Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-1588-392/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13360-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Rositos Patackienėsteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams J. N. ir R. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Luminor“ bank AS Lietuvos filialas, notarė R. V..Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2021 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį tarp atsakovų J. N. ir R. B. negaliojančia ir taikyti restituciją; 2) išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro J. N. daiktines (nuosavybės) teises į 1748/8182 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nustatyti, kad R. B. nuosavybės teise priklauso 279575/643400 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. Š. nuosavybės teise priklauso 363825/643400 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas J. N. 2021 m. birželio 11 d. Dovanojimo sutartimi atsakovei R. B. padovanojo 1748/8182 dalį pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 5055/32728 ir 4749/16364 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - iš viso 14553/32728 dalys. Minėtas pastatas 2011 metais priklausė atsakovui J. N., J. Š. ir J. Š. (ieškovė). 2011 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi, atlikus mainus, galutiniame rezultate 81,82 kv. m ploto pastato – gyvenamojo namo 1748/8182 dalis atiteko atsakovui J. N., o J. ir J. Š. - 6434/8182 dalis (Sutarties 1.1 punktas). Buvo susitarta ir dėl naudojimosi pastatu tvarkos (Sutarties 7.2 ir 7.3 punktai), t. y., kad atsakovas J. N. valdys, naudosis ir disponuos pastato dalimis plane pažymėtomis patalpomis: 1-6 (11,56 kv. m.) ir 1-7 (5,92 kv. m.) - 17,48 kv. m. pastato, o J. ir J. Š. - patalpomis 1-1 (3,77 kv. m.), 1-2 (3,16 kv. m.), 1-3 (2,86 kv. m.), 1-4 (6,69 kv. m.), 1-5 (16,85 kv. m.), 1-8 (13,87 kv. m.), 1-9 (17,14 kv. m.) - 64,34 kv. m. pastato. Sutarties šalims atitekusios pastato dalys tiksliai atitiko priskirtų naudotis patalpų plotams - 17,14 kv. m. (1748/8182 dalys) ir 64,34 kv. m. (6434/8182 dalys), bendro naudojimosi patalpoms nenustatyta. Atsakovui J. N. priskirtos patalpos turėjo atskirą įėjimą ir buvo naudojamos atskirai. Iki ginčo sutarties 2021 m. birželio 11 d. Dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovui J. N. priklausė 1748/8182 dalis, J. ir J. Š. 6434/8182 dalis, o mirus J. Š., jam priklausiusi 11183/32728 dalis atiteko atsakovei R. B.. Minėtas gyvenamasis namas buvo sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutartimi, buvo padalintas į du sklypus, o riba ėjo per gyvenamąjį namą ir patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-9 pateko į ieškovei suformuotą sklypą, o patalpos 1-6 ir 1-7 pateko į atsakovui suformuotą sklypą (Sutarties 8.1 punktas), t. y. J. ir J. Š. priklausanti 6434/8182 dalis pastato (gyvenamojo namo) stovi ant žemės sklypo Nr.2, o atsakovui J. N. priklausanti 1748/8182 dalis - ant žemės sklypo Nr.1. Sklypo atidalijimo metu, patalpos 1-6, 1-7 buvo nuardytos, likę tik pamatai ir pristatytos prie gyvenamojo pastato. 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutarties pagrindu atsakovui J. N. buvo suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po atsidalinimo, atsakovas J. N. jam priklausančią žemę 2016 m. rugpjūčio 3 d. pardavė O. ir A. L.. Pagal Žemės sklypo ir pastato pirkimo pardavimo sutarties 1.1 punktą buvo parduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pardavimo sutartyje nenurodoma 1748/8182 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pardavėjas garantavo, kad kitų statinių žemės sklype nėra (Sutarties 4.10 punktas), o prie sutarties pridėtame atnaujintame žemės sklypo plane neliko 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutartyje minimų pamatų. Pagal dokumentus, žemės pardavimo metu gyvenamojo namo patalpos 1-6, 1-7 neegzistavo, o ginčijama Dovanojimo sutartimi atsakovas J. N. padovanojo realiai neegzistuojantį daiktą. Pagal Dovanojimo sutarties 5.1 punktą atsakovei R. B. buvo žinoma, kad 2011 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi, daiktui yra nustatyta naudojimosi tvarka ir, kad atsakovė valdys, naudosis ir disponuos pastato dalimi, plane pažymėtomis pastato patalpomis 1-6 (11,56 kv. m.) ir 1-7 (5,92 kv. m.), taip pat, kad atsakovė žino daikto būklę ir jo būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi (Sutarties 4.3.2 punktas). 2016 m. rugpjūčio 3 d. pardavus sklypą su nugriautu priestatu, atsakovas J. N. atsakovei R. B. padovanojo realybėje neegzistuojantį daiktą, dirbtinai padidindamas jos dalį bendroje nuosavybėje. Ieškovei šiuo metu priklauso 14553/32728 dalys. Ieškovės teigimu, atsakovai sąmoningai piktnaudžiaudami savo teisėmis pažeidė jos (ieškovės) teises, neteisėtai padidindami atsakovei priklausančią dalį, todėl ginčo Dovanojimo sutartis iškreipia savininkams priklausančias turto dalis ir atitinkamai pažeidžia ieškovės teises. Atsakovas J. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-154152), kuriuo prašė ieškinį atmesti dėl senaties arba kaip nepagristą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 3 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-1262 pagrindu, įsigijo pusę - 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pusę - 1/2 dalį jame esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą įsigijo, kad jam priklausančią sklypo dalį atskirti ir suformavus naują žemės sklypą, jį parduoti, taigi tikslas - žemės sklypo atidalinimas ir sklypo suformavimas. Kita pusė minėto pastato priklausė giminaičiui J. Š. ir jo žmonai J. Š. (ieškovei). Į atidalinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) ribą pateko ir tuo metu faktiškai neegzistuojanti, nes likusios tik pamatų žymės, pastato dalis. Siekiant užtikrinti sklandų žemės atidalinimo procesą, kad būsimame žemės sklype, minėtu adresu (duomenys neskelbtini), neliktų jam (atsakovui) nepriklausančio ir kitų asmenų vardu registruoto turto ir, tuo pačiu užtikrinant logišką pastato naudojimosi tvarką, su ieškove ir jos sutuoktiniu J. Š. buvo sudaryta 2011 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartis (toliau – Mainų sutartis), kuria pastato dalis buvo atiduota J. Š. ir J. Š.. Po šių mainų, atsakovo pastato dalis sumažėjo. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog turtas neteisėtai sunaikintas. Mainų sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į planuojamą tolimesnį žemės sklypo atidalinimo procesą. Ieškovė iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto registre (toliau ir NTR) registruotus juridinius faktus, kylančius iš 2011 m. vasario 7 d. Mainų sutarties ir 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutarties, t. y. atsakovo dalį pastate po žemės sklypų atidalinimo. Ieškovė yra abiejų sutarčių šalis, atsakinga už sandorių metu įtvirtintų juridinių faktų tinkamą įregistravimą atitinkamuose registruose, todėl ji negalėjo nežinoti kas įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Manydama, jog registruoti juridiniai faktai yra klaidingi, ieškovė nesikreipė nei į jį (atsakovą), nei į Registrų centrą ir nesiėmė kitų veiksmų, kad ištaisyti, jos manymu, padarytą klaidą. Atsakovo teigimu, klausimai dėl atsakovo turtinių teisių į pastatą kilo tik po to, kai tarp ieškovės ir atsakovės R. B. kilo asmeninis ginčas.Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-155429), kuriuo prašė ieškinį atmesti dėl senaties arba kaip nepagristą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant Mainų sutartį jos šalys ieškovė ir atsakovas J. N. susitarė, kad atsakovui J. N. liks 1748/8182 dalys gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo susitarta dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, t. y., kad atsakovas J. N. naudosis gyvenamojo namo 1-6 ir 1-7 patalpomis. Atsakovės teigimu, gyvenamasis namas yra ženkliai didesnis ir neatitinka ieškovės pateiktos namo inventorizacinės bylos, todėl ieškovė turėtų pateikti faktinę gyvenamojo namo inventorizacinę bylą. Atsakovė nurodo, kad paveldėjo turtą iš savo tėvo J. Š., kuris paveldėjo turtą iš jo mirusio sūnaus J. Š., tas namas jau buvo rekonstruotas mirusio J. Š. (ieškovės buvęs sutuoktinis), todėl atsakovės paveldėtas turtas jau buvo kitokių parametrų nei nurodyta VĮ Registrų centras išrašuose. Be to, ieškovė ir atsakovė nėra nustačiusios gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Nei atsakovės tėvas, po sūnaus mirties paveldėjęs J. Š. turto dalį, nei pati atsakovė, turto dalį paveldėjusi po savo tėvo J. Š. mirties, - negalėjo ir negali paveldėtu turtu naudotis, kadangi ieškovė visais būdais trukdo tai daryti. Nuo 2011 m. vasario 7 d. Mainų sutarties sudarymo ir naudojimo tvarkos nustatymo ir sutarčių pasirašymo, pagal kurias atsakovui J. N. liko 1748/8182 dalys gyvenamojo pastato, iki 2021 m. birželio 11 d. Dovanojimo sutarties sudarymo, praėjo daugiau kaip dešimt metų, bet per tą laikotarpį ieškovei nekilo klausimų dėl atsakovo J. N. nuosavybės teisių į gyvenamojo namo 1748/8182 dalis. Kadangi yra suėjęs bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, tai byloje turėtų būti taikoma ieškinio senatis.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: 2021 m. birželio 11 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovų J. N. ir R. B. dėl 1748/8182 dalies Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, išregistruoti R. B. daiktines teises ir šią pastato dalį iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Nustatyti, kad ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 363825/643400 dalys, o R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 279575/643400 dalys Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas J. N. įsigijo ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2829 ha bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 80,95 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, e. b. l. 87–95).2011 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo J. N., J. Š. ir ieškovės J. Š., J. N. perleido bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. Š. ir J. Š. atsakovui priklausančias 1685/8182 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš turimų 3433/8182 dalių mainais į J. ir J. Š. priklausančią ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po šios sutarties sudarymo atsakovui J. N. liko 1748/8182 dalys pastato – gyvenamojo namo, J. ir J. Š. – 6434/8182 dalys pastato (sutarties 1.1 punktas). Sutarties šalys taip pat susitarė, kad atsakovas valdys, naudosis ir disponuos pastato dalimis plane pažymėtomis indeksais 1-6 ir 1-7, o J. ir J. Š. valdys, naudosis ir disponuos pastato dalimis plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-9 (sutarties 7.2–7.3 punktai) (Fl. 1, e b. l. 21–32). 2011 m. spalio 5 d. J. ir J. Š. bei atsakovas J. N. sudarė žemės sklypo atidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis po Pastatu, buvo padalintas į du žemės sklypus – J. ir J. Š. teko 0,1414 ha žemės sklypas, esantis po jiems priskirtomis patalpomis 2011 m. vasario 7 d. sutarties pagrindu, o atsakovui atitinkamai 0,1415 ha žemės sklypas po jam priskirtomis Pastato patalpomis (Fl. 1, e b. l. 38–44). Sutarties 8.1 punkte, be kita ko, nurodyta, jog 1748/8182 dalis Pastato yra pamatai.2016 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas ir O. L., A. L. sudarė žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pardavė nurodytiems asmenims jam tekusį (atidalintą) žemės sklypą ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Fl. 1, e b. l. 57–68). Atsakovai 2021 m. birželio 11 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovas J. N. padovanojo atsakovei R. B. 1748/8182 dalis Pastato. Šios sutarties 5.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad atsakovei yra žinoma, jog 2011 m. vasario 7 d. sutartimi Pastatui yra nustatyta naudojimosi tvarka ir ji yra perkelta į dovanojimo sutartį, t. y. atsakovė valdys, naudosis ir disponuos Pastato patalpomis 1-6 ir 1-7 (Fl. 1, e. b. l. 8–13).19.6. Mirus ieškovės sutuoktiniui, dalį Pastato paveldėjo jo tėvas J. Š., o mirus pastarajam, jas paveldėjo atsakovė. Ginčo metu Pastato nuosavybė registruota ieškovei, kuriai priklauso 14553/32728 dalys Pastato, bei atsakovei – 18175/32728 dalys Pastato (Fl. 1, e. b. l. 15–16).Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2021 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; 2) išregistruoti iš NTR atsakovo daiktines (nuosavybės) teises į 1748/8182 dalis Pastato; 3) nustatyti, kad atsakovei R. B. nuosavybės teise priklauso 279575/643400 dalys Pastato, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 363825/643400 dalys Pastato. Ieškovė teigė, jog Pastato patalpos pažymėtos indeksais 1-6 ir 1-7, 2016 m. rugpjūčio 3 d. žemės pardavimo metu neegzistavo ir šiuo metu neegzistuoja, tačiau atsakovas jų neišregistravo iš nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) ir 2021 m. birželio 11 d. sutartimi atsakovei padovanojo faktiškai neegzistuojantį daiktą, kuriuo negalima naudotis, dirbtinai padidindamas atsakovės dalį bendroje Pastato nuosavybėje. Atsakovai nuo pareikšto ieškinio gynėsi argumentais, kad Pastatas ieškovės yra perstatytas, neatitinka NTR nurodytų parametrų. Taip pat, jog ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija NTR registruotus juridinius faktus, kylančius iš 2011 m. vasario 7 d. mainų sutarties ir 2011 m. spalio 5 d. žemės sklypo atidalijimo sutarties. Nuo šių sandorių sudarymo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl taikytina ieškinio senatis. CK 6.470 straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatyta, kad turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu dovanojimo sutartis negalioja. Būtent šiuo pagrindu ieškovė ir ginčija atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį. Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo – jei byloje būtų įrodyta, kad atsakovui priklausanti Pastato dalis dovanojimo sandorio metu realiai neegzistavo, tai nulemtų proporcingą ieškovei priklausančios nuosavybės dalies sumažėjimą ir sukeltų jos teisių pažeidimą. Tokiu atveju dovanojimo sutartis, kaip sandoris, perleidžiantis neegzistuojantį daiktą, neatitiktų teisės normų reikalavimų, o tai sudarytų pagrindą pripažinti šį sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją (nutarties 24 punktas). Vadinasi šios bylos nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar dovanojimo sutarties sudarymo metu jos objektas – 1748/8182 Pastato dalys, patalpos 1-6 ir 1-7 realiai egzistavo.Byloje nustatyta, kad sudarius 2011 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartį (Fl. 1, e b. l. 21–32), atsakovui J. N. teko Pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-6 (11,56 kv. m.) ir 1-7, (5,92 kv. m.), atitinkamai ieškovei J. Š. ir J. Š. teko Pastato patalpos pažymėtos indeksais 1-1 (3,77 kv. m.), 1-2 (3,16 kv. m.), 1-3 (2,86 kv. m.), 1-4 (6,69 kv. m), 1-5 (16,85 kv. m.), 1-8 (13,87 kv. m.) ir 1-9 (17,14 kv. m.) (Mainų sutarties 1.1., 7.2-7.3 punktai). Iš viso atsakovui tekusių patalpų bendras plotas buvo 17,48 kv. m. ir sudarė 1748/8182 dalis Pastato, o kitai šaliai tekusių patalpų bendras plotas buvo 64,34 kv. m. ir sudarė 6434/8182 dalis Pastato, visos šios patalpos yra pirmajame Pastato aukšte.2011 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-34969 dėl po Pastatu esančio 0,2829 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo į du atskirus 0,1415 ha ir 0,1414 ha žemės sklypus (Fl.1, e. b. l. 45-47). Iš 2011 m. spalio 5 d. J. ir J. Š. bei atsakovo J. N. sudarytos žemės sklypo atidalijimo sutarties matyti, kad atsakovui, kaip Savininkui 2, teko 0,1415 ha ploto žemės sklypas Nr. 1 (Fl. 1, e b. l. 38–44). Atidalijimo sutarties 8.1 punkte, be kita ko, nurodyta, jog atsakovui priklausanti Pasato 1748/8182 dalis stovi ant žemės sklypo Nr. 1, taip pat nurodyta, kad šalys patvirtino, jog statinių kadastro duomenų tikslinimas nebuvo atliktas, dėl to UAB ,,Geovisata“ parengtoje nekilnojamoje turo žemės sklypui Nr. 1 kadastro ir registro byloje nurodyta, kad 1748/8182 Pastato dalis yra pamatai. Iš pateiktų UAB ,,Geovisata“ atidalijamų žemės sklypų planų (Fl. 1 , e. b. l. 48-52) matyti, jog sklypus skirianti riba eina per Pastatą ir atitinkamai patvirtina, dalis Pastato yra atsakovui po atidalijimo priskirtame žemės sklype, įrašyta, kad ši dalis yra pamatai ir griuvėsiai.2016 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas ir O. L., A. L. sudarė žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė nurodytiems asmenims jam tekusį (atidalintą) 0,1415 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties 4.7 punktu atsakovas patvirtino, kad nėra turto bendraturčių ar kitų asmenų turinčių pirmumo teisę įsigyti turtą, o 4.10 punkte nurodyta, jog atsakovas garantuoja, kad žemės sklype nėra jokių kitų statinių, išskyrus parduodamą pastatą (Fl. 1, e b. l. 57–68). Sutartyje atsakovui J. N. priklausanti 1748/8182 dalis Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nenurodoma ir neaptarta. Prie šios sutarties pridėtame žemės sklypo plane, parengtame 2015 m. rugpjūčio 10 d., nėra pažymėti 2011 m. spalio 5 d. žemės sklypo atidalijimo sutartyje minimi atsakovui priklausančios Pastato dalies pamatai, t. y. 1748/8182 dalys Pastato – patalpos 1-6 ir 1-7 (Fl. 1, e. b. l. 69).Pažymėtina, kad atsakovas J. N. atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad į atidalinto žemės sklypo, kuriam vėliau suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ribą pateko ir jau tuo metu faktiškai neegzistuojanti Pastato dalis – buvo likusios pamatų žymės. Patvirtinti aplinkybei, kad Pastato dalies atidalijimo metu nebuvo, pateikė nuotrauką. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam priklausiusia pastato dalimi jis niekada nesinaudojo, sudarant sutartis buvo naudojamasi tik galiojančiais registro duomenimis (dokumentais), kadangi jo tikslas buvo atsidalinti žemės sklypo dalį ir jame statyti gyvenamąjį namą bei vėliau nusprendė savo žemės sklypą parduoti. Dovanojimo sutarti taip pat sudarė tik pagal dokumentus, nebuvo nuvykę į vietą, neaprodė apdovanotajai dovanojamų patalpų. Atsakovė R. B. nepatvirtino faktinio jai dovanotos Pastato dalies faktinio egzistavimo, nes paaiškino, jog dovanotų patalpų neapžiūrėjo, nes į pastatą ieškovės nebuvo įleista. Liudijusi O. L. taip pat vienareikšmiškai nurodė, kad iš atsakovo J. N. pirko žemės sklypą su namu, jokių kitų pastatų žemės sklype daugiau nebuvo, o ir nebūtų pirkę žemės sklypo su kito namo dalimi.Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nors CK nereglamentuoja teisių į žemės sklypą nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju, tačiau nurodytos taisyklės taikytinos ir sudarant dovanojimo sandorį (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).Atitinkamai į bylą ieškovė pateikė UAB ,,Geodesma“ matininkės N. Ž. Pasato kadastrinių matavimų bylą, kadastrinių duomenų nustatymo data 2022 m. gegužės 16 d. (Fl. 3, e. b. l. 92-104), iš kurios matyti, kad Pastato pirmojo aukšto patalpų plotas yra 62,90 kv. m. ir faktiškai atitinka 2011 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi ieškovei ir J. Š. ir J. Š. tekusio Pastato patalpų ploto dalį 64,34 kv. m. Paminėtina, kad ieškovė paaiškino, kad trečiojo asmens AB „Luminor“ bank (tada Danske bank) suteiktą paskolą panaudojo ir Pastato vidaus sienų apšiltinimui, todėl tikėtina, kad dėl to nurodytas plotas galėjo sumažėti 1,44 kv. m. Atsakovai taip pat teigė, kad ieškovė vykdė Pastato remonto darbus. Be to, ieškovės kadastriniai matavimai nėra įregistruoti NTR, todėl reikšmingi tik vertinant atsakovui aptariamos sutarties pagrindu tekusių 17,48 kv. m. Pastato patalpų faktinį egzistavimą. Taigi, iš atliktų kadastrinių matavimo duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 16 d. Pastato pirmojo aukšto patalpas tiek pagal jų konfigūraciją, tiek pagal plotą sudaro tik ieškovei J. Š. ir J. Š. tekusią Pastato dalį, o atsakovo J. N. tekusių patalpų Pastate nėra. Išvardintų įrodymų visuma teismui leido daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu dovanojamos patalpos neegzistavo, šis sandoris pažeidžia ieškovės teises ir interesus, nes lemia ieškovei priklausančios Pastato dalies nuosavybės apimties sumažėjimą. Todėl dovanojimo sutartis, kuria buvo perleistas neegzistuojantis daiktas pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.470 straipsnio 6 dalis).Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad dovanojimo sutartimi buvo padovanotas neegzistuojantis daiktas, nėra ką grąžinti, todėl restitucijos pasekmė galėtų būti tik daiktinių teisių registracijos sugrąžinimas J. N. vardu. Tačiau nustačius, kad dovanojimo sutarties dalykas – atsakovui J. N. priklausiusios 1748/8182 Pastato dalys yra išnykusios, toks restitucijos taikymas netikslingas. CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostata numato, kad viešame registre turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro objektais yra CK 4.254 straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodyti juridiniai faktai. Šiuo atveju, nustačius, kad dovanojimo sutarties dalyku esanti atsakovo J. N. vardu registruota 1748/8182 Pastato dalis sudarant dovanojimo sandorį neegzistavo, t. y. buvo išnykusi ir nenustačius, kad ši dalis būtų atstatyta, šio Pastato dalies bei nuosavybės teisė į ją iš NTR išregistruotini teismo sprendimo pagrindu. Pažymėtina, kad sudarius dovanojimo sutartį daiktines teises į nurodomą Pastato dalį įregistravo atsakovė R. B., o ieškovė prašo, kad pritaikius restituciją, teisinė daiktinių teisių registracija būtų sugrąžinta J. N. ir panaikinta. Tačiau, teismo vertinimu, nustačius dovanotos pastato dalies išnykimo faktą, esantį pagrindu šią Pastato dalį išregistruoti, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtų netikslinga taikyti restituciją ir atsakovui J. N. daiktinių teisių registraciją ir sugrąžinti, ir panaikinti. Šiuo atveju, nusprendus išregistruoti Pastato dalį naikintina atsakovės R. B. daiktinių teisių registraciją į padovanotas 1748/8182 Pastato dalis ir tokiu būdu, teismo vertinimu, bus pasiektas tas pats teisinis rezultatas. Tokiu atveju R. B. liktų 11183/32728 Pastato dalys (18175/32728 – 1748/8182).Kaip jau byloje nustatyta, sudarius 2011 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartį, bendras Pastato plotas buvo 81,82 kv. m. Atsakovui J. N. nuosavybė teise teko 1748/8182 (17,48 kv. m.) dalys Pastato, o J. ir J. Š. 6434/8182 (64,34 kv. m.) dalys Pastato. Mirus ieškovės sutuoktiniui J. Š., 11183/32728 dalis Pastato paveldėjo jo tėvas J. Š., o mirus pastarajam šią Pasato dalį paveldėjo atsakovė R. B.. Todėl ieškovei priklauso 14553/32728 (36,3825 kv. m.) dalys Pastato (5055/32728 + 4749/16364), taip pat, panaikinus dovanojimo sutartį ir dovanoto daikto teisinę registraciją atsakovei, kaip jau minėta, lieka paveldėtos 11183/32728 (27,9575 kv. m.) Pastato dalys. Bendras Pastato plotas, nebeegzistuojančios Pasato dalies teisinę registraciją lieka 64,34 kv. m. (81,82 kv. m. – 17,48 kv. m.). Šiuo atveju tarp atsakovų sudarytą 1748/8182 (17.48 kv. m.) Pastato dalių dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia dėl faktiškai neegzistavusio (išnykusio) dovanojamo daikto ir panaikinus to daikto teisinę registraciją, bendraturčiams nuosavybės teise valdomi Pastato plotai nepasikeičia, tačiau pasikeičia bendraturčių dalių dydžiai likusioje Pastato dalyje. Todėl ieškovei priklausanti 36,3825 kv. m. ploto Pastato dalis sudaro 363825/643400 (363825/10000 : 6434/100), o atsakovei R. B. priklausanti 27,9575 kv. m Pastato dalis sudaro 279575/643400 (279575/10000 : 6434/100). Todėl tenkintinas ir ieškovės reikalavimas nustatyti, kad panaikinus dalies Pastato teisinę registraciją, ieškovei priklauso 363825/643400 Pastato dalys, o atsakovei priklauso 279575/643400 Pastato dalys. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 11 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, o mainų sutarties ir žemės sklypo atidalijimo sutarties teisėtumo nekvestionuoja ir šių sutarčių neginčija, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo pastarųjų sutarčių sudarymo, o nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui jau pasisakė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį sandoriams, kurių ieškovė neginčijo. Todėl detaliau dėl atsisakymo taikyti ieškinio senatį nepasisakytina.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė (apeliantė) R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės J. Š. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendime nurodo, kad į bylą Ieškovė pateikė UAB ,,Geodesma“ matininkės N. Ž. Pasato kadastrinių matavimų bylą, kadastrinių duomenų nustatymo data 2022-05-16, iš kurios neva matyti, kad Pastato pirmojo aukšto patalpų plotas yra 62,90 kv. m. ir neva faktiškai atitinka 2011-02-07 nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi Ieškovei J. Š. ir J. Š. tekusio Pastato patalpų ploto.Tačiau byloje nustatyta, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo Pastatas- Gyvenamasis namas (toliau - Pastatas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims: Ieškovei J. Š., Atsakovui1 J. N. ir Atsakovei2 R. B..2011-02-07 mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (toliau-Mainų sutartis) pagrindu bendras Pastato plotas sudarė 81,82 kv. m., iš kurių J. N. priklausė 1748/8182 (17,48 kv. m.), J. ir J. Š. – 6434/8182 (64,34 kv. m.). Vėliau dalys keitėsi paveldėjimo pagrindu (CK 4.47 str. 1 d. 2 p.), tačiau pats bendrosios dalinės nuosavybės institutas nebuvo paneigtas – keitėsi tik subjektai ir jų idealiosios dalys, tačiau skundžiamu sprendimu teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia ir panaikino 1748/8182 dalies teisinę registraciją, taip pat konstatavo, kad bendras Pastato plotas po „išnykusios dalies“ eliminavimo yra 64,34 kv. m ir perskaičiavo tik Ieškovės ir Atsakovės2 R. B. dalis. Tokiu būdu Atsakovas1 J. N. faktiškai buvo pašalintas iš bendraturčių sudėties.Iš pačios Ieškovės pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Pastato plotas yra ženkliai didesnis nei 81,82 kv. m. ir sudaro 113,98 kv. m. Tai reiškia, kad Pastatas nėra sumažėjęs, jis nėra netekęs dalies fizine prasme, o priešingai – jo plotas padidėjo iki 113,98 kv. m. Jeigu Pastato plotas padidėjo, tai reiškia, kad ne tik nebuvo „išnykimo“, bet Atsakovui1 J. N. tenkanti idealioji dalis objektyviai negalėjo tapti lygi nuliui. Teismo išvada, kad panaikinus 17,48 kv. m. teisinę registraciją bendras Pastato plotas tampa 64,34 kv. m., neatitinka faktinių bylos duomenų, nes ignoruoja naujai nustatytą bendrą 113,98 kv. m. plotą.Teismas faktiškai ne nustatė naujas proporcijas, o panaikino vieno savininko dalį apskritai. Tai nėra dalių perskaičiavimas – tai nuosavybės teisės atėmimas. Akivaizdu, kad idealiosios dalies perskaičiavimas negali reikšti nuosavybės išnykimo, net ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, maksimalus galimas teisinis padarinys būtų grąžinti šalis į padėtį iki sandorio sudarymo, bet ne panaikinti pačią nuosavybės teisę.Atsakovo1 J. N. Pastato dalis buvo 1748 / 8182 ≈ 21,36 %, kita Pastato dalis buvo (6434 / 8182) ≈ 78,64 %. Perskaičiavimas pagal realų Pastato 113,98 kv. m. plotą J. N. dalis būtų 113,98 × 0,2136 ≈ 24,34 kv. m., likusi dalis (78,64 %) 113,98 × 0,7864 ≈ 89,64 kv. m. Tai reiškia, kad esant realiam Pastato plotui Atsakovui1 J. N. dalis negali būti lygi 0, o ji sudarytų apie 24,34 kv. m. Teismo sprendimas grindžiamas 81,82 kv. m. istoriniu plotu ir dirbtinai sumažintu 64,34 kv. m. dydžiu, tačiau realus Pastato plotas yra 113,98 kv. m., bendroji dalinė nuosavybė nėra panaikinta, o nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas nenustatytas, todėl net teoriškai Atsakovo1 J. N. dalis negali būti eliminuota – ji gali būti tik proporcingai nustatyta iš realaus Pastato ploto.CK 6.146 straipsnis numato, kad jeigu natūrali restitucija neįmanoma, gali būti taikoma kompensacinė restitucija. Jeigu teismas laiko, kad dalis buvo perstatyta ar fiziškai pakitusi, teisingas teisinis sprendimas turėtų būti nustatant vertinę kompensaciją arba perskaičiuojant bendraturčių dalis pagal realų plotą, bet ne konstatuoti, kad dalis „išnyko“ ir todėl jos teisiškai nėra.Teismas sprendime nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 11 d. Atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, o 2011-02-07 Mainų sutarties ir 2011-10-05 Sklypo atidalijimo sutarties teisėtumo Ieškovė nekvestionuoja ir šių sutarčių neginčija, todėl ieškinio senaties terminas neva turi būti skaičiuotinas ne nuo pastarųjų sutarčių sudarymo, o nuo 2021-06-11 dovanojimo sutarties sudarymo momento.CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu Ieškovė teigia, kad 17,48 kv. m. pastato dalis faktiškai neegzistavo, ši dalis buvo „išnykusi“ dar iki dovanojimo, tai reiškia, kad galimas pažeidimas kilo ne 2021 metais, o žymiai anksčiau – ne vėliau kaip 2011 m., kai buvo sudaryta mainų sutartis, buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį leidimas privalomas statinio griovimui. Ieškovė nepateikė jokio griovimo leidimo, jokio teisėto statinio išnykimo pagrindo, juolab kad Pastatas turi ir kitus bendrasavininkis. Akivaizdu, kad Ieškovė be jokių bendrasavininkų ir kitų institucijų sutikimų, savavališkai rekonstravo Pastatą-Gyvenamąjį namą.Pastatas - Gyvenamasis namas nuo 2007-01-24 yra įkeistas bankui. Pagal CK 4.170, 4.171, 4.192 straipsnius, hipotekos objektas negali būti mažinamas be kreditoriaus sutikimo. Ieškovė nepateikė kreditoriaus sutikimo mažinti plotą. Teismo sprendimas sumažinti objektą prieštarauja hipotekos teisei.Ieškovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Bylą nagrinėjant iš naujo ir reaguojant į Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 28 p. išdėstytas pastabas, kad ginčo esmės atskleidimui reikalinga inicijuoti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų objektyviai nustatyti, ar ginčo Pastato dalys faktiškai egzistuoja, ar ne, ieškovė pateikė 2022-05-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su kadastrine byla (el. b. 3 t., b. l. 79 - 106). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. 3 t., b. l. 86), antstolis konstatavo, kad patalpų plane pažymėtų indeksais 1-6, 1-7 nėra. UAB „Geodesma“ matininkė N. Ž., po patalpų apžiūros sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuri yra šių faktinių aplinkybių priedas.Iš esmės visi apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, susiję su šioje kadastrinėje byloje nurodytu gyvenamojo namo bendru plotu - 113,98 kv.m. Remiantis šia aplinkybe, apeliantė neigia bet kokį patalpų sunaikinimą. Apeliantė neatskleisdama esmės ir manipuliuodama skaičiumi bando įrodyti, kad „jeigu pastato plotas padidėjo, tai reiškia, kad ne tik nebuvo „išnykimo“, bet Atsakovui1 J. N. tenkanti idealioji dalis objektyviai negalėjo tapti lygi nuliui. Teismo išvada, kad panaikinus 17,48 kv. m. teisinę registraciją bendras pastato plotas tampa 64,34 kv. m., neatitinka faktinių bylos duomenų, nes ignoruoja naujai nustatytą bendrą 113,98 kv. m. plotą“.Vertinant apeliantės užimtą poziciją ir argumentus pažymėtini šie momentai. Pastato savininkų dalys buvo nustatytos remiantis 2006-10-20 kadastrinių matavimų duomenimis, pagal kuriuos gyvenamojo namo plotas yra 81,82 kv.m. (el. b. 1 t., b. l. 14, el. b. 1 t., b. l. 36). Iki 2021-06-11 dovanojimo sutarties J. N. priklausė 81,82 m2 gyvenamojo namo 1748/8182 dalys, kas atitinka 17,48 m2. J. Š. mirus jam priklausiusios 81,82 m2 gyvenamojo namo 11183/32728 dalys paveldėjo R. B., kas atitinka 27,9575 m2. Ieškovei J. Š. šiuo metu priklauso 81,82 m2 gyvenamojo namo 14553/32728 dalys, kas atitinka 36,3825 m2. Sudėjus visas bendrasavininkams tenkančias ploto dalis gaunasi bendras namo plotos 17,48 m2 + 27,9575 m2 + 36,3825 m2 = 81,82 m2.Apeliantė piktavališkai nutyli, kad plotas padidėjo dėl kadastruotos 51,08 kv.m. pastogės (el. b. 3 t., b. l. 98, 104). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad tai yra namas su šlaitiniu stogu. Kiekvienas namas su šlaitiniu stogu turi pastogę. 2006-10-20 pastogė faktiškai egzistavo, tačiau buvo nenaudojama ir neturėjo įėjimo, todėl neatsispindi kadastrinių matavimų duomenyse. Tai, kad ieškovė įrengė įėjimą į pastogę ir ji buvo kadastruota, niekaip negali pakeisti savininkų nustatytas dalis. Ieškovė lygiai taip pat sėkmingai gali užkalti įėjimą į pastogę ir pastogė dingtų.Pirmojo aukšto patalpos, jų išdėstymas ir plotas (el. b. 3 t., b. l. 88, 97) ar 2006-10-20, ar 2022-05-16 išliko identiškos, besiskiriančios tik dešimtosiomis ar šimtosiomis kv.m. dalimis. Iš 113,98 kv.m. bendro ploto atėmus 51,08 kv.m pastogę ir pridėjus J. N. sunaikintas patalpas 1-6 (11,56 m2) ir 1-7 (5,92 m2) gaunasi 80,38 kv.m. Atsižvelgus į 2006 ir 2022 metais kadastruojant naudotas technines priemones ir galimus kadastravimo taisyklių pakeitimus 1,46 kv.m. paklaida negali būti laikoma esmine.Namo savininkų dalys, sudarant mainų, žemės sklypo atidalijimo sutartis, paveldint buvo nustatomos ir skaičiuojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 81,82 m2 gyvenamojo namo bendrą plotą, nustatytą pagal 2006-10-20 kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, turi būti vadovaujamasi šiais duomenimis.Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu dovanojamos patalpos neegzistavo, šis sandoris pažeidžia ieškovės teises ir interesus, nes lemia ieškovei priklausančios pastato dalies nuosavybės apimties sumažėjimą. Todėl dovanojimo sutartis, kuria buvo perleistas neegzistuojantis daiktas pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.470 straipsnio 6 dalis).Apeliaciniame skunde nepateikti motyvai, kurie nuginčytų ar įrodytų šių teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisėtumą. Iš apeliacinio skundo argumentų galima būtų suprasti, kad apeliantė neginčija, kad pati dovanojimo sutartis yra neteisėta, o ginčija tik tariamą „nuosavybės teisių atėmimą“.Apeliacinio skundo motyvai ir argumentai liečia išimtinai bendraatsakovio J. N. tariamai pažeistas teises. Kadangi J. N. neteikė apeliacinio skundo, todėl šie apeliacinio skundo motyvai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas laikė, kad nustačius, kad dovanojimo sutartimi buvo padovanotas neegzistuojantis daiktas, nėra ką grąžinti, todėl restitucijos pasekmė galėtų būti tik daiktinių teisių registracijos sugrąžinimas J. N. vardu. Tačiau nustačius, kad dovanojimo sutarties dalykas – atsakovui J. N. priklausiusios 1748/8182 pastato dalys yra išnykusios, toks restitucijos taikymas netikslingas. Todėl ginčo pastato dalis bei nuosavybės teisė į ją iš NTR išregistruotini teismo sprendimo pagrindu.Pasisakant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių, turto vieneto bendraturčių dalių suma turi būti lygi 1. Iki 2021-06-11 dovanojimo sutarties J. N. priklausė 1748/8182 dalys. Mirus ieškovės sutuoktiniui J. Š., 11183/32728 dalis pastato paveldėjo jo tėvas J. Š., o mirus pastarajam šią Pasato dalį paveldėjo atsakovė R. B.. Ieškovei J. Š. šiuo metu priklauso 14553/32728 dalys.Tik išregistravus 1748/8182 dalis aukščiau nurodytos lygybės nebelieka, todėl likusių bendraturčių dalys turi būti atitinkamai perskaičiuotos, kad jų suma būtų lygi 1. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. N. panaikinus pastato dalį plane pažymėtomis pastato patalpomis: 1-6 (11,56 m2) ir 1-7 (5,92 m2), tai yra 17,48 m2 pastato, liko 64,34 m2. Tai tiksliai atitinka R. B. ir J. Š. šiuo metu tenkančias ploto dalis - 27,9575 m2 +36,3825 m2 = 64,34 m2. Atitinkamai išregistravus 1748/8182 dalis, likusiems bendrasavininkiams turi būti nustatytos pastato dalys, atitinkančios jiems tenkantį plotą - R. B. 279575/643400 dalys, J. Š. 363825/643400 dalys, kad jas sudėjus vėl gautųsi 1.Teismas sprendime teisingai nurodė, kad tarp atsakovų sudarytą 1748/8182 (17.48 kv. m.) Pastato dalių dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia dėl faktiškai neegzistavusio (išnykusio) dovanojamo daikto ir panaikinus to daikto teisinę registraciją, bendraturčiams nuosavybės teise valdomi Pastato plotai nepasikeičia, tačiau pasikeičia bendraturčių dalių dydžiai likusioje pastato dalyje. Teismas teisingai paskaičiavo, kad ieškovei priklausanti 36,3825 kv. m. ploto pastato dalis sudaro 363825/643400 (363825/10000 : 6434/100), o atsakovei R. B. priklausanti 27,9575 kv. m. pastato dalis sudaro 279575/643400 (279575/10000 : 6434/100). Teismas teisingai nustatė, kad panaikinus dalies pastato teisinę registraciją, ieškovei priklauso 363825/643400 pastato dalys, o atsakovei priklauso 279575/643400 pastato dalys. Proporcionaliai nustatytoms dalims, bendrasavininkams priklauso ir namo bendros konstrukcijos, kaip stogas ir palėpė po juo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teisės niekaip nėra pažeidžiamos, paneigiamos ar sumažinamos.Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, motyvuodami aplinkybe, kad ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija NTR registruotus juridinius faktus, kylančius iš 2011-02-07 mainų sutarties ir 2011-10-05 žemės sklypo atidalijimo sutarties, o nuo šių sandorių sudarymo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl taikytina ieškinio senatis. Pažymėtina, kad šie sandoriai atitiko ieškovės valią ir nepažeidė jos teisių. Ieškovės teises pažeidė tolimesni atsakovų veiksmai, kai fiziškai sunaikinus turtą, jie neįformino jo išregistravimo, o dovanojimu sandoriu sumažino ieškovei priklausančios nuosavybės dalies proporciją. Sprendime teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2021-06-11 atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, o mainų sutarties ir žemės sklypo atidalijimo sutarties teisėtumo nekvestionuoja ir šių sutarčių neginčija, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo pastarųjų sutarčių sudarymo, o nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025-09-16 nutartyje, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį sandoriams, kurių ieškovė neginčijo.Apeliaciniame skunde keliami tariami ieškovės atlikti namo remonto darbai ir LR Statybos įstatymo pažeidimai yra ne šios bylos dalykas.Hipotekos turėtojas, Lumiror Bank, buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir išreikšti poziciją, todėl apeliantė neturi subjektiškumo teisės remtis šio asmens teisių tariamais pažeidimais. Bankui yra įkeista tik ieškovės turto dalis. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiApeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2021 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį tarp atsakovų J. N. ir R. B. negaliojančia ir taikyti restituciją; 2) išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro J. N. daiktines (nuosavybės) teises į 1748/8182 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nustatyti, kad R. B. nuosavybės teise priklauso 279575/643400 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. Š. nuosavybės teise priklauso 363825/643400 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad iš 2011 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tarkos nustatymo ir 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutarčių matyti, jog jų sudarymo metu atsakovui J. N. atiteko 1748/8182 dalys gyvenamojo namo. Padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė leistinų įrodymų apie realią žemės sklypo ir pastato situaciją (inventorizacinės bylos, registro duomenų ir kt.) ir nepaneigė, kad atsakovė po savo tėvo J. Š. mirties, galėjo ir gali netrukdomai naudotis paveldėtu turtu. Ieškovė, savo teiginiais faktiškai nesutikdama su NTR duomenimis pagal nenuginčytas ir galiojančias 2011 m. vasario 7 d. Mainų sutartį bei 2011 m. spalio 5 d. Žemės sklypo atidalijimo sutartį, nenurodė, kokios jos realias turtines teises pažeidė atsakovų sudaryta Dovanojimo sutartis.Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2A-2475-1012/2025, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, tinkamai neatliko įrodymų tyrimo bei šalių pozicijų įvertinimo, nepagrįstai taikė ieškinio senatį sandoriams, kurių ieškovė neginčijo, tinkamai nemotyvavo šios savo pozicijos bei paties skundžiamo sprendimo, peržengė ginčo ribas, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nutarties 30 punkte nurodė, kad byloje liko neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl atsakovo 2016 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje duotų garantijų, kad žemės sklype nėra kitų statinių, dėl ginčo pastato būklės pagal inventorines bylas, taip pat nebuvo imtasi priemonių ginčo objektui nustatyti – nebuvo pasiūlyta šalims pateikti papildomų įrodymų ar atlikti kadastrinius matavimus.Iš naujo nagrinėjant bylą teismas iki paskirto teismo posėdžio pasiūlė šalims pateikti į bylą rašytinius paaiškinimus bei įrodymus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytoms aplinkybėms dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje nurodytų atsakovo garantijų, dėl ginčo pastato patalpų 1-6 ir 1-7 egzistavimo šio sandorio sudarymo metu, 1748/8182 ginčo pastato dalių neišregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, esamos ginčo pastato būklės pagal inventorines bylas ir kitoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Ieškovė pateikė į bylą UAB ,,Geodesma“ matininkės N. Ž. Pasato kadastrinių matavimų bylą, kadastrinių duomenų nustatymo data 2022 m. gegužės 16 d. (t 3. b. l. 92-104), iš kurios matyti, kad Pastato pirmojo aukšto patalpų plotas yra 62,90 kv. m. ir faktiškai atitinka 2011 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto mainų ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo sutartimi ieškovei ir J. Š. ir J. Š. tekusio Pastato patalpų ploto dalį 64,34 kv. m. Paminėtina, kad ieškovė paaiškino, kad trečiojo asmens AB „Luminor“ bank (tada Danske bank) suteiktą paskolą panaudojo ir Pastato vidaus sienų apšiltinimui, todėl tikėtina, kad dėl to nurodytas plotas galėjo sumažėti 1,44 kv. m. Atsakovai taip pat teigė, kad ieškovė vykdė Pastato remonto darbus. Be to, ieškovės kadastriniai matavimai nėra įregistruoti NTR, todėl reikšmingi tik vertinant atsakovui aptariamos sutarties pagrindu tekusių 17,48 kv. m. pastato patalpų faktinį egzistavimą. Taigi, iš atliktų kadastrinių matavimo duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 16 d. pastato pirmojo aukšto patalpas tiek pagal jų konfigūraciją, tiek pagal plotą sudaro tik ieškovei J. Š. ir J. Š. tekusią Pastato dalį, o atsakovo J. N. tekusių patalpų Pastate nėra. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė vienareikšmę išvadą, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu dovanojamos patalpos neegzistavo, šis sandoris pažeidžia ieškovės teises ir interesus, nes lemia ieškovei priklausančios Pastato dalies nuosavybės apimties sumažėjimą. Todėl dovanojimo sutartis, kuria buvo perleistas neegzistuojantis daiktas pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.470 straipsnio 6 dalis).Atsakovas J. N. teismo sprendimo neskundžia. Atsakovė R. B. su sprendimu nesutinka. Esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, susiję su kadastrinėje byloje nurodytu gyvenamojo namo bendru plotu - 113,98 kv. m. Remiantis šia aplinkybe, apeliantė neigia bet kokį J. N. priklausiusių patalpų sunaikinimą.Konkrečiai apeliantė nurodo, kad 2011-02-07 mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (toliau-Mainų sutartis) pagrindu bendras Pastato plotas sudarė 81,82 kv. m., iš kurių J. N. priklausė 1748/8182 (17,48 kv. m.), J. ir J. Š. – 6434/8182 (64,34 kv. m.). Vėliau dalys keitėsi paveldėjimo pagrindu (CK 4.47 str. 1 d. 2 p.), tačiau pats bendrosios dalinės nuosavybės institutas nebuvo paneigtas – keitėsi tik subjektai ir jų idealiosios dalys, tačiau skundžiamu sprendimu teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia ir panaikino 1748/8182 dalies teisinę registraciją, taip pat konstatavo, kad bendras Pastato plotas po „išnykusios dalies“ eliminavimo yra 64,34 kv. m. ir perskaičiavo tik Ieškovės ir Atsakovės R. B. dalis. Tokiu būdu Atsakovas J. N. faktiškai buvo pašalintas iš bendraturčių sudėties. Iš pačios Ieškovės pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Pastato plotas yra ženkliai didesnis nei 81,82 kv. m. ir sudaro 113,98 kv. m. Tai reiškia, kad Pastatas nėra sumažėjęs, jis nėra netekęs dalies fizine prasme, o priešingai – jo plotas padidėjo iki 113,98 kv/m. Jeigu Pastato plotas padidėjo, tai reiškia, kad ne tik nebuvo „išnykimo“, bet Atsakovui J. N. tenkanti idealioji dalis objektyviai negalėjo tapti lygi nuliui. Teismo išvada, kad panaikinus 17,48. kv. m. teisinę registraciją bendras Pastato plotas tampa 64,34 kv. m., neatitinka faktinių bylos duomenų, nes ignoruoja naujai nustatytą bendrą 113,98 kv. m. plotą. Pagrindinė proporcija Atsakovo J. N. Pastato dalis buvo 1748 / 8182 ≈ 21,36 %, kita Pastato dalis buvo (6434 / 8182) ≈ 78,64 %. Perskaičiavimas pagal realų Pastato 113,98 kv. m. plotą J. N. dalis būtų 113,98 × 0,2136 ≈ 24,34 kv. m., likusi dalis (78,64 %) 113,98 × 0,7864 ≈ 89,64 kv. m. Tai reiškia, kad esant realiam Pastato plotui Atsakovui J. N. dalis negali būti lygi 0, o ji sudarytų apie 24,34 kv. m. Teismo sprendimas grindžiamas 81,82 kv. m. istoriniu plotu ir dirbtinai sumažintu 64,34 kv. m. dydžiu, tačiau realus Pastato plotas yra 113,98 kv. m., bendroji dalinė nuosavybė nėra panaikinta, o nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas nenustatytas, todėl net teoriškai Atsakovo J. N. dalis negali būti eliminuota – ji gali būti tik proporcingai nustatyta iš realaus Pastato ploto.Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Nustatyta, kad pastato savininkų dalys buvo nustatytos remiantis 2006-10-20 kadastrinių matavimų duomenimis, pagal kuriuos gyvenamojo namo plotas yra 81,82 kv.m. (el. b. 1 t., b. l. 14, 36). Iki 2021-06-11 dovanojimo sutarties J. N. priklausė 81,82 kv.m. gyvenamojo namo 1748/8182 dalys, tai atitinka 17,48 kv.m. J. Š. mirus jam priklausiusios 81,82 kv.m. gyvenamojo namo 11183/32728 dalis paveldėjo R. B., tai atitinka 27,9575 kv.m. Ieškovei J. Š. šiuo metu priklauso 81,82 kv.m. gyvenamojo namo 14553/32728 dalys, tai atitinka 36,3825 kv.m. Sudėjus visas bendrasavininkams tenkančias ploto dalis gaunasi bendras namo plotos 17,48 kv.m. + 27,9575 kv.m. + 36,3825 kv.m. = 81,82 kv.m.Kadastrinėje byloje nurodytas plotas iki 113,98 kv. m. padidėjo dėl kadastro byloje pažymėtos 51,08 kv. m. pastogės (el. b. 3 t., b. l. 98, 104). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad namas yra su šlaitiniu stogu. 2006-10-20 pastogė faktiškai egzistavo, tačiau buvo nenaudojama ir neturėjo įėjimo, todėl neatsispindi kadastrinių matavimų duomenyse. Ieškovė įrengė įėjimą į pastogę ir ji buvo pažymėta kadastro byloje, tačiau tai nekeičia savininkų turto dalių. Pirmojo aukšto patalpos, jų išdėstymas ir plotas (3 t., b. l. 88, 97) tiek 2006-10-20, tiek 2022-05-16 išliko identiškos, skirtumai sudaro tik dalis kv. m. Iš 113,98 kv. m. bendro ploto atėmus 51,08 kv. m. pastogę ir pridėjus J. N. sunaikintas patalpas 1-6 (11,56 kv.m.) ir 1-7 (5,92 kv.m.) gaunasi 80,38 kv.m. Atsižvelgus į 2006 ir 2022 metais atliekant matavimus naudotas technines priemones 1,46 kv. m. paklaida nėra esminė.Namo savininkų dalys, sudarant mainų, žemės sklypo atidalijimo sutartis, paveldint buvo nustatomos ir skaičiuojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 81,82 kv.m. gyvenamojo namo bendrą plotą, nustatytą pagal 2006-10-20 kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, turi būti vadovaujamasi šiais duomenimis.Akivaizdu, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu dovanojamos patalpos neegzistavo, šis sandoris pažeidžia ieškovės teises ir interesus, nes lemia ieškovei priklausančios pastato dalies nuosavybės apimties sumažėjimą. Todėl dovanojimo sutartis, kuria buvo perleistas neegzistuojantis daiktas pagrįstai pripažinta prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pripažinta negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, 6.470 straipsnio 6 dalis).Teismas laikė, jog nustačius, kad dovanojimo sutartimi buvo padovanotas neegzistuojantis daiktas, nėra ką grąžinti. Nustačius, kad dovanojimo sutarties dalykas – atsakovui J. N. priklausiusios 1748/8182 pastato dalys yra išnykusios, toks restitucijos taikymas netikslingas. Todėl ginčo pastato dalis bei nuosavybės teisė į ją iš NTR išregistruotini teismo sprendimo pagrindu.Iki 2021-06-11 dovanojimo sutarties J. N. priklausė 1748/8182 dalys. Mirus ieškovės sutuoktiniui J. Š., 11183/32728 dalis pastato paveldėjo jo tėvas J. Š., o mirus pastarajam šią Pasato dalį paveldėjo atsakovė R. B.. Ieškovei J. Š. šiuo metu priklauso 14553/32728 dalys.Tačiau išregistravus dalį turto keičiasi nuosavybės dalys turte. Todėl likusių bendraturčių dalys turi būti atitinkamai perskaičiuotos, kad jų suma būtų lygi 1. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. N. panaikinus pastato dalį plane pažymėtomis pastato patalpomis: 1-6 (11,56 kv.m.) ir 1-7 (5,92 kv.m.), tai yra 17,48 kv.m. pastato, liko 64,34 kv.m. Tai tiksliai atitinka R. B. ir J. Š. šiuo metu tenkančias ploto dalis - 27,9575 kv.m. +36,3825 kv.m. = 64,34 kv.m. Atitinkamai išregistravus 1748/8182 dalis, likusiems bendrasavininkiams turi būti nustatytos pastato dalys, atitinkančios jiems tenkantį plotą - R. B. 279575/643400 dalys, J. Š. 363825/643400 dalys, kad jas sudėjus gautųsi 1.Pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad tarp atsakovų sudarytą 1748/8182 (17,48 kv. m.) pastato dalių dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia dėl faktiškai neegzistavusio (išnykusio) dovanojamo daikto ir panaikinus to daikto teisinę registraciją, bendraturčiams nuosavybės teise valdomi pastato plotai nepasikeičia, tačiau pasikeičia bendraturčių dalių dydžiai likusioje pastato dalyje. Todėl ieškovei priklausanti 36,3825 kv. m. ploto pastato dalis sudaro 363825/643400 (363825/10000 : 6434/100), o atsakovei R. B. priklausanti 27,9575 kv. m. pastato dalis sudaro 279575/643400 (279575/10000 : 6434/100). Panaikinus dalies pastato teisinę registraciją, ieškovei priklauso 363825/643400 pastato dalys, o atsakovei priklauso 279575/643400 pastato dalys. Proporcionaliai nustatytoms dalims, bendrasavininkams priklauso ir namo bendros konstrukcijos, kaip stogas ir palėpė po juo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teisės niekaip nėra pažeidžiamos, paneigiamos ar sumažinamos.Atsakovė teigia ir tai, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 11 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, o 2011-02-07 Mainų sutarties ir 2011-10-05 Sklypo atidalijimo sutarties teisėtumo ieškovė nekvestionuoja ir šių sutarčių neginčija, todėl ieškinio senaties terminas neva turi būti skaičiuotinas ne nuo pastarųjų sutarčių sudarymo, o nuo 2021-06-11 dovanojimo sutarties sudarymo momento.Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, motyvuodami aplinkybe, kad ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija NTR registruotus juridinius faktus, kylančius iš 2011-02-07 mainų sutarties ir 2011-10-05 žemės sklypo atidalijimo sutarties, o nuo šių sandorių sudarymo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl taikytina ieškinio senatis. Sprendime teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2021-06-11 atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, o mainų sutarties ir žemės sklypo atidalijimo sutarties teisėtumo nekvestionuoja ir šių sutarčių neginčija, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo pastarųjų sutarčių sudarymo, o nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025-09-16 nutartyje, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį sandoriams, kurių ieškovė neginčijo.Atsakovė nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį leidimas privalomas statinio griovimui. Ieškovė nepateikė jokio griovimo leidimo, jokio teisėto statinio išnykimo pagrindo, juolab kad pastatas turi ir kitus bendrasavininkis. Akivaizdu, kad ieškovė be jokių bendrasavininkų ir kitų institucijų sutikimų, savavališkai rekonstravo pastatą-gyvenamąjį namą.Tačiau apeliaciniame skunde nurodomi galimai atlikti namo remonto darbai ir LR Statybos įstatymo pažeidimai yra ne šios bylos dalykas.Apeliantė nurodo ir tai, kad pastatas - gyvenamasis namas nuo 2007-01-24 yra įkeistas bankui. Pagal CK 4.170, 4.171, 4.192 straipsnius, hipotekos objektas negali būti mažinamas be kreditoriaus sutikimo. Ieškovė nepateikė kreditoriaus sutikimo mažinti plotą. Teismo sprendimas sumažinti objektą prieštarauja hipotekos teisei.Tačiau Hipotekos turėtojas, Lumiror Bank, buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir išreikšti poziciją, todėl apeliantė neturi subjektiškumo teisės remtis šio asmens teisių tariamais pažeidimais. Be to bankui yra įkeista tik ieškovės turto dalis.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Skundą atmetus iš atsakovės ieškovei pritiestini 2 200 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė :Skundą atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teisėjai Virginijus Kairevičius Margarita Stambrauskaitė Rosita Patackienė