Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2952-640/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2S-2952-640/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08515-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
Antstolės Adomaitienės kontora
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2952-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08515-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolės Adomaitienės kontora, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos PRS1 2026 m. gegužės 8 d. skundas dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų, kuriuo prašoma įpareigoti antstolę išduoti patvarkymą, leidžiantį pareiškėjai PRS1 maksimaliąja sąlygine hipoteka tretiesiems asmenims įkeisti turtą – 6,72 a žemės sklypą bei 160,03kv. m. pastatą – gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos turto, t. y. 6,72 a. ploto žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 160,03 kv. m. ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Šiai dienai antstolė yra paskelbusi ir vykdo antrąsias pakartotines Turto varžytynes Nr. 322992, kuriose turtas parduodamas už 204 600 Eur pradinę pardavimo kainą. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su prašymu išduoti patvarkymą, kuriuo būtų leidžiama pareiškėjai maksimaliąja sąlygine hipoteka tretiesiems asmenims įkeisti turtą su sąlyga, kad hipoteka įsigalios, kai trečiasis asmuo, kuriam bus įkeistas nurodytas turtas skolų bei vykdymo išlaidų sumą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo hipotekos sutarties pasirašymo dienos ir ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 22 d. perves į antstolės depozitinę sąskaitą skolų ir vykdymo išlaidų sumą. Papildomai prašoma patvarkyme nurodyti, kad leidimas įkeisti turtą nurodytomis sąlygomis galioja iki 2026 m. gegužės 22 d. (imtinai). Pareiškėja taip pat prašė antstolės pateikti antstolės vykdomose vykdomosiose bylose iš pareiškėjos išieškomų skolų likučius bei antstolės vykdymo išlaidų sumą ir priimti patvarkymą, kuriuo turto pardavimas būtų sustabdytas. Antstolė atsakymo į pareiškėjos prašymą nepateikė, patvarkymo dėl leidimo įkeisti turtą sąlygine hipoteka neišdavė. Toks antstolės neveikimas yra neteisėtas. Pareiškėja turi galimybę padengti visas skolas ir antstolės vykdymo išlaidas. Skolos butų dengiamos skolintomis lėšomis. Skoloms padengti yra būtinas antstolės patvarkymas dėl leidimo pareiškėjai maksimaliąja sąlygine hipoteka įkeisti turtą pas notarą.

Antstolė 2026 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą Nr. -26-36-28356 dėl skundo netenkinimo, kuriuo nutarė 2026 m. gegužės 8 d. pareiškėjos skundo netenkinti; skundą su vykdomąja byla Nr. 0036/25/00950 perduoti Kauno apylinkes teismo Kauno rūmams. 2026 m. gegužės 8 d. pareiškėjos PRS1 prašymo dėl leidimo įkeisti sąlygine maksimaliąja hipoteka tretiesiems asmenims turtą - 6,72 a žemės sklypą bei 160,03 kv. m. pastatą - gyv. namą, esančius (duomenys neskelbtini) netenkinti. Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėjos/skolininkės reikalavimas yra nepagristas. Paaiškino, kad pareiškėja nededa maksimalių pastangų, o tai sudaro pagrindą spręsti apie pareiškėjos, kaip skolininko, nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, savo kaip skolininkės pareigų nevykdymą ir vengimą vykdyti neįvykdytas prievoles. Skolininkė teikė tik deklaratyvų prašymą nurodydama sau palankius neaiškius terminus, sąlygas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realią galimybe padengti skolą, nepateikė finansavimo dokumentų ir pan. Vien deklaratyvūs teiginiai / prašymai galimai ateityje surasti lėšų įsiskolinimui padengti nesudaro pagrindo tenkinti skolininkės prašymo leisti įkeisti maksimaliąja hipoteka areštuota turtą. Teismui tenkinus pareiškėjos reikalavimus ir patenkinus skundą, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota (faktiškai eliminuota) išieškotojo teisė atgauti skolą, kas iš esmės pažeistų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, kiltų pavojus sklandžiam viešųjų paslaugu teikimui, kas prieštarauja viešajam interesui. Išdavus vykdomąjį dokumentą, skolininkė ne karta žadėjo padengti skolą, tačiau šių pažadų nevykdė, o pateikiama informacija apie galimybę atsiskaityti nebuvo pagrista jokiais objektyviais duomenimis. Tai leidžia pagrįstai vertinti skolininkės veiksmus kaip sistemingą vengimą vykdyti savo prievoles bei bandymą vilkinti procesą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą dėl antstolės veiksmų teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkės skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolė nepriėmė skolininkės pageidaujamo patvarkymo dėl leidimo įkeisti turtą sąlygine hipoteka bei nesustabdė vykdomų varžytynių. Skunde ir prašyme apsiribojama deklaratyviais teiginiais apie ketinimą skolą dengti skolintomis lėšomis ateityje, tačiau nepateiktas joks susitarimas su finansuotoju ar trečiuoju asmeniu, nepateikti finansavimo galimybes patvirtinantys dokumentai, nesumokėta garantinė įmoka į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos teiginiai apie ketinimą atsiskaityti vertintini kritiškai, kadangi daugiau kaip vienerius metus jie nebuvo patvirtinti jokiais realiais veiksmais. Besibaigiant pakartotinėms antrosioms varžytynėms pareiškėja pateikė prašymą leisti areštuotą turtą įkeisti tretiesiems asmenims bei naują skundą dėl antstolės veiksmų. Po varžytynių laimėtojo nustatymo buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o 2026 m. birželio 15 d. – pareiškimas dėl antstolės nušalinimo. Vykdomasis dokumentas vykdyti pateiktas dar 2025 m. balandžio 17 d., iki šiol kreditorių reikalavimai nėra patenkinti, o vykdymo proceso pabaiga išlieka neapibrėžta. Antstolė neprivalo stabdyti vykdymo veiksmų vien remdamasi neįrodytais skolininkės ketinimais ateityje galimai atsiskaityti. Antstolės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, o skolininkės skundas yra nepagrįstas.

Antstolė pateikė atsiliepimą į skundą, teismo prašė netenkinti 2026 m. gegužes 8 d. pareiškėjos skundo ir prašė suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti varžytynių laimėtoją L. P.; įvertinti pareiškėjos procesinį elgesį ir, teismui nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, spręsti dėl procesinių sankcijų taikymo.

Šalies argumentai

L. P. pateikė poziciją ir nurodė, kad 2026 m. gegužės 11 d. dalyvavo varžytinėse ir įsigijo nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Už įsigytą turtą atsiskaityta nustatyta tvarka ir laiku. Dėl užsitęsusio turto perdavimo akto neišdavimo patiria nepatogumus ir yra priversta ieškoti laikino būsto, patiria finansinius nuostolius. Prašo teismo imtis priemonių, kad turto perdavimo aktas būtų išduotas kuo skubiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartimi skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 17 d. antstolei pateiktas Kazlų Rudos sav. notaro biuro notarės R. Miknevičienės vykdomasis įrašas Nr. 611/2025 dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškotojų A. K. bei V. K. naudai. 2025 m. balandžio 17 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-36-15256 priimti vykdomąjį dokumentą. 2025 m. birželio 2 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. 2025 m. birželio 18 d. dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ vertintojai, skolininkės atstovei K. K. buvo apžiūrėtas areštuotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 26 d. gauta UAB „Verslavita“ atlikta vertinimo ataskaita Nr. EKN-25-077. 2025 m. birželio 30 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo. 2025 m. liepos 30 d. paskelbtos pirmosios varžytynės. 2025 m. rugpjūčio 29 d. gautas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pranešimas apie varžytynių pabaigą. 2025 m. rugsėjo 3 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių. 2025 m. rugsėjo 16 d. paskelbtos antrosios varžytynės. 2025 m. gruodžio 1 d. priimtas patvarkymas dėl pakartotinių varžytinių skelbimo. 2026 m. balandžio 10 d. paskelbtos pakartotinės antrosios varžytynės. 2026 m. gegužės 7 d. gautas skolininkės prašymas išduoti patvarkymą, leidžiantį areštuotą turtą įkeisti maksimaliąja sąlygine hipoteka tretiesiems asmenims. 2026 m. gegužes 11 d. gautas VĮ Registrų centro pranešimas apie varžytinių Nr. 322992 pabaigą, paskelbtas laimėtojas. 2026 m. gegužės 11 d. priimtas pranešimas apie laimėtas varžytynes.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą išduoti patvarkymą, kuriuo būtų leidžiama maksimaliąja sąlygine hipoteka įkeisti tretiesiems asmenims turtą antstoliui pateikė 2026 m. gegužės 7 d. 18 val. 31 min., o skundą dėl antstolės veiksmų pateikė – 2026 m. gegužės 7 d. 18 val. 42 min. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolei yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti atsakymą į pareiškėjos prašymą, į tai, kad pareiškėjos skundas pateiktas tą pačią dieną, padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė terminų, numatytų AĮ, susijusių su asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimu. Teismas pritarė antstolės pozicijai, jog pareiškėjos pateikiama informacija apie galimybę atsiskaityti (jį patenkinus) nėra pagrista jokiais objektyviais duomenimis. Tai leido pagrįstai vertinti skolininkės veiksmus kaip sistemingą vengimą vykdyti savo prievoles bei bandymą vilkinti procesą. Skolininkė pateikė tik deklaratyvų prašymą, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių realią galimybę padengti skolą. Vien deklaratyvus prašymas galimai ateityje surasti lėšų įsiskolinimui padengti nesudarė pagrindo tenkinti skolininkės prašymo leisti įkeisti maksimaliąja hipoteka areštuotą turtą. Antstolės veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, AĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/25/00950 ir joje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjai priklausantis turtas 2024 m. lapkričio 14 d. įkeistas sutartine hipoteka, skolininkė – PRS1, kreditoriai – V. K., A. K., įkaito davėja – PRS1. Skolininkės prievolė užtikrinta hipoteka. 2024 m. lapkričio 14 d. buvo paskolos sutartis, patvirtinta Kazlų Rūdos sav. notaro biuro notarės R. Miknevičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Sutartinės hipotekos sutartyje 4 p. yra nustatyta, kad įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panašaus pobūdžio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo, kurie yra atskleisti kreditoriui ir yra nurodyti sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl patvarkymo leisti įkeisti turtą sąlygine hipoteka išdavimo, antstolei nepateikė hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl paskesnės hipotekos, o tokio sutikimo nesant, negali būti leidžiama pareiškėjai dar kartą įkeisti turtą maksimaliąją sąlygine hipoteka. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad jokių skolininkės teisių antstolės veiksmai/neveikimas nepažeidė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja turi galimybę padengti visas skolas ir antstolės vykdymo išlaidas. Skolos būtų dengiamos skolintomis lėšomis arba siūlomo pirkėjo instituto pagrindu. Skoloms padengti būtinas antstolės patvarkymas dėl leidimo skolininkei sąlygine hipoteka įkeisti turtą pas notarą.

Antstolė į pareiškėjos prašymą nereagavo ir niekaip į jį neatsakė. Tokiu neveikimu antstolė neteisėtai užkerta kelią pareiškėjai padengti visas skolas bei vykdymo išlaidas iki turto varžytynių pabaigos, pardavimo iš varžytynių akto išdavimo.

CPK leidžia skolas padengti iki Turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimo. Turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra išduotas, todėl pareiškėja turėjo teisę prašyti antstolės nurodyti tikslias skolų sumas ir vykdymo išlaidas bei išduoti patvarkymą dėl sąlyginės hipotekos nustatymo. Antstolė turi pareigą tokius pareiškėjos prašymus įvykdyti. Antstolė to nepadarė. Dar daugiau, negalima sutikti su teismo argumentacija neva pareiškėja tik teikia deklaratyvius prašymus. Priešingai – pareiškėja, turėdama galimybes pilnai padengti skolą per trečiuosius šaltinius, siekdama išsaugoti gyvenamąjį būstą, kreipėsi į antstolę su prašymu dėl leidimo turtą įkeisti sąlygine hipoteka. Teisės aktai tai leidžia, dėl ko teismo argumentai, neva pareiškėja tik bando vilkinti procesą, yra visiškai nepagrįsti

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirojo skundo netekinti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkė teikia tik deklaratyvų prašymą, nurodydama sau palankius neaiškius terminus, sąlygas, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realią galimybę padengti skolą, t. y. nepateikta sutartis / susitarimas su trečiuoju asmeniu, nepateikti finansavimo dokumentai ir pan.

Nuo pat vykdymo proceso pradžios skolininkei buvo žinoma apie skolą / įkeistą / areštuotą turtą / atliktą vertinimą / paskelbtas varžytynes, buvo suteikti protingi terminai skolai sumokėti gera valia, tačiau antstolės reikalavimų nevykdė bei nebendradarbiavo, teigdama, kad neprireiks pardavimų procedūros, kadangi viskas bus sumokėta, turi turto (duomenys neskelbtini), grožio kliniką (duomenys neskelbtini) ir t. t. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Viso vykdymo proceso metu pareiškėja buvo aktyvi tik teikdama skundus, t. y. likus kelioms dienoms iki antrųjų varžytynių pateikdama pirmąjį skundą, kuris Kauno apylinkes teismo nutartimi Nr. e2YT-39430-1084 buvo atmestas bei teikdama kartu prašymą ir antrąjį skundą likus vienai darbo dienai iki antrųjų pakartotinių varžytynių, visiškai nededant aktyvių / objektyvių veiksmų siekiant atsiskaityti su kreditoriumi.

Tokiais veiksmais (pateikdama prašymą bei po kelių minučių vėl pateikdama skundą likus iki antrųjų varžytynių vienai dienai, žinodama apie priverstinį vykdymą iš hipoteka įkeisto turto bei būsimiems namo pirkėjams teigianti, kad pardavimo procesas yra nutrauktas ir nebus vykdomas) skolininkė sąmoningai elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis bei vilkina vykdomojo dokumento įvykdymą.

Atsiliepimas

Išieškotojas A. K. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Taip pat prašo įvertinti pareiškėjos procesinį elgesį ir, teismui nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, taikyti CPK numatytas procesines sankcijas, įskaitant piniginės baudos skyrimą pareiškėjai.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nuo vykdomojo proceso pradžios 2025 m. balandžio mėn. pareiškėja neatliko nė vieno mokėjimo skolai dengti. Iki vykdomojo proceso pradžios ji vengė konstruktyvaus bendravimo dėl skolos grąžinimo, neatsiliepdavo į telefono skambučius, neatsakydavo į elektroninius laiškus bei SMS žinutes. Pradėjus vykdymo procesą pareiškėja ne kartą nurodė, kad įsiskolinimas bus padengtas artimiausiu metu. Buvo teikiama informacija apie tariamai planuojamą atsiskaitymą iš užsienyje esančių lėšų bei iš (duomenys neskelbtini) parduodamo turto, tačiau šie pareiškimai nebuvo įgyvendinti, o skola iki šiol nėra padengta. Pareiškėjos teiginiai apie ketinimą atsiskaityti vertintini kritiškai, kadangi daugiau kaip vienerius metus jie nebuvo patvirtinti jokiais realiais veiksmais t. y ji nei karto nepasinaudojo deklaruojama galimybe geranoriškai padengti skolą. Pareiškėja remiasi bendro pobūdžio teiginiais apie skolininko teises, tačiau neatsižvelgia į tai, kad šių teisių įgyvendinimas turi būti grindžiamas realiomis faktinėmis aplinkybėmis ir negali paneigti išieškotojų teisės į operatyvų bei efektyvų vykdomojo dokumento įvykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos procesinis elgesys parodo, kad skundas buvo pateiktas dar nesuteikus antstolei realios galimybės priimti procesinį sprendimą dėl pateikto prašymo. Tokia įvykių seka sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos argumentais dėl tariamo antstolės neveikimo ir leidžia vertinti skundą kaip formalų procesinį veiksmą, pateiktą nesulaukus jokio sprendimo dėl pateikto prašymo. Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti, ar pareiškėjos tikslas buvo realiai atsiskaityti su kreditoriais, o ne sustabdyti ar atidėti vykdymo proceso eigą. Pareiškėja, pateikdama prašymą leisti įkeisti turtą, nenurodė konkretaus finansuotojo, nepateikė jokio preliminaraus susitarimo, kredito pasiūlymo ar kitų dokumentų, leidžiančių spręsti, kad skola iš tikrųjų bus padengta.

Dėl nuolat teikiamų skundų, atskirųjų skundų, prašymų atnaujinti terminus, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei kitų procesinių pareiškimų vykdymo proceso trukmė tapo sunkiai prognozuojama. Nors vykdomasis dokumentas vykdyti pateiktas dar 2025 m. balandžio 17 d., iki šiol teisėti kreditorių reikalavimai nėra patenkinti, o vykdymo proceso pabaiga išlieka neapibrėžta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjos procesiniai veiksmai objektyviai lemia vykdymo proceso užsitęsimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimo atidėjimą. Dėl to kreditoriai netenka galimybės šias lėšas naudoti asmeniniams ar verslo tikslams, o ilgėjant procesui mažėja ir reali išieškomos sumos ekonominė vertė.

Patenkinus pareiškėjos prašymą kreditorių reikalavimų patenkinimas būtų dar kartą atidėtas, didėtų vykdymo išlaidos ir bendra skolos suma, o kreditorių teisė į veiksmingą ir savalaikį vykdymo proceso užbaigimą būtų nepagrįstai ribojama. Taip pat būtų pažeidžiami ir varžytynių laimėtojo teisėti interesai, kadangi šis asmuo negali naudotis teisėtai ir viešų varžytynių būdu įgytu turtu, nors varžytynės jau yra pasibaigusios ir jų laimėtojas yra sumokėjęs visą sumą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

AĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). CK 4.170 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.

Nustatyta, kad pareiškėja ir išieškotojai 2024 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartinės hipotekos (maksimalios hipotekos) sandorį, kuriuo skolininkė įkeitė aukščiau minėtą turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą). Hipoteka skolininkė (pareiškėja) užtikrino prievolę pagal 2024 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kazlų Rūdos sav. notaro biuro notarės R. Miknevičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Hipotekos 4.1 punkte numatyta, kad įkeičiamą daiktą (hipotekos objektą) draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Pastarajam draudimui išimtys hipotekos sutartyje nenumatytos. Tai reiškia, kad skolininkei leidimą pakartotinai įkeisti turtą gali suteikti ne antstolis, o būtent hipotekos kreditorius. Spręsti sutikimų dėl hipotekos įregistravimo išdavimo klausimus (t. y. išduoti tokį sutikimą) antstolis nėra kompetentingas (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1875-881/2018). Šiuo atveju nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmų (ne)teisėtumą neturėjo nagrinėti skolininkės prašymo pagrįstumo, kadangi antstolei nėra suteikti tokio pobūdžio įgaliojimai.

Įvertinus tai, kad skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja (skolininkė) prašė teismo įpareigoti antstolę jai leisti pakartotinai įkeisti jau įkeistą turtą ir antstolės atsisakymą vertino kaip pažeidžiantį pareiškėjos interesus, taip pat į tai, jog antstolė tokių įgaliojimų neturi, nėra pagrindo išvadai, jog antstolei atsisakius tokį leidimą suteikti (nepaisant jos perteklinai atlikto prašymo pagrįstumo vertinimo), nėra pagrindo išvadai, kad antstolė pažeidė skolininkės teises.

Nors 2026 m. gegužės 7 d. prašyme pareiškėja buvo suformavusi prašymą pateikti jai antstolės vykdomose vykdomosiose bylose iš pareiškėjos skolų likučius bei antstoles vykdymo išlaidų sumą, tačiau tos pačios dienos skunde, kurį antstolė atsisakė patenkinti, motyvų, susijusių su atsisakymu pateikti pareiškėjos prašomą informaciją, nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų, susijusių su tikslias skolų sumų ir vykdymo išlaidų nurodymo poreikiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nėra piktnaudžiavimas. Asmens kreipimasis į teismą ar antstolio veiksmų apskundimas yra garantuojama teisė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės veiksmai, teikiant skundą dėl antstolės veiksmų, savaime negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė