- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-536-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01398-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- „MAIBUS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maibus“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maibus“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ATS1 9 680 Eur skolą už automobilio nuomą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. liepos 10 d. sudarė automobilio ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 22/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti už nustatytą mokestį atsakovui laikinai naudotis ieškovei priklausančią transporto priemonę - keleivinį autobusą IVECO, a/n (duomenys neskelbtini), o atsakovas Sutarties 3.1. punktu įsipareigojo už transporto priemonės eksploatacijos dienas mokėti 30 Eur/dienai + PVM nuomos mokestį, bet ne mažiau kaip 500 Eur/mėn. + PVM. Atsakovas faktiškai automobiliu naudojosi nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. balandžio 1 d., tačiau per šį laikotarpį sumokėjo tik 1 650 Eur nuomos mokesčio. Atsakovas savo prievolės pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, sąskaitos laiku neapmokėjo, liko skolingas ieškovei 9 680 Eur sumą.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteista 2 000 Eur. Nurodė, kad jis su ieškove sudarė Automobilio ilgalaikės nuomos sutartį Nr. 22/01, pagal sutartį įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį 500 Eur mokestį. Transporto priemonėje nebuvo kondicionieriaus, tačiau ieškovės atstovas žodžiu patikino, kad jį įdės, tačiau taip ir neįdėjo. Automobiliu be kondicionieriaus klientai nenorėjo važiuoti, todėl atsakovas tą vasarą neturėjo užsakymų, dėl to nemokėjo viso sutarto mokesčio. Tik pradėjus transporto priemonę eksploatuoti, automobilis sugedo. Atsakovas 1,5 mėnesio remontavo automobilį - pakeitė variklio vandens pompą, galvutę, galvutės tarpinę, daviklius, padangas. Po remonto atsakovas negavo iš automobilio nuomos planuotų lėšų, nes klientai norėjo transporto priemonės su kondicionieriumi, o ieškovas jo taip ir neįdėjo. 2022 m. liepos mėnesį užsidegė automobilio laidai, reikėjo atlikti remonto darbus. Atsakovas sumokėjo ieškovei daugiau nei ieškinyje nurodyti 1 650 Eur, atsakovas ieškovės atstovui E. R. beveik kiekvieną mėnesį mokėjo grynais po 100, 150, 300 Eur. Ieškovė, suteikdama jam transporto priemonę su paslėptais defektais, neįrengusi pažadėto kondicionieriaus, sudarydama naujus sutarties priedus, vietoj sutarties nutraukimo, tinkamai nevykdė savo prievolės, elgėsi nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 9 680 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 368 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad šalys 2022 m. gegužės 10 d. sudarė automobilio ilgalaikės nuomos sutartį dėl keleivinio autobuso IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuomos. Šalys sutarties 2.3 punktu patvirtino, kad nuomininkas susipažino su perduotos transporto priemonės technine būkle ir pretenzijų nuomotojui neturi. 2022 m. birželio 1 d. šalys sudarė papildomą rašytinį susitarimą, kad nuomininkui nusprendus įsigyti minėtą automobilį, ši sutartis bus laikoma kaip automobilio pirkimas išsimokėtinai, visa sumokėta per nuomos laikotarpį suma bus įskaičiuota į automobilio kainą, bus sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis ir išrašyta sąskaita faktūra. Atsakovas nuomojosi automobilį beveik du metus, o 2024 m. balandžio 1 d. jį grąžino ieškovei. Šalys sutarė dėl aiškaus nuomos mokesčio dydžio, kuris iš dalies susietas su automobilio eksploatacijos dienų skaičiumi, tačiau net ir automobilio nenaudojant atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti minimalų 500 Eur per mėnesį + PVM nuomos mokestį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl tariamų automobilio gedimų negalėdavo naudoti transporto priemonės, todėl nemokėjo nuomos mokesčio. Tačiau net ir automobilio nenaudojimo atveju šalys sutarė dėl nurodyto minimalaus nuomos mokesčio, todėl tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, o ieškovė turi teisę skaičiuoti nurodytą minimalų mėnesio nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad sudarė su ieškove automobilio ilgalaikės nuomos sutartį neturėdamas teisinių žinių, todėl pasirašė sau nenaudingą sutartį. Be to, jis nėra mechanikas, todėl sandorio sudarymo metu negalėjo tinkamai įvertinti nuomojamo automobilio techninės būklės. Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog keleivių vežimo veikla užsiima nuo 2015 metų, automobilį tokiai veiklai ir nuomojosi ir turėjo savo. Be to, ieškovė į bylą pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2015 metų vykdė kito keleivinio sausumos transporto veiklą. Teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo šios srities veiklos naujokas, dėl ko jo teiginius apie nesupratimą kokią sutartį sudaro vertino kritiškai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, ginčo sandorio atveju veikė kaip profesionalus verslininkas, turintis patirties tokioje veiklos srityje. Atsakovas, sudarydamas sutartį, jos 2.3 punktu patvirtino, jog susipažino su perduotos transporto priemonės technine būkle ir pretenzijų nuomotojui neturi, todėl atsakovą automobilio būklė sudarant sutartį tenkino. O kadangi atsakovui keleivių vežimo veikla nebuvo naujiena, sutarties sudarymo metu atsakovui tokia veikla buvo pažįstama jau apie septynerius metus, tai nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nesuprato ir neįvertino ką išsinuomoja.
Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jau pirmą dieną į automobilį supylė pusantro kibiro aušinimo skysčio, kol parvažiavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokį faktą, taip pat kai dingsta didelis kiekis aušinimo skysčio, tai yra akivaizdus požymis, kad aušinimo skystis išbėga iš sistemos, tai yra rimtas, nepigiai sutvarkyti kainuojantis gedimas. Atsakovas tokią aplinkybę, kaip profesionalus vairuotojas, neabejotinai turėjo suvokti, tačiau į ieškovę dėl tokio fakto nesikreipė, šalių sutarties neatsisakė, nors tokiam trūkumui paaiškėjus jau pirmą dieną tai reikštų, kad perduota transporto priemonė neatitinka jai pagal sutartį keliamų reikalavimų. Automobilis praeidavo techninę apžiūrą, kas reiškia, kad automobilio esminės savybės, reikalingos jo eksploatacijai, buvo tinkamos. Atsakovas pretenzijų dėl kondicionieriaus ieškovei raštu nepareiškė, kaip tik priešingai, atsakovas du kartus papildė sutarties sąlygas, sutartį pratęsė, kas rodo, kad automobilis buvo tinkamos vežimo veiklai būklės ir tiko atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kažkokias papildomas sumas ieškovei perdavė, taip pat nenurodė kodėl pavedimų neatliko per banką ar nepaprašė ieškovės surašyti ir išduoti pinigų priėmimo kvitus kaip kitais atvejais. Atsakovas ginčo atveju veikė kaip profesionalus verslininkas, todėl turėjo puikiai suprasti, kaip turėtų įforminti pinigų perdavimą ieškovei, tą atlikti kaip ir kitais atvejais, kad tokį faktą vėliau galėtų įrodyti. Ieškovei nebūtų jokios logikos važiuoti iš Kauno į Šiaulius pasiimti 50-100 Eur sumų, kadangi būtų gaištama daug laiko ir tai kainuotų nemažai kuro sąnaudų. Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes apie kitas sumokėtas sumas vertino kritiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškovei iš atsakovo priteisti 2 000 Eur, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodė, kad apžiūrint transporto priemonę atsakovas pastebėjo, kad nėra kondicionieriaus, ieškovės atstovas žodžiu patikino, kad jį įdės, tačiau neįdėjo. Automobiliu be kondicionieriaus klientai nenorėjo važiuoti, todėl atsakovas tą vasarą neturėjo užsakymų, dėl to atsakovas nemokėjo viso sutarto mokesčio. Atsakovas 1,5 mėnesio remontavo automobilį - pakeitė variklio vandens pompą, galvutę, galvutės tarpinę, daviklius, alkūninį veleną, padangas. Ieškovės atstovui sumokėjo daugiau nei ieškinyje nurodyti 1 650 Eur, atsakovas ieškovo atstovui E. R. beveik kiekvieną mėnesį mokėjo grynais po 100, 150, 300 Eur. Atsakovas telefonu ne kartą sakė, kad nori sutartį nutraukti ir transporto priemonę grąžinti, visada išgirsdavo griežtą atsakymą: „nedrįsk“. Atsakovas pasirašė sau nenaudingą sutartį, nes neturėjo teisinių žinių. Jis neturėjo galimybės pakeisti sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą, pakoreguoti kitas sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Maibus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad su teiginiu, jog atsakovas sumokėjo daugiau pinigų, nei buvo apskaityta, nesutinka. Visi pinigų gavimai buvo tinkamai buhalteriškai apskaityti, tuo tarpu atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas nenurodė, kodėl pavedimų neatliko per banką ar nepaprašė ieškovės surašyti ir išduoti pinigų priėmimo kvitus kaip kitais atvejais. Atsakovas ginčo atveju veikė kaip profesionalus verslininkas, todėl turėjo puikiai suprasti, kaip turėtų įforminti pinigų perdavimą ieškovei, tą atlikti kaip ir kitais atvejais, kad tokį faktą vėliau galėtų įrodyti. Teisė nuspręsti, pratęsti sutartį, ar ne, yra kiekvienos iš šalių laisva valia. Sutarties pratęsimas yra teisėtas ir galimas nepriklausomai nuo sumokėto ar nesumokėto nuomos mokesčio, todėl šis faktas savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas sumokėjo daugiau pinigų, nei nurodyta ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. gegužės 10 d. sudarė automobilio ilgalaikės nuomos sutartį dėl keleivinio autobuso IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuomos. Šalys sutarties 2.3 punktu patvirtino, kad nuomininkas susipažino su perduotos transporto priemonės technine būkle ir pretenzijų nuomotojui neturi. Šalys sutarties 2.4 punktu susitarė, kad nuomininkas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą transporto priemonę, naudoti ją pagal paskirtį, rūpintis transporto priemonės technine būkle, savo sąskaita remontuoti transporto priemonę, apmokėti visas transporto priemonės išlaikymo išlaidas (PVCA, KASKO draudimai, techninė apžiūra, kelių mokesčiai ir kitos išlaidos). Šalys sutarties 2.6 punktu susitarė, kad pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti minėtą transporto priemonę tos būklės, kurios ji buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų transporto priemonės nusidėvėjimą arba nuomininkui pageidaujant, gali įsigyti minėtą transporto priemonę, išskaitant sumokėtą nuomos mokestį į su nuomininku naujai sutartą transporto priemonės kainą.
2022 m. birželio 1 d. šalys sudarė papildomą rašytinį susitarimą, kad nuomininkui nusprendus įsigyti minėtą automobilį, ši sutartis bus laikoma kaip automobilio pirkimas išsimokėtinai, visa sumokėta per nuomos laikotarpį suma bus įskaičiuota į automobilio kainą, bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir išrašyta sąskaita faktūra. Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties priedo matyti, kad šalys sutarė, jog nuomininkui pageidaujant nuomotojas privalo ir įsipareigoja parduoti transporto priemonę išperkamosios nuomos pagrindais už naujai sutartą kainą, išskaitant sumokėtą nuomos mokestį. Atsakovas 2024 m. balandžio 1 d. automobilį grąžino ieškovei.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 9 680 Eur skolą. Apeliantas apeliaciniame skunde sutinka su ieškinio reikalavimu 2 000 Eur dalyje, kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovas sudarė transporto priemonės nuomos su išpirkimo galimybe sutartį. Šalys sudarytos sutarties 3.1 punktu sutarė, kad šalių susitarimu automobilio nuomos kaina nustatoma 30 Eur per dieną + PVM, skaičiuojant tik transporto priemonės eksploatacijos dienas, bet ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį + PVM, kas patvirtina, jog sutartyje yra įtvirtinta aiški ir konkreti atsakovo mokama kaina už transporto priemonę. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis automobilio nenaudojo ar kad su juo neuždirbo pakankamai, vertintinos kritiškai, nes net ir automobilio nenaudodamas atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti minimalų 500 Eur per mėnesį + PVM nuomos mokestį, kas patvirtina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti jo nesumokėtą nuomos mokestį.
Apeliantas byloje nurodo, jog transporto priemonė buvo be kondicionieriaus, jog atsakovas reiškė pretenzijas ieškovei, tačiau ji kondicionieriaus taip ir neįstatė. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis 1,5 mėnesio remontavo automobilį - pakeitė variklio vandens pompą, galvutę, galvutės tarpinę, daviklius, alkūninį veleną, padangas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas sutartį jos 2.3 punktu patvirtino, jog susipažino su perduotos transporto priemonės technine būkle ir pretenzijų nuomotojui neturi, kas patvirtina, jog transporto priemonės būklė atsakovą tenkino. Atsakovas į bylą nepateikia duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl netinkamos kokybės automobilio, prašęs ištaisyti trūkumus ar nutraukti sudarytą nuomos sutartį, priešingai, atsakovas du kartus papildė sutarties sąlygas, o 2023 m. gruodžio 29 d. savo noru sutartį pratęsė, kas rodo, kad automobilis buvo tinkamos būklės ir atsakovą jo būklė tenkino. Taip pat pats atsakovas nurodo, kad automobiliui turėjo būti atliekama techninė apžiūra kartą kas pusę metų, techninės apžiūros metu automobilio būklė būdavo tinkama, kas vėlgi patvirtina, kad automobilis neturėjo didelių ir rimtų gedimų, priešingai nei nurodo apeliantas.
Apeliantas nurodo, kad jis ieškovės atstovui sumokėjo daugiau, nei ieškinyje nurodyti 1 650 Eur, atsakovas ieškovo atstovui beveik kiekvieną mėnesį mokėjo grynais po 100, 150, 300 Eur. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 272-701/2017). Apeliantas į bylą nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs papildomus mokėjimus už transporto priemonę. Apeliantas nepaaiškino kodėl jo nurodomų neva grynaisiais pinigais mokėtų sumų nepervesdavo per banką, ką darydavo kitais atvejais, kodėl nepasirašydavo pinigų perdavimo kvitų. Taip pat, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, sunkiai tikėtina, kad ieškovės atstovas važiuotų iš Kauno į Šiaulius pasiimti 50-100 Eur sumų, kadangi taip būtų gaištama daug laiko ir būtų išleidžiama nemažai pinigų kurui. Taigi šie apelianto argumentai yra atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
Apeliantas nurodo, kad jis pasirašė sau nenaudingą sutartį, nes neturėjo teisinių žinių, jis neturėjo galimybės pakeisti sutartyje nurodytos transporto priemonės kainos, pakoreguoti kitas sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas keleivių vežimo veikla užsiėmė nuo 2015 metų, automobilį tokiai veiklai ir nuomojosi, be to turėjo ir savo, taip pat nuo 2015 m. spalio 21 d. vykdė kito keleivinio sausumos transporto veiklą, kas patvirtina, jog jis šia veikla užsiima profesionaliai ir jau pakankamai ilgą laiką. Sutarties sudarymo metu atsakovas veikė kaip verslininkas, ginčo sutartis sudaryta verslo, o ne asmeniniais tikslais. Vėlgi, atsakovas į bylą nepateikia duomenų, patvirtinančių jog jis būtų kreipęsis į ieškovę dėl sutarties sąlygų keitimo ar nutraukimo, o priešingai - atsakovas du kartus papildė sutarties sąlygas, o 2023 m. gruodžio 29 d. savo noru sutartį pratęsė.
Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas iš atsakovo ATS1 priteisti ieškovės UAB „Maibus“ naudai 500 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Maibus“, į. k. 300065798, iš atsakovo ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.