Byla S-160

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Gvidos Ivanauskienės, Jurgitos Narkevičiūtės, Evaldo Raistenskio, išnagrinėjo UAB „M“ (toliau – Pareiškėja) 2024-09-03 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2024-08-19 sprendimo Nr. AS-67 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjos atstovė J.M. bei Departamento atstovės N.K. ir R.T. 2024-10-01 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – Departamento Klaipėdos skyrius) atliko Pareiškėjos planinį teminį Mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MUAT) patikrinimą už 2021–2023 metus.

Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 9 066 Eur MUAT.

2 tiekimą vidaus rinkai ne kaip nuslėptą faktą, o kaip žmogiškąją klaidą, nurodant ne tą pakuotės rūšį, ir mokėtina mokestį skaičiuoti tik už deklaruotos pakuočių rūšies kiekių neatitikimus. Departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 9 066 Eur MUAT.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už 2021 m. pagamintą ir išleistą į vidaus rinką PET pirminę pakuotę. Nustatyta, kad pagamintas ir išleistas į vidaus rinką PET pirminės pakuotės kiekis už 2021 m. nebuvo deklaruotas, o faktinis kiekis sudarė 0,615 t PET pirminės pakuotės. Departamentas Sprendime nurodo, kad Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 7 straipsnio 7 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021-03-10 įsakymo Nr. D1 – 143 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) III skyriaus 12.2 papunkčiu, Pareiškėjai paskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2021 m. didesniu tarifu už nuslėptą taršą PET pirminės pakuotės atliekomis – 865 Eur.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už 2022 m. pagamintą ir išleistą į vidaus rinką PET pirminę pakuotę. Nustatyta, kad pagamintas ir išleistas į vidaus rinką PET pirminės pakuotės kiekis už 2022 m. nebuvo deklaruotas, o faktinis kiekis sudarė 0,656 t PET pirminės pakuotės. Viso nedeklaruota 0,656 t PET pirminės pakuotės. Tuo Pareiškėja pažeidė MUATĮ 7 straipsnio 7 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 4 dalimi ir Įsakymo III skyriaus 12.2 papunkčiu, Pareiškėjai paskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2022 m. didesniu tarifu už nuslėptą taršą PET pirminės pakuotės atliekomis – 1 591 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už 2023 m. pagamintą ir išleistą į vidaus rinką PET pirminę pakuotę. Nustatyta, kad pagamintas ir išleistas į vidaus rinką PET pirminės pakuotės kiekis už 2023 m. nebuvo deklaruotas, o faktinis kiekis sudarė 2,692 t PET pirminės pakuotės. Viso nedeklaruota 2,692 t PET pirminės pakuotės. Tuo Pareiškėja pažeidė MUATĮ 7 straipsnio 7 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 4 dalimi ir Įsakymo III skyriaus 12.2 papunkčiu, Pareiškėjai paskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2023 m. didesniu tarifu už nuslėptą taršą PET pirminės pakuotės atliekomis – 6 610 Eur. Viso Pareiškėjai už nedeklaruotą (nuslėptą) pakuočių atliekų kiekį paskaičiuotas mokėtinas mokestis didesniu tarifu už 2021–2023 m. mokestinį laikotarpį nedeklaruotą PET pirminės pakuotės kiekį sudaro 9 066 Eur.

Sprendime pažymima, jog Pareiškėja 2024-07-23 Departamentui pateiktose Pastabose nurodė, kad prekiniai vienetai (gaminiai), kurie yra priskiriami PET pakuotei, buvo pateikti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) sunaudojimo laikotarpio ataskaitose, nurodant ne tą pakuotės tipą. Atsakydamas į Pastabų motyvus, Departamentas nurodė, jog 2002-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 24 punkte nurodoma, kad pakuočių apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka ir vadovaujantis šiais principais: <...> pagal medžiagas, iš kurių pakuotės pagamintos, tuščios pakuotės ir gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į stiklines, plastikines, PET, popierines ir kartonines, metalines (juodųjų metalų), metalines (aliuminio), kombinuotąsias, medines, kitas pakuotes (Taisyklių 24.2 papunktis).

Sprendime akcentuojamas Pareiškėjos Pastabų motyvas, kuriame teigiama, kad atlikus MUAT skaičiavimus, matyti, jog sudėjus visų mokestinio patikrinimo laikotarpiu (2021–2023 m.) nesumokėtas PET pakuotės ir permokėtas plastikinės pakuotės MUAT sumas, susidaro 526,78 eurų skola biudžetui, kurią Pareiškėja sutinka sumokėti į valstybės biudžetą. Atsakydamas į minėtą Pastabų motyvą, Departamentas nurodo, kad vadovaujantis MUATĮ 8 straipsniu, MUAT mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, išskyrus MUAT iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, o MUAT ir nuslėptą taršą pakuočių atliekomis apskaičiuojamas vadovaujantis Įsakymo nuostatomis.

Departamentas nurodo, kad Pastabose Pareiškėja prašo laikyti PET pakuotės tiekimą vidaus rinkai ne kaip nuslėptą faktą, o kaip žmogiškąją klaidą, nurodant ne tą pakuotės rūšį ir mokėtiną mokestį skaičiuoti tik už kiekių neatitikimus. Atsakydamas į šį Pastabų motyvą, Departamentas pažymi, jog vadovaujantis MUATĮ 2 straipsnio 11 dalies 3 punktu, nuslėpta tarša laikomi klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis mokestis už aplinkos teršimą. Komisija k

Pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas, Departamento Sprendimas keistinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjai papildomai apskaičiuoto taikant didesnį tarifą MUAT pakuotės atliekomis, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu 2021–2023 m. nedeklaravo išleistų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų PET pakuočių kiekių.

Komisija, susipažinusi su Pareiškėjos skundo motyvais, primena, kad bylos nagrinėjimo apimtis lemia mokesčių mokėtojos pareikšti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, todėl šiame sprendime pasisakoma dėl Pareiškėjos skunde ir posėdžio metu Pareiškėjos atstovės Komisijai nurodytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų ir išdėstyto prašymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis MUATĮ1, kiek tai yra susiję su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustato, kad mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 4 straipsnio 4 punktas). Pagal MUATĮ 5 straipsnio 3 dalį, MUAT gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas. MUAT pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti šio įstatymo 4 priede (MUATĮ 7 straipsnio 7 dalis, iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 7 straipsnio 6 dalis). MUAT mokėtojai aplinkos ministro nustatyta tvarka vydo <...> tiektų vidaus rinkai gaminių ir (ar) pakuočių <…> apskaitą ir yra atsakingi už MUAT deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą (MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad MUAT už nuslėptą taršą apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka (MUATĮ 9 straipsnio 2 dalis), o MUAT, <…>, sumokamas ir MUAT deklaracijos Inspekcijai pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Įstatymo leidėjas laiko, kad mokestinė prievolė įvykdoma tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį (MUATĮ 9 straipsnio 4 dalis). Mokesčio mokėtojui, kuris nuslėpė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdė gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, – nuslėptą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ir (ar) 4 prieduose, iš indeksavimo koeficiento ir iš koeficiento 2 (MUATĮ 9 straipsnio 8 dalies 8 punktas (iki straipsnio punkto numeracijos pakeitimo pagal 2021-12-23 įstatymą Nr. XIV-876 – 9 straipsnio 8 dalies 7 punktas)). Taigi tam, kad apskaičiuojant taršos mokestį pakuotės atliekomis, būtų

2020-06-25 įstatymo Nr. XIII-3158, redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01, įvertinant straipsnių punktų numeracijos pakeitimus pagal 2021-12-23 MUATĮ Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymą Nr. XIV-876, galiojusį nuo 2023-01-01.

4 taikomas didesnis tarifas pagal nurodytas MUATĮ nuostatas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo faktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad MUATĮ pateikta nuslėptos taršos sąvoka. Pagal MUATĮ 2 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nuslėpta tarša laikoma nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą <...> tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis MUAT. Iš pacituoto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, jog MUAT pakuotės atliekomis mokėtojai turi pareigą ne tik tinkamai tvarkyti apmokestinamosios pakuotės apskaitą, bet ir MUATĮ nustatyta tvarka ir terminu pateikti MUAT deklaracijas, nurodant šiose deklaracijose teisingus duomenis bei laiku sumokėti į biudžetą MUAT.

Komisija, vertindama Pareiškėjos skundo nurodytus skaičiavimus ir argumentą, jog apskaičiavus Pareiškėjos už 2021–2023 m. mokestinį laikotarpį susidariusią MUAT už PET pakuočių naudojimą nepriemoką su MUAT už plastikinių pakuočių permoka, Pareiškėja biudžetui yra skolinga 526,78 Eur MUAT, nurodo, kad Pareiškėjos atlikti skaičiavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo principui. Analizuodama ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, Komisija atkreipia dėmesį, jog ginčo medžiagoje nustatyta, kad Pareiškėja iki 2021-12-01 nebuvo sudariusi sutarties su atliekų tvarkytojais dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo, tačiau 2022-02-15 pateiktoje MUAT deklaracijoje nurodė į Lietuvos rinką išleistų apmokestinamųjų pakuočių – plastikinės pirminės ir plastikinės antrinės (tretinės), popierinės (kartoninės) pirminės ir popierinės (kartoninės) antrinės (tretinės) kiekius bei už jas sumokėjo nustatytą mokestį – 15 181 Eur. Komisija atkreipia dėmesį, kad Departamento Klaipėdos skyriaus surašytame Patikrinimo akte nurodyta, jog Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu yra pateikusi 2021-12-01 su VšĮ „T“ sudarytą sutartį Nr. MED211230-4711 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ (toliau – Sutartis), kurios pagrindu išduoti dokumentai, patvirtinantys gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Komisija pažymi, jog ginčo medžiagoje nustatyta, kad Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu Departamento Klaipėdos skyriui pateikė 2023-02-09 laikiną patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 2212VI(duomenys neskelbtini) 2022 m., kuriame nurodyta, kad įmonė sutvarkė 15,288 t plastikinės perdirbamos pakuotės atliekų bei 2023-02-09 laikiną patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 2215VI(duomenys neskelbtini) 2022 m., kuriame nurodyta, kad įmonė sutvarkė 15,468 t popierinės (kartoninės) perdirbamos pakuotės atliekų, įvykdydama Vyriausybės nustatytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį. Analogiškai, Patikrinimo akte nustatyta, jog Pareiškėja 2023 m. Vyriausybės nustatytos užduoties įvykdymui pagrįsti pateikė 2024-02-05 laikiną patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 2312VI(duomenys neskelbtini) 2023 m., kuriame nurodyta, kad įmonė sutvarkė 13,833 t plastikinės perdirbamos pakuotės atliekų, ir 2024-02-06 laikiną patvirtinimą pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 2315VI(duomenys neskelbtini) 2023 m., kuriame nurodyta, kad įmonė sutvarkė 16,999 t popierinės (kartoninės) perdirbamos pakuotės atliekų.

Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes bei ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, Komisija dalinai nesutinka su Pareiškėjos skunde išdėstytu motyvu, nes remiantis MAĮ 84 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – Įskaitymo taisyklės) II–III skyriaus nuostatomis, mokesčių mokėtojo į Valstybinės mokesčio inspekcijos surenkamąsias sąskaitas sumokėtos mokesčių ir su jais susijusių sumų įmokos įskaitomos tik mokestinėms prievolėms, patenkančioms į valstybės biudžetą ar fondus, padengti. Iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, jog Pareiškėja nėra sumokėjusi tiesiogiai MUAT už 2022–2023 m. mokestinį laikotarpį į valstybės biudžetą, o mokėjo atlygį VšĮ „T“ už atliekų tvarkymo ir pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų sudarymo

5 paslaugas, kuris negali būti laikomas mokesčių permoka. Pareiškėja, vadovaujantis Įskaitymo taisyklių nuostatomis, turi teisę į už 2021 m. susidariusios MUAT pakuočių atliekomis permokos įskaitymą su Departamento Klaipėdos skyriaus apskaičiuotu ir Departamento Sprendimu patvirtintu mokėtinu MUAT už 2021-2023 m. mokestinį laikotarpį. Paminėtina, jog dėl skunde įvardytų MUAT permokų grąžinimo ar užskaitymo už 2022–2023 m. mokestinį laikotarpį, neteisingai deklaruojant MUAT pirminių plastmasinių pakuočių atliekomis, Pareiškėja turėtų kreiptis į Sutarties kontrahentą VšĮ „T“.

Komisija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog Departamentas pagrįstai nedeklaruotą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką per 2021–2023 m. išleistą pakuotę vertino kaip nuslėptą taršą ir, apskaičiuodamas MUAT visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi anksčiau minėtomis MUATĮ nuostatomis, įpareigojančiomis, apskaičiuojant MUAT, taikyti koeficientą 2.

Pasisakydama dėl padidinto MUAT koeficiento mažinimo galimybės, Komisija primena, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija (už mokesčio įstatymo pažeidimus taikoma ekonominė poveikio priemonė) (2015-10-29 nutartis adm. byloje Nr. A-768-438/2015; 2018-10-29 sprendimas adm. byloje Nr. A-1422-525/2018; 2019-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019; 2020-06-03 sprendimas adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020, 2021-11-17 nutartis adm. byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir kt.).

Komisijos vertinimu, ekonomine sankcija gali būti laikoma tik apskaičiuota padidinto MUAT dalis, viršijanti standartinį MUAT dydį, nes mokesčio dalis (iki padidinto koeficiento taikymo), kuri apskaičiuojama dėl atsiradusio mokesčio objekto, o ne dėl pažeidimo fakto, negali būti siejama su baudimo institutu. Todėl šios mokestinio ginčo medžiagos nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar paskirta sankcija, sudaranti 100 procentų MUAT dydžio sumą, gali būti individualizuojama ją mažinant, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Individualizuojant sankciją, nėra taikomos MAĮ straipsnių nuostatos, susijusios su baudų skyrimu ir jų individualizavimu (atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), todėl Komisija ginčo situaciją vertina pagal konstitucinės doktrinos nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2022-01-26 sprendime Nr. KT14-A-S14/2022 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą. Konstitucinis Teismas 2022-05-19 nutarime Nr. KT62-N6/2022, kuriame buvo nagrinėtas klausimas dėl fiksuoto dydžio sankcijos (baudos už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą), kuriai įstatyme nebuvo numatyta individualizavimo galimybė, išaiškino, jog ,,konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes; jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, <...> skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais“.

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02 ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose

6 nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas; atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas).

MUATĮ nenustato galimybės Departamentui taikyti mažesnį, nei nustatyta MUATĮ, tarifų koeficientą. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (LVAT 2016-03-08 nutartis adm. byloje Nr. eA298-556/2016). Analizuojant administracinę jurisprudenciją bylose dėl MUATĮ numatytos sankcijos teisingumo vertinimo, matyti, kad kiekvienu atveju sankcijos sumažinimo klausimas sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus.

Naujausioje praktikoje, LVAT, analizuodamas MUAT apskaičiavimo pagrįstumo klausimą, akcentuoja MUATĮ nustatytą mokesčio mokėtojo atsakomybę už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir nurodo, kad MUATĮ nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą (LVAT 2023-12-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-815-525/2023, 2024-01-31 nutartis adm. byloje Nr. eA-926-662/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Pareiškėja apgaulingai tvarkė apskaitą, klastojo apskaitos dokumentus, tyčia sąmoningai slėpė mokesčius, trukdė Departamentui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. Iš 2024-07-05 MUAT apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. MAT-54 matyti, kad Pareiškėjos vyriausioji buhalterė J.M. teikė mokesčių administratoriui 2021–2023 m. MUAT apskaičiavimo duomenis ir informaciją patikrinimui. Kaip jau minėta, Pareiškėja reagavo į mokesčių administratoriaus pastabas ir nedelsiant užsiregistravo GPAIS sistemoje bei pakuočių apskaitos duomenis suvedė į GPAIS. Pareiškėjos atstovė Komisijos posėdžio metu pažymėjo, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų ir siekia, jog tokia situacija ateityje nebepasikartotų. Komisija pažymi, kad Pareiškėja yra laiku pateikusi MUAT deklaracijas už 2021–2023 m. mokestinį laikotarpį, kaip tai numatyta MUATĮ 9 straipsnio 4 dalyje, tačiau pastebėtina, jog ginčo deklaracijose atsispindi ne visi duomenys apie į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistas pakuotes.

Komisija, vadovaudamasi aukščiau pacituota LVAT praktika, MAĮ nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdama į išvardintas MUAT baudinės dalies individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertindama tai, jog dėl nepakankamo Pareiškėjos rūpestingumo padarytas MUAT apskaičiavimo pažeidimas (į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų pakuočių nedeklaravimas) patenka į MUATĮ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos „Nuslėptos taršos“ sąvoką, sprendžia, kad Departamento Sprendimo nurodymas Pareiškėjai sumokėti 9 066 Eur MUAT pakuotės atliekomis keistinas, koeficientą 2 sumažinant iki koeficiento 1,3 (30 procentų MUAT dydžio sankcija) ir nurodant, kad Pareiškėja vietoje apskaičiuoto 9 066 Eur MUAT pakuotės atliekomis, turi sumokėti 5 892,9 Eur (9 066 : 2 x 1,3) MUAT pakuotės atliekomis. Komisijos vertinimu, tokia suma pakankama siekiamam tikslui pasiekti ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija Pareiškėjos skundą patenkina iš dalies, pakeisdama ginčijamą Sprendimą ir sumažindama apskaičiuotą MUAT nuo 9 066 Eur iki 5 892,9 Eur.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-08-19 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-67 ir vietoj nurodymo sumokėti 9 066 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, Pareiškėjai nurodyti sumokėti 5 892,9 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.