Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-2175-794/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28016-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.6.11; 3.5.12; 3.3.2.6.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDS“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys SUA2 , antstolė SUA1.Teismasnustatė:I. Ginčo esmėPareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SDS“ kreipėsi į antstolę su skundu ir prašo panaikinti antstolės SUA1 2025 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-139-23622, 2025 m. rugsėjo 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-139-23623 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-23624 vykdomoje byloje Nr. 0139/25/01737, taip pat priteisti iš išieškotojo SUA2 ir/arba antstolės SUA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja skunde nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu gavo antstolės 2025 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-139-23622 (toliau – Patvarkymas), 2025 m. rugsėjo 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-139-23623 (toliau – Išlaidų apskaičiavimas) ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-23624 (toliau – Raginimas) vykdomojoje byloje Nr. 0139/25/01737. Patvarkyme nurodyta, jog vykdomoji byla pradėta pagal išieškotojo SUA2 pateiktą 2025 m. birželio 17 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-APS-108-11116/2025 (toliau – Sprendimas), išieškomą pinginę sumą sudaro 4 432,72 Eur skola. Išlaidų apskaičiavime pareiškėjai apskaičiuota sumokėti 164,13 Eur vykdymo išlaidų. Raginime siūloma per 10 dienų nuo Raginimo gavimo dienos (t. y. iki 2025 m. rugsėjo 26 d.) sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 4 432,72 Eur skolą ir 164,13 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 4 596,85 Eur. Pažymi, kad Sprendimu išieškotojo naudai iš pareiškėjos buvo priteista 1 836,77 Eur suma (neatskaičius mokesčių) už prastovas ir 4 416,93 Eur suma (neatskaičius mokesčių) nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos. Tai reiškia, jog pareiškėja, prieš išmokėdama išieškotojui Darbo ginčų komisijos priteistas sumas, turėjo sumokėti į valstybės biudžetą tiek gyventojų pajamų, tiek privalomojo sveikatos draudimo, tiek valstybinio socialinio draudimo mokesčius, o skirtumą pervesti išieškotojui. Pareiškėjos teigimu, jai apskaičiavus ir nuo Sprendime nurodytų priteistų sumų atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (įskaitant ir UAB „SDS“ darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį), pareiškėja išieškotojui turėjo pervesti 3 481,67 Eur sumą, o ne 4 432,72 Eur, kaip nurodyta ginčijamame Patvarkyme. Atkreipia dėmesys, kad į šias sumas yra įtraukti ir 2025 m. kovo mėn. pareiškėjos pavedimai – 49,09 Eur sumai, o 2025 m. balandžio mėn. – 982 Eur sumai antstolei A. M. pagal 2025 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. S-25-151-5764 vykdomojoje byloje Nr. 0151/25/00213. Pareiškėjai perskaičiavus pagal Sprendimą priteistas sumas ir atitinkamai patikrinus visus pareiškėjos atlikus pavedimus paaiškėjo, kad: 1) faktiškai pareiškėja yra permokėjusi išieškotojui 2 091,75 Eur sumą, kurios dalis, t. y. 1 060,69 Eur (ne daugiau kaip vienas VDU, išieškotojo darbo dienos VDU 70,11 Eur x 22 darbo dienos, t. y. 1 542,42 Eur), remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 150 straipsniu, buvo išskaityta iš išieškotojui mokėtinos ir Sprendimu priteistos sumos (Sprendime konstatuota, jog 2024 metais išieškotojui nepagrįstai buvo skaičiuojami ir mokami atostoginiai); 2) pareiškėja pervedė išieškotojui 1 600 Eur (2025 m. vasario 21 d. – 500 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 100 Eur, 2025 m. liepos 22 d. – 1 000 Eur); 3) pareiškėja gavo iš antstolės A. M. 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-151-5764 vykdomojoje byloje Nr. 0151/25/00213, kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją daryti išskaitas iš išieškotojo darbo užmokesčio. Vykdydama patvarkymą, pareiškėja 2025 m. rugsėjo 9 d. papildomai pervedė antstolei 820,98 Eur. Tokiu būdu iš viso pareiškėja sumokėjo išieškotojui visą Sprendime nurodytą 3 481,67 Eur sumą (1 600 Eur + 820,98 Eur + 1 060,69 Eur). Kadangi Patvarkymas priimtas nepagrįstai, pareiškėja visiškai atsiskaičiusi su išieškotoju, panaikinus Patvarkymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, naikintini ir Raginimas bei Išlaidų apskaičiavimas, priimti antstolės toje pačioje vykdomojoje byloje.Antstolė 2025 m. spalio 3 d. Patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir kartu su Patvarkymu bei vykdomąja byla pateikė teismui.Antstolė nurodo, kad nesutinka, jog antstolė turėjo ir galėjo patikrinti per vykdomųjų bylų portalą apie vykdomą išieškojimą išieškotojo atžvilgiu, taip pat turėjo prašyti pateikti duomenis ir informaciją apie išieškotojo gautas lėšas iš pareiškėjos. Antstolei pateiktas vykdyti Sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, t. y. Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 17 d., pateiktas vykdymui 2025 m. rugsėjo 11 d. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodytos išieškotinos sumos. Pažymi, kad kol vykdomasis dokumentas nenuginčytas, antstolė turi pareigą atlikti vykdymo veiksmus. CPK 651 straipsnio prasme kliūčių šiam dokumentui vykdyti nebuvo, vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui pagrįstai, be to, tik skolos likučiui – 4 416,93 Eur. Antstolė nesutinka su pareiškėja, kad jos pateikta asmens kortelė, banko sąskaitos išrašas apie išmokėtas sumas išieškotojui patvirtina atsiskaitymo faktą. Nurodo, kad pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad 820,98 Eur pareiškėjos sumokėta suma antstolės A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0151/25/00216 laikytina užskaita/įskaitymu, nes užskaita nėra galima. Pažymi, kad CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo atveju išieškotojos prievolės įskaitymas antstolės A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0151/25/00213 nėra galimas, nes nesutampa šalys (pareiškėja nėra išieškotojo kreditorė), reikalavimai nėra vienarūšiai ir tos pačios reikalavimų patenkinimo eilės. Be to, Raginimas negali būti skundo objektu, nes nėra priverstinio pobūdžio vykdymo priemonė ir savaime nesukuria proceso dalyviams neigiamų pasekmių. Taip pta vertinus gautą informaciją apie atliktas išskaitas iš išieškotojo darbo užmokesčio ir atliktus jam mokėjimus, 2025 m. spalio 3 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte nurodytą informaciją apie su darbo teisiniais santykiais susijusių mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, nurodant iš išieškomų sumų atskaitomus mokesčius ir jų dydžius. Taip pat išieškotojui išsiųstas pranešimas, kartu su skolininkės pateikta informacija apie išskaitytą darbo užmokestį ir pervestas jam lėšas, įvertinti pateiktą informaciją ir skunde išdėstytas aplinkybes bei patikslinti išieškotiną sumą. 2025 m. spalio 11 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo SUA2 paaiškinimas, kuriame jis nurodo antstolei, kad po Sprendimo priėmimo pareiškėja išieškotojui atliko 1 000 Eur mokėjimą, pervesdama šią sumą į išieškotojo banko sąskaitą, bei 820,98 Eur mokėjimą, pervesdama šią sumą antstoliui. Papildomai išieškotojui dar dirbant įmonėje, 2025 m. vasario 21 d. pareiškėja buvo pervedusi išieškotojui 500 Eur, o 2025 m. kovo 5 d. 100 Eur. Šie du mokėjimai nėra susiję su Sprendimo vykdymu, nes jie buvo atlikti iki Sprendimo priėmimo ir buvo skirti darbo užmokesčiui už einamąjį laikotarpį. Nors pareiškėja teigia, kad yra susidariusi 2 091,75 Eur dydžio permoka, ši suma nebuvo pripažinta ir nepatvirtinta Sprendime. Pareiškėja nepateikia jokių dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių šios sumos egzistavimą. Sprendime nėra nurodyta jokio įskaitymo ar kompensavimo pareiškėjos naudai. Todėl ši permoka yra nepagrįsta.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų neginčija aplinkybės, kad išieškotojo antstolei pateiktas Sprendimas yra vykdomasis dokumentas, neteikia jokių argumentų, susijusių su jo galiojimu, o antstolės neteisėtus veiksmus įžvelgia tame, kad antstolė, priimdama vykdyti Sprendimą, nepatikrino (nors turėjo ir galėjo patikrinti), kad Sprendimas pareiškėjos jau yra įvykdytas. Teismas, spręsdamas dėl šio pareiškėjos argumento, sutiko su antstole, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti momentu įstatymas nenumato pareigos antstolei tikrinti jai teikiamo vykdomojo dokumento įvykdymo fakto.Teismas konstatavo, jog pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento įvykdymo faktą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis), tame tarpe įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). Būtent tai Patvarkymu, Raginimu, taip pat Išlaidų apskaičiavimu antstolė ir atliko vykdomojoje byloje Nr. 0139/25/01737.Taip pat teismas darė išvadą, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie tai, kad ji Sprendimą yra įvykdžiusi, niekaip nėra susijusi su skundo objektu esančio Patvarkymo ir/ar Raginimo ir/ar Išlaidų apskaičiavimo teisėtumu. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą nei spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nei klausimą dėl raginimo skolininkui įteikimo antstolis neturi pareigos vertinti ir pats aiškintis, ar skolininkas vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs.Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų po Patvarkymo ir Raginimo priėmimo pateikti duomenys apie Sprendimo įvykdymą liudija ne antstolės iki tol atliktų veiksmų neteisėtumą, o pareiškėjai tenkančių pareigų, įtvirtintų įstatyme, vykdymą (CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis).Be to, teismas nustatė, kad išieškotojas pagal Sprendimą prašo išieškoti iš pareiškėjos ne Sprendime nurodytą visą 6 269,49 Eur (1 836,77 Eur + 4 432,72 Eur) sumą, o, įvertinus pareiškėjos po Sprendimo priėmimo atliktus mokėjimus, mažesnę 4 432,72 Eur sumą (6 269,49 Eur – 1 000 Eur – 820,98 Eur). Tuo tarpu kitos pareiškėjos skunde nurodomos sumos ar išieškotojui atlikti mokėjimai, teismo vertinimu, apskritai negali būti siejami su Sprendimo vykdymu.Teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodomi 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. kovo 5 d. atlikti mokėjimai išieškotojui 500 Eur ir 100 Eur sumai atlikti iki Sprendimo priėmimo, jie Sprendime, kas akivaizdu iš jo turinio, yra įvertinti nustatant iš pareiškėjos išieškotojui priteistiną sumą.Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde minima konkreti 2 091,75 Eur dydžio permoka, priešingai nei nurodo pareiškėja, Sprendime neminima, nevertinama skaičiuojant iš pareiškėjos išieškotojui priteistinas sumas. Be to, išieškotojas su šia pareiškėjos deklaruojama permoka aiškiai nesutinka. Todėl pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeistos permokant tam tikras sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išieškotojui, turi teisę ne atsisakyti vykdyti jau įsiteisėjusį Sprendimą (teigti, kad toje dalyje Sprendimą ji yra įvykdžiusi iki jo priėmimo), bet turi teisę savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai Pareiškėja UAB „SDS“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti; priteisti iš išieškotojo ir / arba antstolės pareiškėjos naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:Antstolė, 2026 m. rugsėjo 26 d. gavusi pareiškėjos skundą, 2025 m. spalio 3 d. pranešė išieškotojui ir pareikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, tačiau tą pačią dieną, negavusi jokios papildomos informacijos ir nepatikrinusi duomenų apie Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymą, priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą ir jį persiuntė teismui. Taigi antstolė, 2026 m. spalio 8 d. gavusi iš pareiškėjos papildomus duomenis, skundžiamo Patvarkymo nepakeitė ir nepanaikino. Tokie antstolės veiksmai neatitinka pareigos veikti rūpestingai ir objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką išieškojimo apimčiai, t. y. antstolė nepagrįstai vykdė išieškojimą pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, neatsižvelgdama į jau įvykdytą prievolės dalį.Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas numato dvi sąlygas: 1) skolininkas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaičius iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, 2) skolininkas tokiu atveju turi pareigą antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šios sąlygos turi būti įvykdytos kartu. Nurodytų sąlygų tikslas yra užtikrinti, kad vykdymo procese būtų aiškiai identifikuota faktiškai įvykdyta prievolės dalis ir išvengta nepagrįsto dvigubo išieškojimo. Todėl šios normos aiškinimas negali būti vien formalus, siejant jos taikymą tik su lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą, bet turi būti vertinamas sistemiškai, atsižvelgiant į tai, ar skolininkas realiai įvykdė atitinkamą prievolės dalį ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis.Pareiškėja faktiškai įvykdė Darbo ginčų komisijos dalį, sumokėdama visus privalomuosius mokesčius tiesiogiai valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pagal mokesčių administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko dar iki antstolės priimto ir skundžiamo Patvarkymo ir 2025 m. spalio 8 d. pateikė antstolei tai patvirtinančius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, antstolė, žinodama apie faktiškai įvykdytą prievolės dalį, turėjo pareigą įvertinti pateiktus duomenis ir atitinkamai perskaičiuoti išieškotiną sumą, siekiant nustatyti realų likusios prievolės dydį.Antstolės pareiga įvertinti faktiškai atliktus mokėjimus ir atitinkamai perskaičiuoti išieškotiną sumą yra neatsiejama nuo vykdymo proceso esmės, todėl pirmosios instancijos teismo priešinga išvada laikytina nepagrįsta.Teismas nevertino antstolės apskaičiuotos išieškotinos sumos dydžio pagrįstumo; nevertino pateiktų įrodymų dėl sumokėtų mokesčių ir dėl jų nepasisakė, žodinio bylos nagrinėjimo neskyrė.Be to, pareiškėja atliko priteistų sumų perskaičiavimą ir nustatė, kad dalis prievolės išieškotojui jau yra įvykdyta. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2025 m. vasario 21 d. išieškotojui sumokėjo 500 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 100 Eur, 2025 m. liepos 22 d. – 1 000 Eur, o vykdydama antstolės A. M. 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2025 m. rugsėjo 9 d. papildomai pervedė antstolei 820,98 Eur. Taigi, iš viso pareiškėja išieškotojui yra sumokėjusi 2 420,98 Eur (500 Eur + 100 Eur + 1000 Eur + 820,98 Eur). Įvertinus šiuos mokėjimus, akivaizdu, kad jie tiesiogiai mažina vykdomuoju dokumentu nustatytos prievolės apimtį, todėl likusi išieškotina suma sudaro ne 4 432,72 Eur, bet 1 060,70 Eur (3,481,68 Eur bendra suma be mokesčių įvertinus ir darbo užmokestį – (minus) 2 420,98 Eur pareiškėjo sumokėta suma). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.Antstolė SUA1 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:Skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas yra ne šalių nesutarimas dėl tarpusavio atsiskaitymų ar jų apskaitinio vertinimo, bet konkrečių antstolės procesinių veiksmų teisėtumas jų atlikimo momentu. Teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, tikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių jį priimti vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad šioje vykdymo proceso stadijoje antstoliui nekyla pareiga spręsti tarp šalių egzistuojančio materialinio ginčo dėl to, ar prievolė jau yra visiškai ar iš dalies įvykdyta, kokia apimtimi turi būti vertinami atskiri mokėjimai, ar kaip turi būti apskaičiuojami su darbo santykiais susiję mokesčiai.Apeliantės argumentai, grindžiami jos pačios vienašališkai apskaičiuota mokestine našta, vidiniais apskaitos dokumentais ir savarankiškai formuluojamu mokėjimų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti DGK sprendimo arba kad jai vėliau kilo pareiga panaikinti jau priimtą procesinį sprendimą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjos nurodoma 2 091,75 Eur tariama permoka nebuvo konstatuota Darbo ginčų komisijos sprendime, nebuvo jame vertinta ir nėra pripažįstama išieškotojo. Vadinasi, ši suma negali būti laikoma neginčijamu vykdymo proceso faktu, kuris savaime paneigtų ginčytų antstolės veiksmų teisėtumą.Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad vykdymui pateikta suma jau buvo koreguota atsižvelgiant į dalį po sprendimo priėmimo atliktų mokėjimų. Nepaisant to, apeliantė atskirajame skunde ir toliau remiasi iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atliktais 500 Eur ir 100 Eur mokėjimais, mėgindama juos traktuoti kaip reikšmingus sprendžiant vėlesnio vykdymo apimtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas jau aiškiai nurodė, kad šie mokėjimai buvo atlikti dar iki sprendimo priėmimo, todėl jie negali būti laikomi vėlesniu šio sprendimo vykdymu. Dar daugiau – teismas tiesiogiai pažymėjo, kad šie mokėjimai buvo įvertinti pačiame Darbo ginčų komisijos sprendime, nustatant priteistiną sumą. Vadinasi, jų pakartotinis įtraukimas į apeliantės argumentaciją nekeičia bylos teisinio vertinimo, o tik parodo siekį iš naujo kelti jau įvertintas aplinkybes.Apeliantė remiasi savo pačios sudarytais apskaitiniais duomenimis ir jų pagrindu pateikia skirtingus likutinės prievolės apskaičiavimo variantus: vienoje skundo dalyje nurodoma, kad reali likusi išieškotina suma sudarė 3 783,49 Eur, kitoje – kad faktinis likutis tesiekė 1 060,70 Eur. Toks argumentavimo būdas pats savaime rodo, kad apeliantės pozicija grindžiama ne objektyviu ir neginčijamu vykdymo faktu, o jos pačios vienašališkai suformuotu mokėjimų, mokestinių atskaitymų ir prievolės apimties vertinimu. Apeliantė iš esmės siekia, jog apeliacinės instancijos teismas peržiūrėtų ne antstolės veiksmų teisėtumą, o išspręstų tarp šalių esantį materialinį ginčą dėl darbo teisinių išmokų, mokestinių atskaitymų ir faktinės prievolės apimties.Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas negali būti aiškinamas taip plačiai, kad antstoliui būtų perkeliama pareiga spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl to, kokia prievolės dalis jau yra faktiškai įvykdyta, kaip turi būti vertinami mokestiniai atskaitymai ir kokia iš tiesų yra likusi mokėtina suma. Toks aiškinimas ne tik peržengtų šios normos paskirtį, bet ir iš esmės pakeistų vykdymo proceso ribas, paversdamas antstolį materialinio ginčo sprendėju.Antstolė, gavusi skolininkės pateiktą informaciją, ėmėsi veiksmų papildomiems duomenims ir paaiškinimams gauti. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia esminės pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal ginčijamų procesinių veiksmų atlikimo metu buvusias teisines ir faktines prielaidas, o ne pagal vėliau skolininkės išplėtotą materialinę versiją apie prievolės dydį ir jos vykdymą. Būtent tai pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai akcentavo.Apeliantė iš esmės nekelia klausimo dėl pradinio antstolės patvarkymo teisėtumo jo priėmimo momentu. Vietoje to ji siekia, kad teismas konstatuotų, jog vėlesniame vykdymo proceso etape antstolei kilo pareiga priimti jai materialiai palankų sprendimą, pagrįstą pačios skolininkės pateiktu mokėjimų ir mokestinių atskaitymų vertinimu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperėjo prie išsamaus apeliantės pateiktų mokestinių ir apskaitinių duomenų vertinimo iš esmės, nes toks vertinimas šioje byloje neišvengiamai reikštų nebe skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, o savarankiško materialinio ginčo sprendimą dėl to, kokia apimtimi Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo įvykdytas, kaip turėtų būti vertinami atskiri mokėjimai ir kokia suma, apeliantės vertinimu, iš tiesų liko neišieškota.Teismaskonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės SUA1 veiksmų.Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. išieškotojas SUA2 pateikė antstolei SUA1 vykdyti Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-4523 darbo byloje Nr. AP-108-11116/2025 dėl 1 836,77 Eur už prastovas (neatskaičius mokesčių), 4 416,93 Eur nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos (neatskaičius mokesčių) išieškojimo iš UAB „SDS“. Pateikdamas minėtą sprendimą vykdyti antstolei išieškotojas nurodė, kad išieškotina suma sudaro ne sprendime nurodomą 6 253,70 Eur, o 4 432,72 Eur sumą, įvertinus po sprendimo priėmimo atliktus 1 000 Eur ir 820,98 Eur mokėjimus.Antstolė 2025 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-139-23622 sprendimą priėmė vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0139/25/01737). Taip pat 2025 m. rugsėjo 16 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-23624, kuriuo ragino UAB „SDS“ per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 4 432,72 Eur skolą ir 164,13 Eur vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidų dydį antstolė grindė 2025 m. rugsėjo 16 d. sudarytu vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. S-25-139-23623.Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad: 1) antstolės veiksmai neatitinka pareigos veikti rūpestingai ir objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką išieškojimo apimčiai, t. y. antstolė nepagrįstai vykdė išieškojimą pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, neatsižvelgdama į jau įvykdytą prievolės dalį; 2) antstolė, žinodama apie faktiškai įvykdytą prievolės dalį, turėjo pareigą įvertinti pateiktus duomenis ir atitinkamai perskaičiuoti išieškotiną sumą, siekiant nustatyti realų likusios prievolės dydį; 3) teismas nevertino antstolės apskaičiuotos išieškotinos sumos dydžio pagrįstumo; nevertino pateiktų įrodymų dėl sumokėtų mokesčių ir dėl jų nepasisakė, žodinio bylos nagrinėjimo neskyrė; 4) teismas tinkamai neįvertino, jog pareiškėja 2025 m. vasario 21 d. išieškotojui sumokėjo 500 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 100 Eur, 2025 m. liepos 22 d. – 1 000 Eur, o vykdydama antstolės A. M. 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2025 m. rugsėjo 9 d. papildomai pervedė antstolei 820,98 Eur, t. y. iš viso pareiškėja išieškotojui yra sumokėjusi 2 420,98 Eur.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra ir darbo ginčų komisijos sprendimai (CPK 587 straipsnio 9 punktas).CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, yra būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016, 21 punktas).Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 654 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė neginčijo antstolei pateikto Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-4523, kaip vykdomojo dokumento, galiojimo, neginčijo jo privalomumo ir nenurodė aplinkybių, kurios savaime sudarytų pagrindą atsisakyti jį priimti vykdyti. Apeliantės nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad, jos vertinimu, iki vykdymo proceso pradžios dalis prievolės jau buvo įvykdyta, be kita ko, sumokant su darbo santykiais susijusius mokesčius, todėl antstolė nepagrįstai vykdė išieškojimą pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, neatsižvelgdama į jau įvykdytą prievolės dalį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien apeliantės teiginys apie dalinį prievolės įvykdymą savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą, jeigu iš antstoliui pateiktų dokumentų ir kitų nustatytų aplinkybių nėra akivaizdžiai matyti kliūčių pradėti vykdymo veiksmus. Vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstolis neprivalo išspręsti visų galimų ginčų dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, mokėjimų priskyrimo konkrečioms prievolėms ar darbo teisinių santykių pagrindu atliktų mokestinių atskaitymų teisinio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien apeliantės nurodoma aplinkybė dėl dalies prievolės įvykdymo savaime nepaneigia antstolės 2025 m. rugsėjo 16 d. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodomi 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. kovo 5 d. atlikti mokėjimai išieškotojui 500 Eur ir 100 Eur sumoms atlikti iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ir minėtame sprendime įvertinti, nustatant iš pareiškėjos išieškotojui priteistiną sumą; be to, pareiškėjos skunde minima 2 091,75 Eur dydžio permoka, priešingai nei nurodo pareiškėja, sprendime neminima, nevertinama skaičiuojant iš pareiškėjos išieškotojui priteistinas sumas. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeistos permokant tam tikras sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išieškotojui, turi teisę ne atsisakyti vykdyti jau įsiteisėjusį sprendimą (teigti, kad toje dalyje sprendimą ji yra įvykdžiusi iki jo priėmimo), bet turi teisę savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentuodama tuo, jog teismas nevertino antstolės apskaičiuotos išieškotinos sumos dydžio pagrįstumo; nevertino pateiktų įrodymų dėl sumokėtų mokesčių ir dėl jų nepasisakė; teismas tinkamai neįvertino, jog pareiškėja išieškotojui sumokėjo 500 Eur, 100 Eur, 1 000 Eur sumas bei antstolės A. M. kontorai papildomai pervedė 820,98 Eur, t. y. iš viso pareiškėja išieškotojui yra sumokėjusi 2 420,98 Eur.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjos nurodoma 2 091,75 Eur tariama permoka nebuvo konstatuota Darbo ginčų komisijos sprendime, nebuvo jame vertinta ir nėra pripažįstama išieškotojo. Todėl vien apeliantės nurodoma permoka, kuri nėra pripažinta išieškotojo ir nebuvo nustatyta Darbo ginčų komisijos sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamų antstolės veiksmų neteisėtumą. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tik vertina, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantės nurodyti 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. kovo 5 d. atlikti 500 Eur ir 100 Eur mokėjimai buvo atlikti iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, šie mokėjimai buvo įvertinti pačiame Darbo ginčų komisijos sprendime, nustatant priteistiną sumą, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi šiomis sumomis teigdama, jog jie reikšmingi nustatant vykdymo apimtį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės nurodytu argumentu, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl konkrečių antstolės procesinių veiksmų – patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo – teisėtumo, o ne iš naujo nustatoma Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos apimtis. Vien pareiškėjos nesutikimas su išieškotinos sumos apskaičiavimu šiuo atveju savaime nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui panaikinti ginčijamus antstolės procesinius dokumentus.Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolė 2025 m. rugsėjo 16 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-23624, kuriuo ragino UAB „SDS“ per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 4 432,72 Eur skolą ir 164,13 Eur vykdymo išlaidų.Taigi raginimu pareiškėja buvo tik informuota apie pradėtą vykdymo procesą ir paraginta įvykdyti skolinį įsipareigojimą, taip suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Pats raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjai teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, priešingai, tai yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nesukelianti skolininkui tiesioginių padarinių, kadangi yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl antstolio veiksmo, t. y. 2025 m. rugsėjo 16 d. priimto raginimo įvykdyti sprendimą, neteisėtumo nėra teisinio pagrindo vertinti.Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo išlaidos yra privaloma vykdymo proceso dalis, jeigu vykdomoji byla pradėta teisėtai. Nagrinėjamu atveju nenustačius vykdomosios bylos pradėjimo neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolei nepriklauso atlygis ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos.Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi, nelemiantys skundžiamo procesinio sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismasnutaria:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėjas Vaclovas Paulikas