Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko (toliau – ir prokuroras) skundas tenkintas ir netvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. LK-N-586 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista ir pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-586 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R..

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nuteistasis nesutinka, kad jis rodo pasyvią poziciją ir per ilgą laikotarpį padengė tik simbolinę žalos dalį (iš viso 118,43 Eur). Civilinis ieškinys jau keturis metus pastoviai ir nepertraukiamai dengiamas, darant išskaitymus iš valstybinės pensijos. Nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas nedirbo ir nesikreipė dėl įdarbinimo. Nuteistasis yra pensinio amžiaus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (iš dalies nedarbingas). Valstybinė pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Nuteistasis daro viską, kas teisiškai ir objektyviai įmanoma pagal amžių bei sveikatos būklę.

Nebuvo įvertintos aplinkybės dėl nuteistojo reguliarių trijų parų išvykų į namus. Nuteistasis naudojasi šia teise, jis visais šiais atvejais nepadarė nei vieno teisės pažeidimo ar drausmės nusižengimo. Tai patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra suvaldyta. Gebėjimas atsakingai elgtis laisvėje patvirtina Komisijos išvadą, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nors teismas rėmėsi prokuroro skundu, kad pakartotinių vertinimų metu išlieka vidutinė rizika ir 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau lygtiniam paleidimui pakanka, jog nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įstatymas nereikalauja visiško rizikos veiksnių eliminavimo. Pataisos įstaigos specialistų socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nuteistojo pažanga, kad jis vykdo individualiame plane numatytas priemones, dalyvauja psichologo konsultacijose, bendradarbiauja su specialistais. Fiksuoti pozityvūs pokyčiai – gerėjantys savianalizės gebėjimai ir didesnis savimonės lygis. Dėl to skundžiamoje nutartyje buvo padaryta klaida šiuos faktus įvertindamas pažangos trūkumu.

Pažymima, kad nuteistasis nuo 2024 m. sausio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas parodo jo stabilų bei drausmingą elgesį. Ankstesni nuteistojo teistumai yra išnykę, jam nebūdingas nuolatinis smurtinis, agresyvus ar kriminalinis elgesys. Skundžiamos nutarties argumentai, kad nuteistojo emociniai ypatumai gali riboti mąstymo lankstumą yra hipotetinės prielaidos apie galimą riziką ateityje. Tai nepaneigia pasiektos pažangos.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje buvo pagrįstai pripažinta, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra baigtas bei turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, jam paskiriant devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal asmens byloje esančius duomenis nustatyta, kad bausmės pradžia yra 2020 m. rugpjūčio 5 d., o bausmės pabaiga 2029 m. rugpjūčio 5 d. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė atliko 2025 m. vasario 5 d. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Nors Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau prokurorui apskundus minėtą nutarimą, apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas ir atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą.

Nagrinėjamu atveju 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje yra pateikti duomenys, kad nuteistajam 2022 m. sausio 7 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati ji išliko ir 2025 m. gegužės 21 d. bei 2026 m. sausio 19 d. vertinimų metu. Sprendžiant, ar nuteistasis padarė pakankamą pažangą lygtiniam paleidimui taikyti, turi būti vertinama ne vien pati rizikos kategorijos kaita, bet ir jos mažėjimą lėmę nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų bei kitų kriminogeninių veiksnių pokyčiai, jų pastovumas ir pakankamumas prognozuojant nuteistojo elgesį jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Pagal minėtos 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvados duomenis taip pat matyti, kad buvo nustatytas tik vienas statinis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidėjui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Vis dėlto, buvo nustatyta vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, t. y.: 1) oficialios darbinės patirties stygius; 2) neigiama nuostata į darbą; 3) prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių; 4) smurtinis elgesys esant apsvaigus nuo alkoholio; 5) nesugebėjimas priimti savęs, vykdančio nusikaltimus asmens pozicijos, jos ignoravimas; 6) impulsyvumas; 7) nesugebėjimas atpažinti problemų; 8) nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; 8) nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; 10) neturi ateities tikslų; 11) sunkumai suprantant kitų požiūrį. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės, net ir įvertinus nuteistojo A. R. pensinį amžių, neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados, kad jis negalėtų mažinti savo socialinio pavojingumo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu įvertinus prieš tai minėtus dinaminius kriminogeninius veiksnius, pagrįstai manytina, jog nuteistasis dar nepadarė reikiamos pažangos. Pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, todėl ir nekelianti abejonių bei suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip minėta, nuteistasis A. R. yra pensinio amžiaus, skunde taip pat nurodoma, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Remiantis 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis yra skolingas 40 302,49 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 28,43 Eur, savanoriškai sumokėjo 90 Eur. Pastebėtina, kad 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, įdarbinamas nesiprašė, nes mano, kad jam pakanka turimos pensijos. Aukštesniojo teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, kad nuteistasis gana formaliai dengia skolą. Atsižvelgiant ir į patį nuteistąjį, jo amžių ir sveikatos būklę, negalima daryti išvados, kad jis pakankamai stengtųsi atlyginti kuo didesnę Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių dalį. Vien tai, kad iš nuteistojo pensijos yra išskaičiuojama tam tikra dalis piniginių lėšų, kuria dengiama jo skola, neleidžia sutikti su nuteistojo skunde nurodomais teiginiais dėl jo pastangų ją mažinti. Iš esmės per ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis pakankamai minimaliais savo paties veiksmais stengėsi atlyginti žalą. Be kita ko, šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, kad nuteistasis nei anksčiau, nei dabar neturi jokių ketinimų užsiimti tam tikra darbine veikla, tokiu būdu siekiant mažinti skolos dydį, tai leidžia abejoti nuteistojo kritiniu požiūriu į jo padarytą nusikaltimą bei sukeltus neigiamus padarius. Tai taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būtų padaręs pakankamą pažangą atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę.

Skunde teigiama, kad Komisija teigiamai įvertino nuteistąjį, 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas teigiamas nuteistojo pokytis, šie duomenys skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje buvo netinkamai įvertinti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Nors šiuo konkrečiu atveju yra neginčijamai nustatyti nuteistojo A. R. elgesio teigiami požymiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, bet skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje buvo objektyviai įvertinti visi duomenys. Joje buvo išsamiai ir objektyviai argumentuota, kurie veiksniai didina nuteistojo asmenybės pavojingumą, riziką dėl galimo nusikalstamo elgesio pasikartojimo. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama asmens tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškų išvadų apie pakankamai teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Nuteistasis skunde nurodo aplinkybes apie tai, kad jis reguliariai trims dienoms grįžta į namus, šių išvykų metu jis nepadarė jokių pažeidimų ir laikėsi nustatytos tvarkos, taip pat bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis A. R. nedaro naujų pažeidimų ir bausmės vykdymo laikotarpiu iš esmės elgiasi tinkamai. Pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir jeigu nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas tinkamai neįvertino teigiamų A. R. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, apylinkės teismo vertinimu, A. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta pakankamai daug nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl yra pagrindas teigti, jog nuteistasis dar gali daryti pakankamą pažangą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, kadangi jie tiesiogiai priklauso nuo nuteistojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie duomenys neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados apie visiškai susiformavusį kritinį požiūrį į ankstesnį nusikalstamą elgesį ir pakankamą rizikos veiksnių kontrolę. Šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių. Tai taip pat leidžia objektyviai spręsti, kad nuteistojo elgesyje ir mąstysenoje nebuvo pakankamo pokyčio, kuris leistų spręsti apie pakankamai sumažėjusią nusikalstamumo riziką. Dėl to negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodoma pozicija, kad jo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje yra sėkmingai baigtas.

Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje buvo argumentuotai nurodyta, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstyti aiškūs tokio vertinimo motyvai.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę bei vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją, svarbu įvertinti ir nusikalstamų veikų sunkumą, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kartu pažymint, jog nusikaltimo sunkumas ar anksčiau padaryti nusikaltimai negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Padarytos nusikalstamos veikos yra vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes bei jų pokytį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be kita ko, nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Pagal praeities įvykius galima prognozuoti bei numanyti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas kreiptį elgesį teigiama linkme. Kaip buvo minėta, A. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. padaręs labai sunkų nusikalimą. Šiuo konkrečiu atveju A. R. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę dėl nužudymo. Akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Tokio nusikaltimo padarymas parodo ir paties asmens reikšmingą socialinį pavojingumą. A. R. savo kaltės dėl nužudymo nepripažino. 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, interviu metu jis kaltę neigė. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad tokios aplinkybės, kad nuteistasis, nepripažįstantis savo kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, nevisiškai suvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, o skirtą bausmę gali laikyti neteisinga. Tai leidžia pripažinti, kad nuteistasis gali nepakankamai kritiškai vertinti savo veiksmus, kas didina galimą naujų nusikalstamų veiksmų atlikimą. Atsižvelgiant, jog A. R. atlieka bausmę už tyčinį kito žmogaus nužudymą, jis privalo stengtis kuo labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagal pateiktus duomenys taip pat yra nustatyta, kad A. R. be minėto nuosprendžio ir anksčiau buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurių teistumai yra išnykę. Kaip nurodoma 2026 m. liepos 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje, „nuteistasis iš ankstesnės negatyvios patirties teigiamų išvadų nepadarė, po ilgo laikotarpio nusikalto pakartotinai“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinus padaryto nusikaltimo, už kurį dabar jis atlieką bausmę, pavojingumą, nuteistasis turėtų pakankamai kritiškai vertinti aplinkybes dėl savo nusikalstamų veiksmų. Nors A. R. vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bet jo elgesyje nebuvo pakankamai esminių naujų teigiamų pokyčių, leidžiančių įžvelgti akivaizdžias jo pastangas bandant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, nuteistojo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį A. R., įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei apskundus prokurorui nepatvirtino Komisijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas neįvertino nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių. Nors ir nustatyta nemažai nuteistąjį A. R. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja psichologo konsultacijose, rodo pastangas analizuoti savo elgesį), tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Nagrinėjamu atveju nuteistojo teigiami pokyčiai nėra ignoruojami. Priešingai, šiuo atveju jie yra pripažįstami, tačiau šie teigiami pokyčiai dar nepasiekė tokio lygio, kuris pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą leistų taikyti lygtinį paleidimą. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Be to, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. R. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką pakartotinai nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Dėl to vien tai, kad nuteistasis A. R. yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Esant minėtų aplinkybių visumai, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. R. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui bei sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Dėl to nuteistojo A. R. skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.