Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės–Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Aktiva Finance Group OU skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės–Stakeliūnės veiksmų.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Antstolė Nemira Šiugždaitė–Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/26/00317 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės SUA2 išieškotojos Aktiva Finance Group OU (toliau – išieškotoja, pareiškėja), naudai.

Išieškotoja antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti sąskaitą Nr. 8.

Antstolė skundo netenkino ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė teismui taip pat pateikė prašymą: 1) pripažinti, kad pareiškėjos atstovės UAB „Julianus Inkaso“ veiksmai, teikiant sistemingus analogiškus skundus, laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, skirti pareiškėjai maksimalią 5 000 Eur baudą; 3) vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, 2 500 Eur paskirtos baudos priteisti antstolei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Taip pat atmetė antstolės prašymą dėl baudos Aktiva Finance Group OU skyrimo.

Antstolė Nemira Šiugždaitė–Stakeliūnė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2026 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti Aktiva Finance Group OÜ baudą, ir skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos priteisti antstolei Nemirai Šiugždaitei–Stakeliūnei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės–Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria asmeniui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolė Nemira Šiugždaitė–Stakeliūnė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti atskirąjį skundą ir perduoti jį nagrinėti apeliacine tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 334 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo proceso teisės principų. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą atskiruoju skundu gali būti skundžiamos nutartys, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Skundžiama nutartis eliminuoja galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadas aukštesnės instancijos teisme. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad nutartys atsisakyti priimti procesinius dokumentus yra skundžiamos, nes jos riboja asmens teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis);

teismas formaliai konstatavo, kad nutartis dėl baudos neskyrimo nėra skundžiama, tačiau neįvertino, kad skundžiamas buvo procesinis sprendimas (atsisakymas taikyti CPK 95 straipsnį), neatsižvelgė į tai, jog piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas skirtas viešojo intereso apsaugai;

antstolė kreipėsi dėl sistemingo, pasikartojančio ir analogiško pobūdžio skundų teikimo, kuris didina teismų darbo krūvį, vilkina procesą, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus;

teismų praktika nėra vienareikšmė, nėra suformuota kasacinio teismo išaiškinimo, aiškiai draudžiančio tokio pobūdžio skundus;

atsisakymas priimti skundą yra neproporcinga procesinė priemonė, nes visiškai eliminuoja galimybę ginčyti galimai neteisėtą sprendimą, nesudaro sąlygų formuotis vienodai praktikai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumato, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju antstolė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakyti priimti antstolės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas antstolės prašymas dėl baudos išieškotojai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Antstolė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog skundžiama nutartis užkerta kelią apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo atsisakymo skirti baudą teisėtumą ir pagrįstumą; teismo atsisakymas nagrinėti šį klausimą apeliacine tvarka iš esmės paneigia CPK 95 straipsnio paskirtį; teismų praktika nėra vienareikšmė, nėra suformuota kasacinio teismo išaiškinimo, aiškiai draudžiančio tokio pobūdžio skundus; atsisakymas priimti skundą yra neproporcinga procesinė priemonė, nes visiškai eliminuoja galimybę ginčyti galimai neteisėtą sprendimą, riboja asmens teisę į teisminę gynybą bei nesudaro sąlygų formuotis vienodai praktikai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Šiose nuostatose nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Be to, teismo nutartis, kuria išsprendžiamas baudos paskyrimo, panaikinimo ar sumažinimo klausimas, taip pat neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, jog nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netenkino antstolės prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neužkirto kelio tolimesnei bylos eigai, nebuvo kliūtis pradėti procesą.

Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad teismo nutartis, kuria yra atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacijos objektu gali būti tik teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas, ir dėl šios nutarties atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-121-516/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1132-790/2020, 2022 m. rugsėjo 29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-933-330/2022, 2026 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-250-577/2026).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis riboja teisę į teisminę gynybą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinis procesas pagrįstas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teisė nėra absoliuti. Įstatymų leidėjas nustato jos ribojimus ir įgyvendinimo tvarką, kurios turi būti laikomasi.

Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Aukščiau šioje nutartyje nurodyta, kad tos pačios pakopos ir aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios pačios praktikos, jog CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismų praktika šiuo klausimu nėra vienareikšmė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo, pateikto dėl nutarties, kuria buvo atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmimo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas). Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.