Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad rugpjūčio 5 d. nuvažiavo su Ž. M. prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo išėjo trys jam nepažįstami vyrai. Vienas iš vyrų rankose turėjo kastuvą, ėjo link jo, pasipylė garsinimai. Tuo metu iš mašinos išlipo Ž. ir sudavė smūgį G.. Vyriškiui su kastuvu priėjus prie jo, jis kastuvą sugriebė, o Ž. tą kastuvą ištraukė iš vyriškio rankų ir numetė. Jo kairė koja buvo sužeista, jis šlubavo. Gal jis V. Š. pastūmė, nes šis nukrito ant nugaros. Jis dešine sveika koja, apauta ,,Crocs“, V. Š. spyrė į kairės pusės galimai šlaunį. Viskas įvyko labai greitai. Po to jis su Ž. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Mano, kad V. Š. sužalotas buvo dar prieš jiems atvažiuojant. Jis fiziškai negalėjo padaryti tokių sužalojimų. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas (3 t., b. l. 133), jis vartojo alkoholį prieš įvykį, bet gėrė ir po įvykio. Pripažįsta, kad prieš įvykį kalbėjosi telefonu ar su G., ar su V., buvo nemalonus pokalbis. Kažkuris iš jų kvietė atvažiuoti N., bet jis ramiai pasakė, kad atvažiuos ir pakalbės.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad būdamas pas N. R. kalbėjo su kažkokiu vyriškiu telefonu. Pokalbio metu jis vyriškiui pasakė, kad atvažiuos ir pasikalbės gyvai. Kiek pamena, tai telefoninio pokalbio metu vyriškis keikėsi, pokalbis buvo nemalonus. Tada tas vyriškis telefonu jam pasakė adresą, kur turi atvykti. Jam nurodė, kad turi atvykti (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš N., jis ieškojo kas jį galėtų nuvežti iki tų vyriškių pasikalbėti. Netikėtai susitiko iš matymo pažįstamą Ž. M. ir paprašė, kad trumpam jį pavežtų iki (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo Ž. automobiliu BMW (valstybinių numerių nežino), lyg tamsiai mėlynos spalvos. Kartu su jais dar važiavo ir Ž. dukra. Važiuodamas jis skambino N. ir tikslinosi adresą, kur ir kaip jam ten nuvažiuoti. Nuvažiavus, jis vienas išlipo iš automobilio, o Ž. su dukra liko sėdėti automobilyje. Ž. jis nieko nepasakojo, ko ir pas ką važiuoja. Einant link namo, gatvėje jį pasitiko trys vyrai ir I. A.. Tuos vyriškius matė pirmą kartą, jų nepažinojo. Vienas iš vyriškių rankoje laikė kastuvą ir ėjo link jo. Jis iškart suprato, kad vyriškis gali trenkti jam tuo kastuvu. Tie vyriškiai buvo agresyviai nusiteikę, keikėsi. Jis pradėjo trauktis nuo tų vyriškių, nes suprato, kad čia geruoju nesibaigs. Tada pamatė, kad ir Ž. išlipo iš automobilio ir eina link jų. Tada tas vyriškis pradėjo mosikuotis tuo rankoje laikomu kastuvu ir, siekdamas išvengti smūgių, jis kaire ranka sugriebė kastuvą. Viskas vyko labai greitai, todėl tikrai nepamena, bet gal ir galėjo tam vyriškiui kažkur įspirti. Jiems grumiantis, tas vyriškis parkrito ant žemės, tačiau nepamena ar pats nugriuvo, ar jis vyriškį parvertė. Galėjo būti, kad vyriškiui spyrė į kažkurią kūno vietą, tačiau dėl tuo metu patiriamo streso, neblaivumo visko tiksliai nepamena. Esmė ta, kad jie susigrūmė, jis galbūt įspyrė tam vyriškiui į kažkurią kūno vietą, tačiau tas spyris negalėjo būti stiprus, nes tuo metu jo kairė koja buvo sužalota, t. y. nuo viršaus iki apačios ji buvo visa sumušta, jam buvo sunku vaikščioti. Ar galėjo spirti ir ar spyrė dešine koja, nepamena. Kai tas vyriškis gulėjo ant žemės, jie su Ž. sėdo į jo automobilį ir išvažiavo. Kaip, kada Ž. sužalojo kitą vyriškį, tikrai nematė. Kai jis ėjo link automobilio tai matė, kad tas vyriškis dar bando keltis, vyriškis dar buvo gyvas. To, kad savo suduotais smūgiais jis vyriškį galėjo nužudyti tikrai netiki ir to nesiekė, tiesiog įvyko konfliktas, susistumdymas, o nužudyti jo tikrai nenorėjo, neketino ir to nesiekė (3 t., b .l. 126- 127).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, bet negirtas. Ar vyriškis su kastuvu buvo V. Š., nežino. Vyriškis, kuris nukrito ir kuriam jis spyrė, tai tas pats asmuo, kuris turėjo kastuvą. N. neprašė jo važiuoti, jis važiavo pats, savo noru. Kairę koją susižalojo nuritęs nuo kopėčių ant blokelių, jam buvo sunku vaikščioti. Neneigia, kad įspyrė dešine koja, eidamas link mašinos. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad V. Š. yra jai įtėvis, kai buvo maža, jis jai suteikė pavardę ir ją augino kaip tikrą savo dukrą iki pat savo paskutinės dienos. Jie buvo artimi, dažnai bendravo, jų santykiai buvo labai geri. V. Š. buvo labai sąžiningas žmogus, visada buvo geras, labai gražiai išugdė visus savo vaikus. Jis buvo ramus žmogus, nebuvo agresyvus, daug dirbo. Jos tėtis išlaikydavo savo brolį G. Š., veždavo maistą, padėdavo ūkio darbuose, kadangi G. turi sveikatos problemų. Su S. L. tėčio santykiai buvo geri. V. Š. turėjo pasiėmęs paskolą, ketindamas susitvarkyti dantis. Kai įvyko nelaimė, ji kreipėsi į draudimą ir draudimas padengė būtent šią paskolą, kitų išmokų nemokėjo.

Nukentėjusioji G. Š. nurodė, kad V. Š. buvo jos biologinis tėvas. Jis buvo geras žmogus, doras, išauklėjo visus savo vaikus tinkamai.

Nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jos tėtis yra V. Š.. Jos tėvai išsiskyrė kai jai buvo maždaug 8 metai ir ji bei kitos dvi jos sesės J. Š. ir V. Š. liko gyventi su mama. Jos sesuo J. Š. nėra biologinė jos tėvo V. Š. dukra, tačiau jis ją buvo įsivaikinęs ir taip pat augino, rūpinosi kaip savo dukra. Su tėčiu sutardavo labai gerai, jis rūpinosi jais, buvo geras. Po skyrybų matydavosi mažiau, tačiau palaikydavo ryšį. Maždaug prieš 10-12 metų tėvas pradėjo gyventi su S. L. ir kiek žino, jis taip pat jos vaikus įsivaikino, jie susilaukė dar ir vieno bendro - E. V. Š.. Su tėčiu paskutinį kartą bendravo maždaug prieš 6 metus, kalbėjosi telefonu ir planavo susitikti, tačiau taip ir nesusitiko. Kadangi tėtis dirbo ,, (duomenys neskelbtini)", surinkinėdavo šiukšles iš konteinerių, tai dažnokai ji jį matydavo dirbantį. Ji tikrai mylėjo tėtį, o jo netektis jai labai skaudi. Laidotuvėmis rūpinosi D. M., tačiau vėliau prie laidotuvių išlaidų prisidėjo ir ji. Dėl tėvo netekties, jo nužudymo jai padaryta turtinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 175- 176).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. Laidotuvėms ji nieko nepirko, tik perdavė vokelį su pinigais D..

Nukentėjusioji D. M. nurodė, kad V. Š. buvo jos brolis. Iš pradžių V. ir G. gyveno kartu su mama S. Š., po to mamą po ligoninės ji parsivežė pas save. Su V. jų visų santykiai buvo geri, su broliu dažnai bendraudavo. V. retkarčiais vartodavo alkoholį, bet ne kiekvieną dieną. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jie teisingi.

Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad turi du brolius: G. Š. ir V. Š.. (duomenys neskelbtini) gyvena brolis G. su savo sugyventine. Tuo adresu gyvenamąją vietą deklaravę ir mama bei V.. V. šiaip gyvena (duomenys neskelbtini), adreso nežino, o pas brolį G. važiuodavo laisvu laiku pailsėti, nuveždavo jam maisto. G. neturi pajamų, dažnai vartoja alkoholį. G. sugyventinę I. yra mačiusi kelis kartus, bendraudavo retai. Ingridos sesers N. nėra mačiusi, nepažinojo ir net nežinojo, kad I. turi seserį. V. alkoholį vartodavo tik laisvomis dienomis, nes darbe jį kiekvieną dieną tikrindavo dėl girtumo. Su V. paskutinį kartą telefonu kalbėjo 2020 m. rugpjūčio 1 d. V. telefonu jai pasakė, kad važiuoja į svečius pas G., veža maisto. Daugiau nei su vienu tomis dienomis nebekalbėjo, nes dirbo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 7.15 val. telefonu jai paskambino G., pasakė, kad nebėra brolio, pas jį į kiemą atvažiavo mašina ir juos sumušė, tada greitoji jį išvežė į ligoninę, o V. – į morgą. G. sakė, kad V. užsimanė pamatyti Ingridos seserį N., o tada pas juos kažkas atvažiavo ir sumušė (1 t., b. l. 163- 164).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad V. Š. pasakodavo, jog palaiko santykius su S. L., jos vaikais, mylėjo tuos vaikus ir teikė jiems materialinę paramą ir pinigais, ir produktais, visaip, kaip tik galėdavo. Kartais jis jai paduodavo pinigus, kad ji perduotų S.. Būdavo, kad duodavo ir apie 200 eurų. V. turėjo tikrus vaikus tris: G., V., E., kiti buvo įvaikinti. Iš viso yra devyni vaikai.

Nukentėjusysis G. Š. nurodė, kad V. Š. buvo jo brolis. Neatsimena nieko, kas vyko tą dieną, nes buvo girtas. Jis pats buvo sužalotas, kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo, nepamena.

Nukentėjusysis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio metu tiek jis, tiek I., tiek V. buvo visiškai girti. Gėrė kelias dienas. Jis net nepamena to, kad kaimynas G. būtų buvęs pas juos. Kažkiek pamena, kad jiems geriant, jo brolis V. užsimanė mergos, todėl šis, galimai iš savo telefono, skambino N.. Kiek pamena, tai telefonu V. jai sakė, kad ji gyvens kaip karalienė. Kiek žino, tai V. kažkada miegojo su N., bet nežino, ar jie turėjo lytinių santykių. Taip pat nepamena kaip, kada ir kodėl jie visi išėjo į lauką, kas pas juos atvažiavo, kas vyko. G. jam tik yra pasakojęs, kad V., po pokalbio su N., į namus atsinešė kastuvą. Iš to galima spręsti, kad jau ruošėsi kažkokiam konfliktui, santykių aiškinimuisi ar panašiai. Kaip tiksliai, dėl kokios priežasties jis buvo sužalotas, taip pat nepamena. Kaimynas G. jam sakė, kad kažkoks stambus vyriškis metė į jį plytą, pataikė į veidą ir jis parkrito. Kiek supranta, tai dėl visko čia kalta N. R., nes ji supyko ant V., kad šis jai paskambino ir sakė, kad nori su ja pasimylėt, o ji kažką atsiuntė juos sumušti. Jo brolis V. turi tris biologines dukras. Dvi dukros iš pirmos santuokos, tai V. ir G., o E. V. yra su kita moterimi, su kuria gyveno kaip sugyventiniai. Kitiems savo pirmos žmonos bei sugyventinės vaikams jis davęs savo pavardę tik tam, kad gautų socialinį būstą. Tačiau V. visus vaikus mylėjo, jais rūpinosi kaip savo (1 t., b. l. 135-136, 138- 139).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad šie parodymai teisingi. Jis gyvena kartu su I. A.. Su N. R. nebendrauja, N. yra Ingridos sesuo. V. kai dirbdavo, negerdavo, bet tuo metu jis atostogavo. Jie gėrė tris dienas, I. dalyvavo kartu.

Liudytojas Ž. M. nurodė, kad laiptinėje sutiko A., kuris jo paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Jiems išėjus į kiemą, A. kažkas paskambino ir pasakė adresą – (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus, sustojo (duomenys neskelbtini) namu. A. išlipo iš mašinos, kažkiek paėjo atgal ir jis išgirdo triukšmą. Prasidaręs langą ir atsisukęs atgal pamatė išėjusius tris vyriškius ir moterį, girdėjo keiksmažodžius. Jis išlipo iš mašinos, girdėjo, kaip A. sakė: „reikia pakalbėti, reikia pakalbėti“. O šitie rėkė ant jo: „dink iš čia, kas čia tave kvietė“. I., jam iš matymo žinoma, pasakė: „aš A. kviečiau“. Jis priėjęs pakvietė A. važiuoti. Tada prie jo priėjo vienas iš tų vyriškių, pradėjo jam grasinti: „aš kalėjime sėdėjęs, man nėra kas veikt, žmogų papjaut, aš tave papjausiu“, mosikavosi rankomis. Jis tam vyriškiui į veidą sudavė kumščiu ir šis nugriuvo. Tada I. prie jo bėgo rėkdama, o vienas iš tų vyriškių, turėdamas kastuvą rankose, juo mojavo. Vykstant sąmyšiui, jis atsitraukė, vyriškiui nustojus mojuoti kastuvu, A. iš nugaros pusės suėmė vyriškį viena ranka už kaklo, kita ranka suėmė už krūtinės ir šį sulaikė. Tada jis čiupo už to kastuvo ir jį atėmė. A. vyriškį nuvertė, t. y. pakišo kojas ir vyriškis griuvo, tada įspyrė vyriškiui kokius 3 ar 4 kartus į dešinį šoną. Jis kastuvą metė pro tvorą, kad atsikėlęs vyriškis jo nepaimtų ir vėl kastuvu jų nepultų. Su A. nueidamas matė, kaip vyriškis judėjo, bandė sėstis. Jie įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Patikslina, kad A., tai kaltinamasis A. R..

Liudytojas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo namuose, apie 18 val. jis ėjo iš namų, ketindamas važiuoti pasiimti žmoną iš darbo. Jam einant iš namų, dukra K. (13 metų amžiaus) paprašė, kad leistų važiuoti kartu, jis sutiko. Namo laiptinėje pamatė įeinantį gretimame name gyvenantį A. R., pravarde ,,A.". A. R. jo paprašė, kad jis pastarąjį pavežtų iki (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug 5 kilometrų atstumu, ten ketino užtrukti tik porą minučių. Jie visi trys jo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)išvažiavo. Dukra sėdėjo ant galinės sėdynės už keleivio. Jiems bevažiuojant, A. kažkas paskambino, šis atsiliepė ir klausė adreso, kur jam reikia atvažiuoti. A. garsiai atkartodavo, kas jam buvo sakoma, kur turi atvažiuoti, buvo minimi (duomenys neskelbtini). Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis nebežinojo kur toliau važiuoti, todėl telefonu susivedė adresą, kad žinotų kelią pagal navigaciją. Kadangi navigacija kažkaip ne taip jam rodė kelią, tai A. telefonu paskambino ir klausinėjo, kaip tiksliai ir pro kur nuvažiuoti. Kažkas telefonu bandė aiškinti, bet kaip suprato iš pokalbio, tai tiek A., tiek pašnekovas buvo girti ir sunkiai susikalbėjo. Jis buvo visiškai blaivus. A. kalbėjo įsakmiu balsu, tačiau jis nesuprato, ko A. ten važiuoja. A. jam tik paminėjo, kad jam reikia pasikalbėti. Su kuo ir apie ką, jis tikrai nežinojo. Privažiavus prie sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sustojo. Automobilio galas buvo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusę, ir norint matyti, kas vyksta prie to namo, reikėjo atsisukti atgal arba žiūrėti pro galinio vaizdo veidrodėlius. Iš automobilio A. išlipo vienas. Tuo metu gatvelėje ar prie namų jokių žmonių nematė. Jis su dukra liko sėdėti automobilyje, kurio visos durelės buvo uždarytos, tačiau atidarytas stoglangis, todėl buvo galima girdėti kas vyksta lauke. Kiek matė, A. pro automobilio galą nuėjo link namo Nr. 6. Jam nuo automobilio nuėjus 20- 30 metrų ir likus iki to namo apie 10 metrų, iš namo išėjo trys vyrai ir viena moteris. Tuos vyrus matė pirmą kartą, o moteris buvo I., ją pažinojo iš matymo. Visi trys vyrai buvo apie 50 metų amžiaus. Jis atsidarė automobilio langą ir, iškišęs galvą į lauką, stebėjo kas vyks. A., priartėjęs maždaug 1- 2 metrų atstumu prie tų vyriškių, pradėjo konfliktuoti, išgirdo, kad kažkuris iš vyriškių A. pasakė: ,,Ko tu čia atvažiavai, kas čia tave kvietė". I. pradėjo aiškinti, kad ji skambino A. ir pasikvietė jį. Tie vyriškiai buvo piktai nusiteikę, pradėjo žodžiais A. varyti. Pamatė, kad vienas iš vyriškių rankoje laiko kastuvą ir juo mosikuoja, tarsi bandydamas išgąsdinti ar suduoti A.. Jis suprato, kad vyriškiai agresyvūs, visi girti ir gali būti problemų. Kadangi automobilyje buvo dukra, tai nenorėjo, kad ji girdėtų keiksmažodžius, matytų konfliktą, todėl išlipo iš automobilio, norėdamas pasikviesti A. važiuoti. Jis A. sušuko: ,,važiuojam", tačiau pastarasis nereagavo ir toliau konfliktavo. Dėl ko jie tiksliai konfliktavo, jis nesuprato. Tie vyriškiai šaukė, kad jie dingtų, o A. vis sakė, kad reikia pasikalbėti, tačiau neįvardino apie ką. Tada prie jo pribėgo vienas iš tų vyriškių, kuris atrodė jauniausias, ir pradėjo jam grasinti sakydamas, kad yra grįžęs iš kalėjimo ir jį papjaus, pradėjo mosikuoti rankomis, ketindamas jam suduoti į veidą. Jis smūgių išvengė, gindamasis kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė tam vyriškiui į veido sritį. Nuo smūgio vyriškis nukrito ant kelio. Po to jis puolė link A. ir dar vieno vyriškio. Tas vyriškis rankose laikė kastuvą, o A. stovėjo vyriškiui iš už nugaros ir buvo jį apsikabinęs per kaklą - pečius lyg smaugtų. Jis nieko nelaukdamas pagriebė iš to vyriškio rankų kastuvą ir užmetė jį ant kažkokios malkinės stogelio, tačiau kastuvas nuriedėjo ant žemės. Tada pamatė, kad A. tą vyriškį parvertė ant žemės, vyriškis gulėjo ant nugaros, o A. jam kojomis spyrė ne mažiau kaip tris kartus į dešinį šoną. Kur tiksliai ir kiek kartų A. spyrė tam vyriškiui, tikrai nesuspėjo sureaguoti. Jis pats tam vyriškiui nei vieno smūgio nesudavė. Supratęs, kad čia jau vyksta rimtas konfliktas, muštynės, nenorėdamas turėti problemų, A. jau įsakmiai liepė eiti į automobilį ir važiuoti. Taip pat jaudinosi, kad nepamatytų ir neišsigąstų dukra. A. paklausė jo ir jie nuėjo kartu link automobilio. Tas vyriškis, kurį spardė A., liko gulėti ant žemės, dar buvo sąmoningas. Trečias vyriškis vis šaukė: ,,vyrai baikit, nesimuškit", tačiau pats nesikišo į muštynes. Jis su A. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. A. išleido (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli šio namų, o jis nuvažiavo pasiimti žmonos iš darbo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), A. pasakė, kad va dabar tai čia bus problemų, tačiau A. neišduos jo, kad jį vežė. Jis klausė A., ko pastarasis ten važiavo, dėl ko norėjo pasikalbėti, bet A. nieko neaiškino, tik atsakė, kad jis nesinervuotų, viskas bus gerai. Apie tai, kad tas vyriškis, kurį mušė ,,A." mirė, sužinojo rugpjūčio 6 d. iš informacijos internete (2 t., b. l. 166-168).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo parodymai teisingi. A. R. pravardė „A.“. A. vizualiai jam atrodė išgėręs. Konfliktas vyko tarp A. ir tų dviejų vyriškių. Prie jo pribėgo vienas iš konfliktavusių, o prie A. liko kitas konfliktavęs ir tas, kuris nelabai kišosi. Kad nukentėjusysis buvo sąmoningas, sprendžia iš to, kad šis judėjo. Jo automobilis tamsiai mėlynos spalvos. A. R. ėjo normaliai, gal tik kaip truputį išgėręs, bet šlubavimo jis nepastebėjo. Apsiavęs rodos buvo šlepetėmis ar ,,Crocs“. Tas asmuo mosavo kastuvu prieš A., dėl to buvo šiokia tokia grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes galėjo smogti kastuvu.

Liudytojas R. L. nurodė, kad jis su A. tą dieną, kai šį suėmė, nusipirko alaus, puslitrį degtinės, nuėjo prie jo namo ir išgėrė. Jis po to išėjo, o A. nuėjo su V. S..

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad gyvena B. kaime, jo kaimynystėje gyvena N. R., anksčiau gyveno jos sesuo I. A.. ,,A.“ pas N. užsuka gana dažnai, jie kartu geria alkoholinius gėrimus. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 18.30 val. jis atėjo į jų kaimo parduotuvę. Prie parduotuvės jis sutiko jų kaimo gyventoją, kurio pravardė yra ,,V.“, o vardas V.. Prie jų priėjo ,,A.“. Jis nusipirko alaus, o ,,A.“ pirko alaus ir degtinės ,,fliaškutę“. Jie prie lauke esančio staliuko išgėrė, ,,A.“ jam pasakė lyg tarp kitko, kad buvo kažkokiose ,,razborkėse“ dėl Ingridos. Jiems dar geriant, ,,A.“ kažkas skambinėjo. Po to ,,A.“ nuėjo link N. namų (2 t., b. l. 37-39).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi jo parodymai, „A.“ yra kaltinamasis. Su „A.“ išgėrė degtinę, jos buvo 200 g, ją pasidalino abu, alaus negėrė. Kai „A.“ pamatė, šis buvo neblaivus.

Liudytoja N. R. nurodė, kad gėrė su A. R., išgėrė gana nemažai, tris butelius. Kaip jis išėjo, ji neatsimena, tik vakare apie 22 val. policija ją išvežė iš namų. Policijoje ji iš pradžių iš viso nesusivokė, kalbėjo niekus, vėliau pasakė visą tiesą. Jos sesuo yra I. A.. Ji jai skambino, kvietė atvažiuoti ir, jeigu gerai pamena, V. Š. šnekėjo, kvietė atvažiuoti. Dėl girtumo nelabai ką pamena.

Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 6.30 val. jos buvęs sugyventinis M. Ž. išėjo į darbą. Tiksliai nepamena kuriuo metu, bet būdama namuose, pro langą pamatė gatve einančius R. Ž. ir A. R., pravarde ,,A.". Pamačiusi juos, telefonu paskambino R. Ž. ar ,,A." ir paprašė, kad jie pavaišintų ją cigarete. A. R. pasakė, kad ji ateitų pas jį į sodą. Ji nuėjo. Sode jai davė parūkyti ir visi gėrė degtinę. Viso visi trys išgėrė beveik litrą degtinės. Bebaiginėjant gert antrą butelį, Rolandas išėjo namo. Tada ji liko tik su A.. Kai baigė gerti, nuėjo iki jo buto, kur jis gyvena su sugyventine, pasiimti cigarečių. Pasiėmę cigarečių parūkė jo namo laiptinėje. Parūkę, su A. išėjo į parduotuvę, kur pirko degtinės ir sulčių, mokėjo A.. Tada parėjo pas ją į namus, toliau gėrė. Tiek ji, tiek A. buvo girti. Jei gerai pamena, tai pas ją dar buvo atėjęs ir V. S., kuris kartu su jais gėrė. Kažkuriuo tai metu telefonu ji kalbėjo su savo sese I. A., kuri gyvena su sugyventiniu G. Š. (duomenys neskelbtini). Telefonu sesuo jai pasiūlė atvažiuoti pas juos į svečius, nes V., G. brolis, nori su ja pasimylėti. Tiksliai dabar jau nepamena ką ji ten kalbėjo, bet supyko ir pagrasino jiems. Tada telefoną iš jos paėmė A. ir pradėjo koneveiktis. Ką jis tiksliai sakė, dabar nepamena, bet kažką kalbėjo: ,,nenorėk, kad atvažiuočiau". A. atrodė supykęs. Baigus pokalbį telefonu, jie su A. toliau gėrė. Kas vyko toliau, tikrai nepamena. Kažkuriuo metu A. išėjo iš jos namų. Tiksliai nepamena, bet kai jis išėjo, tai su juo lyg kalbėjo telefonu, bet nepamena ką, nes buvo labai girta. Kažkuriuo tai metu vėliau vėl kažkur susitiko su R., ėjo pas jį į namus. Pas R. išgėrė alaus, tada ji jo paprašė, kad jis ją palydėtų namo. Su R. kartu parėjo pas ją ir ji paskambino A., kad jis ateitų pas ją. Ar jis buvo užėjęs į butą nepamena, bet tada jau jį sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 163- 164).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. A. R. vadina „A.“. Jis šiaip yra ramus žmogus, turi draugę. Rytą matė A. R., jis nesiskundė, kad turi problemų su kojomis. Jis buvo su šortais, jo šlaunys buvo visos buvo mėlynos, buvo labai didelės mėlynės. A. R. eisena buvo natūrali, tik sakė, kad skauda.

Liudytojas G. Z. nurodė, kad pas G. Š. atvažiavo brolis V. Š., jį pasikvietė išgerti. Begeriant pradėjo kalbėti, kad V. nori susitikti su Ingridos seserimi. V. paskambino Ingridos seseriai N., prašė, kad ši atvažiuotų pas jį į svečius, o I. sakė, kad nenori čia matyti N.. Paskui atvažiavo du žmonės, vienas iš jų buvo kaltinamasis. Kaltinamojo A. R. jis anksčiau nepažinojo, tada jį matė pirmą kartą. Kai jie atvažiavo, jis sėdėjo kambaryje ir vartojo alkoholį. Atvažiavę pasibaladojo, tada G. su V. išlėkė žiūrėti į lauką. Kai V. ėjo į kiemą, pasiėmė kastuvą, kurį buvo atsinešęs į vidų iš sandėliuko. V. sakė, kad jeigu atvažiuos jį sumušti, jis apsigins, nes iš anksto suprato, kad gali atvažiuoti mušti. Po to jis išėjo, nes lauke kažkas rėkojo. Pamatė, kad prasidėjo muštynės. Mušėsi toks jaunesnis atvažiavęs vyriškis, šis paleido plytą į G. ir G. apsipylė kraujais. Jis G. nuvedė į kambarį, o išėjęs į lauką rado V. gulintį ant žolės. Kas mušė V., jis nematė, nes buvo kambaryje. Kai V. pakėlė, jis dar kvėpavo, nieko nekalbėjo, vos vos alsavo. Jis iškvietė 112. Atvažiavo greitoji, bet V. nebeatgaivino. Tą dieną buvo pavartojęs daug alkoholio.

Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 17 val., atėjo pas savo draugus į jų namus (duomenys neskelbtini). Jis gerai pažįsta brolius V. Š. ir G. Š.. Kartu su G. Š. ir V. Š. gyvena G. Š. sugyventinė I.. Jie visi sėdėjo kambaryje ir gėrė alų, o jis dar ir degtinės išgėrė. Kalbėjosi ir pokalbio metu G. su V. nutarė iš savo namų išvaryti I.. Jie pykosi, barėsi ir tuo metu I. paėmusi telefoną skambino savo sesei, kurios vardo dabar nepamena. Telefonu I. savo sesei pasakė, kad V. nori su ja pasimylėti ir nori, kad sesuo atvažiuotų pas juos. Tada, kaip jis suprato, iš I. sesers telefoną perėmė sugyventinis ir pradėjo telefonu grasinti V. Po to, galimai su tuo I. sugyventiniu telefonu barėsi ir G.. Jie susipyko konkrečiai dėl Ingos sesers. Po kurio laiko prie namo atvažiavo kažkoks automobilis ir tuo metu jie išėjo į lauką. Išėjus į kiemą, V. rankose jau nešėsi kastuvą. Tą kastuvą šis atsinešė iš anksto, nes telefonu I. sesers sugyventinis pasakė, kad atvažiuoja jiems duoti į galvą. Tik išėjus į kiemą ir praėjus per kiemo teritoriją, pamatė du vyrus. Vienas vyras jam atrodė labai aukštas, o kitas vyras buvo jaunesnis. Tas jaunas vyras trenkė plyta G. į veidą ir G. apsipylė kraujais. Tą plytą G. į veidą paleido iš toliau. Tada V. puolė ginti brolio kastuvu. Pats savo akimis nematė kaip, kokiu būdu buvo mušamas V.. Taip pat nematė kuris iš vyrų mušė V., nes jis padėjo G. pareiti į namus, G. veidas buvo kruvinas, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Kai grįžo į kiemą, V. jau gulėjo ant žemės, o tie du vyriškiai lipo į kažkokį automobilį ir nuvažiavo. Tada jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (2 t., b. l. 28-31, 33- 34).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. (duomenys neskelbtini) jo telefono numeris, iš šito numerio skambino. Nematė, kaip atvažiavo vyrai ir išlipo iš mašinos, jie pasibeldė į duris, tada G. su V. išlėkė lauk, o jis išėjo vėliau.

Liudytoja I. A. nurodė, kad V. buvo atvykęs pas juos į svečius ir norėjo, kad atvyktų jos sesuo N. R.. Jai paskambino, kalbėjo V. ir ji. N. jiems pasakė: ,,jūs čia man neskambinėkit, atvažiuos mano draugai ir jums bus blogai“. Pamena, kad po to kažkas daužėsi į duris. Išbėgo jos sugyventinis G. Š., o jai liepė niekur neiti. Paskui G. išėjo ir V.. Ji, išbėgusi į kiemą, pamatė savo sugyventinį G. visą kruviną. Ji ir kaimynas G. Z. G. parsitempė į kambarį, ji jam plovė rankas ir veidą. Po kiek laiko išgirdo triukšmą lauke, kur buvo G. Z. ir V.. Išėjusi ji pamatė V., gulintį ant pievos prie tvoros, buvo iškviesti medikai. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams davė teisingus parodymus.

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji gyvena pas sugyventinį G. Š. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais būna ir G. Š. brolis V. Š.. Jos sesuo N. patiko V. Š., jis norėjo su ja bendrauti. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ji paskambino savo seseriai N. ir jos kalbėjosi. Ji buvo jau stipriai apgirtusi ir visų pokalbio detalių negali atsiminti, bet tikrai žino, kad ji, paprašyta V. Š., skambino savo seseriai ir prašė, kad ši atvažiuotų pas ją į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad su ja nori susitikti, pagerti, su ja nori pergulėti V. Š.. Su jos seserimi kalbėjo ji, G. ir V.. Jos sesuo sakė, kad nevažiuos, kad atstotų nuo jos, nes kitaip pas juos į namus atvažiuos jos draugai su ,,A." ir juos sudaužys. Netrukus vyrai išėjo į kiemą. Po kurio laiko išėjo ir ji. Išėjusi pro kambario duris, ant keliuko, pamatė kruvinu veidu stovintį savo sugyventinį G. Š.. Netoli jo pamatė besisklaidantį ir besikoliojantį jos pažįstamą iš B. kaimo, kurio pravardė yra ,,A.". Kieme taip pat dar buvo jos sugyventinio brolis V. Š. ir jų kaimynas G. Z.. Prie pat kiemo tvoros stulpo stovėjo kažkokia šviesi mašina. Pamačiusi kruvinu veidu savo sugyventinį, labai išsigando ir tempė jį į kambarį, svetainėje plovė G. kraują nuo veido ir nuo rankų. Vėliau išbėgusi į kiemą ji pamatė, kad ant žolės guli V., o šalia jo atsiklaupęs kaimynas G. Z. bando jį pakelti. Tada, kiek žino, kaimynas G. iškvietė medikus, o jai pasakė, kad V. miršta. Pirmiems atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad jos sugyventinį ir jo brolį V. sumušė ,,A.“ (2 t., b. l. 49- 51).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad kiek dabar žino, „A.“, tai yra A. R.. V. Š. buvo labai geras žmogus, jiems padėdavo. Jis nevarto labai dažnai alkoholio, pavartojus, jo elgesys nepasikeisdavo, buvo visą laiką labai malonus žmogus. Kol nebuvo atvykęs A. R., tikrai nebuvo jokių V. sužalojimų, tą dieną jis nesiskundė sveikata.

Liudytojas R. Ž. nurodė, kad A. jam paskambino ir pakvietė išgerti. Po to atėjo N. R., kuri taip pat su jais išgėrė. Vėliau jis išėjo, liko tik N. su A.. Teisingus davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. rytą nuėjo į sodą pas savo kaimyną A. R., vadinamą ,,A.", pasiskolinti cigarečių. A. atnešė nepilną puslitrį, gal apie 200 g degtinės. Degtinę jie išgėrė ir nusprendė, kad reikia eiti iki A. namų, pasiimti ką nors užkasti, pinigų ir nusipirkti dar degtinės. Jie taip ir padarė. Kol A. namuose prausėsi, jis nuėjo į parduotuvę, nupirko pusės litro butelį degtinės ir po to abu kartu vėl nuėjo pas A. į sodą. Išgėrus butelį nusprendė, kad jiems mažai ir reikia nueiti į parduotuvę, nusipirkti dar butelį. Jis vienas nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar pusės litro butelį degtinės. Išgėrus gal pusę butelio, apie 14 val. pas juos atėjo N. R., prisėdo kartu su jais išgerti. Visi trys pabaigė tą butelį. Namo jis išėjo vienas, N. liko pas A. ( 2 t., b. l. 41- 42).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi parodymai. Parėjęs į namus užmigo, nes jautėsi neblaivus. A. R. buvo toks pat neblaivus kaip ir jis. A. koja buvo visa mėlyna, sakė, kad nukrito nuo kopėčių ir susižalojo maždaug prieš 10 dienų, tą dieną jis blogai vaikščiojo, šlubavo. Atrodo, kad tą dieną A. buvo apsiavęs šlepetėmis.

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4361 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. 23.43 val. R. Ž. nustatytas 2,58 % girtumas (2 t., b. l. 43).

Liudytojas M. Ž. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, teisingus davė parodymus. Jis žinutėmis susirašinėjo su N., bet kai grįžo į namus, ji buvo girta.

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. iš namų į darbą autobusu išvažiavo 6.40 val. Visą dieną iki pat vakaro su N. R. bendravo SMS žinutėmis. N. R. nuo pat ryto vartojo alkoholį su savo kaimynu A., kas dar buvo kartu su jais, jis nežino. SMS N. R. jam parašė, kad kažkas kažką sumušė, tačiau nieko konkretaus nepaaiškino. Jis jos paklausė, bet ji jam nieko neatrašė (2 t., b. l. 53).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad gal N. jam skambino ir taip sakė, dabar jis nepamena. A. jo kaimynas, tekdavo su juo bendrauti, išgėręs jis ramus. Prieš tą dieną A. buvo matęs, rodos eidamas šlubavo.

Liudytojas V. S. nurodė, kad tą dieną jam paskambino A. R. ir jis prižadėjo pas jį nuvykti į sodą. Sode A. nebuvo, tai jis nuvyko pas N. R., kur ir rado A.. Jam būnant, N. paskambino I.. N. padavė ragelį A. ir šis kalbėjo su vyriškiu iš (duomenys neskelbtini). A. sakė, kad susiras techniką ir atvyks. Jie išėjo kartu, A. susirado mašiną. Po to vėl pamatė A., sėdinį už buvusios kontoros kartu kaimynu L. ir geriančius. Po to A. sulaikė policijos pareigūnai.

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad vasarą, tikslios datos nepamena, bet tai buvo tada, kai policijos pareigūnai sulaikė A. R., dienos metu telefonu jam paskambino A. R. ir paprašė apkarpyti medžius jo sode. Kai jis dviračiu atvažiavo pas A. į sodą, pastarojo nerado. Kelinta tai buvo valanda nepamena, bet buvo šviesu. Tada iš savo tuo metu naudojamo telefono, kurio numerio nepamena, paskambino A. R. ir pastarasis pasakė, kad dabar užsiėmęs ir yra pas R. N.. Jis nuėjo pas N. į butą ir juos abu ten rado. Jie buvo dviese, gėrė degtinę. Jiems būnant kartu, N. telefonu paskambino jos sesuo I.. I. telefonu pasakė, kad kažkokios bėdos pas ją. Tarp jų kilo ginčas. Tada telefono ragelį perėmė A.. Tada jie apie kažką telefonu kalbėjo. Kokia buvo pokalbio esmė, nepamena. Kiek pamena, tai A. kažką pasakė, kad jei reikia, tai privažiuos. Išvažiuodamas A. pasakė, kad varo tvarkyt reikalų. Jis kartu su A. išėjo iš N. buto. A. R. pirmame aukšte susitiko Ž. M., jie kažką pakalbėjo ir išvažiavo. Paskui, praėjus maždaug pusvalandžiui, jis nuėjo prie seniūnijos pastato ir už to pastato pamatė sėdinčius A. R. ir R. L.. Jie sėdėjo ant suoliuko, turėjo degtinės. Tada jis R. pasakė, kad eitų dirbt, nes A. buvo prašęs apkarpyti medžius jo sode. Jie su A. R., eidami link sodo pagalvojo, kad turi išgerti, tačiau neturi ko užkąst. Užėjo pas N. į butą. N. jiems davė kažko užkandai. Abu išėjo į kiemą ir R. sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 55- 56).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad tą dieną A. eisena buvo normali, nebuvo nieko susižalojęs, buvo absoliučiai sveikas.

Liudytoja D. S. nurodė, kad sekmadienį, prieš tą įvykį, sode kartu pietavo su A. R., jo koja buvo mėlyna, jis šlubavo kaire koja. A. R. sakė, kad jis krito nuo kopėčių. Ji su kaltinamuoju draugauja 20 metų, niekada nematė jo agresyvaus.

Liudytojas R. S. nurodė, kad jis su žmona, A. ir jo sugyventinė prieš kelias dienas prieš tą įvykį kepė šašlykus. A. buvo su šortais, jo kairė koja buvo visa mėlyna, jis šlubavo. Sakė, kad nuo kopėčių nukrito. A. R. pažįsta virš 20 metų kaip tvarkingą, ramų žmogų, tikrai neagresyvų.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.27 val. gatvėje ties (duomenys neskelbtini) vykusių grumtynių metu G. Š. tyčia plyta smogta į veidą, dėl ko pastarajam diagnozuotas nosies kaulo lūžis, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, o V. Š. grumtynių metu galimai buvo spardomas ir trypiamas kojomis, jam nenustatytą kiekį kartų buvo smūgiuojama rankų kumščiais ir plyta į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje V. Š. liko gulėti ant gatvės grindinio ir nuo patirtų fizinių sužalojimų įvykio vietoje mirė. Įvykio vietoje pasitelkus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą Ž. M., pastarasis pateikė pirminę išvadą, kad apžiūrint V. Š. lavoną ir čiuopiant ranka, lavone jaučiami daugybiniai šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, dešinio klubo srityje yra melsvos spalvos kraujosruva. Tiksli asmens mirties priežastis bus nustatyta atlikus lavono autopsiją (1 t., b. l. 1-2).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Klaipėdos skyriaus, surašyta stenograma. 2020 m. rugpjūčio 5 d., vyksta pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo vyro (toliau – V), skambinančio iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini).

BPC: vienas vienas du;

V: laba diena;

BPC: laba diena;

V: ar galit atvažiuot į (duomenys neskelbtini) ant greičio? (duomenys neskelbtini), nuolatinis iškvietimas;

BPC: kas atsitiko?

V: atvažiavo čia du rimti bachūrai, vieną primušė, tas kraujuoja. Už kaimynus aš skambinu. Kitas guli ant žolės. Tas kraujuoja;

BPC: kas atsitiko?;

V: atvažiuokit;

BPC: tai pažįstami primušė? Tai kas tokie?;

V: mano kaimynai;

BPC: kažkokią informaciją galit suteikti, kas tokie tie asmenys, kurie sumušė juos?;

V: nežinau, nepažįstu;

BPC: vardas, pavardė jūsų?;

V: Z. G.;

BPC: kiek metų tiems sumuštiems?;

V: ką aš žinau...buvo sužaloti visi ant greičio;

BPC: tai gal iš matymo: dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt?

Vyras: ką aš žinau, vienas aukšto labai ūgio, kitas stambus kaip veršis... (1 t., b. l. 94-96).

Specialisto išvadoje Nr. M 699/2020 (02) nurodyta:

1. V. Š. mirties priežastis buka krūtinės - pilvo trauma: dešiniųjų IX- X- XI šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, kraujosruvos kepenų, dešinio antinksčio srityse, dešinio inksto riebalinėje kapsulėje, plonžarnės ir storžarnės sienoje. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, šoku dėl nukraujavimo.

2. V. Š. mirtis GMP konstatuota 2020 m. rugpjūčio 5 d. 19.28 val.

3. V. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

4. V. Š. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta.

5. V. Š. kūne rasta:

5.1. poodinė kraujosruva pilvo dešinėje, dešiniųjų IX-X-XI šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, kraujosruvos kepenų, dešinio antinkščio srityse, dešinio inksto riebalinėje kapsulėje, plonžarnės ir storžarnės sienoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai spiriant ar smūgiuojant, ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui iš savo ūgio aukščio nebūdingi. Sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir šiuo atveju baigėsi V. Š. mirtimi.

5.2. V. Š. kūne taip pat rasta odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairiame klube. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai nugriuvus. Vertinant odos nubrozdinimų šašų pobūdį, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padarytas prieš 5-7 dienas iki mirties, odos nubrozdinimas kairiame klube kelių valandų bėgyje iki mirties. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

5.3. Odos nubrozdinimas krūtinėje, dešiniųjų II-VIII, kairiųjų III-VII šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu galimai gaivinant artimu mirčiai metu. Dėl medicininių manipuliacijų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas.

6. Mirtis įvyko dėl sužalojimų nurodytų išvados 1- ame punkte.

8. Po patirtų sužalojimų V. Š. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, kol nukraujavus į pilvo ertmę ir įvykus šokui neteko sąmonės ir mirė.

9. Sužalojimų padarymo metu V. Š. galėjo būti įvairiose padėtyse.

10. Pagal šonkaulių lūžių požymius nustatyti, kokių traumuojančio paviršiaus savybių turėjo bukas daiktas, negalima.

11. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padarytas anksčiau nei visi kiti nustatyti sužalojimai. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje, odos nubrozdinimas kairiame klube, dešiniųjų IX-X-XI šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, kraujosruvos kepenų, dešinio antinksčio srityse, dešinio inksto riebalinėje kapsulėje, plonžarnės ir storžarnės sienoje padaryti artimu vienas kitam metu ir nustatyti jų padarymo sekos nėra galimybės. Odos nubrozdinimas krūtinėje, dešiniųjų II-VIII, kairiųjų III-VII šonkaulių lūžiai padaryti prieš pat mirtį, gaivinant.

12. V. Š. drabužiuose pažeidimų nekonstatuota.

13. V. Š. kūne vilkimo, tempimo žymių nekonstatuota. Po mirties lavonas buvo transportuotas į morgą (1 t., b. l. 118-122).

Tokia kaltinamojo pateikta įvykių versija prieštarauja ir liudytojų parodymams bei specialisto išvadai. Nors liudytojai D. S. ir R. S. nurodė, kad kelios dienos prieš įvykį A. R. šlubavo, tačiau liudytojas Ž. M., tiesiogiai dalyvavęs įvykyje ir būdamas blaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad A. R., pervertęs vyriškį, kuris rankose kastuvo jau nebeturėjo, nukentėjusiajam spyrė 3 ar 4 kartus į dešinį šoną, kaltinamojo eisena tą dieną buvo normali, pastarasis nešlubavo. Liudytojai N. R. ir V. S., kurie taip pat tą dieną buvo su kaltinamuoju, matė jį vaikštantį, patvirtino, kad A. R. eisena buvo įprasta. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas A. R. sulaikymas. Šiame įraše A. R. link pareigūnų juda natūraliu žingsniu, jį sulaikiusiems pareigūnams nei iš karto po sulaikymo, nei vėliau neišsakė jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės, jo sveikatos būklė nesukėlė jokių abejonių ir pareigūnams, ką M. T. ir D. N. patvirtino duodami parodymus teisme. Ekspertė S. B. patvirtino jos pateiktą specialisto išvadą ir nurodė, kad pagrindinė mirties priežastis buvo buka krūtinės ir pilvo trauma bei trijų 9-10-11 šonkaulių lūžiai, buvo ne mažiau kaip 5 trauminiai poveikiai, jie susiformavo spiriant, smūgiuojant galimai ranka, kumščiu ir kažkokiu kitu buku daiktu, smūgiai turėjo būti pakankamai stiprūs, nes plyšo kepenys ir lūžo šonkauliai, net avint ,,Crocs“ sportbačius, esant traumuotai kojai, galima pakankamai stipriai įspirti, jai traumos mechanizmas ir mirties priežastis jokių abejonių nesukėlė.

2020 m. rugpjūčio 5 d. 21.14 val. A. R. nustatytas 2,89 % girtumas (3 t., b. l. 133). Kaltinamasis A. R. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį, tačiau nurodė, kad suvartojo iki įvykio nedidelį kiekį alkoholio, toks suvartoto alkoholio kiekis jokios įtakos jo elgesiui neturėjo, o didesnį kiekį alkoholio suvartojo jau po įvykio. Tačiau įvykio dieną kartu su A. R. girtavę asmenys nurodė visai kitas aplinkybes. Liudytoja N. R. nurodė, kad tą dieną, dar iki įvykio, ji, R. Ž. ir A. R. išgėrė beveik litrą degtinės, po to ji su A. R. nusipirko dar degtinės ir gėrė toliau, tiek ji, tiek A. buvo girti. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jau tos dienos rytą jis pradėjo girtauti su A. R.: iš pradžių abu išgėrė nepilną puslitrį, gal apie 200 g degtinės, po to jis nupirko pusės litro butelį degtinės, kurį išgėrė dviese, vėliau jis vėl nupirko pusės litro butelį degtinės ir, išgėrus gal pusę butelio, apie 14 val. pas juos atėjo N. R., tada jie gėrė trise, jautėsi neblaivus, A. R. buvo toks pat neblaivus kaip ir jis. 2020 m. rugpjūčio 5 d. 23.43 val. R. Ž. nustatytas 2,58 % girtumas (2 t., b. l. 43). Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu A. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nemotyvuotą, agresyvų kaltinamojo elgesį, be jokios priežasties stipriai spiriant gulinčiam, nieko blogo jam nepadariusiam V. Š. 5 kartus, negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą, todėl A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Posėdžio metu kaltinamasis A. R. civilinių ieškinių nepripažino, nurodydamas, jog jis yra nekaltas dėl V. Š. mirties.