Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2065-603/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
2S-2065-603/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03471-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“
Kategorijos
  • 3.3.2.5Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Civilinė byla Nr. 2S-2065-603/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03471-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo atskirasis skundas civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl eksperto nušalinimo, suinteresuoti asmenys antstolis SUA1 , uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas PRS1su prašymais kreipėsi į antstolį SUA1 , prašydamas nušalinti nuo vykdomosios bylos 0010/26/00357 paskirtą kilnojamojo turo vertintoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Pajūrio autorika“ ir UAB „Lituka“ ir Ko. Nurodė, kad antstolis kilnojamojo turto vertės nustatymą yra pavedęs atlikti UAB „Pajūrio autorika“ ir UAB „Lituka“ ir Ko, tačiau paskirti turto vertintojai turi būti nušalinti CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais, kadangi turto vertintojai parinkti nepateikiant jokių duomenų, kokia bus turto vertinimo kaina, parinkti be turto vertintojų atrankos ir geriausios kainos gavimo, o antstolis net neinformavo pareiškėjo iš anksto apie turto vertintojų atrankas, nesudarė galimybės pačiam teikti turto vertintojų kandidatūras. Pareiškėjo teigimu, turto vertinimo kaina bus apmokama iš skolininko piniginių lėšų, todėl skolininkui ypač aktualu žinoti turto vertintojo įkainius, kokia kaina yra nurodyta antstolio ir turto vertintojo susitarime. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio be atrankos parinktas turto vertintojas jam kelio pagrįstų abejonių dėl jo ryšių su antstoliu bei galimos paslaugos kainos padidinimo. Be to, parinkta turto vertintoja UAB „Pajūrio autorika“ neturi ir patirties vertinant jūrų laivus, todėl kelia abejonių, ar turto vertintoja gebės įvertinti jūrų laivą, kurio vertinimas reikalauja ypatingai specifinių žinių.

Antstolis 2026 m. kovo 27 d. patvarkymu dėl vertintojų nušalinimo pareiškėjo prašymų netenkino ir, vadovaudamasis CPK 598 straipsnio 5 dalimi, prašymus kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nurodė, kad nėra žinoma CPK nurodyta informacija ar faktai, kurie leistų abejoti paskirtų vertintojų šališkumu ar kompetencija. Pareiškėjo pateiktame prašyme nėra jokios objektyvios informacijos, leidžiančios suabejoti paskirtų rinkos vertės nustatymui vertintojų kompetencija ar šališkumu. Pateiktas prašymas yra deklaratyvus ir jį galima suprasti kaip siekį vilkinti išieškojimo procesą. Antstolis netrukdo pareiškėjui pasiūlyti savo vertintojus, kurie nustatys areštuoto turto rinkos vertę. Taip pat nuroidė, kad paskirtiems turto vertintojams nustačius areštuoto turto vertę, pareiškėjas turės teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 681 straipsnis), o antstolis gavęs pareiškėjo prieštaravimus turės pareigą paskirti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 682 straipsnis). Pareiškėjo interesai, antstolio teigimu, dėl objektyvaus areštuoto turto įkainavimo nėra pažeisti.

Šalies argumentai

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo PRS1 prašymų dėl vertintojų/ekspertų nušalinimo. Nurodė, kad nutartis atskiruoju skundu yra neskundžiama.

Teisme 2026 m. balandžio 8 d. gautas pareiškėjo PRS1 atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties, kuriame nurodyta, jog teismas pareiškėjo prašymus dėl turto vertintojų nušalinimo išnagrinėjo pernelyg formaliai, byloje nebuvo atskleistos visos reikšmingos aplinkybės, teismas nebuvo aktyvus, ko iš jo reikalauja ypatingosios teisenos bylų specifika, ir dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad skundžiamos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog ši nutartis yra neskundžiama. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui išaikinta, kad CPK 598 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto nušalinimo klausimus, pasisakyta, jog ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. Pažymėjo, kad ir CPK 637 straipsnis, reglamentuojantis antstolio nušalinimo pagrindus ir nušalinimo klausimų išsprendimo tvarką, nenumato kitaip, negu numatyta CPK 612 straipsnyje, ir teismo nutartys dėl antstolio nušalinimo yra neskundžiamos atskiruoju skundu, t. y. taip pat negali būti apeliacijos objektu, ir nurodė jau priimtas teismų nutartis, kuriose išspręstas analogiškas teisinis klausimas.

Teismas nurodė, kad nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl eksperto nušalinimo, neskundžiama atskiruoju skundu, kadangi to nenumato įstatymas ir ji neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 612 straipsnis). Atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio skolininkui realizuoti, jo manymu, pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, kaip minėta, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, prašyti skirti ekspertizę ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) PRS1 pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d., prašydamas ją panaikinti ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties.

Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nušalinti ekspertus, neskundžiama. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-28541-867/2025, kuria buvo išspręstas identiškas eksperto nenušalinimo klausimas, rezoliucinėje dalyje nurodė galimybę teikti atskirąjį skundą. Pareiškėjo teigimu, kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą, taigi, teismas turi laikytis savo paties sukurtos pratiktos. Apelianto teigimu, teismams išlaikant nuoseklumą, ir nagrinėjamu atveju primta 2026 m. balandžio 1 d. nutartis dėl vertintojų nenušalinimo taip pat yra skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo, skundžiama 2026 m. balandžio 10 d. nutartis turi būti panaikinta, o pareiškėjo atskirasis skundas – priimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria išspręstas ekspertų vykdymo procese nenušalinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais ir ši taisyklė skiriasi nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyto ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais reguliavimo, kuris vykdymo procese, esant specialiajai taisyklei, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-302/2019, nutarties 10 punktas).

CPK 612 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. CPK 598 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka, jis (antstolis) šių asmenų (vertėjo ar eksperto) nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nei CPK 593 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatytas vykdymo proceso metu priimtų teismo nutarčių apskundimas, nei CPK 598 straipsnio 5 dalyje, nei kitose CPK nuostatose nenustatyta, jog nutartis, kuria apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl eksperto (ne)nušalinimo vykdymo procese, gali būti apskųsta atskiruoju skundu. Nušalinimo institutą reglamentuojančiose procesinės teisės normose taip pat nenumatytas eksperto nušalinimo klausimo apskundimas apeliacine tvarka (CPK 64–71 straipsniai).

Konstatuotina, jog CPK nenumato galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutarties, kuria apylinkės teismas išsprendė eksperto (ne)nušalinimo klausimą pagal CPK 598 straipsnio 5 dalį.

Dėl aptartų motyvų sprendžiama, kad nutartis dėl eksperto (ne)nušalinimo, kurią apylinkės teismas priėmė pagal CPK 598 straipsnio 5 dalį, neskundžiama ir negali būti laikoma apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose, kuriose spręstas analogiškas klausimas (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-509-227/2019; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-207-803/2017). Įvertinus teismuose priimtas nutartis sprendžiant ekspertų (ne)nušalinimo klausimą ir procesą tokiose civilinėse bylose, nustatyta, kad atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis spręstas eksperto nušalinimo klausimas, nebuvo priimami, o apeliaciniai procesai nutraukiami, o tokios praktikos laikomasi skirtinguose apygardų teismuose (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. e2S-251-413/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-912-538/2020; minėtaVilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-207-803/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nuo aptartos vieningai formuojamos sprendžiamo klausimo aspektu praktikos nenukrypta. Kaip matyti, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2026 m. balandžio 1 d. nutartį, motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog tokios nutarties apskundimas neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai, todėl ji yra neskundžiama (tai, kad nutartis neskundžiama, nurodyta ir nutarties rezoliucinėje dalyje). Todėl, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2026 m. balandžio 1 d. nutarties.

Nors apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakytas priimti jo atskirasis skundas, remiasi priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28541-867/2025, kurioje, patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš tiesų nurodyta galimybė dėl analogišku klausimu priimtos nutarties teikti atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog tokia priimta apylinkės teismo nutartis nesudaro pagrindo nesilaikyti aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos dėl nutarties, kuria išspręstas ekspertų (ne)nušalinimo klausimas, neskundžiamumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog horizontalios teismų praktikos skirtingi atvejai nelaikytini automatiškai formuojančiais precedentą, turint omenyje, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Kita vertus, pareiškėjo nurodyta apylinkės teismo nutartis nebuvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o aukštesnės instancijos teismuose šiuo klausimu laikomasi visiškai kitos praktikos nei kad pareiškėjo nurodoma pavienė apylinkės teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi teisinio pagrindo nagrinėjamu klausimu nukrypti nuo jau suformuotos praktikos analogiškose bylose ir vadovautis pavienio pobūdžio apylinkės teismo nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio pareiškėjui realizuoti teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis).

Apibendrinant išdėstytą pagrįstai konstatuota, kad dėl nutarties, kuria spręstas turto vertintojo (eksperto) nušalinimo klausimas, apeliacinis procesas negali būti pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tokioje nutartyje nurodęs, kad ji nėra skundžiama, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti apelianto (pareiškėjo)atskirojo skundo.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė