- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- e2-2618-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00818-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- UAB Abersta
- Kategorijos
- 2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abersta“ dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta bei galiojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IES1, kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Abersta“, kuriuo teismo prašo pripažinti, kad 2016 m. sausio 14 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ir yra galiojanti pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais (toliau – ir Žemės sklypas su statiniais, Turtas), kuria buvo įsigytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė 2015 m. liepos 10 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/07-01 (toliau – ir preliminari sutartis). Ji buvo sudaryta siekiant įsigyti iš varžytynių pardavinėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 1.4 punkte numatyta, kad šalys siekia įsigyti nuosavybės teises į sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytą turtą, pirkėjas (ieškovas) – asmeniniams poreikiamas, pardavėjas (atsakovas) – įmonės veiklos vykdymo tikslais. Preliminarios sutarties 1.4 punkte numatyta, kad ja šalys susitarė ne tik dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygų, bet ir ateityje derinti atliktinus veiksmus tokiu būdu, kad bendras nekilnojamojo turto sutvarkymo rezultatas būtų maksimaliai efektyvus abiejų turtą sudarančių pastatų ir sklypų atžvilgiu, kad tame tarpe tuo tikslu pirkėjas (ieškovas) suteikia sutartyje numatytą finansavimą ir suteikė informaciją apie nekilnojamojo turto įsigijimo galimą ekonominę vertę pardavėjui (atsakovui), kaip statybų veiklą vykdančiam verslo subjektui. Šalių poreikių tenkinimui buvo reikalinga atlikti tame tarpe tokius darbus, kurie derintini tarp šalių kaip gretimo sklypo su statiniu savininku, o atsakovė buvo (ir yra) statybos veiklą vykdanti įmonė, tad reikiamų darbų organizavimas ir vykdymas buvo numatytas kaip atliktinas atsakovės (pardavėjo). Preliminaria sutartimi susitarta dėl šalių įgytino nekilnojamojo turto dalių priklausomai nuo šalių suteikto finansavimo už varžytynių laimėjimo atveju sumokėtiną nekilnojamojo turto kainą.
Ieškovas paaiškina, kad preliminaria sutartimi susitarta, jog ieškovui įvykdžius įsipareigojimą iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. sumokėti į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą 115 000 Eur sumą, toks mokėjimas yra ieškovo atsiskaitymas už preliminarioje sutartyje Turtu1 įvardintą nekilnojamąjį turtą, t. y.: Žemės sklypas su statiniu. Tokį ieškovo ir atsakovės susitarimą patvirtina preliminarios sutarties 2.1; 2.2 ir 7.1.1 punktų nuostatos. Preliminaria sutartimi (10.1 punktu) šalys įsipareigojo notarinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. liepos 14 d., kad notarų biurą pasirenka pardavėjas (atsakovė). Ieškovas (pirkėjas) pilnai ir laiku įvykdė preliminaria sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, tai atlikdamas mokėjimo pavedimais: 2015 m. liepos 10 d. – 35 000 Eur; 2015 m. rugpjūčio 3 d. – 40 000 Eur; 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 40 000 Eur). Mokėjimo aplinkybė patvirtinta ir šalių 2016 m. sausio 14 d. susitarime dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 21 d. įgijo nuosavybės teises į preliminarioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ir į ieškovui perleistiną turtą. Atsakovė 2016 m. sausio 14 d. perdavė Turtą ieškovui. Atsakovui įgijus nuosavybės teises į Turtą, šalys sudarė 2016 m. sausio 14 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Susitarimu jo šalys patvirtino, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 21 d. įgijo nuosavybės teises į šalių siektą įsigyti nekilnojamąjį turtą, o ieškovė laiku ir pilna apimtimi įvykdė Preliminarios sutarties įsipareigojimą sumokėti 115 000 Eur. Atsakovė įsipareigojo sudaryti notarinės formos sandorį dėl nuosavybės teisių į Turtą perleidimo ieškovui ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 14 d. atsakovės pasirinktame notarų biure. Šalys susitarė, kad pasirašant susitarimą atsakovė perduoda, o ieškovas priima Turtą. Ieškovas patvirtino, kad iki susitarimo pasirašymo jis gavo Turto raktus ir garažo valdymo pultus. Ieškovas finansavo su priimtu Turtu susijusių darbų atlikimą.
Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. kovo 17 d. ieškovas finansavo Turto statybvietės sutvarkymo darbus atliekant mokėjimus atsakovei, viso 11 500 Eur sumai. Tai patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovas apmokėjo sąskaitas už Turto tvarkymo darbus 4 902,21 Eur. Ieškovas buvo geruose santykiuose su atsakove dar nuo 2009 m. Lietuvos Respublikoje 2020 m. vasario mėn. prasidėjo COVID-19 pandemija, ekstremalios situacijos pabaiga laikoma 2022 m. gegužės mėn. Pandemijos laikotarpiu darbų neatlikimą ir delsimą sudaryti notarinę Turto pirkimo pardavimo sutartį ieškovas vertino kaip sąlygotą galimai pateisinamų priežasčių, todėl 2022-2025 m. laikotarpiu, nors ir neturėdamas nuosavybės teisių į Turtą, ieškovas suteikė finansavimą atsakovės veiklos vykdymui, viso 22 600 Eur sumai. 2022 m. ieškovas pervedė atsakovei – 7 450 Eur, 2024 m. – 8 700 Eur, 2025 m. – 6 450 Eur. Visos Turto kainos sumokėjimas, Turto perėmimas, darbų Turte atlikimo apmokėjimas ir atsakovo veiklos finansavimas patvirtina, kad ieškovas tikėjosi, jog atsakovas įvykdys įsipareigojimą sudaryti Turto notarinį sandorį. Atsakovė į ieškovo raginimus sudaryti notarinį sandorį ėmė reaguoti pasiūlymais sudaryti sandorį dėl abiejų namų (t. y. ir ieškovui perleistino Turto) pardavimo, iš gautų lėšų sumokant ieškovui pelno dalį. Ieškovo netenkina atsakovo pasiūlymai, nes ieškovas Turtą siekė įsigyti asmeniniams poreikiams. Ieškovas siekia, kad tarp šalių sudarytas sandoris būtų įvykdytas taip, kaip susitarė jo šalys, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Ieškovo turimais duomenimis, Turtas nuosavybės teise tebepriklauso atsakovei
Ieškovas pažymi, kad Turtą atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė pasirašant 2016 m. sausio 14 d. Susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Pagrindinės sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės į Turtą perėjimo ieškovui pripažinimas nuo Turto perdavimo atitiktų faktines aplinkybes, sandoris būtų įvykdytas įmanomai artimai taip, kaip susitarė jo šalys. Ieškovas jau nuo 2015 m. gruodžio mėn. finansavo darbus Turte, todėl ieškovo nuosavybės teisių įgijimo į Turtą pripažinimas nuo Turto priėmimo būtų pagrįstas ir tuo aspektu, kad ieškovas patyrė ne tik Turto kainos, bet ir su Turtu susijusias išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu teismo prašo priimti atsakovės teikiamą ieškinio pripažinimą ir ieškovo ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai, neginčydama nei ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, nei ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015-07-1, kuria šalys susitarė, jog siekia įsigyti nuosavybes teises į sutartyje nurodomomis dalimis turtą, parduodamą iš varžytynių. Pirkėjas (ieškovas) asmeniniams poreikiams, pardavėjas (atsakovė) – įmonės veiklos vykdymo tikslais. Vienas iš sutartimi ketintų įgyti nekilnojamojo turto objektų – Žemės sklypas su statiniais (Turtas) (Preliminarios sutarties 1.1, 1.4 punktai). Preliminarios sutarties 2.1-2.3 punktais šalys susitarė, kad ieškovas sumoka atsakovei 115 000 Eur sumą dalimis (35 000 Eur ir 80 000 Eur sumomis). Ieškovo pateiktas 2026 m. gegužės 27 d. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas nurodytą sumą 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. rugpjūčio 3-4 d. pavedimais sumokėjo. Preliminarios sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovui sumokėjus atsakovei 115 000 Eur sumą, bus laikoma, jog ieškovas pilnai įvykdė įsipareigojimus, suteikiančius reikalavimo teisę į turtą, tame tarpe ir Žemės sklypą su statiniu, o Preliminarios sutarties 7.1.1 punkte buvo numatytą, kad už šios bylos ginčo turtą ieškovas bus laikomas atsiskaitęs įvykdžius savo įsipareigojimus, t. y. sumokėjęs 115 000 Eur sumą. Nurodytų aplinkybių neginčijo ir atsakovė, taigi laikytina, jog ieškovas pagal 2015 m. liepos 10 d. preliminarią sutartį su atsakove atsiskaitė.
Šalys 2016 m. sausio 14 d. taip pat sudarė susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, kurio 4 punktu buvo patvirtinta, kad ieškovas pilnai įvykdė įsipareigojimą sumokėti 115 000 Eur sumą už Žemės sklypą su statiniu, todėl ieškovui perleistinos nuosavybės teisės į pastarąjį turtą. To paties susitarimo 5 punktu susitarta, kad atsakovė įsipareigojo sudaryti notarinės formos sandorį dėl nuosavybės teisių į Turtą perleidimo ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 14 d., o sutartis turi būti sudaryta atsakovės pasirinktame notarų biure. Susitarimo 6-7 punktais šalys taip pat patvirtino faktą, kad Turtas atsakovės yra perduotas ieškovui. Susitarimo 8 punkte nurodyta, kad jis galioja nuo jo sudarymo datos iki pilno ir tinkamo įsipareigojimų įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais, kai sutarties objektas perduodamas, o kaina už jį sumokama, gali ir turi būti kvalifikuojama, jog buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti kiekvieno konkretaus ginčo faktines aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie tikrąją sutarties šalių valią sudarant konkretų susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015, ir kt.).
Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalis). CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
Tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Būtinos sąlygos nekilnojamojo turto sutarčiai sudaryti yra: sutarties dalykas (turtas, CK 6.396 straipsnis) ir sutarties kaina (CK 6.397 straipsnis). Be šių elementų sutartis negali būti sudaryta, o jei buvo sudaryta negalioja.
Tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 28 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2015 m. liepos 10 d. preliminarios sutarties pasirašymo metu neturėjo subjektinės teisės į ginčo turtą. Atsakovė nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo 2015 m. rugpjūčio 21 d. turto varžytynių akto Nr. 15/08/01, 2015 m. gruodžio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 ir 2019 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Matyti, kad 2015 m. gruodžio 15 d. pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas, o 2019 m. birželio 18 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas. Kaip minėta, ginčo dėl pinigų sumos sumokėjimo nėra, o 2016 m. sausio 14 d. susitarimu šalys patvirtino, jog ieškovui perleistinos nuosavybės teisės į pastarąjį turtą ir įsipareigota sudaryti notarinės formos sutartį. Taigi abiejų susitarimų, t. y. 2015 m. liepos 10 d. preliminarios sutarties ir 2016 m. sausio 14 d. susitarimo visuma sudaro pagrindą spręsti dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat pažymėtina, kad nors susitarime buvo nurodyta, iki kada turi būti sudaryta notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, kaip minėta, susitarimo 8 punkte akcentuota, jog jis galioja iki visiško susitarimu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Tai reiškia, kad 2017 m. liepos 14 d. terminas naikinamasis. Nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl konkretaus nekilnojamojo turto perdavimo nuosavybės teise už konkrečią pinigų sumą, t. y. yra sutarties dalykas ir kaina, pateikti ieškovo įrodymai, patvirtinantys lėšų investavimą į ginčo objektą po 2016 m. Taip pat 2016 m. sausio 14 d. įvyko turto perdavimo momentas, todėl šiuo atveju nėra atliktas tik nuosavybės teisės perėjimo fakto įregistravimas. Įvertinus tai, kad 2016 m. sausio 14 d. susitarime yra konstatuotas pinigų sumokėjimo faktas, nurodytas sutarties objektas ir nurodyta, jog turtas yra perduodamas pasirašant susitarimą, spręstina, jog būtent 2016 m. sausio 14 d. susitarimas laikytinas pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad 2016 m. sausio 14 d. tarp šalių buvo sudaryta ir yra galiojanti pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo su statiniais įgijimo, kuria ieškovas iš atsakovės įgijo Žemės sklypą su statiniais.
Atsakovei sutikus su ieškiniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 1 838 Eur dydžio žyminį mokestį. Įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, ieškovas teismui nepateikė. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 838 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškovo IES1 ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad 2016 m. sausio 14 d. tarp ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta ir yra galiojanti pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto, kuria ieškovas IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įgijo žemės sklypą su statiniais, t. y. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .
Priteisti ieškovui IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 838 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.