Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams ATS1 , ATS2 , Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir įsakymo panaikinimo bei pagal atsakovų ATS1 ir ATS2 priešieškinį ieškovei 11-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl sporto įrenginių iškėlimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, ASS „BTA Baltic Insurance Company“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovams ATS1 , ATS2 , Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) prašė:

pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 7 d. susitarimą pakeisti nuomos sutartį Nr. 1SŽN- 268- (15.2.30 E.), sudarytą tarp atsakovų ATS2 , ATS1 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Susitarimas);

panaikinti NŽT 2024 m. vasario 5 d. Nr. 2VĮ-98-(15.2.1 E.) įsakymą „Dėl 2018-11-02 valstybinės žemės sklypo nuomos NR. 49SŽN-353-(14.49.57.) pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas);

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, būdama šio daugiabučio gyvenamojo namo valdytoja, atstovauja butų ir kitų patalpų savininkų interesams bei organizuoja bendro naudojimo objektų valdymą. Atsakovai ATS2 ir ATS1 nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra kaimynystėje su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Šiems abiem pastatams eksploatuoti ir naudotis yra suformuotas bendras žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini), 0,4817 ha bendro ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sklypui yra registruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis: 2019 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. 49SŽN-368-(14.49.57.) 0,4383 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota 88 m. terminui ieškovei, o 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.) pagrindu 0,0434 ha ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota 54 metams atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo 2024 m. balandžio 25 d. yra įregistruotas juridinis faktas apie 2024 m. vasario 7 d. susitarimą pakeisti nuomos sutartį Nr. 1SŽN-268-(15.2.30E.).

2024 m. vasario 6 d. atsakovai su Nacionaline žemės tarnyba sudarė ginčo susitarimą dėl žemės sklypo sutarties nuomos pakeitimo, pagal kurį, remiantis matininkės parengtu planu, atsakovai pagal nuomos sutarties pakeitimą asmeniškai naudojasi 434 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu „B“). Pagal atliktą nuomos sutarties pakeitimą privažiavimui prie atsakovų valdomo pastato (duomenys neskelbtini) yra numatytas atskiru keliuku per sporto aikštelę. Atsakovai 2024 m. spalio 2 d. informavo ieškovę apie tai, kad yra pakeista nuomos sutartis ir pareikalavo, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. būtų iškelti iš sklypo dalies sporto įrenginiai, kurie trukdo patekti atsakovams prie jų valdomo nuosavybės teise pastato. Ieškovės teigimu, sporto įrenginiai yra įrengti už daugiabučio namo gyventojų lėšas ir nuosavybės teisė priklauso bendrijai, todėl 2024 m. vasario 6 d. nuomos sutarties pakeitimas pažeidžia daugiabučio namo gyventojų teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui.

Žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro išraše nurodoma, kad ginčo žemės sklypas nuo 2024 m. sausio 25 d. Valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, todėl 2024 m. vasario 7 d. susitarimas pakeisti nuomos sutartį Nr. 1SŽN-268-(15.2.30 E.) yra niekinis, nes jį sudarė asmuo (NŽT), kuris susitarimo pasirašymo metu jau neturėjo teisės atlikti nuomos sutarties pakeitimą. Nuo 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybė tapo vienintele teisėta ginčo žemės sklypo valdytoja, todėl tik ji turi teisę keisti nuomos sutarties sąlygas ir sudaryti sutarties pakeitimus.

Ieškovė, savavališkai ir nederinusi su atsakovais įrengė sporto įrenginius būtent prie atsakovams priklausančio pastato, tokiu būdu sudarė kliūtis atsakovams patekti prie savo pastato ir savo nuožiūra naudoti nuomojamą sklypą, todėl ji turi šiuos įrenginius išmontuoti, kadangi atsakovams sudaromos kliūtys tinkamai naudotis savo nuosavybe. Ieškovė savo inciatyva ir vienašališkais sprendimais, pasinaudodama savivaldybės skirtu finansavimu, atnaujino (duomenys neskelbtini), kiemo teritoriją, įskaitant ir tai, kad savo pasirinktoje su atsakovais nesuderintoje vietoje įrengė sporto įrenginių aikštelę. Ieškovė, nederindama su atsakovais, pati vienašališkai priėmė sprendimus, kaip „sutvarkyti“ teritoriją, apimančią ir atsakovų nuomotą valstybinio sklypo dalį. Be atsakovų pritarimo ieškovė atliko keletą atsakovus tiesiogiai palietusių kiemo atnaujinimo priemonių, tame tarpe pakeitė įvažiavimo į ieškovų sklypo dalį konfigūraciją, aptvėrė visą (duomenys neskelbtini) valstybinio sklypo teritoriją tvora. Kadangi ieškovė pažeidinėjo atsakovų teises, jie kreipėsi į NŽT, prašydami sudaryti susitarimą, kurio pagrindu atsakovai galėtų teritoriją prie savo pastato tvarkyti savo nuožiūra, visų pirma, įsirengti savarankišką ir jų poreikius atitinkantį privažiavimą prie savo pastato (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo ir papildomai pačios NŽT informuota apie atsakovų prašymą, jai buvo sudarytos galimybės pateikti pastabas ir / ar prieštaravimus atsakovų prašymui, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Ieškovė įrengė treniruoklius jai nepriskirtoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje nesant tam nei nuomotojo (tuo metu patikėjimo teise valstybinę žemę administravusios NŽT), nei kitų nuomininkų – atsakovų – sutikimo. Tokie savavališki ieškovės veiksmai yra ne tik neteisėti, tačiau ir lemia realius atsakovų apsunkinimus naudoti jų nuomojamą valstybinės žemės sklypą, įsirengti privažiavimą prie jų nuosavybės teise valdomo pastato. Neteisėtai įrengti treniruokliai turi būti išmontuoti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įtraukta į bylą išvadai pateikti, nurodė, kad lauko treniruokliai priskiriami kilnojamiesiems daiktams, tai nėra statiniai ir jiems netaikomos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatos.

Trečiasis asmuo ASS „BTA Baltic Insurance Company“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Faktas, kad 2022 m. gruodžio 5 d. balsavimo protokole buvo informacija apie atsakovų siūlymą, reiškia tik tai, jog bendrijai buvo žinomas pats pasiūlymo egzistavimo faktas, tačiau tai nėra tapatu pritarimui konkretiems plano sprendiniams, žemės sklypo dalių plotams ar jų konfigūracijai. Taip pat aplinkybė, kad NŽT 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu nurodė, jog nepateikus pastabų per 20 dienų bus laikoma, kad planui neprieštaraujama, nesukuria prezumpcijos, jog tylėjimas reiškia sutikimą. Bendrijos tikslas buvo inicijuoti nuomos sutarties pakeitimą, tačiau ne pagal atsakovų siūlomą variantą. Treniruokliai nepriskiriami nekilnojamiesiems daiktams - jie laikomi įranga, kuriai nereikia projektavimo, statybos leidimų ar kitų su statyba susijusių procedūrų. Inspekcija nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su žemės sklype esančioje aikštelėje įrengtais gamykliniais gaminiais (lauko treniruokliais). Susidaro teisiškai nepagrįsta situacija, kai turtas yra perduotas kitam subjektui patikėjimo teise, tačiau tuo pačiu buvęs patikėtinis toliau faktiškai disponuoja tuo pačiu turtu.

NŽT vykdė procedūras ir priėmė sprendimus pagal savo kompetenciją, taip pat sudarė galimybes ieškovei dalyvauti šioje procedūroje. NŽT prieš priimdama NŽT įsakymą ir sudarydama Susitarimą informavo ieškovę ir siūlė pateikti pastabas dėl numatomo tvirtinti naujo žemės sklypo plano. Ieškovė įrengė sporto aikštelę savavališkai, nesuderinusi su atsakovais ir pažeisdama Taisykles bei nuomos sutarties sąlygas, todėl pati turi prisiimti su savavališkais sprendimais susijusias rizikas bei pasekmes. Ieškovės įrengtų sporto įrenginių perkėlimas būtų techniškai nesudėtingas ir nebrangus procesas. Sprendimo vykdymas perkeliant sporto įrenginius į kitą to paties sklypo vietą ieškovei nesukels jokių itin neigiamų pasekmių, t. y. sporto įrenginiai perkeliant į kitą to paties sklypo vietą nebus pažeisti ir jais galima bus naudotis taip pat kaip iki šiol. Ieškovė įrengė treniruoklius ieškovei nepriskirtoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje, nesant tam nei nuomotojo, nei kitų nuomininkų sutikimo. Tokie savavališki ieškovės veiksmai yra ne tik neteisėti, tačiau ir lemia realius atsakovų apsunkinimus naudoti jų nuomojamą valstybinės žemės sklypą, įsirengti reikalingą privažiavimą prie jų nuosavybės teise valdomo pastato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nuosavybės teisėmis Lietuvos Respublikai, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. sausio 31 d. jį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, o nuo 2024 m. sausio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ – Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai patikėjimo teisė į sklypą įregistruota 2024 m. sausio 25 d. Valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, priėmimo – perdavimo aktu Nr. A54-170/24 (2.14.1.36E-ŽEM).

Atsakovai ATS1 , ATS2 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymu Nr. 49FP-5160 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami pakeisti sudarytą nuomos sutartį ir pridėdami UAB ,,Geometra“ parengtą naują ginčui aktualaus žemės sklypo planą. Nacionalinė žemės tarnyba į prašymą atsakė 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 49SD-14867-(14.49.136 E.) „Dėl atsisakymo suderinti valstybinės žemės sklypo planą“, nurodydama atitinkamus trūkumus, atsakovai pateikė 2023 m. vasario 3 d. ir 2023 m. birželio 15 d. prašymus. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 49SD-16352-(14.49.136 E.) „Dėl susitarimo projekto derinimo ((duomenys neskelbtini))“ išsiuntė atsakovams suderinti Susitarimo projektą. Atsakovai 2023 m. gruodžio 28 d. prašymu Susitarimo projektą suderino.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresnysis patarėjas 2024 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2VĮ-98-(15.2.1 E.) „Dėl 2018 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.) pakeitimo“ pakeitė 2018 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.). 2024 m. vasario 7 d. sudarytas susitarimas pakeisti nuomos sutartį Nr. 1SŽN-268- (15.2.30 E.), kurį pasirašė atsakovai ATS1 , ATS2 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė jų ieškinį ir tenkino atsakovų priešieškinį ir įpareigojo ieškovę pašalinti sporto įrenginius (lauko treniruoklius) iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 434 kv. m dalies, kuri pagal NŽT 2024 m. vasario 5 d. Nr. 2VĮ-98-(15.2.1 E.) įsakymą „Dėl 2018-11-02 valstybinės žemės sklypo nuomos NR. 49SŽN-353-(14.49.57.) pakeitimo“ ir 2024 m. vasario 7 d. susitarimą pakeisti nuomos sutartį Nr. 1SŽN-268- (15.2.30 E.), sudarytą tarp atsakovų ATS2 , ATS1 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, išnuomota ATS1 ir ATS2 .

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutarties pakeitimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jog buvo nesilaikyta žemės nuomos procedūrų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 33 punkte numatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Statinių savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti statiniais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021). Tačiau valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kita ko, reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 8- 403/2019; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnio norma nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka, tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Pagal Taisyklių 32 punktą kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir motyvais, kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtą leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais, teismas išaiškino, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo pagal pirmiau aptartas Taisyklių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).

Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties sudarymo ar pakeitimo su ieškove. Matyti, kad atsakovai kreipėsi dėl jų sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo. Ginčijamu įsakymu buvo pakeista su atsakovais sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, buvo nustatyta atsakovams priskirta valstybinio žemės sklypo dalis panaikinant bendro naudojimo plotą. Ginčo įsakymu ir susitarimu nebuvo keičiamas atsakovams išnuomoto valstybinio žemės sklypo dydis, taip pat nebuvo keičiama ir ieškovei išnuomota valstybinio žemės sklypo dalis ar jos dydis. Bylos duomenys patvirtina, kad poreikis tokiam atsakovų sudarytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimui kilo todėl, kad tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčai, atsakovai nurodė, kad ieškovė be suderinimo stato kelio ženklus, nustato automobilių statymo tvarką kitam žemės sklypo nuomininkui, taip riboja galimybę naudotis išnuomotu žemės sklypu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie svarstomą atsakovų prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo – prašymo kopija buvo nusiųsta ieškovės pirmininkei elektroniniu paštu. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovų teikiamą pasiūlymą išskirti atskirą žemės sklypo dalį iki bendro naudojimo kelio su galimybe įsirengti atskirą privažiavimą / priėjimą iki nuosavybės teise priklausančių pastatų patvirtina ir 2022 m. gruodžio 5 d. 11-osios DNSB Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ieškovei siuntė UAB ,,Geometra“ 2022 m. rugsėjo 14 d. parengtą žemės sklypo planą, nurodydama, kad per 20 dienų pastabų nepateikus, bus laikoma, kad ieškovė žemės sklypo plano sprendiniams neprieštarauja. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, kad ji nepateikė prieštaravimų nereiškia, kad ji su siūlomais sprendiniais sutiko, tačiau teisėjų kolegija šį ieškovės argumentą vertina kritiškai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, būdama informuota apie svarstomus atsakovų nuomos sutarties pakeitimus, būtų teikusi prieštaravimus ar siūlymus, o tai patvirtina, jog NŽT pagrįstai laikė, jog ieškovė su siūlomais pakeitimais sutinka. 2024 m. spalio 3 d. 11-osios DNSB valdybos susirinkimo protokolas patvirtina, jog pati ieškovė siekė, kad būtų panaikinta atsakovams ir ieškovei nustatyta bendrai naudojama žemės sklypo dalis. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog NŽT, kaip žemės sklypo savininkė, būtų veikusi neteisėtai ar nepagrįstai, būtų pažeidusi teisės aktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino atsakovų priešieškinį ir įpareigojo ieškovę pašalinti sporto įrenginius (lauko treniruoklius). Taisyklių 30.7 punkte numatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ir tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, būdama valstybinio žemės sklypo nuomininkė, ginčo sporto įrenginius valstybiniame žemės sklype įrengė nesuderinusi šio sprendimo su žemės sklypo savininke. Kaip pagrįstai byloje nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos sudarytoje valstybinėje žemės nuomos sutartyje Nr. 49SŽN-368- (14.49.57.) nėra numatytas sporto aikštelės įrengimas, kuris, atliktas be nuomotojo sutikimo, yra vertintinas kaip savavališka statyba ir valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimas. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad treniruokliai nepriskiriami nekilnojamiesiems daiktams - jie laikomi įranga, kuriai nereikia projektavimo, statybos leidimų ar kitų su statyba susijusių procedūrų, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovės pastatyti lauko treniruokliai trukdo atsakovams naudotis jiems išnuomota valstybinio žemės sklypo dalimi, įsirengti privažiavimą prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato. Ieškovė pati nurodo, kad treniruokliai yra kilnojami daiktai, kas patvirtina, jog ji gali juos perkelti į kitą vietą jų nepažeisdama, ir jais bus galima naudotis ir toliau. Byloje nustačius, jog ieškovės treniruokliai yra sumontuoti atsakovams išnuomotoje valstybinio žemės sklypo dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį ir įpareigojo ieškovę ginčo įrenginius pašalinti.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas iš ieškovės lygiomis dalimis atsakovų naudai priteisti 1 306,80 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, į. k. 300940602, lygiomis dalimis atsakovų ATS2 , a. k. (duomenys neskelbtini) , ir ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai yra kiekvienam atsakovui priteisti po 653,40 Eur.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.