Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Giedrius Jonauskas 2025 m. gruodžio 15 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-25-91-42751 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis - bendraturčio pirmenybės teisės nebuvimas, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, - negali būti aiškinama plečiamai ir prie tokios išimties gali būti priskiriamas tik vienas skolininkui priklausančio turto priverstinio turto pardavimo būdas - turto pardavimas iš varžytynių, bet netaikoma kitiems skolininkui priklausančio turto priverstinio pardavimo būdams. Pirmenybės teisės įgyvendinimo procedūriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį tretiesiems asmenims ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. 2025 m. spalio 23 d. prašymu skolininkė PRS1 pasiūlė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 1/11 dalį negyvenamosios patalpos - garažo, bendras plotas 276,10 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoti jos pasiūlytam pirkėjui ASM1 (ASM1) už 11 400 Eur. Skolininkė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nusprendė atskirai parduoti tik garažą, o ne bendrai ir butą su žeme. Klaipėdoje butas be parkavimo vietos gali būti žymiai mažiau patrauklus. Jei atskyrimas mažina buto rinkos vertę daugiau nei gaunama suma už garažą - tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Funkcinio ir ekonominio ryšio atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, butas be garažo/parkavimo vietos gali būti laikomas nepilnaverčiu turtiniu vienetu. Parduodant kompleksą, tikėtina, kad bus gauta didesnė bendra suma nei parduodant atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės siūlomas turto realizavimo būdas neatitinka nei CK 4.79 straipsnio reikalavimų, nei išieškojimo proceso tikslo, nei kreditoriaus interesų apsaugos principų, antstolis skolininkės skundą laikė nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/24/01214, pradėta vykdyti pagal 2024 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-46-382/2017 dėl 2 000 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo iš skolininkės PRS1 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2024 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktu Nr. S-24-91-31951 areštuotas skolininkei priklausantis turtas, tame tarpe ir 1/11 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,1085 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa, bendras plotas 78,58 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/11 dalis negyvenamosios patalpos - garažo, bendras plotas 276,10 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2025 m. spalio 16 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-25-91-33079, kuriame nurodyta, kad: 1) ½ dalies žemės sklypo, bendras plotas 3,0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2025 m. rugsėjo 15 d.) yra 28 000 Eur; 2) 1/11 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,1085 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir buto bendras plotas 78,58 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2025 m. rugsėjo 15 d.) yra 209 000 Eur, iš to skaičiaus (šis turto verčių skaidymas yra sąlyginis, ir galioja tik tuo atveju, jei žemės sklypas (jo dalis) su butu parduodami kartu, kaip vienas objektas): žemės sklypo vertė - 4 000 Eur, buto vertė - 205 000 Eur; 3) 1/11 dalies negyvenamosios patalpos - garažo, bendras plotas 276,10 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2025 m. rugsėjo 15 d.) yra 11 400 Eur.

Pareiškėja antstoliui pateikė 2025 m. spalio 23 d. prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui, kuriuo prašoma nekilnojamąjį daiktą - 1/11 dalį negyvenamosios patalpos - garažo, bendras plotas 276,10 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoti pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui ASM1 (ASM1) už 11 400 Eur. 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymu dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui Nr. S-25-91-37630 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) prašymą parduoti 1/11 dalį negyvenamosios patalpos - garažo, bendras plotas 276,10 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui ASM1 (ASM1) už 11 400 Eur.

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtais antstolio Giedriaus Jonausko veiksmus ir panaikinti antstolio 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-91-37630 vykdomojoje byloje Nr. 0091/24/01214. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolio Giedriaus Jonausko 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui Nr. S-25-91-37630, motyvuodamas tuo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė parduoti garažo dalį skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Teismas nurodė, jog garažas yra registruotas kaip atskiras turtinis vienetas, turi savo unikalų numerį, yra atskiras savarankiškas nekilnojamas daiktas CK 4.12 straipsnio prasme, jis nėra priskirtas prie buto. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pagal savo tiesioginę funkcinę paskirtį, parkingas nėra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes nėra nuolat su juo susijęs, o priešingai - skirtas bet kokiai transporto priemonei laikyti. Teismas sprendė, jog butas ir garažo dalis gali, bet neprivalo būti parduodami kaip vienas turtinis kompleksas, jeigu tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad butas ir garažo dalis buvo vertinti ne kaip visuma, o įkainoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Nurodė, kad antstolio 2025 m. spalio 16 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo išaiškinta skolininko teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau nenurodyta, kad butas su žemės sklypu ir garažas turi būti parduodami kaip vienas turtinis kompleksas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, nurodo, kad teismas tinkamai netaikė šių kriterijų, jog daikto registracija kaip atskiro objekto savaime nepaneigia jo, kaip priklausinio, statuso; lemiama reikšmę turi funkcinis ryšys. Apeliantas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinis atskirumas ar galimybe atskirai perleisti daiktą nėra lemiamas kriterijus; esminė reikšmė teikiama nuolatiniam funkcinio pobūdžio ryšiui su pagrindiniu daiktu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi iš esmės vien tuo, kad garažas turi unikalų numerį; yra registruotas kaip atskiras objektas; gali būti perleidžiamas savarankiškai. Tačiau, apelianto nuomone, toks vertinimas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų, jog registracija Nekilnojamojo turto registre yra reikšminga tik išviešinimo tikslais, bet nelemia daikto teisinės kvalifikacijos. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į turto įgijimo aplinkybes, funkcinę paskirtį, nuolatinį naudojimą kartu su butu yra pagrindas konstatuoti egzistuojant teisiškai reikšmingą funkcinį ryšį tarp buto ir garažo dalies.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025). Nustačius, kad daiktus sieja funkcinis ryšys ir vienas iš jų turi būti nuolat naudojamas pagal paskirtį siekiant pagal paskirtį naudoti kitą – pagrindinį – daiktą, šio tarnaujančio daikto pripažinimui priklausiniu reikšmės neturi aplinkybė, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodoma, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas kaip nekilnojamojo turto objekto arba dėl unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl CK 4.19 straipsnio 1 dalies taikymo priklausiniu pripažįstamas toks savarankiškas daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020).

Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė tuo, kad garažas yra registruotas kaip atskiras turtinis vienetas, turi unikalų numerį, yra atskiras savarankiškas nekilnojamas daiktas CK 4.12 straipsnio prasme, jis nėra priskirtas prie buto, todėl šiuo atveju kliūčių atskirai parduoti butą ir dalį garažo, nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta prie daugiabučio gyvenamojo namo, tokia aikštelė paprastai yra skirta šiam namui tarnauti – ji įrengiama tam, kad būtų sudarytos sąlygos name esančių butų (ir kitos paskirties patalpų, jeigu jų yra) savininkams saugoti joje automobilius. Tokią išvadą pagrindžia teisės aktuose nustatytas reikalavimas projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus suprojektuoti kartu ir atitinkamą automobilių stovėjimo vietų skaičių, siekiant užtikrinti šio namo gyventojams galimybę saugoti automobilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025). Antstolis nurodė, kad 2010 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja vienu sandoriu įgijo 1/11 dalį žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)); butą (78,58 kv. m, (duomenys neskelbtini)); 1/11 dalį negyvenamosios patalpos – garažo ((duomenys neskelbtini)). Turtas buvo įgytas kaip vientisas turtinis kompleksas, skirtas buto naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į turto įgijimo aplinkybes, garažo funkcinę paskirtį, nuolatinį naudojimą kartu su butu, konstatuoja, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas funkcinis ryšis tarp buto ir garažo dalies. Atsižvelgus į likusį skolininkės įsiskolinimą, tai, jog išieškojimas bus tęsiamas, darytina išvada, kad butas turės būti realizuotas iš varžytynių vykdymo procese. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešai prieinamais duomenimis rinkoje yra pasiūlymų parkingo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), parduoti atskirai nuo butų, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos vykdymo proceso taisyklės, kurių tikslas maksimaliai užtikrinti išieškotojų interesų apsaugą. Todėl buto ir jam funkciškai tarnaujančios parkingo vietos atskyrimas bei atskiras pardavimas iš varžytynių gali sumažinti turto patrauklumą rinkoje, lemti mažesnę realizavimo kainą ir pažeisti išieškotojų interesus.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suteikdamas skolininkei teisę pagal CPK 704 straipsnį atskirai realizuoti tik 1/11 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, nukrypo nuo suformuotas kasacinio teismo praktikos, neįvertino funkcinio ryšio kriterijaus, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, atmesti.