Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal APA1 skundą dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-313-2026 (toliau – Nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais, jog sulaikytas VSAT pareigūnų jis elgėsi pilietiškai, vykdė visus nurodymus, pateikė asmens ir transporto priemonės dokumentus, leido pareigūnams apžiūrėti automobilį. Į vietą atvykęs pamainos vyresnysis nieko nepaaiškinęs pareikalavo atiduoti automobilio raktelius, o pareiškėjui paklausus kuo jis yra įtariamas ir dėl kokios priežasties turi atiduoti raktelius, buvo prievarta ištrauktas iš automobilio, paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai.

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ( ANK 641 straipsnis ). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas ( pareigūnas ), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurio padarymą jam paskirta 90 Eur dydžio bauda, dėl to, kad jis 2026 m. gegužės mėn. 1 d. 15.50 val. Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Mikališkių kaimo prieigose nevykdė teisėto VSAT pareigūno reikalavimo pateikti automobilio raktus, o juos ištraukęs iš užvedimo spynelės išmetė per langą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023, 2AT-46-697/2024).‏‏‎ ‏‏‎

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.

Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, pareigūnas, kurio reikalavimų neva nevykdė pareiškėjas, vaizdo body kamera nefiksavo, tačiau iš kitų pareigūnų padaryto vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad pareiškėjas, sėdėdamas automobilyje klausia prie jo priėjusio pareigūno kuo jis yra įtariamas ir dėl kokių priežasčių turėtų atiduoti raktelius. Pareiškėjas bendrauja ramiai ir pagarbiai. Priėjęs pareigūnas jokių objektyvių paaiškininų nepateigia, tik pasako, kad dėl pareiškėjo saugumo jis turėtų atiduoti raktelius ir atidaręs automobilio dureles ištempia vairuotoją iš automobilio, paguldo ant žemės ir uždeda antrankius. Pareiškėjas visiškai nesipriešina.

Kaip minėta, administracinis nusižengimas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – asmuo turi suprasti, kad nevykdo teisėto nurodymo, ir norėti taip elgtis. Tuo momentu, kai pareigūnas naudojo fizinę jėgą (traukė iš automobilio, guldė ant žemės), pareiškėjas visiškai nesipriešino, jo veiksmai buvo pasyvūs, ir darytina išvada, kad sąlygoti išgąščio ir nesupratimo apie situaciją, kadangi jokie paaiškinimai iš pareigūno pusės nebuvo pateikti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija neįrodė visų būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina subjektyviosios (tiesioginės tyčios) ir objektyviosios (aiškaus teisėto reikalavimo) nusižengimo pusės nebuvimą asmens veikoje. Nesant nusižengimo sudėties, Institucijos priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinės atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-313-2026 (ROIK:26301441692) ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.