Byla S-137

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus, Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), išnagrinėjo G. F. (toliau – Pareiškėja) 2021-08-16 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovas, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2021-08-04 sprendimo ,,Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ Nr. (21.222) 500-183. Inspekcijos atstovas L. S. dalyvavo Komisijos 2021-09-14 posėdyje nuotoliniu būdu. Pareiškėja posėdyje nedalyvavo. Komisija n

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos prašė atleisti ją nuo iki 2021-07-05 apskaičiuotų delspinigių atsižvelgiant į susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną Lietuvoje ir uždraudus (apribojus) Pareiškėjos vykdomą veiklą (Pastaba: Pareiškėja vykdo veiklą pagal verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kodas 051“ bei pagal individualios veiklos pažymą Nr. 624474, pagal kurią vykdoma poilsiautojų ir kita trumpalaikė apgyvendinimo veikla, kodas 552000), atsižvelgti į nepagrįstai sustabdytą mokestinio patikrinimo laikotarpį bei priimant sprendimą vadovautis protingumo ir teisingumo principais. Prašyme Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija, 2018-06-03 vykdydama pavedimą tikrinti Nr. (4.65)FR0773-1928 atliko Pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir 2019-05-21 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-171. 2019-05-28 surašyta patikrinimo pažyma Nr. (21.222)FR0681-83. Be kita ko, prieš mokestinį patikrinimą pagal 2017-05-19 užduotį buvo atliktas Pareiškėjos mokestinis tyrimas ir 2018-06-08 surašytas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32)FR0687-579. Mokestinis tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31, mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31. Mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus mokestinį tyrimą ir konstatavus, kad Pareiškėjos ir jos sutuoktinio laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 išlaidos viršijo pajamas. Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą siūlymas Pareiškėjai pašalinti trūkumus ir prieštaravimus nebuvo teikiamas.

2017-05-19 mokestiniu tyrimu ir 2019 metais tęsiant tų pačių sandorių tyrimus tik jau patikrinimo metu, ir įvertinusi, kad kontrolės veiksmai vyksta jau du metus, įvertinusi galimo kilti ginčo terminus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsniu, Pareiškėja pateikė prašymą tartis, tačiau Inspekcijai nesutikus, vadovaujantis MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40-1 straipsniu įstatymo 11 straipsnio nuostatomis mokestinio patikrinimo metu Pareiškėja pateikė metines pajamų deklaracijas už 2013-2014 metus. Taigi, Pareiškėjos atžvilgiu 2017 m. gegužės mėn. pradėti kontrolės veiksmai (mokestinis tyrimas, o vėliau mokestinis patikrinimas) tęsėsi net du metus, realiai mokestinis patikrinimas nebuvo atliekamas ir mokesčių administratorius jį atnaujino tik Pareiškėjai pateikus deklaracijas ir taip užbaigiant formaliai vykusį mokestinį patikrinimą. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis LR MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40-l straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į Pareiškėjos 2019-05-07 pateiktą prašymą, buvo sudarytas periodinių įmokų mokėjimų grafikas Nr. (23.31-08) 325-895 bendrai 61 014,92 Eur mokestinei nepriemokai sumokėti. Mokėjimo grafike buvo numatyta įmokas mokėti 2019-11-28, 2020-05-28, 2020-11-28 ir 2021-05-28. Pirmąją įmoką Pareiškėja sumokėjo pagal nustatytą grafiką. Tačiau paskelbus Lietuvoje karantiną nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 ir nuo 2020-11-07 Pareiškėjos vykdoma veikla buvo draudžiama (ribojama) ir Pareiškėja negalėjo vykdyti pilna apimtimi veiklos, gauti pajamų bei mokėti įmokų pagal sudarytą grafiką. 2021-02-11 Inspekcijai Pareiškėja pateikė prašymą / paklausimą dėl mokėjimų grafiko pakeitimo. Inspekcija, atsakydama į pateiktą prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko Nr. (23.31-08) 325-895 pratęsimo, nurodė, kad atsižvelgiant į MAĮ nuostatas, periodinių mokėjimų grafikas galėjo būti sudarytas laikotarpiui iki dvejų metų nuo deklaracijos pateikimo, t. y. ne ilgesniam nei iki 2021 m. liepos 1 d. terminui. Pagal Pareiškėjos prašymą sudaryto 2019 m. gegužės 23 d. periodinių mokėjimų grafiko Nr. (23.31-08) 325-895, kuriuo įmokos išdėstytos iki 2021 m. gegužės 28 d., pratęsti dviejų metų laikotarpiui nėra galimybės, periodinių mokėjimų grafikas gali būti pratęstas tik iki š. m. liepos 1 d. Rašte buvo nurodoma, kad dvejus metus pagal sudarytą periodinių mokėjimų grafiką nesumokėjus visos išdėstytos sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies bus apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas, iki 180-os dienos nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, t. y. po 20 dienų nuo deklaracijos pateikimo. Rašte buvo nurodoma, kad pasibaigus periodinių mokėjimų grafiko terminui, ir turėdama finansinių sunkumų sumokėti deklaruotas prievoles, kurių sumokėjimas buvo išdėstytas pagal periodinių mokėjimų grafiką, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, bei Taisyklių ir Aprašo nuostatomis, Pareiškėja turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir / ar išdėstymo. Atsižvelgiant į Pareiškėjos pateiktą prašymą įmokos pagal periodinių mokėjimų grafiką buvo atidėtos iki 2021-07-01.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –LVAT) ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio aspektu bei nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte (sprendime) turi būti įvardyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai butų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija Sprendime apsiribojo bendro pobūdžio informacija, cituodama MAĮ įtvirtintus atleidimo pagrindus, tačiau iš esmės nepasisakydama ir nepateikdama argumentų dėl pagrindinio Pareiškėjos prašyme nurodyto pagrindo bei motyvo – dėl susiklosčiusios situacijos dėl Covid-19 bei Pareiškėjos uždraustos (apribotos) veiklos ekstremalios situacijos bei karantino laikotarpiu, kuri labiausiai ir įtakojo Pareiškėjos galimybę tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytą mokėjimų grafiką. Todėl, Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, nepasisakydama dėl pagrindinio Pareiškėjos motyvo, pažeidė VAĮ 8 straipsnį.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, nagrinėdama Pareiškėjos pateiktą prašymą, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atleidimo nuo delspinigių galimybių. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas, taikomas specialiais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas specialiajame mokesčių įstatyme nustato atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies specialią tvarką ir sąlygas, pavyzdžiui, tokia tvarka ir sąlygos nustatytos 2018 m. birželio 28 d. MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87,100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnyje „Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2019-01-01, mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Tuo tarpu pasisakydama dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo Inspekcija apsiribojo teisės akto, kuriame tokios sąlygos nurodytos, įvardijimu bei nuostata, kad nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta.

Pareiškėja teigia, kad Inspekcija, vertindama atleidimo galimybę remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų nuostatomis ir konstatuodama Pareiškėjos kaltę, remiasi būtent deklaracijų pateikimo faktu mokestinio patikrinimo metu. Pareiškėjos nuomone, sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą pirmiausia buvo būtina nagrinėti aplinkybes, lėmusias ne pačios GPM nepriemokos atsiradimo faktą, o aplinkybes, lėmusias tai, kodėl Pareiškėja, sudariusi periodinių įmokų mokėjimo grafiką (ne mokestinės paskolos sutartį, kaip sprendime nurodo mokesčių administratorius), negalėjo jo tinkamai įvykdyti, kas ir turėjo įtakos delspinigių atsiradimui nuo 2021-07-01. Kaip Pareiškėja nurodė Inspekcijai teiktame prašyme, šiuo konkrečiu atveju labai svarbi pasaulyje susiklosčiusi situacija dėl COVID-19, kadangi Pareiškėjai sudarius mokėjimų grafiką ir siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus pagal jį, Lietuvoje 2020-03-16 buvo paskelbtas karantinas ir uždrausta Pareiškėjos vykdoma veikla, o Pareiškėja įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 asmenų sąrašą. Esant tokiai situacijai Pareiškėja neturėjo galimybės dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių vykdyti sudaryto grafiko, kadangi liko be pagrindinio pajamų šaltinio – pajamų, gaunamų už nekilnojamojo turto nuomą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktų pakeitimus dėl MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 str. pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu ir šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatydamas, kad „Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos“ negalėjo numatyti, kad 2020 m. bus paskelbtas karantinas bei ekstremali situacija Lietuvoje bei, kad ši situacija tęsis daugiau nei metus laiko ir dalis gyventojų bei verslų negalės vykdyti veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų. Esant tokiai situacijai Pareiškėja realiai negalėjo vykdyti veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų ne dėl savo kaltės, o dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos ir įvesto karantino, o įstatymų leidėjo numatyta teisinė galimybė sumokėti deklaruotus mokesčius iki 2021-07-01 be delspinigių realiai buvo eliminuota ir liko nerealizuota.

Pareiškėjos nuomone, nagrinėdama galimybę atleisti Pareiškėją pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą Inspekcija apsiriboja įstatymo nuostatos perrašymu, nenurodydama jokių motyvų, kodėl susiklosčiusi situacija negalėtų būti vertinama kaip H. N., casfortuit ar vis absoluta aplinkybės. Pareiškėjai neaišku, kokias aplinkybes šiuo atveju vertino mokesčių administratorius.

Pareiškėja nurodo, kad mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek ir šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais. Susidūrus su viešosios teisės normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais yra galimas subsidiarus privatinės teisės normų taikymas. Tai tiesiogiai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnis, nustatantis, jog CK normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CKK ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Pagal CK 1.1 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, norint nustatyti būtinybę mokesčių administratoriui remtis CK normomis, reikia arba konstatuoti būtinybę vertinti susiklosčiusius teisinius santykius privatiniu teisiniu aspektu, arba nustatyti esant viešosios teisės teisinio reglamentavimo spragą, dėl kurios subsidiariai turi būti taikomos CK normos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis) (2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. All-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003, p. 120137). Mokesčių teisėje nėra pateikiamos H. N., casfortuit ar vis absoluta sąvokų aiškinimas, todėl šioje situacijoje būtina remtis CK esančiųjų aiškinimu. H. N. CK 6.212 straipsnyje apibrėžta kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri gali atleisti sutarties šalį už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad nenugalimos jėgos aplinkybių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos H. N. aplinkybės, yra būtina šių sąlygų visuma: 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3268/2012). Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020-03-16 ir tęsėsi iki 2020-06-16, t. y. 3 mėnesius, 2020-11-07 Vyriausybė įvedė antrąjį karantiną, kuris tęsėsi iki 2021-06-30, o ekstremali situacija Lietuvoje neatšaukta dar ir šiuo metu, be kita ko, atitinkamais laikotarpiais Lietuvoje buvo draudžiamas judėjimas tarp savivaldybių. Pareiškėja pagal sudarytą periodinių mokėjimų grafiką Nr. (23.31-08) 325-895 bendrai 61014,92 Eur mokestinei nepriemokai sumokėti numatytas

2019-11-28, 2020-05-28, 2020-11-28 ir 2021-05-28, kas akivaizdžiai parodo, kad tuo laikotarpiu, kai Pareiškėja turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal grafiką (kuris iš esmės laikytinas sutartimi tarp Pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus), jos veikla (Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma bei poilsiautojų ir kita trumpalaikė apgyvendinimo veikla) buvo uždrausta, Pareiškėja liko be pagrindinio pajamų šaltinio, dėl ko negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal mokėjimų grafiką. Iš esmės 2020 m. dėl COV1D-19 Lietuvoje ir visame pasaulyje susiklostė išskirtinės aplinkybės. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išskirtinės aplinkybės yra apibrėžtos taip: neįprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011. Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio Vyriausybė negali kontroliuoti“. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, jog atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimų padarymo aplinkybės. Todėl, Pareiškėjos nuomone, šioje konkrečioje situacijoje, Covid-19 pandemija laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis arba H. N., dėl ko Pareiškėja negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sudarytą mokėjimų grafiką.

Pareiškėja nurodo, kad pasisakydama dėl atleidimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Inspekcija nurodė, kad atleisti dėl sunkios ekonominės-socialinės padėties nėra pagrindo, nes Pareiškėja turi turto, gavo pajamų pagal verslo liudijimą, gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų, gautų buitinės technikos, baldų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kito turto pajamų, žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Tačiau Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai jos vykdoma veikla buvo draudžiama (apribota) ji patyrė ir deklaravo 19 581,49 Eur išlaidų, kurios buvo reikalingos turto priežiūrai (šildymas, bendrieji komunaliniai patarnavimai), nepriklausomai nuo to, kad veikla buvo draudžiama. Taip pat Pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat reikalingos lėšos.

Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija išduoda verslo liudijimus bei registruoja ir išduoda pažymas dėl individualios veiklos pagal pažymą, todėl mokesčių administratorius nagrinėdamas Pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių disponavo informacija, kokią veiklą vykdo Pareiškėja. Be kita ko, kokia veikla užsiima Pareiškėja nurodoma ir 2019-05-21 patikrinimo akte Nr. (21.222) FR0680-171, kuriuo remiasi pats mokesčių administratorius, nagrinėdamas Pareiškėjos prašymą. MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas, todėl, Pareiškėjos nuomone, ne tik mokėtojas turi būti aktyvus teikdamas įrodymus, tačiau ir mokesčių administratorius, kylant neaiškumams, turėtų, kaip stipresnė ginčo šalis, rodyti iniciatyvą išsiaiškinti visas aplinkybes bendradarbiaudamas ir komunikuodamas su mokesčių mokėtoju, o neapsiriboti formaliu prašymo nagrinėjimu. Pareiškėjai nėra aišku, kokius įrodymus ji galėtų pateikti dėl jos uždraustos veiklos, jei jos vykdoma veikla buvo apribota Vyriausybės nutarimais (LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207 ir 2020-11-04 Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais vėlesniais pakeitimais). Nuo 2020 m. kovo 16 d., įsigaliojus karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, karantino metu veiklą vykdyti galėjo tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės, visa kita veikla buvo draudžiama, vėliau ribojimai buvo švelninami ir vėl griežtinami, didėjant sergamumui buvo draudžiama išvykti iš savo savivaldybės ir pan. Visa tai turėjo įtakos Pareiškėjos vykdomai veiklai.

Pareiškėjos teigimu, neatitinka tikrovės Inspekcijos išvada, kad Pareiškėja laiku nevykdė mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetą mokesčiai jai buvo nustatyti mokesčių administratoriaus iniciatyva mokestinio patikrinimo metu. Pareiškėja nurodo, kad mokestinis patikrinimas baigėsi iš esmės Pareiškėjos iniciatyva ir patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2019-05-28 patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR0681-83, kuri, vadovaujantis MAĮ 130 straipsnio 1 dalimi, surašoma tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų.

Pareiškėjos teigimu, neatitinka tikrovės Inspekcijos išvada, kad Pareiškėja iki šiol nesumokėjo papildomai apskaičiuotų GPM sumų (nutraukė mokestinės paskolos sutartį), nes Pareiškėja nebuvo sudariusi mokestinės paskolos sutarties, o buvo sudariusi periodinių įmokų mokėjimų grafiką, ir šios dvi sąvokos nėra lygiareikšmės, nes pagal mokestinės paskolos sutartį yra mokamos palūkanos, jos sudarymui keliami kiti reikalavimai, tuo tarpu periodinių mokėjimų grafikas buvo taikomas tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie pasinaudoję įstatyme įtvirtinta specialia įstatymo nuostata pasinaudojo „atsiskleidimo“ galimybe. Taigi, Pareiškėja mokestinės paskolos sutarties sudariusi nebuvo ir jos nenutraukė, o periodinių įmokų mokėjimo grafikas baigėsi remiantis teisės aktuose nustatytais pagrindais, nes jo sudarymas buvo galimas tik iki 2021-07-01, tą patvirtino ir pati Inspekcija atsakydama į Pareiškėjos paklausimą 2021 m. vasario mėn. Kad Pareiškėja rūpinosi tinkamu savo prievolių įvykdymų pagrindžia ir tai, kad dar 2021 m. vasario mėnesį Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, siekdama dėl susidariusios situacijos pratęsti periodinių mokėjimų grafiką, tačiau gavo mokesčių administratoriaus atsakymą, kad jis negali būti pratęstas ilgiau kaip iki 2021-07-01, tačiau jam pasibaigus Pareiškėja galės kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės paskolos sudarymo. Pasibaigus periodinių įmokų mokėjimo grafikui Pareiškėja nedelsiant pateikė prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir yra pasirengusi dengti ne tik likusį įsiskolinimą, bet ir mokėti priklausančias palūkanas (skundo teikimo dienai Pareiškėjos prašymas Inspekcijai dėl mokestinės paskolos sudarymo dar nėra išnagrinėtas, duomenys apie pateiktą prašymą sudaryti MPS pateikiami kaip priedas prie šio skundo).

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija Sprendimo įžanginėje dalyje nurodo, kad nagrinėjamas Pareiškėjos atleidimo nuo 30 204,95 Eur GPM delspinigių prašymas, tuo tarpu pabaigoje pasisakoma apie apskaičiuotą PVM delspinigių sumą. Be kita ko, nėra aišku, kodėl mokesčių administratorius, nagrinėdamas Pareiškėjos prašymą, nagrinėjo klausimą tik dėl atleidimo nuo GPM delspinigių, nes Pareiškėja, pateikdama prašymą prašė atleisti nuo delspinigių, apskaičiuotų iki 2021-07-05.

Pareiškėja nurodo, kad LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių pagrindus, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. LVAT 2011-10-10 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-2544/2011 pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, tokie veiksmai, kaip pažeidimo pripažinimas, nors ir pavėluotas, bei mokestinės prievolės įvykdymas (susitarimas įvykdyti) ir geranoriškas mokesčių mokėtojo elgesys laikytini reikšmingais sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų klausimus. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vertinant aplinkybę, kad atlikti mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmai vykdyti pernelyg ilgai ir, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, atleidžiama nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių sumos.

Pareiškėja nurodo, kad reikšminga aplinkybe sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų klausimą LVAT vertina ir paties mokėtojo elgesį (LVAT 2014-03-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-990/2014). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, jos vertinimu, ji elgiasi kaip apdairi mokėtoja, deklaravus GPM nedelsiant kreipėsi dėl periodinių įmokų grafiko sudarymo, kol jos veikla nebuvo draudžiama ir ribojama, ji vykdė įsipareigojimus, pasikeitus situacijai nelaukdama, kol pasibaigs sudarytas periodinių įmokų mokėjimo grafikas, kreipėsi į mokesčių administratorių prašydama jį pakeisti, o gavusi atsakymą, kad to negalima padaryti, jam pasibaigus kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo. Šie veiksmai rodo, kad Pareiškėja nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau įvykdyti juos šiuo metu be valstybės pagalbos neturi galimybės. Lietuvos Respublikos teisės sistema yra suformuota remiantis teisinės valstybės principu. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Pareiškėja savo veiksmais siekia kaip galima greičiau išspręsti susidariusią problemą ir kaip įmanoma greičiau padengti skolą valstybės biudžetui.

Inspekcija Sprendime nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis Pareiškėja 2021-07-28 (prašymo nagrinėjimo dieną) valstybės biudžetui skolinga 52137,82 Eur GPM ir 30204,95 Eur GPM delspinigių; 43 Eur GPM pagal verslo liudijimus; 1330,55 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 272,59 Eur PVM delspinigių. Inspekcija išdėstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 straipsnio nuostatas, nurodė, kad mokesčių mokėtojo prievolė sumokėti mokesčio delspinigius už ne laiku įvykdytą mokestinę prievolę yra įtvirtinta MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 dalis).

Inspekcija pažymėjo, kad Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Inspekcija atliko Pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už tikrinamąjį laikotarpį ir surašė patikrinimo aktą. Mokestinio patikrinimo metu Pareiškėjai pateikus GPM deklaracijas už 2013-2014 metus ir deklaravus GPM (Pareiškėja 2019-04-12 pateiktose metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautas kitas pajamas (2013 m. – 1026669,50 Lt ir 2014 m. – 441447 Lt) bei apskaičiavo mokėtiną GPM sumą (2013 m. – 154000 Lt (44601,48 EUR), 2014 m. – 65857 Lt (19073,51 EUR)), 2019-05-28 buvo surašyta patikrinimo pažyma. Prašymo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog Pareiškėja su Inspekcija sudarė mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimų grafiką, pagal kurį sumokėjo pirmąją įmoką, tačiau vėliau mokėjimų pagal mokėjimo grafiką nevykdė. Inspekcija pažymėjo, kad Sprendime nevertinamas Pareiškėjos pateiktų Deklaracijų duomenų teisingumas, o nagrinėjama tik Pareiškėjos atleidimo nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių galimybė.

Inspekcija išdėstė MAĮ 100 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su atleidimu nuo delspinigių (atleidimo nuo apskaičiuotų GPM delspinigių ir nurodė, kad atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių pagrindai yra aiškiai apibrėžti MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (141 straipsnio 1 dalis). MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės aktų normose. Inspekcija nurodė, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas specialiais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas specialiajame mokesčių įstatyme nustato atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies specialią tvarką ir sąlygas, pavyzdžiui, tokios sąlygos nustatytos 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnyje „Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta. Inspekcija nurodė, kad remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAĮ nuostatas už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos sankcijos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. LVAT yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti, t. y. įrodinėjimo našta tenka būtent mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių teisine galimybe (2011-03-28 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-364/2011). Analizuojant LVAT praktiką matyti, kad aptariamas atleidimo nuo delspinigių pagrindas iš esmės sietinas tik su tokiomis nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios lemia, kad jis neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčių. Taigi, kad šiuo atveju būtų galima taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pareiškėja turi nurodyti bei įrodymais pagrįsti tokias aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius. Inspekcija nurodė, kad mokesčių mokėtojo kaltės nepaneigia tokios aplinkybės kaip neteisingas (klaidingas) mokesčių įstatymų supratimas, mokestinių prievolių neįvykdymas dėl mokėtojo kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, netinkama mokesčių administratoriaus vykdoma mokesčių mokėtojo veiklos kontrolė ir laiku nenustatytas daromas mokesčių įstatymo pažeidimas, mokesčio įstatymo pažeidimą tiesiogiai padaro mokesčių mokėtojo vardu veikiantis jo atstovas ir pan. Taigi, už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (LVAT 2012-09-19 aprobuotas LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 542-877).

Inspekcija nurodė, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pagal LVAT suformuotą praktiką, šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (H. N.) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti paveikti mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti

(LVAT

Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.). Inspekcija konstatavo, kad aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti H. N., cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta, todėl nėra pagrindo atleisti Pareiškėjos nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Inspekcija įvertino Pareiškėjos pastabą, jog paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną Lietuvoje, jos vykdoma veikla buvo uždrausta, dėl to Pareiškėja negavo pajamų bei negalėjo mokėti įmokų pagal sudarytą mokėjimų grafiką. Pareiškėja prašyme nedetalizavo, kokia konkrečia veikla negalėjo užsiimti dėl įvesto karantino bei nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėja yra pateikusi Metinę pajamų deklaraciją už 2020 m., kurioje deklaravo 4449 Eur gautų pajamų pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, 140 Eur, 500 Eur ir 12278 Eur gautų gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų bei 19581,49 Eur išlaidų sumą, 100 Eur gautų buitinės technikos, baldų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kito turto pajamų, 42,50 Eur gautų žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Inspekcija nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatyta, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1.3963 ha žemės sklypas, esantis adresu Totorinės k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav. (asmeninė nuosavybė); 2 (du) 0.3613 ha žemės sklypai, esantys adresu Padvarionių k., Trakų sen., Trakų r. sav. (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė); 0.3753 ha žemės sklypas, esantis adresu Padvarionių k., Trakų sen., Trakų r. sav. (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Nepaisant to, jog Pareiškėja prašyme nurodo atsidūrusi sunkioje ekonominėje padėtyje, tačiau Pareiškėja turi turto – jai asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Vilniaus r. sav. ir Trakų r. sav., taip pat Pareiškėja gauna finansinių lėšų iš vykdomos individualios veiklos. Pareiškėja iš minėto turto galėtų padengti apskaičiuotus GPM delspinigius. Paminėtina, jog Pareiškėja duomenų apie sunkią ekonominę padėtį, ar kad jai yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jos sveikatos būklės, amžiaus ir pan., nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, kad atleisti Pareiškėjos nuo 30204,95 Eur GPM pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl sunkios ekonominės – socialinės padėties, nėra pagrindo.

Inspekcija konstatavo, jog prašymo motyvai ir nustatytos aplinkybės neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų, todėl Pareiškėja neatleistina nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių.

Inspekcijos vertinimu, Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad mokesčių administratorius vilkino mokestinio tyrimo bei patikrinimo eigą. Mokesčių administratoriaus atlikti mokestinio patikrinimo sustabdymai vyko įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, pvz., dėl informacijos surinkimo ir informacijos gavimo iš užsienio subjektų. Pažymėtina, kad Pareiškėjos sutuoktinis mokestinio tyrimo metu, pagrįsdamas savo piniginių lėšų šaltinius, pateikė informaciją (1999 m. Liuksemburgo banko išrašą) apie užsienio bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas. Tačiau jis neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti įrodymus apie šių piniginių lėšų pervedimą į Latvijos ir kitų šalių bankų sąskaitas, išgryninimą ir atgabenimą į Lietuvos Respubliką, dėl ko mokesčių administratoriui atsirado poreikis pačiam rinkti papildomą informaciją, siekiant paneigti ar pagrįsti Pareiškėjos sutuoktinio pateiktos informacijos teisingumą.

Inspekcija nurodė, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien santykinai didelė delspinigių suma savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013), atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pvz. LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo kriterijų taikymui turi būti vertinami ir paties pareiškėjo veiksmai. Inspekcijos vertinimu, Pareiškėja nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, o mokesčių administratorius Pareiškėjos tikrinimo veiksmus pradėjo ir atliko jam MAĮ suteiktos kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas 2018-06-03 ir baigtas 2019-05-21, t. y. netruko net vienerių metų. Inspekcija pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu Pareiškėjai, vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymu, pasiūlyta savarankiškai pasitikslinti 2013-2014 m. deklaracijas pagal mokesčių administratoriaus nustatytus pažeidimus, tokiu būdu išvengiant baudos paskyrimo. Kuo Pareiškėja ir pasinaudojo, 2019-04-12 pajamų deklaracijose už 2013-2014 m. papildomai deklaruodama mokesčių administratoriaus nustatytas papildomas gautų pajamų ir nuo jų apskaičiuotų mokesčių sumas.

Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja laiku nevykdė mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetą mokesčiai jai buvo nustatyti mokesčių administratoriaus iniciatyva mokestinio patikrinimo metu, Pareiškėja iki šiol nesumokėjo papildomai apskaičiuotų GPM sumų (nutraukė mokestinės paskolos sutartį), bei į tai, kad nenustatyta aplinkybių, kad mokestinis patikrinimas Pareiškėjos atžvilgiu buvo vilkinamas, todėl apskaičiuotą PVM delspinigių sumą vertino kaip Pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio pasekmę.

Inspekcija konstatavo, kad Pareiškėja nevykdė savo mokesčių teisės aktuose įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje; Pareiškėja sumokėjo pirmąją įmoką pagal mokėjimų grafiką (2019-11-28), tačiau vėliau įmokų pagal sudarytą mokėjimų grafiką nemokėjo. Be to, pažymėtina, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek ir LVAT ne kartą akcentavo, kad mokesčių surinkimas užtikrina valstybės galimybes įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai (įtvirtinti MAĮ 7 ir 8 straipsniuose), nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 1997-07-10 nutarimas ir 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2255/2011, 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-13/2012).

Inspekcija nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu, įvertinus Pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus ir prašymo nagrinėjimo metu aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teismo doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai mokesčių teisėje taip pat traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius) ir įvertinus tai, kad delspinigiai kartu yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, konstatuojama, kad vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų suformuota praktika, Pareiškėja negali būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo.

Inspekcija nusprendė neatleisti Pareiškėjos nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių. Komisija k o n s t a t u o j a :

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas. Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas. Pareiškėja neatleistina nuo GPM delspinigių mokėjimo.

Komisija pažymi, kad tiek Inspekcija savo Sprendime pasisakė, tiek Pareiškėja savo skunde pateikė nesutikimo motyvus dėl atleidimo nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių, todėl Komisija nagrinės Pareiškėjos atleidimo nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių mokėjimo klausimą. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Inspekcija ginčo atveju nenustatė MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų 30204,95 Eur GPM delspinigių, taip pat atsisakė atleisti nuo delspinigių remiantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais. Pareiškėjos prašymas atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo grindžiamas 100 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei MAĮ 8 straipsnio nuostatomis. Kilusio mokestinio ginčo kontekste yra paminėtinos šios aplinkybės:

Pirma, atlikus Pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokestinius tyrimus (2018-06-08 Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32)FR0687-579 ir 2018-06-08 Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32)FR0687-580), kurių metu nustatyta, kad Pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidos 2013–2014 m. viršijo pajamas, buvo inicijuotas Pareiškėjos mokestinis patikrinimas (2019-05-21 patikrinimo aktas Nr. (21.222)FR0680-171; 2019-05-28 Patikrinimo pažyma Nr. (21.222)FR0681-83). Inspekcija Patikrinimo akte nurodė, kad Pareiškėja, vadovaudamasi MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, šio mokestinio patikrinimo metu, t. y. 2019-04-12 pateikė metines GPM deklaracijas už 2013-2014 m., kuriose deklaravo kitas pajamas (2013 m. – 1026669,50 Lt, 2014 m. – 441447 Lt) ir mokėtiną GPM 2013 m. – 154000 Lt (44601,48 Eur), 2014 m. – 65857 Lt (19073,51 Eur), todėl Inspekcija, įvertinusi deklaracijų duomenis, pagal minėtą patikrinimo aktą papildomų mokesčių neapskaičiavo.

Antra, vadovaujantis MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Pareiškėjos 2019-05-07 prašymą, buvo sudarytas 2019-05-07 Periodinių mokėjimų grafikas Nr. (23.31-08)325-895, numatant 61014,92 Eur mokestinės nepriemokos įmokas sumokėti 2019-11-28, 2020-05-28, 2020-11-28, 2021-05-28. Pagal sudarytą Periodinių mokėjimų grafiką Pareiškėja sumokėjo pirmąją įmoką, vėliau mokėjimų nevykdė. Atsižvelgiant į Pareiškėjos prašymą, Inspekcija 202103-23 Pranešimu dėl periodinių mokėjimų grafiko keitimo Nr. (23.31-08)325-106 pakeitė sudarytą mokėjimų grafiką ir įmokas atidėjo iki 2021-06-28. Pasibaigus atidėjimo terminui, 2021-06-29 Pranešimu dėl periodinių mokėjimų grafiko nutraukimo Nr. (23.31-08)325-7712021-03-23 periodinių mokėjimų grafikas Nr. (23.31-08)325-106 nutrauktas. Remiantis Inspekcijos pateikta informacija, 2021-08-16 su Pareiškėja sudaryta Mokestinės paskolos sutartis.

Trečia, Pareiškėjai pateikus Inspekcijai prašymą atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, Inspekcija nurodė, kad MAIS duomenimis, Pareiškėja 2021-07-28 (prašymo nagrinėjimo dieną) valstybės biudžetui skolinga 52137,82 Eur GPM, 30204,95 Eur GPM delspinigių, 43 Eur GPM pagal verslo liudijimus, 1330,55 Eur PVM ir 272,59 Eur PVM delspinigių. Inspekcija nagrinėjo ir vertino atleidimą nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių.

Ketvirta, pagal Inspekcijos 2021-10-13 pateiktą informaciją, Pareiškėjai GPM delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014-05-03 iki 2019-10-30.

Penkta, kaip informavo Inspekcija, Pareiškėjai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija) nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė, ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais), kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas atvejais, kai tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme. Pagal 2018 m. birželio 28 d. MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Pagal šio straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos.

Taigi, apibendrinant išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad galimybė mokesčių mokėtojui būti atleistam nuo apskaičiuotų delspinigių numatyta tik išpildžius šiame įstatyme nustatytas sąlygas, t. y. jei mokesčių mokėtojas mokestį sumoka per 20 dienų nuo mokesčio deklaracijos pateikimo arba jeigu, mokesčių mokėtojo prašymu sudarius periodinių mokėjimų grafiką, mokestis pagal šį grafiką sumokamas per dvejus metus.

Kaip minėta anksčiau, Pareiškėja deklaruoto GPM pagal nustatytą Periodinių mokėjimų grafiką nesumokėjo, t. y. Pareiškėja neišpildė įstatyme nustatytų sąlygų, todėl, remiantis išdėstytomis nuostatomis, nepriklausomai nuo priežasčių, lėmusių mokesčių nesumokėjimą pagal nustatytą Periodinių mokėjimų grafiką, nėra teisinės galimybės atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų GPM delspinigių remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Dėl atleidimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija, konstatuodama Pareiškėjos kaltę, remiasi deklaracijų pateikimo faktu, tačiau, Pareiškėjos nuomone, sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą pirmiausia buvo būtina nagrinėti aplinkybes, lėmusias ne pačios GPM nepriemokos atsiradimo faktą, o aplinkybes, lėmusias tai, kodėl Pareiškėja, sudariusi periodinių įmokų mokėjimo grafiką, negalėjo jo tinkamai įvykdyti, kas ir turėjo įtakos delspinigių atsiradimui.

Komisija pažymi, kad vertinant šioje teisės normoje nustatytą atleidimo nuo delspinigių sąlygą – mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo – jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga siejama būtent su mokesčių įstatymų pažeidimu. Pagal MAĮ 138 straipsnį, mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmens elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog šioje teisės normoje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui. Ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius (pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A-438-2122/2011; 2019 m. vasario 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-364-968/2019). LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių) nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (pvz., LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A-81-261/2015).

MAĮ 40 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatyta mokesčių mokėtojų pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, t. y. teisingai apskaičiuoti mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Iš skundui pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėja MAĮ 40 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintos pareigos savalaikiai neįvykdė. Aplinkybė, kad Pareiškėja pateikė 2013 m. ir 2014 m. GPM deklaracijas, patvirtina, jog Pareiškėja sutiko su Inspekcijos nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais. Tačiau, kaip teisingai nurodė Inspekcija savo Sprendime, Pareiškėjos mokestinės prievolės buvo deklaruotos tik mokesčių administratoriui inicijavus Pareiškėjos kontrolės veiksmus. Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų galima būtų konstatuoti, jog Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nustatytu laiku negalėjo deklaruoti teisingas GPM sumas ir laiku sumokėti GPM, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė atleisti Pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl atleidimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Pareiškėjos nuomone, šioje situacijoje Covid-19 pandemija laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis arba H. N., įtakojusiomis tai, kad Pareiškėja negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sudarytą mokėjimų grafiką. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija nenurodė jokių motyvų, kodėl susiklosčiusi situacija negalėtų būti vertinama kaip H. N., cas fortuit ar vis absoluta aplinkybės.

Komisija pažymi, kad Inspekcija, vertindama galimybę atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių visiškai teisingai nurodė, kad LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, jog šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (H. N.) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir šių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15-141/2005; 2013 m. gegužės 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-941/2013). Komisija pažymi, kad Pareiškėjai pareiga sumokėti GPM atsirado už 2013–2014 m. mokestinį laikotarpį. Kadangi GPM ir šio mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį iki COVID-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo (už laikotarpį nuo 2014-05-03 iki 2019-10-30) Pareiškėja pagrįstai nebuvo atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo, nes šis pagrindas taikomas tik esant nenugalimai jėgai arba atsitiktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad LVAT pritarė mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareigai sumokėti mokestį atsiradus ne COVID-19 pandemijos metu, o dar iki ekstremaliosios padėties paskelbimo, t. y. nesant aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimos jėgos arba atsitiktinių aplinkybių poveikiui, mokesčių mokėtojas negali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo (2021 m. rugsėjo 15 d. adm. byloje Nr. eA-2713-968/2021). Jokių kitų duomenų apie aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių negalėjo numatyti, buvimą, Pareiškėja nenurodė. Todėl, Komisijos nuomone, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėjos atveju aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti H. N., cas fortuit ar vis absoliuta, nenustatyta ir pagrįstai neatleido Pareiškėjos nuo GPM delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl atleidimo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu Pareiškėja nurodo, kad pasisakydama dėl atleidimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Inspekcija nurodė, kad atleisti dėl sunkios ekonominės-socialinės padėties nėra pagrindo, nes Pareiškėja turi turto, gavo pajamų pagal verslo liudijimą, gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų, gautų buitinės technikos, baldų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kito turto pajamų, žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Tačiau Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai jos vykdoma veikla buvo draudžiama (apribota) ji patyrė ir deklaravo 19581,49 Eur išlaidų, kurios buvo reikalingos turto priežiūrai (šildymas, bendrieji komunaliniai patarnavimai), nepriklausomai nuo to, kad veikla buvo draudžiama. Taip pat Pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus, kurių mokslui ir išlaikymui taip pat reikalingos lėšos.

MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama; šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, kad MAĮ nuostatos atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1345-442/2020, 2010 m. birželio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A-442-807/2010; 2016 m. sausio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A-154-438/2016; 2018 m. sausio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A-94-261/2018). LVAT taip pat yra akcentavęs, jog tam, kad galėtų būti pasiremta MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti neginčytinai įrodyta, kad fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (pvz., 2021-09-29 nutartis adm. byloje Nr. A-2692-968/2021, 2011 m. sausio 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-254/2011; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-221/2011 ir kt.). Inspekcija Sprendime nurodė, kad Pareiškėja yra pateikusi Metinę pajamų deklaraciją už 2020 m., kurioje deklaravo 4449 Eur gautų pajamų pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, 140 Eur, 500 Eur ir 12278 Eur gautų gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų bei 19581,49 Eur išlaidų sumą, 100 Eur gautų buitinės technikos, baldų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kito turto pajamų, 42,50 Eur gautų žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatyta, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1.3963 ha žemės sklypas, esantis adresu Totorinės k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav. (asmeninė nuosavybė) vidutinė rinkos vertė 7530 Eur; 2 (du) 0.3613 ha žemės sklypai, esantys adresu Padvarionių k., Trakų sen., Trakų r. sav., vidutinė rinkos vertė 3327 Eur ir 233 Eur (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė); 0.37 ha žemės sklypas, esantis adresu Padvarionių k., Trakų sen., Trakų r. sav., vidutinė rinkos vertė 3327 Eur (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Pažymėtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2003-2006 m. Taip pat primintina, kad Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2013 m. disponavo 2053339 Lt, 2014 m. – 882894 Lt piniginėmis lėšomis, kurių nedeklaravo ir kurių šaltinių negalėjo pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka, taigi, Pareiškėjos kitos pajamos 2013 m. sudarė 1026669,50 Lt (2053339:2) (297344,04 Eur), 2014 m. – 441447 Lt (882894:2) (127851,89 Eur).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjai reikalinga valstybės parama. Tokių įrodymų nepateikė ir pati Pareiškėja. Aplinkybė, kad Pareiškėja tuo laikotarpiu, kai jos vykdoma veikla buvo draudžiama, patyrė 19581,49 Eur turto priežiūros išlaidų ir turi tris nepilnamečius vaikus, kurių mokslui ir išlaikymui reikalingos lėšos, esant nurodytai gautų pajamų per laikotarpį nuo 2013 m. iki 2020 m. ir turėto tuo metu nekilnojamojo turto apimčiai, nepaneigia Pareiškėjos galimybės įvykdyti mokestines prievoles pagal 2019-05-07 Pareiškėjos prašymą sudarytą Periodinių įmokų mokėjimo grafiką (2019-11-28, 2020-05-28, 2020-11-28, 2021-05-28). Komisijos vertinimu, tai, kad mokestiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, yra pačios Pareiškėjos pasirinkto atsiskaitymo su valstybės biudžetu modelis. Todėl Komisija pritaria Inspekcijos pozicijai, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti taikomos ir šiuo pagrindu nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo Pareiškėja negali būti atleista.

Dėl atleidimo remiantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais

Pareiškėja teigia, kad yra pagrindas ją atleisti nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo bei protingumo kriterijais. Teigia, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, valstybė sudarė sąlygas mokesčių mokėtojams deklaruoti mokesčius išvengiant sankcijų, numatė šio proceso mechanizmą, tačiau negalėjo numatyti, kad 2020 metais prasidės Covid-19 pandemija ir dalis verslų ir veiklų bus draudžiamos ar ribojamos ir realiai mokėtojai negalės tinkamai pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe bei laiku ir be pasekmių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Pareiškėja nurodo, kad patikrinimas tęsėsi beveik metus laiko, mokesčių administratorius nedėjo visų pastangų atlikti mokestinį patikrinimą per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį bei nesurinko jokios naujos informacijos, kuri nebūtų žinoma mokestinio tyrimo metu, t. y. mokesčių administratorius buvo pasyvus vykdydamas savo funkcijas.

Šiuo aspektu primintina Pareiškėjai, kad asmens pareiga mokėti mokesčius – konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia (be kita ko) konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų) reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas; LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556–646/2010). Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Taigi, kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą.

Pažymėtina ir tai, jog LVAT yra nurodęs, kad delspinigių skaičiavimas nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus elgesio, t. y. nuo patikrinimo akto surašymo laiko, ir pažymėjęs, jog tai priklauso nuo paties mokesčio mokėtojo, nes jis neturi jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Priešingai, mokesčių mokėtojas turi pareigą pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu mokesčių mokėtojas laiku būtų sumokėjęs mokesčius ir tokiu būdu tinkamai būtų įvykdęs savo pareigą sumokėti mokestį, dėl jo nebūtų reikėję atlikti mokestinį patikrinimą ir jam nebūtų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai (žr., pvz., LVAT 2009-09-10 nutartį adm. byloje Nr. A-442-877/2009, LVAT 2020-03-10 nutartį adm. byloje Nr. eA-3247-575/2020). Komisija nesutinka su Pareiškėjos teiginiu, kad Pareiškėja nevengia vykdyti mokestinių prievolių. Pareiškėjos netinkamas pareigų vykdymas mokesčių srityje yra konstatuotas 2019-05-21 Patikrinimo akte Nr. (21.222)FR0680-171 ir 2019-05-28 Patikrinimo pažymoje Nr. (21.222) FR0681-83. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2013 m. disponavo 2053339 Lt, 2014 m. – 882894 Lt piniginėmis lėšomis, kurių šaltinių negalėjo pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka ir kurios nebuvo deklaruotos. Taigi, buvo vengiama GPM mokėjimo į biudžetą ir siekiama mokestinės naudos. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėja Metines GPM deklaracijas už 2013 m. ir 2014 m. pateikė tik 2019-04-12, tuo tarpu mokestinis tyrimas pradėtas 2017-05-31, mokestinis patikrinimas pradėtas 2018-06-26. Be to, Pareiškėja, nors, Komisijos vertinimu, turėjo finansinę galimybę įvykdyti mokestines prievoles, vis dėlto, nesilaikydama Periodinio mokėjimo grafiko, remiantis MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, prarado galimybę būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo. Komisijos vertinimu, atleidus Pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo būtų nukrypta nuo delspinigių instituto esmės, t. y. užtikrinti valstybės biudžeto praradimų kompensavimą.

Aplinkybė, kiek laiko Inspekcija vykdė kontrolės veiksmus ir kad mokestinis patikrinimas buvo stabdomas, neturi jokios reikšmės atleidimo nuo delspinigių klausimo sprendimui, nes patikrinimo metu mokesčiai nebuvo apskaičiuoti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Inspekcija tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos Sprendimo išvadų, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-08-04 sprendimą ,,Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ Nr. (21.222) 500-183.

2. Neatleisti Pareiškėjos nuo 30204,95 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.