Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – paskirta galutinė subendrinta bausmė - 140 MGL (7 000 Eur) bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 4 metams uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 7 d.; turto konfiskavimas, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuotina nuosavybės teise priklausanti 1 060 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) transporto priemonė - automobilis ŠKODA FABIA, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); turto konfiskavimas, t. y. išieškotina transporto priemonės - automobilio ŠKODA FABIA, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 1 060 Eur su (PVM) suma Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2026 m. balandžio 22 d. apie 14.36 val. Elektrėnų sav., Vievio sen., Alesninkų k., Žiedo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 17, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 2,77 promilės. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, L. V. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2026 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), ir jai kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketverius metus, žinodama, kad jai uždrausta vairuoti kelių transporto priemones ir to teisines pasekmes, 2026 m. balandžio 22 d. apie 14.36 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Alesninkų k., Žiedo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 17, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,77 promilių, taip tyčia, piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. balandžio 22 d., būdama viena namuose išgėrė „fleškutę“ 200 ml degtinės. Kiek laiko praėjo po alkoholio vartojimo neatsimena, bet kai sėdo už vairo, tikrai jautėsi labai gerai, visą naktį buvo nemiegojusi, tai gal dėl to ir pripūtė. Pritrūkusi alkoholio nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės jai priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, kuris dabar yra konfiskuotas. Paaiškinti kodėl išgėrusi sėdo už automobilio vairo, nors žinojo, kad jai yra uždrausta teisė vairuoti, negali. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl to, ką padarė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu jai paskirtos baudos nėra sumokėjusi. Mano, jog sustabdyti nuo nusikalstamų veikų darymo, vairavimo esant neblaiviai, gali tik ji pati, nevartojant alkoholio ir nevairuojant, šiuo metu pagal teismo sprendimą lanko kursus dėl alkoholio vartojimo.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

4.1. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo duomenimis, 2026 m. balandžio 22 d. apie 14.39 val., kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu O. Jurše, patruliuojant Elektrėnų sav., Alesninkų k., Žiedo gatvėje, ties 17 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėta transporto priemonė „Škoda Fabia“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įtartinai manevravo kelyje šalia nurodytu adresu esančios parduotuvės. Sustabdžius minėtą transporto priemonę nustatyta, kad ją vairavo L. V.. Bendraujant vairuotoja akivaizdžiai buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, judėjo nekoordinuotai, paklausus ar ji vartojo alkoholinių gėrimų, atsakė, kad vartojo praeitą dieną, tai yra maždaug prieš 14.00 val., patikrinus pilietę alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, antruoju putimu nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, su tuo, kad ji vairavo transporto priemonę nesutiko, tačiau prie vairo sėdėjo pati L. V., jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo. Patikrinus L. V. duomenis duomenų bazėse, nustatyta, kad ji yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones, vairuota transporto priemonė buvo nedrausta civilinės atsakomybės draudimu;

4.2. kitų objektų apžiūros 2026 m. balandžio 28 d. protokolo duomenimis, apžiūrėti Policijos pareigūnų mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai fiksuoti įvykio vietoje. Vaizdo įraše „export-o6f0j“, užfiksuota kaip policijos pareigūnai sustabdo žalios spalvos „Škoda“, kurio valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį vairavo L. V.. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinamas neblaivumas, pirmu pūtimu nustatomas 2,77 prom. girtumas. Atliekami procesiniai veiksmai – fiksuojama įvykio vietą, automobilis „Škoda“, iškviečiamas tralas transporto priemonės nuvežimui į saugomą automobilių aikštelę. Vaizdo įraše „export-ropuk“ užfiksuota, kaip patikrinamas neblaivumas antrą kartą, L. V. nustatomas 2,86 prom. neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad L. V. stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – gali, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. Vaizdo įraše „export-eo9ud“, užfiksuota, kaip L. V. pasirašo procesinius dokumentus, jai įteikiamas šaukimas atvykti kitą dieną procesinių veiksmų atlikimui; įvykio vietą atvykęs tralas išveža iš įvykio vietos automobilį „Škoda“;

4.2. iš neblaivumo nustatymo 2026 m. balandžio 22 d. akto matyti, kad L. V., pirmojo blaivumo tikrinimo metu 14.39 val. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 14.56 val., nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą – gali.

Dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir įrodymų vertinimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamosios L. V. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji 2026 m. balandžio 22 d. apie 14.36 val. Elektrėnų sav., Vievio sen., Alesninkų k., Žiedo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 17, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,77 promilių neblaivumą. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodama automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (pritrūkusi alkoholio nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės jo nusipirkti). Nenustatyta, kad L. V. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: L. V. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme.

BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojamas, nes L. V. žinodama, kad jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek pačios kaltinamosios prisipažinimas, tiek tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo duomenys, tiek kitų objektų apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota informacija, tiek neblaivumo nustatymo akto parodymai. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu.

BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Kaltinamoji teista taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu yra nuteista už vairavimą neblaiviai, uždrausta teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, žinodama apie 2026 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio, praėjus trims savaitėms po šios apygardos teismo nutarties, sėsdama už vairo apsvaigusi nuo alkoholio, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, taigi šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamoji jau du kartus teista už analogišką veiką, kas rodo jos polinkį nusikalsti, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas L. V. pripažinti recidyviste, o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajai L. V. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); L. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 243 straipsnyje inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama pripažinta recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), bausta administracine tvarka, bauda sumokėta, teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. L. V. yra recidyvistė, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi bei neturėdama tam teisės (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis, kadangi paskirta bauda ankstesniu nuosprendžiu dar nėra sumokėta. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji už vairavimą neblaiviai yra teista, vairavimas neblaiviai yra jos susiformavusio nusikalstamo elgesio veikimo modelio dalis, kaip minėta aukščiau, kaltinamosios piktybiškumą nesilaikyti teismo paskirtų įpareigojimų, rodo ir tas faktas, kad nepasibaigus jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminui, praėjus vos 3 savaitėms, padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje, taigi akivaizdu, jog dabartinis nusikalstamas kaltinamosios elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas priešingas įstatymams veikimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji išvadų nedaro ir nesistengia keisti gyvenimo būdo, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, nes kitos, švelnesnės bausmės skyrimas pažeistų padarytos nusikalstamos veikos teisingumo principus bei skatintų L. V. nebaudžiamumo jausmą, kai už šiurkščius ir tyčinius įstatymo pažeidimus skiriamos bausmės, kurios negali jos pataisyti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, L. V. yra pavojinga, todėl neatskirta nuo visuomenės kelia grėsmę visuomenei, jos narių saugumui. Visos nustatytos byloje aplinkybės rodo, kad jokių išvadų dėl savo gyvenimo būdo nepadarė, jo nekeičia. Tikėtina, kad kaltinamosios tokį elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą ir tai formuoja neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamosios asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirta pakankamai švelni bausmė – bauda, kaltinamajai teigiamo poveikio neturėjo, kad kaltinamoji ir toliau ignoruoja įstatymus, darydama naujas nusikalstamas veikas, negerbia teismo pasitikėjimo, kuris suteikė galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl, teismo nuomone, tik kaltinamosios izoliavimas nuo laisvės, gali ją sustabdyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirtinas 90 (devyniasdešimties) parų areštas, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje - 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 30 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamoji, suteikto jai paskutinio žodžio metu pareiškė, jo sutinka su tuo, ką padarė, tačiau nesutinka su arešto bausmės atlikimu areštinėje ir prašo skirti namų arešto bausmę. Nurodė, kad nori susirasti darbą, susimokėti paskirtą baudą. Teismo nuomone, vien tai, jog byloje nustatyta viena kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nesudaro pagrindo skirti kaltinamosios norus atitinkančią bausmę. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji neįvertina, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o jai nustatytas 2,77 promilių neblaivumas viršijantis baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingą 1,51 promilės ribą, be to, vairavo žinodama, jog jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Taigi toks kaltinamosios elgesys kelyje nebuvo atsitiktinis, o sąmoningas, tyčinis ir neabejotinai pavojingas eismo saugumui, kad už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirta pakankamai švelni bausmė, bauda, kaltinamajai teigiamo poveikio neturėjo, ji ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydama naujas nusikalstamas veikas, negerbia teismo pasitikėjimo, kuris suteikė galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl už idealia sutaptimi padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę pagrindo nebuvo ir nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmestinas ir gynėjos (advokatės) prašymas dėl arešto bausmės kaltinamajai atidėjimo.

Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu L. V. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 140 MGL (7 000 Eur) baudą. Prokurorė prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi L. V. šiuo nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda ir L. V. skirtina subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė ir 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL (7 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už šio kodekso 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė kaltinamajai siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) prokurorės siūlomam terminui kaltinamoji prieštaravimų nereiškė. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino, gailisi, nors dėl neteisėtų L. V. veiksmų materialinė žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, visgi, kaltinamoji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, galinčių turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, nes vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 2,77 promilės neblaivumas, nekreipdama dėmesio į tai, jog vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, turinti ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi bei neturėdama tam teisės, taip pat ir už teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, nes kaltinamoji jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivi, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajai nustatytinas 6 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. balandžio 22 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės - automobilio „Škoda Fabia“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „Škoda Fabia“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuota pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendį, nesant galimybės antrą kartą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, taikytina BK 72 straipsnio 5 dalis, todėl išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šioje byloje specialistas nėra atlikęs automobilio „Škoda Fabia“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Byloje nesant specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę.‏‏‎ Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės Škoda Fabia vidutinė kaina su PVM yra 860 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 860 Eur, kuri išieškotina iš kaltinamosios.

Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemones vykdyti atskirai nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-05749, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. V. dėl 100,00 Eur išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas L. V. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo L. V., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios neišieškotinos.

Dėl kaltinamajai paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. balandžio 22 d. nutarimais paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. lapkričio 4 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės „SKODA FABIA“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąją kalta bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajai konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL (7 000 Eur) dydžio bauda ir L. V. skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

L. V. išaiškinti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50, 51 straipsniu, ji ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 12, Panevėžys, tel. +370 455 84970), atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimą iš anksto suderinusi telefonu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. V. atvykimo į areštinę dienos, o neatvykus – nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti L. V. recidyviste.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešis) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, L. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – keleivinio automobilio SKODA FABIA, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 860 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Išaiškinti L. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. e1-648-1196/2026). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, L. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Baudžiamojo poveikio priemones vykdyti atskirai nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. balandžio 22 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (transporto priemonė „SKODA FABIA“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš L. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.