- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1952-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03935-2024-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- Energija plius
- Trečiasis asmuo
- ECO Siltumsūknis SIA
- Atsakovas
- MB „Eko šiluma namams“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Eko šiluma namams“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energija plius“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Eko šiluma namams“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ECO Siltumsūknis SIA,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energija plius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Eko šiluma namams“ 7 115 Eur skolą, 832,34 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens ECO Siltumsūknis SIA susiklostė pirkimo- pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti užsakytas prekes (Samsung šilumos siurblius), o atsakovė ir ECO Siltumsūknis SIA įsipareigojo šias prekes priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove. Per ilgą bendradarbiavimo laikotarpį, atsakovė ir trečiasis asmuo liko skolingos ieškovei 9 115 Eur, todėl, siekdami tinkamai vykdyti savo pinigines prievoles ieškovei, šalys sudarė 2023 m. lapkričio 29 d. Trišalę skolos dengimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo bendrą įsiskolinimą ieškovei padengti dalimis, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. sausio mėn. po 1 000 Eur. Šios trišalės skolos dengimo sutarties pagrindu atsakovė perėmė ECO Siltumsūknis SIA skolininko teises ir pareigas, ir taip atsakovė liko skolinga ieškovei 9 115 Eur. Iš pradžių atsakovė laikėsi sudaryto susitarimo ir ieškovei 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 5 d. atliko du mokėjimus po 1 000 Eur, tačiau daugiau jokių mokėjimų neatliko ir skolos likutis šiai dienai yra likęs 7 115 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad reikalavimas pareikštas pagal sąskaitas faktūras – 2022 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita faktūra yra apmokėta, tą patvirtina ir ieškovės pateikti duomenys, o kita sąskaita faktūra neegzistuoja, nes ji nebuvo siųsta atsakovei, nebuvo deklaruota VMI. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 29 d. Trišalė skolos dengimo sutartis niekaip nesusijusi su ginčo dalyku, todėl negali būti vertinama kaip įrodymas patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti. Trišalė skolos dengimo sutartis buvo pasirašyta ne dėl atsakovės skolinių įsiskolinimų. Susidarė situacija, kad atsakovė užsakė prekių iš ieškovės, sumokėjo 1 700 Eur avansą už prekes, tačiau ši atsisakė vykdyti įsipareigojimą, t. y. išduoti prekes, kol atsakovė nepasirašys šios Trišalės skolos dengimo sutarties, nes pati ieškovė yra skolinga už tiektas prekes, todėl atsakovė turi sumokėti jai papildomai. Jokių mokėjimų atsakovė neatliko, tačiau buvo priversta pasirašyti „Trišalę skolos dengimo sutartį“, kuri negali būti vertinama kaip skolos perkėlimas CK 6.115 straipsnio pagrindu, kadangi tokios atsakovės valios nebuvo.
Trečiasis asmuo ECO Siltumsūknis SIA atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad šiai dienai su ieškove visiškai atsiskaityta, neturi jokių pradelstų mokėjimų. Trišalė sutartis dėl skolos buvo pasirašyta ieškovės atstovui pareiškus, kad ji nevykdys ECO Siltumsūknis SIA užsakymo, už kurį jau buvo sumokėtas 1 700 Eur avansas, jei atsakovės atstovė nepasirašys ieškovės paruošto susitarimo dėl neva atsakovės skolos. Kadangi tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens vadovė yra tas pats asmuo, ieškovė tariamą „skolą“ perkėlė atsakovei. Ieškovė atsisakė išduoti prekes, kol nebus pasirašytas dokumentas Lietuvos įmonės vardu. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi jokių pradelstų mokėjimų ieškovei. Nėra nė vieno dokumento, įrodančio trečiojo asmens skolos sąsają su atsakove, nėra skolų suderinimo akto, nėra jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo apskritai buvo skolingas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7 115 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp ginčo šalių susiklostė komerciniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė pagal atsakovės užsakymus tiekė atsakovės klientams „Samsung“ šilumos siurblius. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė analogiški pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tik jau faktiškai vykdyti Latvijos Respublikoje.
Iš 2023 m. lapkričio 29 d. trišalio susitarimo matyti, jog ieškovė ir atsakovė, taip pat ir UAB „Veld“, nustatė, kad šiuo susitarimu patvirtinamas mokėjimo grafikas, kas mėnesį mokant po 1 000 Eur, pradedant nuo 2024 m. sausio mėnesio, taip devynis mėnesius mokant lygiomis dalimis, o paskutinį grafiko mėnesį – 2024 m. spalį – sumokant 115 Eur. Taigi, šalys tokiu būdu dalimis išdėstė bendros 9 115 Eur sumos mokėjimą. 2023 m. gruodžio 1 d. 11:07 val. atsakovės direktorė L. M. šį susitarimą pasirašė bei patvirtino elektroniniu parašu. Atsakovės direktorė, pasirašydama 2023 m. lapkričio 29 d. trišalį susitarimą pasirašė dokumentą, kuris yra galiojantis, teisiškai įpareigojantis ir sukeliantis teisines pasekmes tol, kol nėra įrodyta kitaip. Atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad yra užginčijusi šį trišalį susitarimą, kad kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo negaliojančiu ar panaikinimo ir pan. Be to, byloje atsakovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad egzistuotų koks nors sudaryto sandorio negaliojimo ab initio pagrindas. Nors atsakovės atstovė teisme nurodė aplinkybę, kad atsakovės direktorė susitarimo sudarymo metu buvo verčiama pasirašyti šį susitarimą, tačiau konkretesnių paaiškinimų apie šias aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti susitarimo sudarymo metu buvus atsakovės direktorės valios trūkumą pasirašyti šį susitarimą ar aplinkybių, dėl kurių sudarytas susitarimas būtų negaliojantis nuo jo sudarymo momento, egzistavimą. Atsakovė yra profesionali verslininkė, ne vienerius metus savo veiklą vystanti šioje rinkoje, o komerciniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės klostėsi mažiausiai nuo 2022 metų. Taigi, atsakovei dėl šių priežasčių yra taikomas aukštesnio atidumo standartas, todėl atsakovės argumentus, kad siekdama įvykdyti užsakymą pasirašė bet ką ir dėl to sudarytas susitarimas nesukelia jai jokių teisių ir pareigų, teismas laikė nepagrįstais. Be to, atsakovė dalį aptariamo 2023 m. lapkričio 29 d. trišalio susitarimo yra įvykdžiusi. 2024 metų sausio mėnesį atsakovė turėjo sumokėti 1 000 Eur dydžio pirmąją įmoką, o 2024 m. vasarį turėjo sumokėti dar vieną tokio paties dydžio įmoką. Šias sumas atsakovė sumokėjo dviem bankiniais pavedimais 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 5 d.
Šalies argumentai
Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas trišalis susitarimas sudarytas kaip trečiojo asmens skolų ieškovei perleidimo atsakovei sandoris pagal CK 6.115 straipsnį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Šios bylos kontekste kreditorių reiškia ieškovė, skolininką - ECO Siltumsūknis SIA, o trečiąjį asmenį - atsakovė. Perleidžiant skolą CK 6.115 straipsnio pagrindu ECO Siltumsūknis SIA sutikimas, taigi ir valia pasirašant šį susitarimą, nebuvo reikalingas. Kaip nurodyta CK 6.141 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju pradinio skolininko sutikimas nereikalingas, todėl atsakovės argumentai, kad 2023 m. lapkričio 29 d. trišalis susitarimas nėra susitarimas dėl skolos perkėlimo, nes ECO Siltumsūknis SIA niekaip neišreiškė tokios valios, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad vertinant trečiojo asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes ir rašytinius byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu vykdė finansines prievoles už trečiąjį asmenį, t. y. iš savo banko sąskaitos sumokėjo avansinį mokėjimą už, kaip nurodoma trečiojo asmens atsiliepime, trečiojo asmens atliktą prekių užsakymą. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys po sutarties sudarymo patvirtina faktą, kad toks skolos apmokėjimo būdas atitiko atsakovės interesus ir tikrąją valią.
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti 832,34 Eur palūkanų už vėlavimą sumokėti skolą. Šią sumą ieškovė skaičiuoja už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. ir nurodo, kad palūkanos paskaičiuotos atsakovei vėluojant apmokėti 2022 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą SER Nr. 69 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą SER Nr. 82. Byloje nustatyta, kad ieškovė sąskaitą-faktūrą SER Nr. 69 išrašė ne, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje 2022 m. rugpjūčio 26 d., o 2022 m. rugsėjo 22 d. bendrai mokėtinai 5 705,15 Eur sumai, kuri turėjo būti atsakovės apmokėta iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Ši sąskaita vienu mokėjimu buvo apmokėta 2022 m. rugsėjo 27 d., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokama sąskaita Nr. 69. Taigi, byloje net ir pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė šią sąskaitą apmokėjo ir tai padarė laiku, nepažeisdama nurodyto mokėjimo termino. 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra SER Nr. 82 išrašyta bendrai 5 233,86 Eur sumai ir turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 4 d. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad šios PVM sąskaitos-faktūros atsakovė nėra gavusi, o pačios sąskaitos net ir nėra, nes ji neįtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovė nors ir pateikė išrašą iš savo buhalterinės apskaitos sistemos, kurioje matyti, jog PVM sąskaita-faktūra SER Nr. 82 yra išrašyta, tačiau, kaip matyti iš kitų bylos duomenų, įprasta tarp šalių praktika buvo tokia, kad iš ieškovės gautas PVM sąskaitas-faktūras atsakovės direktorė pasirašydavo mobiliuoju parašu, tačiau ši sąskaita nėra atsakovės pasirašyta, o byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai pagrįsti, kad šią sąskaitą atsakovė yra gavusi. Byloje nėra nė vieno dokumento, pagrindžiančio, kad ši sąskaita atsakovei būtų buvusi siųsta ar kitaip pateikta, kad atsakovei būtų žinoma apie šios sąskaitos išrašymą ir prievolę, kylančią iš jos. Negana to, kaip matyti iš pačios sąskaitos-faktūros SER Nr. 82 turinio, ši sąskaita išrašyta už produkcijos pristatymą adresu Kalno gatvėje, Saldus mieste, Latvijoje, taigi už prekes trečiojo asmens klientams, tačiau sąskaitos SER Nr. 82 trečiajam asmeniui nėra išrašyta. Taigi, ieškovė prašomos priteisti iš atsakovės palūkanas skaičiuoja už trečiojo asmens finansinę prievolę ir tai daro už laikotarpį, kai aukščiau aptartas susitarimas dėl trečiojo asmens skolos perkėlimo atsakovei dar nebuvo sudarytas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pradelsė apmokėti 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą SER Nr. 69 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą- faktūrą SER Nr. 82, todėl reikalavimą dėl 832,34 Eur palūkanų priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė MB „Eko šiluma namams“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad tarp šalių susiklostė novacijos santykiai. Sprendime įžvelgtini tam tikri aktyvaus teismo požymiai, kadangi teismas faktiškai ex officio pripažino novacijos egzistavimą, kas neturėtų būti praktikuojama tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė jos pilnos esmės ir tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos pareigos. Teismas posėdyje ne tik kad neapklausė UAB „Veld“ atstovo, bet ir neįtraukė jo į procesą trečiuoju asmeniu, nors būtent šio juridinio asmens atstovas pasirašė trišalę skolos dengimo sutartį, kas leidžia daryti išvadą, kad galimai šis ginčo išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Veld“ teisėms arba pareigoms. Vertinant Sutarties tekstą lingvistiniu ir loginiu metodais, visiškai nėra aišku, kokia tiksliai prievolė yra perleidžiama atsakovei ir kokia prievolė pasibaigia, taip pat visiškai nėra aišku kas konkrečiai yra pirminis ieškovės skolininkas. Sutartis nėra ir negali būti laikoma novaciją patvirtinančiu dokumentu, kadangi nėra esminių jos bruožų. Sutartyje yra veikiau nustatyta ne novacija ar skolos perkėlimas atsakovei, bet skolos, kurios kilmė ir egzistavimo faktas atsakovei yra nežinomi, mokėjimų išdėstymo grafikas ar panašaus pobūdžio prievolės buvimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu nėra ir negali būti sukuriama nauja prievolė, bet veikiau konkretizuojama esamos prievolės vykdymo tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Energija plius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad L. M. įmonėms jau yra uždėtas areštas, galimai ji yra skolinga ne vienam verslo ir fiziniam subjektui ir jos machinacijos turėtų būti tiriamos Lietuvos finansinių nusikaltimų tarnybos ar prokuratūros. Visa įranga/visi šilumos siurbliai buvo išvežti, pristatyti L. M. klientams, apie tai yra įrodantys DPD kurjerių dokumentai išversti į lietuvių kalbą. L. M. nepasirodė nei viename teismo posėdyje, advokatė yra klaidinama ir jai meluojama, ko pasėkoje meluoja ir pati advokatė. Skolos mokėjimo grafikas buvo padarytas pačios skolininkės prašymu, ji pati paprašė skolą mokėti dalimis ir 1 000 Eur į mėnesį su ja pačia buvo suderinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių susiklostė komerciniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė pagal atsakovės užsakymus tiekė atsakovės klientams „Samsung“ šilumos siurblius. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė analogiški pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tik jau faktiškai vykdyti Latvijos Respublikoje. 2023 m. lapkričio 29 d. trišaliu susitarimu ieškovė ir atsakovė ir UAB „Veld“, kaip tiekėjas, patvirtino mokėjimo grafiką, kuriuo MB „Eko šiluma namams“ įsipareigojo 10 815 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei mokėti dalimis po 1 000 Eur pagal susitarime numatytą skolos mokėjimo grafiką.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7 115 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, nesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris - veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakove ir su tiekėju UAB „Veld“ sudarė Trišalę skolos dengimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo padengti 10 815 Eur įsiskolinimą ieškovei dalimis mokant kas mėnesį po 1 000 Eur pagal sutartyje numatytą skolos mokėjimo grafiką (pradedant nuo 2024 m. sausio mėnesio, devynis mėnesius mokant lygiomis dalimis, o paskutinį grafiko mėnesį – 2024 m. spalį – sumokant 115,00 Eur). CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 240- 916/2021). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė šį susitarimą pasirašė (2023 m. gruodžio 1 d. 11:07 val. atsakovės direktorė L. M. šį susitarimą pasirašė bei patvirtino elektroniniu parašu). Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek UAB „Veld“ atstovai pasirašė trišalį susitarimą, jis yra galiojantis, teisiškai įpareigojantis ir sukeliantis teisines pasekmes tol, kol nėra įrodyta kitaip.
Byloje nėra nustatyta duomenų, jog šis trišalis susitarimas būtų užginčytas, tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Taip pat byloje atsakovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad egzistuotų koks nors sudaryto sandorio negaliojimo ab initio pagrindas. Nors atsakovė nurodo, kad ji buvo verčiama pasirašyti šį susitarimą, tačiau šie jos teiginiai yra deklaratyvūs, nėra grindžiami įrodymais, todėl laikytini gynybine pozicija byloje siekiant išvengti prievolės vykdymo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra profesionali verslininkė, ne vienerius metus savo veiklą vystanti šioje rinkoje, o komerciniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės klostėsi mažiausiai nuo 2022 metų. Apeliantės teiginius, jog ji ginčo susitarimą pasirašė ne savo valia paneigia ta aplinkybė, jog 2024 metų sausio mėnesį atsakovė turėjo sumokėti 1 000 Eur dydžio pirmąją įmoką, o 2024 m. vasarį turėjo sumokėti dar vieną tokio paties dydžio įmoką, jas atsakovė sumokėjo dviem bankiniais pavedimais 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 5 d., kas patvirtina, jog atsakovė pradžioje vykdė trišalį susitarimą ir atliko dalinius mokėjimus pagal jį. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių sudarytas 2023 m. lapkričio 29 d. trišalis susitarimas dėl skolos dengimo yra pasirašytas ir patvirtintas, todėl įsigaliojęs ir vykdytinas bei sukeliantis teises ir pareigas. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad šis susitarimas nėra aiškus, neaišku iš kokios prievolės jis yra kildinamas, kas yra pirminis skolininkas, jog novacija neįvyko, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo laikyti šalių sudarytą ir pasirašytą, atsakovės dalinai vykdytą susitarimą negaliojančiu.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė UAB „Veld“ atstovo, jo neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau apeliantė nenurodo kokias aplinkybes turėtų patvirtinti ar paneigti UAB „Veld“ atstovas. Aplinkybė, kad UAB „Veld“, kaip prekių tiekėja, yra trišalio susitarimo šalis, savaime nepatvirtina, kad šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Iš trišalio susitarimo matyti, jog juo nėra numatyta jokia prievolė, susijusi su UAB „Veld“, trišaliu susitarimu yra numatyta tik atsakovės prievolė ieškovei – 10 815 Eur įsiskolinimo dengimas dalimis, kas ir yra šios bylos ginčo dalykas.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė jos pilnos esmės ir tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos pareigos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės mažosios bendrijos „Eko šiluma namams“ apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.