- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1939-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04645-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- Aktiva Finance Group OÜ
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos užsienio bendrovės Aktiva Finance Group OU skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė ir AUA1.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja užsienio bendrovė Aktiva Finance Group OU antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti sąskaitą Nr. 2026-02-03.
Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2025 m. gruodžio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2026 m. kovo 4 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti, kad pareiškėjos atstovo UAB „Julianus Inkaso“ veiksmai, teikiant sistemingus analogiškus skundus, laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, 2) vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti pareiškėjai maksimalią 5 000 Eur baudą, 3) vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, 2 500 Eur paskirtos baudos dalį priteisti antstolei Nemirai Šiugždaitei- Stakeliūnei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos užsienio bendrovė Aktiva Finance Group OU skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, atmetė, taip pat atmetė antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės prašymą dėl baudos pareiškėjai užsienio bendrovei Aktiva Finance Group OU, atstovaujamai UAB „Julianus Inkaso“, skyrimo.
Šalies argumentai
Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2026 m. kovo 27 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai Aktiva Finance Group OÜ baudą, ir skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos priteisti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei. Jei pirmosios instancijos teismas nesutiktų, tai apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti 2026 m. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai Aktiva Finance Group OÜ baudą ir skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos priteisti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties dalies dėl baudos neskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu.
Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria asmeniui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-484-567/2025; Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-156-1051/2026).
Teismas pažymėjo, kad nors teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartyje nenurodė, jog nutarties dalis dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu nėra skundžiama, tačiau sistemiškai aiškinant CPK nuostatas bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad tokio pobūdžio nutartys negali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Kadangi nenustatyta, jog 2026 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, teismas sprendė atskirąjį skundą atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti atskirąjį skundą ir perduoti jį nagrinėti apeliacine tvarka. Atskirojo skundo argumentai:
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti atskirąjį skundą, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 334 straipsnio nuostatas bei nukrypdamas nuo proceso teisės principų. Nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą pati savaime yra skundžiama. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą atskiruoju skundu gali būti skundžiamos nutartys, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Skundžiama nutartis būtent ir sukelia tokias pasekmes, nes užkerta kelią apeliaciniam nagrinėjimui dėl baudos skyrimo klausimo, eliminuoja galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadas aukštesnės instancijos teisme.
Teismas formaliai konstatavo, kad nutartis dėl baudos neskyrimo nėra skundžiama, tačiau neįvertino, kad skundžiamas buvo būtent procesinis sprendimas (atsisakymas taikyti CPK 95 straipsnį), neatsižvelgė į tai, jog piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas skirtas viešojo intereso apsaugai. Tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota teisė į veiksmingą teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
Teismas rėmėsi atskiromis apeliacinės instancijos nutartimis, tačiau praktika nėra vienareikšmė, nėra suformuota kasacinio teismo išaiškinimo, aiškiai draudžiančio tokio pobūdžio skundus, kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar nėra pažeidžiama teisė į teisminę gynybą. Atsisakymas priimti skundą yra neproporcinga procesinė priemonė, nes visiškai eliminuoja galimybę ginčyti galimai neteisėtą sprendimą, nesudaro sąlygų formuotis vienodai praktikai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau apeliacijos teisė nėra absoliuti. Įstatymų leidėjas nustato jos ribojimus ir įgyvendinimo tvarką.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 straipsnio 2 dalis).
Taigi, CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešingai, CPK 107 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.
Vadovaujantis nurodytose proceso teisės normose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, sistemiškai aiškinant CPK normas, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria yra atsisakoma paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-933-330/2022; 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023; 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-484-567/2025).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.