sistemingas (ilgą laiką 2017–2019 m.) dalies iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekių nedeklaravimas, neatsakingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nors jau buvo baustas už Įstatymo nuostatų nesilaikymą, negali būti vertinama kitaip, kaip pareiškėjo sąmoningas siekis nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

12. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl sankcijos proporcingumo, nurodydamas, jog nėra pagrindo išvadai dėl pareiškėjui neteisingai apskaičiuotų mokesčių didesniu tarifu, todėl, atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, kuriuos vėliau Sprendimu patvirtino atsakovas ir MGK, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuotos ginčijamos sumos, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, vertintinos kaip teisėtos. Taigi nenustačius pagrindų, dėl kurių būtų galimybė netaikyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų ir pareiškėjui neginčijant aritmetinio paskirtos mokestinės prievolės apskaičiavimo, teismo nuomone, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui paskirta mokestinė prievolė (mokestis apskaičiuotas padidintu tarifu) yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams.

13. Teismas konstatavo, jog Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimo dalį, atitinkamai nėra pagrindo panaikinti MGK sprendimo. Teismas pažymėjo, jog netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimų dalis, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą apskaičiuoti mokestį taikant nepadidintą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

14. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir MGK Sprendimą, pakeisti Patikrinimo akto dalį dėl priskaičiuoto mokesčio taikant didesnį tarifą už nedeklaruotus į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir nedeklaruotus į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius ir sumažinti priskaičiuotą mokestį taikant nepadidintą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino byloje pateiktą medžiagą, teismui neįvertinus bylos aplinkybių visumos, bei neatsižvelgus į svarbias aplinkybes, susijusias su Bendrovės finansine situacija. Šiuo atveju pernelyg didelė ekonominė sankcija gali dar labiau pabloginti Bendrovės finansinę padėtį, kas ateityje gali net nulemti Bendrovės mokumo sumažėjimą .

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus bei teismų praktiką dėl taršos nuslėpimo tyčios fakto nustatymo. Nei Departamentas, nei MGK nekonstatavo, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti taršą, priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtino priešingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti taršos, o netinkamai deklaruoti išmetamų teršalų kiekiai bei netinkamai sumokėtas mokestis kilo dėl žmogiškosios klaidos. Dėl to byloje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti Bendrovės tyčios: Bendrovė viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamento atstovais bei teikė jų prašomus dokumentus ir informaciją; Bendrovė pripažino ir neneigė padaryto pažeidimo bei buvo linkusi sumokėti mokėtinus mokesčius; 2017–2019 m. pareiškėjas deklaravo didesnius vienkartinės medinės pakuotės kiekius (kodas 48) nei faktiškai išleido į rinką ir sumokėjo per didelį mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis; bylos nagrinėjimo MGK metu Bendrovės atstovui paklausus, ar, Departamento nuomone, Bendrovė siekė nuslėpti taršą, Departamento atstovai patvirtino, kad nemano, jog Bendrovė tyčia slėpė taršą ir jokių pretenzijų dėl galimo Bendrovės tyčinio elgesio modelio neturėjo

14.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas taršos slėpimo faktą, rėmėsi tik aplinkybėmis, jog Bendrovė netinkamai apskaičiavo ir deklaravo į aplinkos orą išmestus teršalus bei apmokestinamosios pakuotės kiekius bei dėl to sumokėjo per mažai mokesčio už aplinkos teršimą.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais apie 2014 m. Bendrovės padarytą pažeidimą, dėl ko neteisėtai konstatavo, kad Bendrovės pažeidimas yra pakartotinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą. Taigi šiuo atveju Patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai ir 2014 m. nustatyti pažeidimai neatitinka pakartotiniam administraciniam pažeidimui nustatytų sąlygų, nes tarp pažeidimų praėjo daugiau nei vieneri metai.

14.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl sankcijos neatitikimo proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos šalių argumentus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėdamas administracinę bylą.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė siekė nuslėpti taršą. Šiuo atveju teismas pagrįstai akcentavo, jog Bendrovė veiklą vykdo daugiau nei 10 m. ir jai turėjo būti žinomi įstatymų reikalavimai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sistemingas dalies iš stacionarių taršos šaltinių išmestų kiekių nedeklaravimas, neatsakingas buhalterinės apskaitos tvarkymas negali būti vertinami kitaip kaip sąmoningas siekis nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

15.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl skirtos sankcijos atitikties proporcingumo ir teisingumo principams, atsižvelgdamas į reikšmingas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. AS-146 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies dėl priskaičiuoto mokesčio taikant didesnį tarifą už nedeklaruotus į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir nedeklaruotus į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių pažeidimų, pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų aplinkybių dėl nedeklaruotų išmestų į aplinkos orą teršalų ir dėl su lietaus nuotekomis į aplinką išleistų nuotekų kiekių bei dėl neapskaitytų, nedeklaruotų į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės atliekų kiekių. Byloje ginčas keliamas tik dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų 15 792 Eur ir 553 Eur mokesčių už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių ir dėl 33 026 Eur mokesčio už aplinkos taršą pakuotės atliekomis, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas 2017–2019 metų laikotarpiu neapskaitė, nedeklaravo, klaidingai deklaravo į aplinkos orą išmestus bei su lietaus nuotekomis į aplinką išleistus teršalų kiekius bei neapskaitė, nedeklaravo, klaidingai deklaravo į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius ir taip nuslėpė taršą iš stacionarių taršos šaltinių bei taršą pakuočių atliekomis.

21. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 1 straipsnio 2 dalį, mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-220/2014).

22. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, <...> ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuojamas kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.

23. Byloje surinkti įrodymai patvirtina (2021 m. kovo 26 d. patikrinimo aktas Nr. (7.2)-PA-874), 2021 m. liepos 2 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ AS-146), kad pareiškėjas 2017–2019 metų laikotarpiais nedeklaravo, klaidingai deklaravo - nuslėpė išmestus į orą teršalų (CO - anglies monoksido ir NOx - azoto oksidų, NH3 - amoniako, KD- kietųjų dalelių, LOJ- lakiųjų organinių junginių) kiekius ir be leidimo išmestus teršalų (LOJ- lakiųjų organinių junginių) kiekius dėl ko pareiškėjui buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu bendroje sumoje – 15 239 Eur. Be to, pareiškėjas už 2017–2019 m. neapskaitė, nedeklaravo su lietaus nuotekomis išmestų teršalų (2017 m. naftos produktų, 2018 m. skendinčių medžiagų, BDS7, 2019 m. skendinčių medžiagų, naftos produktų) kiekių dėl ko pareiškėjui buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu bendroje sumoje – 553 Eur. Taip pat pareiškėjas vidaus rinkai tiekė gaminiais pripildytos daugkartinės medinės pakuotės kiekius, tačiau neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-618 „Dėl pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių nustatymo“ (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. galiojusi redakcija) nustatytos medinės pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduoties, t. y. iš vidaus rinkos nesusigrąžino medinės pakuotės kiekių: 2017 m. – 22,330 t; 2018 m. – 37,726 t, taip pat nedeklaravo, nuslėpė vidaus rikai tiektų gaminiais pripildytos apmokestinamosios plastikinės ir popierinės / kartoninės pakuotės kiekių: 2017 m. – 8,966 t plastikinės, 32,144 t popierinės / kartoninės; 2018 m. – 4,745 t popierinės / kartoninės bei 2017 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje nurodė klaidingus sutvarkytus pakuočių atliekų kiekius. Atskirais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjas nedeklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie vidaus rinkai tiektus daugkartinės medinės pakuotės kiekius, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už vidaus rinkoje likusį pakartotinio naudojimo medinės pakuotės kiekį bei pateikė klaidingus – mažesnius apmokestinamosios plastikinės ir popierinės / kartoninės pakuotės kiekius, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už faktiškai vidaus rinkai tiektus apmokestinamosios plastikinės ir popierinės/kartoninės pakuotės kiekius. Už nedeklaruotą, nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį pareiškėjui buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 33 026 Eur.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti taršos, kad jo veiksmuose nėra tyčios, kad Įstatymo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti dėl žmogiškos klaidos, dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, todėl nėra pagrindo mokesčius už aplinkos teršimą apskaičiuoti taikant didesnį tarifą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės – teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, žmogiška klaida, nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimus arba kaip nors kitaip galinčios daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamais sprendimais.

26. Šios nutarties 23 punkte nurodytų pareiškėjo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų kiekis bei pobūdis patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo mokesčio mokėtojo pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą (Įstatymo 8 str. 6 d.). Padarytų pažeidimų kiekis bei pobūdis, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas ūkinę veiklą vykdo daugiau nei dešimt metų, taip pat į tai, kad pareiškėjui už panašius pažeidimus buvo taikomos mokestinės sankcijos (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. Patikrinimo aktas Nr. AAP-29, 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. S10-29 ir Nr. S10-30, kurių turinys patvirtina, kad pareiškėjas dar 2014 m. neapskaitė į aplinką išmestų teršalų kiekio, neapskaitė ir nedeklaravo apmokestinamosios pakuotės kiekio) suponuoja išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nedeklaravo išmestų į aplinkos orą teršalų bei su lietaus nuotekomis į aplinką išleistų nuotekų kiekių, taip pat sąmoningai neapskaitė, nedeklaravo į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės atliekų kiekių, t. y. Įstatymo prasme siekė nuslėpti aplinkos taršą, todėl jam pagrįstai buvo apskaičiuotas mokėtinas mokestis didesniu tarifu.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo finansinę būklę, pareiškėjui taikoma mokestinė sankcija yra neproporcingai didelė. Atsakovo 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. AS-146 pareiškėjui apskaičiuotas 48 818 Eur mokestis už nedeklaruotus į aplinką išleistus (išmestus) teršalų kiekius ir nedeklaruotus į vidaus rinką tiektus apmokestinamosios pakuotės kiekius. Įvertinus šioje byloje pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės metinę apyvartą, gaunamas pajamas, taip pat viešai skelbiamus duomenis apie pareiškėjo apyvartą bei gaunamas pajamas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/gireles_paukstynas/apyvarta/), darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu patvirtinta mokesčio suma negali padaryti kokios nors esminės įtakos pareiškėjo finansinei būklei, todėl mokestinė sankcija nėra per didelė.

28. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girelės paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius