Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-07-17 · Civilinė byla Nr. 2LP-29337-819/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-17
Bylos Nr.
2LP-29337-819/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18062-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius, PLUSPLUS CAPITAL AS, „B2 Impact“, "Miesto gijos", Prime Leasing, UAB "Šeili"
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2LP-29337-819/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18062-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.11; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10; 3.2.7.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, akcinė bendrovė „Miesto gijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“, uždaroji akcinė bendrovė „Šeili“, antstolis Gintautas Puodžiukas.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Gintauto Puodžiuko 2026 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-26-19-10739 pradėtas nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vykdyti bet kokius tolimesnius vykdymo veiksmus šiose varžytynėse, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės ir priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis Gintautas Puodžiukas vykdo vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu. 2026 m. liepos 10 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-26-19-10739 (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo nuo 2026 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) specialioje interneto svetainėje adresu www.evarzytynes.lt paskelbė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto –areštuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalies (toliau – ir Butas), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), jų trukmė – 30 dienų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patvarkymu, tą pačią dieną pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti Patvarkymą, įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą pirma į pareiškėjui priklausantį turtą Rudaminoje bei skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis, priimdamas Patvarkymą, pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta eilė, pagal kurią turi būti vykdomas išieškojimas iš fizinio asmens. Antstolis nukreipė išieškojimą į vienintelį pareiškėjo gyvenamąjį būstą, nors pareiškėjas nuosavybės teise turi kitą nekilnojamąjį turtą – vertingą namo dalį bei kitus inžinierinius statinius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo būsto realizavimas yra kraštutinė priemonė, tuo tarpu Rudaminoje esantys pastatai nėra pareiškėjo gyvenamasis būstas, todėl šis pareiškėjo turtas turėjo būti vertinamas ir parduodamas pirmiausia. Pareiškėjo teigimu, jo vertė yra pakankama kreditorių reikalavimams tenkinti. Mini, kad Butas yra vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta, ten jis kartu su savo šeima yra įregistruoti ir faktiškai gyvena visą savo gyvenimą.

Pažymi, kad pareiškėjas 2026 m. birželio 18 d. taip pat buvo pateikęs antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir išieškojimo eilės tvarkos nustatymo. Jame prašė, kad antstolis atidėtų varžytynių skelbimą iki 2026 m. liepos 17 d. tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai suderinti tikslų skolos likutį su antstolio kontora ir galėtų pilnai atsiskaityti. Skolai padengti pareiškėjas pinigų būtų gavęs pagal paskolos sutartį iš fizinio asmens.

Argumentuodamas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pareiškėjas teigia, kad egzistuoja grėsmė, jog turtas bus realizuotas tretiesiems asmenims iki kol bus pilnai išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) jau prasidėjo. Butą pardavus, padariniai taps negrįžtami. Tokiu atveju teismo sprendimas praras visą prasmę, nes Butas jau bus trečiųjų asmenų nuosavybėje. Pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmų sustabdymas trumpam laikui nepadarys žalos išieškotojams, nes pareiškėjas nuosavybės teise turi turtą Rudaminoje.

Prašymas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtinto sąrašo atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kadangi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Taigi, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019).

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėjas sieja su tuo, kad antstolis, Patvarkymu paskelbdamas Buto varžytines, pažeidė CPK 664 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą. Butas, į kurį antstolis nukreipė išieškojimą, yra atsakovui priklausantis gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena, tačiau jis turi ir kito turto, į kurį antstolis gali nukreipti išieškojimą ir to turto, pareiškėjo teigimu, pakaktų visoms skoloms padengti.

Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, kas yra viena iš būtinų sąlygų pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pripažinti pagrįstu ir tenkinti, pažymi, kad teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų šioje bylos stadijoje kelia teismui abejonių jo tikėtinu pagrįstumu. Pareiškėjas, skundą grįsdamas aplinkybe, kad jo kito turto pakaktų antstolio iš pareiškėjo išieškomoms skoloms išieškoti, skunde taip ir nenurodo, kokia yra iš pareiškėjo antstolio išieškoma bendra skolos suma visose vykdomosiose bylose. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodo, kokia yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomo kito nekilnojamojo turto rinkos vertė, kurią jis įvardina kaip reikšmingą (vertingą). Nesant pateiktų duomenų apie šias bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, įrodymų joms pagrįsti, teismas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų negali pripažinti tikėtinai pagrįstu.

Nors pareiškėjas teisus, jog pagal CPK 664 straipsnį 5 dalį iš skolininkui priklausančio turto, kuriame jis gyvena, išieškoma paskiausiai, tačiau CPK 662 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Nagrinėjamu atveju Patvarkyme yra pateikti tam tikri duomenys apie iš pareiškėjo antstolio priverstinai išieškomų skolų dydį Patvarkyme nurodytose vykdomosiose bylose, kuris teismo skaičiavimu siekia 30 637,84 Eur. Patvarkyme taip pat yra duomenys apie antstolio jau nustatytą pareiškėjui priklausančio Buto rinkos vertę – 29 600 Eur. Gi duomenų, kokia yra pareiškėjo nurodomo kaip turimo kito nekilnojamojo turto vertė, nei šiame Patvarkyme, nei kituose prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pridėtuose dokumentuose nėra. Teismas, patikrinęs viešus duomenis apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 2026 m. sausio 1 d. – 104 000 Eur(www.registrucentras.lt) (apie inžinerinių tinklų rinkos vertę juose duomenų nėra), nustatė, kad pagal juos pareiškėjui priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies vertė tesiekia 11 700 Eur, kas paneigia pareiškėjo argumentus, kad pastarojo turto pakaktų visoms jo turimoms skoloms padengti.

Vien tai sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat trumpai pažymi, kad pareiškėjo teikiami argumentai, kad antstolis neišnagrinėjo anksčiau pareiškėjo antstoliui teikto prašymo, nereikšmingi vertinant pareiškėjo teikiamo skundo dėl Patvarkymo tikėtiną pagrįstumą. Mat skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas vertintinas pagal teikiamame skunde pareiškėjo išdėstytą jo faktinį pagrindą ir dalyką. Šiuo skundu dėl Patvarkymo pareiškėjas neteikia jokių reikalavimų, susijusių su jo nurodomu antstolio neveikimu, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo pareiškėjo skundą dėl Patvarkymo laikyti tikėtinai pagrįstu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152, 290-291, 510-512 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo L. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir