Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas ir Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. LK-N-512 pakeistas, nurodant, kad A. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-926/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista ir pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

2. Nuteistajam A. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 5 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2025 m. vasario 5 d.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. LK-N-512 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas (toliau – prokuroras) nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas Komisijos Nutarimo netvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas ir Komisijos Nutarimas pakeistas, nurodant, kad A. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad A. R., formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus lygtiniam paleidimui, nes yra atlikęs pusę paskirtos devynių metų laisvės atėmimo bausmės (atlikta 2025 m. vasario 5 d.). Be to, apylinkės teismas nenustatė BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios draustų taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai, formalus pagrindas lygtiniam paleidimui egzistuoja, o Komisijos sprendimas buvo pagrįstas. Aptariamu atveju pažymimi nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai ir nepriekaištingas elgesys: dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse ir elgesio pataisos programose; buvo skatintas vieną kartą, drausminių nuobaudų neturi; nuo 2024 m. sausio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. vasario mėn. reguliariai leidžiamos trumpalaikės išvykos pasirinktu gyvenamuoju adresu (per šias išvykas, kurios vyko pastoviai, nebuvo užfiksuota jokių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ar kitais taisyklių pažeidimais, kas akivaizdžiai įrodo gebėjimą laikytis įstatymų ir taisyklių neizoliuotoje aplinkoje); bausmės atlikimo metu neužfiksuota alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, taip pat nenustatyta taisyklių ar įsipareigojimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad minėti faktai rodo akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir teigiamą korekciją, kas atitinka BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą.

5.2. Su nuteistuoju dirbę psichologai, vertindami dalyvavimą elgesio pataisos programose ir individualiame socialinės reabilitacijos plane, pripažino teigiamus A. R. elgesio ir mąstymo pokyčius. Atitinkamai šių specialistų išvados patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs reikšmingą pažangą, kuri leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti sėkmingai įgyvendinami taikant lygtinį paleidimą su priežiūros priemonėmis. Komisijos sprendimas buvo pagrįstas išsamiu bylos ir elgesio vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas jį panaikinti yra nepagrįstas. Nurodoma ir tai, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertintos aplinkybės, kad padarytas nusikaltimas (nužudymas) yra labai sunkus, o neatlikta bausmės dalis (virš keturių metų) yra didelė; nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo; nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o alkoholio vartojimas buvo susijęs su nusikaltimu.

5.3. Teigiama, kad vien nusikaltimo sunkumas negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, ypač kai yra nustatyta akivaizdi pažanga. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kaltės nepripažinimas nėra absoliutus pagrindas atsisakyti lygtinio paleidimo, jei nuteistasis demonstruoja teigiamus elgesio pokyčius ir vykdo resocializacijos priemones. A. R. nepriekaištingas elgesys, dalyvavimas programose ir taisyklių laikymasis minėtą aplinkybę patvirtina. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, skirtoje priklausomybių prevencijai, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1586 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nėra patvirtinta, kad nuteistasis turi priklausomybę nuo alkoholio. Nepagrįstais laikomi skundžiamos nutarties argumentai dėl nepakankamos A. R. motyvacijos gydytis, kadangi tolimesnis dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose nebuvo būtinas, atsižvelgiantį nuteistojo elgesį ir taisyklių laikymąsi. Nors A. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėti du apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta po paleidimo ir teigiami ryšiai su artimaisiais), kurie mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

5.4. Prokuroro skundas apylinkės teismui remiasi tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Prokuroras teigia, kad lygtinis paleidimas pažeistų bausmės individualizavimo ir teisingumo principus, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, paneigiančių nuteistojo pažangą ar rodančių, kad lygtinis paleidimas kelia realią grėsmę visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nėra nurodyta aplinkybių, kurios rodytų, kad nuteistasis yra linkęs vėl nusikalsti ar kad jo elgesys kelia pavojų. Pastebima, kad lygtinis paleidimas numato priežiūros priemones, kurios užtikrina visuomenės saugumą ir nuteistojo tolesnį taisymą neizoliuotoje aplinkoje, kaip tai numatyta BVK 85 straipsnyje. Teisingumo principas nėra pažeidžiamas, nes nuteistasis yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, o likusi dalis gali būti vykdoma taikant lygtinio paleidimo priežiūros sąlygas, kurios užtikrina bausmės tikslų įgyvendinimą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, nes ignoruojama A. R. akivaizdi pažanga, patvirtinta psichologų, Komisijos ir Socialinio tyrimo išvados, taip pat ignoruojamos pastangos integruotis į visuomenę. Nesutinkama ir su skundžiamos nutarties argumentu, pagal kurį bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliuojant nuteistąjį nuo visuomenės, nors BVK numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą su priežiūros priemonėmis.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Skundžiama nutartis yra motyvuota, tinkamai įvertintos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Pagal bylos duomenis, nuteistasis A. R. atlieka devynių metų laisvės atėmimo bausmę, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. vasario 5 d. 2022 m. sausio 7 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant „OASys“ metodiką, kurio metu A. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. gegužės 21 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių metu taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo A. R. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo skundo teiginius, pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nors Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, o Komisija įvertino, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo tokios išvados savaime nesaisto. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

12. Pagal aukštesnės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, nekyla. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis A. R. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; dalyvauja elgesio pataisos programose; nuo 2024 m. pradžios išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus (duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta); paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; bausmės atlikimo metu nefiksuota alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų; skatintas vieną kartą; drausminių nuobaudų neturi; nuo 2024 m. sausio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir pan. Atsižvelgiant į tai, priešingai skundo argumentacijai, vertintina, kad nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nebuvo baustas, vieną kartą (2020 m. gruodžio 14 d.) skatintas, per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, o nuo 2024 m. sausio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nuteistojo A. R. elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, tačiau tai savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą.

14. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, kad A. R. anksčiau yra teistas du kartus (teistumai išnykę), laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. A. R. teisėsaugos akiratyje atsidūrė būdamas jauno amžiaus – 17 metų, o pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų. Priešingai skundo argumentacijai, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nurodoma, kad A. R. kaltės nepripažino, o interviu metu nuteistasis nurodė, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, kartą spyrė nukentėjusiajam, tačiau aplinkybę, kad būtent jis nužudė nukentėjusįjį, neigė. Be to, pagal Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo teigimu anksčiau jis buvo baustas už vagystę ir plėšimą, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą (labai sunkų nusikaltimą), t. y. stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Be to, nors nuteistasis skunde neigia turėjęs didesnių alkoholio vartojimo problemų, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nustatyta A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kita vertus, iš minėto nuosprendžio taip pat matyti, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. pats parodė, kad po įvykio jam buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas, alkoholį vartojo prieš įvykį, bet gėrė ir po įvykio. Dėl to minėta ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota jokių nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, nuteistojo atsakomybės nešalina ir jo elgesio nepateisina.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs savo pateikti kaip socialiai patrauklaus (pavyzdžiui, verto pasitikėjimo, atsakingo) asmens įspūdį. Pabrėžtina, kad dabartinis nusikaltimas, už kurį A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas be jokios aiškios priežasties. Interviu metu apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes A. R. kalbėjo ribotai, sunkiai įžvelgė savo elgesio ir įvykdyto nusikaltimo priežastinį ryšį, kaltina netinkamai susiklosčiusias aplinkybes, taip pat interviu metu vengė identifikuoti problemines sritis. Vertintina ir tai, kad Sodros duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra itin maža, nesiekianti ketverių metų, o ilgiausias terminas, per kurį tęsėsi darbinė veikla, buvo tik dveji metai (kiti laikotarpiai buvo nuo dviejų iki šešių mėnesių trukmės). Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba (įdarbinamas nesiprašė), nes yra pensininkas, gauna pensiją, todėl po paleidimo į laisvę nėra tikras ar dirbs, nes turi sveikatos problemų, 55 procentų nedarbingumą. Be kita ko, nuteistasis dengia 40 302,49 Eur priteistą ieškinį tik tiek, kiek iš jo pensijos išskaičiuoja antstoliai. Iš trečiųjų asmenų išskaičiuota 28,43 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis paminėjo, jog po paleidimo tinkamai susiklosčius aplinkybėms (įsidarbinus pagal sveikatą tinkamame darbe) ieškinio dengimą galėtų paspartinti. Vis dėlto, tokie duomenys teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi kaip minėta nepaisant to, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus ir turi 55 procentų nedarbingumą, jo oficiali darbinė patirtis yra menka, atitinkamai nuteistasis papildomai savanoriškai ieškinio nedengia, kas taip pat kelia abejonių dėl jo galimybių padengti visą priteistą piniginę sumą. Aktualu pažymėti, kad priešingai skundo argumentams, nuteistojo palaikomi ryšiai su artimaisiais ir formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, savaime nėra išskirtinės aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo teigiami bei palaikantys ryšiai su artimaisiais, taip pat formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta, įvertinti kaip apsauginiai veiksniai, tačiau neatmestina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai nesudarė kliūčių nuteistajam nusikalsti.

16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad nuteistajam A. R. yra išskiriamas itin didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių: oficialios darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių; smurtinis elgesys esant apsvaigus nuo alkoholio; nesugebėjimas priimti savęs, vykdančio nusikaltimus asmens pozicijos, jos ignoravimas; impulsyvumas; agresyvumas; nesugebėjimas atpažinti problemų; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas; neturi ateities tikslų; sunkumai suprantant kitų požiūrį. Svarbu ir tai, kad nustatyti tik du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – formaliai patvirtino savo gyvenamąją vietą po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ir teigiami bei palaikantys ryšiai su artimaisiais, kurie negali atsverti nustatyto vieno statinio kriminogeninio veiksnio (teisės pažeidėjui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis) ir jau minėtų dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju ženklus dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų skunde akcentuojamų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, A. R. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

17. Neprieštaraujama skundo argumentams, pagal kuriuos lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. R. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistasis A. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, spręsdamas A. R. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir visumą nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo ir spręsdamas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.