- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2-7827-1141/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01665-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- IES1, IES1ieškinį
- Atsakovas
- ATS1, ATS1 priešinį
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant ieškovei IES1, jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei, atsakovui ATS1, jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Danieliui Svorobovičiui (Daniel Svorobovič),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo ir pagal atsakovo ATS1 priešinį ieškinį ieškovei IES1 dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) 2026 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti ieškovės ir atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) sutartimi dėl apskaitos įrašo panaikinimo (toliau – ir Sutartis) nustatytą ir 2023 m. birželio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT/4915-470/2023 (toliau – ir Sprendimas) patvirtintą išlaikymo dukrai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vaikas, Dukra) dydį ir priteisti iš atsakovo Dukrai išlaikymą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki Dukros pilnametystės po 423 Eur periodinių išmokų, įmoką atliekant kiekvieno mėnesio 15 d., išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinys priimtas teismo 2026 m. gegužės 8 d. rezoliucija.
Ieškovė nurodė, kad Sprendimu atsakovui buvo nustatytas išlaikymas Dukrai iki jos pilnametystės mokant po 270 Eur kiekvieną mėnesį. Pasak ieškovės, nuo Sprendimo priėmimo praėjo beveik 3 metai, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių turi būti peržiūrėtas minėtas teismo Sprendimas, o priteisto išlaikymo nepilnamečiui Vaikui dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras. Jos žiniomis, atsakovas dirba, tačiau kiek tiksliai uždirba atsakovas, ieškovei tiksliai nėra žinoma. Ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra apie 1 100 Eur, taip pat 129,50 Eur valstybės mokama išmoka. Dukros poreikiai, anot ieškovės, yra stipriai išaugę. Dukrai yra beveik 8 metai, ji jau lanko mokyklą, būrelius, t. y. zumbą, chorą ir teatrą. Visi šie užsiėmimai Vaiko lavinimui yra mokami, todėl ieškovė tenkinti visų Dukros poreikių nebeįstengia. Dukros poreikiai šiai dienai jau ir taip yra apriboti, kadangi papramogauti (pvz. nueiti į kiną, baseiną ir pan.) jai tenka ne itin dažnai. Dukra yra stropi ir gabi, todėl ypatingas dėmesys skiriamas jos lavinimui. Ieškovė pažymėjo, kad Dukros imunitetas yra silpnas, todėl jai yra nuolat perkami papildai stiprinti imunitetą. Apsilankymai pas gydytojus ir įvairios vakcinos yra mokamos, todėl Dukros sveikatos priežiūra taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Be to, su amžiumi padidėjo ir Vaiko poreikiai maistui, drabužiams, ir pan. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog kai vyko išlaikymo byla, buvo priimta tinkamu laikyti 270 Eur išlaikymo dydį vaikui, todėl su šiuo dydžiu ieškovė sutiko, nors laikui bėgant ir Vaikui augant priteisto išlaikymo nepakakdavo. Ieškovė nurodė bandžiusi su atsakovu gražiuoju kalbėti, kad jis teiktų didesnį išlaikymą, tačiau susitarti nepavyko.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešinį ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, nuginčyti atsakovo tėvystę nustatant, kad atsakovas nėra Vaiko biologinis tėvas, pakeisti Sprendimą – nutraukti priteistą išlaikymą ir nustatyti, kad atsakovas nuo Sprendimo priėmimo dienos neturi pareigos teikti išlaikymą Vaikui. Priešinis ieškinys priimtas teismo 2026 m. birželio 4 d. rezoliucija.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrindė dvejų esminių sąlygų, dėl kurių galima padidinti išlaikymą Vaikui – kad iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų turtinė padėtis arba iš esmės pasikeitė Vaiko poreikiai. Pasak atsakovo, ieškovės paskaičiuoti Vaiko poreikiai nėra aiškiai pagrįsti nei argumentais, nei įrodymais. Atsakovas nurodė, kad ieškovė net neįrodinėja, kaip pasikeitė Vaiko poreikiai, ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie liudytų, kad nuo Sprendimo, kuriuo Vaikui iki jo pilnametystės buvo priteistas 270 Eur dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra padidintas iki 288 Eur, priėmimo iš esmė pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas pastebėjo, kad ji tikrai niekaip nepasikeitė. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę, o darbo užmokestis šiuo metu yra sumažėjęs. Tuo tarpu ieškovė yra pakeitusi gyvenamąją vietą – persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dėl ko padidėjo buto nuomos kaina bei pragyvenimo lygis. Atsakovas paaiškino, jog vienos minimalios mėnesio algos dydis nuo 2026 metų atskaičius mokesčius yra 847 Eur, o iš šios sumos atskaičius vaiko pinigus (129,50 Eur), Vaikui tenkanti minimali išlaikymo suma yra 717,50 Eur. Kadangi abu tėvai turi išlaikyti Vaiką, tai vienam tėvui tenkantis išlaikymo dydis yra 358,75 Eur. Atsakovas be periodinio mokėjimo – 288 Eur papildomai taip pat prisideda prie Vaiko išlaikymo. Jis pirko Dukrai kompiuterį, kurio kaina 735 Eur, taip pat skyrė 270 Eur mokymosi priemonėms, bendra suma sudaro 1 005 Eur, neskaitant kitų smulkių išlaidų. Anot atsakovo, ieškovė neprivalo įrodyti 717,50 Eur minimalaus Vaikui skiriamo išlaikymo dydžio, tačiau ieškovė prašo priteisti 423 Eur, o tai reiškia, kad ieškovė per mėnesį skiria 846 Eur išlaikymą, ir šį didesnį poreikį ji turi pagrįsti įrodymais. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis apskritai abejoja, ar Dukra yra atsakovo vaikas. Šalių skyrybos įvyko dėl ieškovės neištikimybės, bet atsakovas, norėdamas santuoką nutraukti kuo greičiau, to neakcentavo. Tuo metu jis dar galvojo, kad Dukra yra jo. Kai ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru, persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji be atsakovo sutikimo kartu išvežė ir Vaiką, jau tokiu būdu apsunkindama bendravimą su Vaiku, bei pradėjo riboti pasimatymus ir bendravimą su Dukra.
Ieškovė atsiliepime į priešinį ieškinį prašė atmesti atsakovo reikalavimus. Nurodė, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, jog atsakovas nėra Vaiko tėvas. Ieškovė paaiškino, kad nors atsakovas teigia nupirkęs Dukrai savo lėšomis kompiuterį, tačiau šį kompiuterį jis kartu su savo tėvais buvo pažadėjęs nupirkti dar prieš metus laiko gimtadienio ir rugsėjo 1-osios proga, todėl tai yra vienkartinė dovana, o ne kasdienio išlaikymo užtikrinimas. Ieškovė paaiškino, kad Vaiko ugdymo ir sveikatos išlaidos tenka išskirtinai ieškovei. Pavyzdžiui, už Dukrai reikalingus akinukus ir (duomenys neskelbtini) patikrą mokėjo pati ieškovė, atsakovo prisidėjimas prie didesnių Vaiko pirkinių yra nereguliarus ir neatitinka realių kasdienių Vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad persikėlus į (duomenys neskelbtini) išaugo būsto nuomos ir pragyvenimo išlaidos, o atsakovas neteikė jokių prieštaravimų, kad ieškovė išsikraustytu su Dukra gyventi į (duomenys neskelbtini). Persikėlimas gyventi į didmiestį buvo sąlygotas geresnių darbo sąlygų, perspektyvų Vaikui ugdymo procesuose.
Šalies argumentai
Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo siūlomas 330 Eur mėnesinis išlaikymo dydis yra visiškai nepakankamas, nesukuriantis realių prielaidų užtikrinti tinkamas ir visapusiškas Dukros vystymosi, ugdymo bei sveikatos priežiūros sąlygas. Nurodė, kad Dukrai diagnozuoti regėjimo sutrikimai, dėl kurių buvo būtina skubiai įsigyti korekcinius akinius, už kuriuos sumokėjo 212 Eur, taip pat pasirengimui mokyklai buvo patirtos papildomos išlaidos, be to, mokslo metų pradžioje renkamas mokestis pratyboms – 85 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad kadangi mokykloje nėra prailgintos dienos grupės, kad Vaikas nebūtų paliktas be priežiūros ieškovės darbo valandomis, Dukra užregistruota į (duomenys neskelbtini) meno mokyklą, kurios mėnesinis mokestis – 20 Eur, taip pat papildomai kainuoja smuiko pamokos, instrumento nuoma ar įsigijimas. Be to, kiekvieną penktadienį vietoje fizinio ugdymo pamokos, vyks plaukimo pratybos baseine, kur kiekvienas važiavimas kainuoja 5 Eur (mėnesio išlaidos – 20 Eur), taip pat reikalingos specialios plaukimo priemonės. Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovė teismo posėdžiuose prašė patenkinti ieškinį. Atsakovas paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad nebepalaiko priešinio ieškinio reikalavimų, o su ieškiniu sutinka iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos dalies pagal priešinio ieškinio reikalavimus nutraukimo
Byloje pareikštas priešinis ieškinys dėl tėvystės Vaiko atžvilgiu nuginčijimo ir kitų iš to kildinamų reikalavimų. Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugsėjo 4 d., metu atsakovas pareiškė, kad priešinio ieškinio nebepalaiko (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio 53 minutė), t. y. jo atsisako.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nagrinėjamu atveju, teismui gavus ekspertizės aktą, patvirtinantį, jog atsakovas yra biologinis Vaiko tėvas (ekspertizės aktas Nr. ES 56/2026(01)), atsakovas pareiškė, kad nebepalaiko priešinio ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas priima atsakovo atsisakymą nuo priešinio ieškinio, kadangi atsakovo atsisakymas nuo priešinio ieškinio nepažeidžia nei vienos iš šalių, taip pat nepilnamečio Vaiko teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, todėl civilinė byla pagal priešinį ieškinį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė priešinio ieškinio, jam grąžintina 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 86 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį, remdamasi teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl teismo Sprendimu priteisto išlaikymo Vaikui padidinimo
Vaiko išlaikymas – konstitucinė abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. sprendimu nutraukė ieškovės bei atsakovo santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria šalys be kita ko susitarė ir dėl Vaiko išlaikymo, t. y. šalys susitarė, kad Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su jo mama ir atsakovas mokės Vaiko išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki Vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad nuo Sprendimo priėmimo pasikeitė Dukros poreikiai, todėl išlaikymo Vaikui dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Bylos duomenimis, Vaikas 2025 m. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją (Mokymosi sutartis). Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, Vaikas lanko būrelius – „Zumba“, meno mokyklą (smuiko klasę), teatrą, baseiną. Paaiškino, kad „Zumba“ kainuoja 30 Eur per mėnesį, teatras 25 Eur per mėnesį, meno mokykla 20 Eur per mėnesį, plius smuiko nuoma arba pirkimas, vežimas į baseiną kainuoja 20 Eur per mėnesį, plius plaukimo reikmenys (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 14-16 minutės). Ieškovė paaiškino, kad Vaikas taip pat turi sveikatos problemų – Vaikas nešioja akinius, taip pat Vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri Sprendimo priėmimo metu nebuvo diagnozuota. Kaip nurodė ieškovė, Vaikas visada turi su savimi du inhaliatorius ir tabletes, tačiau kol neserga, Vaikas jų nenaudoja. Taip pat paaiškino, kad prisidėjo nauji vaistai akims. Ieškovė pažymėjo, kad Vaikui po pusės metų bus atliekamas akių patikrinimas ir gali tekti pirkti vaistus, kurie kainuoja 400 Eur, nes stipriai progresuoja (duomenys neskelbtini) (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 43-44 minutės). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. su Dukra abi važinės į reabilitaciją dėl (duomenys neskelbtini), todėl patirs papildomas išlaidas važinėjimui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Dukros poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 954 Eur, kuriuos sudaro 300 Eur maistui, 100 Eur aprangai, 230 Eur išlaidos būstui, 60 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 40 Eur higienos priemonėms, 30 Eur laisvalaikiui, 80 Eur būreliams, 50 Eur ugdymo priemonėms ir rinkliavoms, 14 Eur įvairioms šventėms. Į bylą pateikti kvitai, pagrindžiantys su Vaiko akinių nešiojimu susijusias išlaidas, kanceliarinių prekių Vaiko pasiruošimui mokyklai išlaidas, Vaiko drabužių išlaidas. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinus aplinkybę, jog Sprendimo priėmimo metu Vaikas buvo 4 metų amžiaus, o šiuo metu jam 8 metai, darytina išvada, kad Vaiko poreikiai nuo Sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo, t. y. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taip pat ne vieną būrelį, todėl atsirado papildomos išlaidos ugdymo ir lavinimo reikmenims, apmokėjimui už būrelius, taip pat Vaikas turi sveikatos sutrikimų, kurių anksčiau neturėjo ir dėl ko patiriamos papildomos išlaidos vaistams, akiniams, vizitams pas gydytojus.
Vertinant šalių turtinės padėties nuo Sprendimo priėmimo pasikeitimą, teismas pažymi, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad jos gaunamas darbo užmokestis sudaro vidutiniškai kiek daugiau nei 1 100 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (pažyma apie uždarbį), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jai pakėlė atlyginimą ir dabar ji uždirba 1 300 Eur atskaičius mokesčius (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 minutė), kai anksčiau uždirbdavo 600 Eur (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 41 minutė). Ieškovė nuomojasi būstą, už kurio nuomą moka kas mėnesį 420 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šią sumą bei komunalinius mokesčius dalina į tris dalis, nes kartu su ja ir Vaiku gyvena dar vienas asmuo (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 minutė). Ieškovė paaiškino, kad turi tik vieną išlaikytinį ir patvirtino, jog nuo Sprendimo priėmimo jos turtinė padėtis pagerėjo (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 minutė). Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad šiuo metu gauna apie 1 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, nors Sprendimo priėmimo metu uždirbdavo apie 2 200 Eur (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 23-24 minutės). Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, dėl ko nuolat jaučia skausmą, tačiau dirba pilnu etatu. Pažymėjo, kad turi vieną išlaikytinį (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 25-26 minutė). Nurodė, kad savo poreikiams per mėnesį išleidžia apie 800-1 000 Eur (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 minutė). Atsakovas nurodė, kad nuo Sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 valanda 3-4 minutės).
Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad nuo Sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo pablogėjo. Vis tik, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog taip pat pasikeitė ir Vaiko poreikiai, kurie, kaip minėta, padidėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Sprendimu priteistą išlaikymo dydį.
Ieškovė, kaip minėta, ieškinyje prašo priteisti Dukros išlaikymui iš atsakovo 423 Eur periodinių išmokų (pusę minimalio algos). Vaiko teisių tarnybos atstovas teismo posėdžio metu, pagarsindamas išvadą, nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiktų Vaiko interesus (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 minutė). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga yra 847 Eur (atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimo „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 700 1 dalis), išmoka Vaikui, kaip nurodė ieškovė, yra 129,50 Eur. Visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš minimalios mėnesinės algos atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus, lieka 717,50 Eur suma, taigi kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie Vaiko išlaikymo, suapvalinus, po 359 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti Vaiko išlaikymui po 350-360 Eur per mėnesį (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 valanda 3 minutė). Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, be kita ko, į tai, kad ieškovės pajamos nuo Sprendimo priėmimo padidėjo, o atsakovo – sumažėjo, teismas priteisia iš atsakovo Dukros išlaikymui 360 Eur periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 6 d.) iki Vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, teismas nustato, kad išlaikymo suma Vaikui turi būti pervesta iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintas 59 proc. ((423 Eur – 270 Eur) x 12 mėn. = 1 836 Eur; (360 Eur – 270 Eur) x 12 mėn. = 1 080 Eur; 1 080 Eur x 100 / 1 836 Eur = 59 proc.), išlaidos šalims paskirstomos pagal patenkintos ir atmestos ieškinio dalies proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 1 180 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Šias išlaidas pagrindžia į bylą pateiktos sąskaitos, grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo išrašas. Atsakovas patyrė 720 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Tai pagrindžia į bylą pateiktos sąskaitos faktūros Nr. ISAF-01059 ir ISAF-01103, mokėjimo nurodymai. Pažymėtina, jog šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus atlyginimo, mokamo advokatui bei advokato padėjėjui už šalių atstovų parengtų procesinių dokumentų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose, dydžių. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato (advokato padėjėjo) darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato (advokato padėjėjo) darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, kad abejų šalių prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomandacijų, taip pat įvertinęs šalių atstovų parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių ir trukmę, bylos sudėtingumą, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos atitinka protingumo ir proporcingumo principus ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 59 procentais, įskaičius šalių viena kitai turimas sumokėti teisinės pagalbos išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 401 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 180 Eur x 59 proc.) – (720 Eur x 41 proc.)).
Atsakovas taip pat patyrė 420 Eur išlaidų už tėvystės nustatymo (DNR) ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad po ekspertizės akto gavimo atsakovas priešinio ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nebepalaikė, šios išlaidos paliekamos atsakovui ir tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, sudarė 41 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 59 proc., valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, žyminio mokesčio įmokos kodas – 2222).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 263, 270, 275 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priimti atsakovo ATS1atsisakymą nuo priešinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškovės IES1 ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT/4915-470/2023 iš ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo nepilnametei (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dydį ir priteisti iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 6 d.) iki vaiko pilnametystės po 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) periodinių išmokų, įmoką atliekant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 401 Eur (keturis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.